santarvė

Gordijo mazgas

Sėkmingo Latvijos verslininko ir prorusiškos partijos „Santarvė“ rėmėjo Aivaro Bergerio paaukoti 140 tūkst. eurų sukėlė įtarimų dėl ryšių su dviem pinigų plovimo schemomis, o pats A. Bergeris lėšas esą gavo iš sąskaitų, galimai dalyvavusių „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pinigų plovimo skandaluose, rašo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP.

A. Bergeris per dešimtmetį prorusiškai „Santarvei“ padėjo išlipti sausai iš korupcijos skandalų ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.

Naujausi OCCRP partnerių Latvijoje, žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“, atskleisti bankų pavedimų duomenys rodo, kad A. Bergeris sulaukė pinigų iš įtartinų sąskaitų, kurios iš „Danske Bank“ į „Swedbank“ filialus Baltijos šalyse atliko mokėjimus už 10,2 mlrd. dolerių (8,95 mlrd. eurų).

A. Bergeris sulaukė dviejų mokėjimų, iš viso sudarančių 270 tūkst. eurų, 2010 m. ir 2011 m. Pirmasis pavedimas buvo atliktas iš sąskaitos, kuri buvo naudojama plaunant rusiškus pinigus schemoje, kurią atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnickis.

Pats A. Bergeris atsisakė komentuoti pavedimus ir žurnalistams sakė neatsimenantis gavęs pinigus. Tačiau į klausimus apie pinigines aukas partijai „Santarvė“ verslininkas sureagavo piktai.

„Tikrai manote, kad Latvijos antikorupcijos agentūra nėra pajėgi patikrinti asmenų aukų politinėms partijoms, kaip to reikalauja įstatymas?“ – žurnalistams pareiškė A. Bergeris.

Per daugelį metų A. Bergerio aukos „Santarvei“ padėjo per pastaruosius tris Seimo rinkimus užsitikrinti daugiausia mandatų, tačiau jo pinigų perdavimo partijai būdai taip pat sukėlė įtarimų.

„Re:Baltica“ teismo dokumentai rodo, kad be oficialiai deklaruotų aukų partijai „Santarvė“, A. Bergeris 2014-2016 metais Rygos kancleriui Maksimui Tolstojui perdavė 53 400 eurų, kad šis pinigus paaukotų „Santarvei“. Latvijoje yra draudžiama aukoti politinėms partijoms, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis.

M. Tolstojus tuo metu buvo bankrutavęs, o jo kreditoriai Rygos kanclerį padavė į teismą, sužinoję apie aukas „Santarvei“. Tada M. Tolstojus pripažino, kad pinigai ne jo, o A. Bergerio. Pats A. Bergeris šios situacijos nekomentavo.

„Nesu įtikintas jūsų pozicijos, kad turėčiau atkleisti informaciją, nes esu viešas asmuo“, – interviu telefonu sakė A. Bergeris.

Tuo tarpu „Santarvė“ tikino, kad Latvijos antikorupcijos biuras (KNAB) tikrina visas aukas politinėms partijoms. Partijos atstovas spaudai Nilas Ušakovas tikino nieko nežinantis apie A. Bergerio pajamų kilmę.

„Žinant, kad KNAB neatskleidė nieko neteisėto, darau prielaidą, kad viskas teisėta“, – sakė N. Ušakovas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.22; 07:00
Aktualijos

Prorusiška „Santarvės“ partija rinkimuose į Latvijos parlamentą surinko daugiausiai balsų, aplenkdama populistus, su kuriais gali sudaryti koaliciją. Šeštadienį įvykusius rinkimus sutepė į šalyje populiariausią socialinį tinklą įsilaužę programišiai, kurie paskelbė prorusišką žinutę.

„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos – „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai – atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.

„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, – žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.

Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.

Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas – penktas su 11,03 proc. balsų.

Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.

Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.07; 10:10

Atsargiai

Šeštadienį buvo įsilaužta į populiarų Latvijos socialinį tinklapį – jame patalpinta prorusiška žinutė. Tą pačią dieną Latvijoje renkamas parlamentas, o rinkimus gali laimėti prorusiška populistų partija „Santarvė“, praneša AFP. 

Interneto tinklapio draugiem.lv, kaimyninėse šalyse žinomo kaip frype.com, lankytojus pasitiko užrašas „Draugai latviai, tai taikoma jums – Rusijos sienos neturi pabaigos.“ 

„Rusų pasaulis gali ir privalo suvienyti visus kam brangi rusų kalba ir kultūra kur jie begyventų – Rusijoje, ar už jos ribų. Dažniau vartokite šį žodžių junginį – rusų pasaulis“, – sakoma įsilaužėlių patalpintoje žinutėje. 

Ši žinutė primena ir kitus Kremliui palankius šūkius, pavyzdžiui, – „Rusija baigiasi ten, kur ji nori“ arba „Rusija pati renkasi, su kokiomis valstybėmis ir kada ribotis“. 

Be to, tinklapyje buvo patalpintos nuotraukos, kuriose matomi Rusijos kariai žaliomis uniformomis be skiriamųjų ženklų Krymo aneksijos metu, taip pat Rusijos tankai per karinį paradą Maskvoje ir besišypsantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-07

Trumposios naujienos

Šeštadienį Latvijoje vyksta parlamento rinkimai. Prognozuojama, kad latviai gali išrinkti Rusijai palankią „Santarvės“ partiją, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusakalbiai sudaro didelę dalį Latvijos, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, gyventojų. Centro kairės „Santarvės“ partija surinko daugiausiai balsų prieš keturis metus vykusiuose parlamento rinkimuose ir užsitikrino beveik ketvirtį visų mandatų 100 vietų parlamente.

Tačiau tuomet „Santarvei“ nepavyko paskirti savo atstovo į premjero postą nes konservatyvių pažiūrų partijos susijungė į koaliciją ir įgijo daugiau galios.

Rugsėjo mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad į parlamentą pirmą kartą patekti gali Naujoji konservatorių partija (JKP), susikūrusi likus keliems mėnesiams iki praėjusių rinkimų pradžios. JKP pasisako prieš valstybinės kalbos statusą rusų kalbai Latvijoje.

Šiuose rinkimuose pagreitį įgavo ir nauja populistų partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV), kuri žada siekti drastiškų pokyčių.

Rinkimus Latvijoje stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-06

Aktualijos

Konservatoriai, siekiant pagerinti tautinių mažumų gyventojų galimybes įsilieti į darbo rinkas, sumažinti emigraciją bei užkardyti kelią Kremliaus hibridiniams karams, siūlo Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba.

Konservatorių siūlomu įstatymo projektu raginama nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės bendrijos ar mažumos kalba. Šią iniciatyvą, teigė konservatorė Agnė Bilotaitė, siūloma įgyvendinti iki 2023 metų.

„Akivaizdu, kad esamas reguliavimas nėra pakankamas. Todėl siūloma įstatymo nuostata siekiama sureguliuoti ir aiškiai nustatyti ugdymo ribas. Svarbu ir tai, kad šia pataisa ir pati valstybė įsipareigoja sudaryti realias sąlygas savo tautinių bendrijų atstovams gerai išmokti lietuvių kalbą, o vėliau sėkmingai kartu su jais kurti mūsų valstybės ateitį“, – teigė A. Bilotaitė.

Šiuo metu, anot spaudos konferencijoje siūlomų pataisų motyvus pristačiusio Lauryno Kasčiūno, tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbama dėstoma ne daugiau nei 20 proc. visų dalykų.

Politikas, kalbėdamas apie įstatymo motyvus, pabrėžė, kad valstybinės kalbos mokėjimas turi įtakos tautinių bendrijų įsiliejimui į darbo rinkas ir visuomeninį gyvenimą bei mažina tautinių bendrijų pažeidžiamumo jauseną ir atskirtį.

L. Kasčiūnas teigė, kad tautinių mažumų atstovai nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą.

„Pernai lietuvių kalbos egzaminą išlaikė 90 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,5 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių moksleivių“, – spaudos konferencijoje aiškino L. Kasčiūnas ir pristatė 2006 m. apklausų duomenis, rodančius, kad net 62 proc. Lietuvos lenkų savo vaikus nori mokyti lietuvių kalba.

Apibendrindamas L. Kasčiūnas ragino švietimo sistemoje netaikyti dvigubų standartų lietuviškose ir tautinėse mokyklose besimokantiems mokiniams ir laipsniškai pereiti prie lygių teisių visiems.

Tuo tarpu konservatorius Audronis Ažubalis akcentavo, kad Švietimo įstatymo pataisos būtinos, siekiant sumažinti Kremliaus hibridinių atakų poveikį. Konservatorius teigė, kad Baltijos šalyse tautinės mažumos tapo labai patraukliu taikiniu Kremliaus hibridiniams karams.

„Iš tikrųjų žiūrint į savo tautines bendruomenes ir mes matome, kokiais būdais, pradedant nuo finansavimo, baigiant įvairiomis provokacijomis, šios bendruomenės yra skaldomos ir nuteikiamos prieš Vyriausybę ir valstybę“, – kalbėjo A. Ažubalis ir pridūrė, kad geras valstybės kalbos, kultūros ir istorijos žinojimas gali prisidėti neutralizuojant neigiamas Maskvos įtakas.

„Mes manome, kad titulinės nacijos kultūros, istorijos, tradicijų žinojimas yra labai svarbus visiems tiems tautinių bendruomenių atstovams, kurie nuoširdžiai nori tapti visateisiais valstybės piliečiais“, – sakė politikas. Jis pabrėžė, kad Švietimo įstatymo pataisos priimtos, atsižvelgiant į Estijos pavyzdį, todėl bus siekiama, kad mokyklose apie 60 procentų (apie 6 dalykus) visų dalykų būtų dėstomi lietuvių kalba.

„Tai stiprintų socialinę, politinę valstybės sąrangą, stiprintų santarvę tarp piliečių ir trečiosioms šalims būtų žymiai sunkiau skaldyti mūsų visuomenę“, – apibendrino A. Ažubalis ir užsiminė, kad siūlomomis pataisomis nesekama latvių pavyzdžiu, kurie turi tikslą, kad 2020-2021 metais visi bendrojo ugdymo dalykai 10 ir 11 klasėse jau bus mokomi tik latvių kalba.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – tik per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.24; 09:55

Aktualijos

Šiandien portalas Slaptai.lt skelbia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Santarvės pagrindas“. Šis rašinys dienos šviesą pirmą kartą išvydo 1997 metais. Tekstas priklauso esė ciklui „Suvokimai“. Rašytojas juos kūrė 1997 – 1999-aisiais (pirmą kartą paskelbti „Valstiečių laikraštyje“).

„Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų. Daugumą jų numatę paskelbti. Manome, kad daugelis istorinius romanus kūrusio rašytojo Petro Dirgėlos minčių nepraradusios aktualumo. Keičiasi prezidentai, premjerai, keičiasi datos, įmonių, partijų pavadinimai, o esmė – juk ta pati. Iškovoti nepriklausomybę gyvenant tarp didžiųjų galybių – labai sunku. Bet dar sunkiau išsaugoti nepriklausomybę jos neišmainant į gražius blizgučius.

Continue reading „Suvokimai. Santarvės pagrindas” →