Galingi, nes vieningi
Antradienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai pirmasis tokio lygio tarptautinis renginys Lietuvoje, kuriame dalyvaus per 40 užsienio valstybių lyderiai, diplomatijų vadovai bei gynybos ministrai, kiti aukšto rango pareigūnai.
Skelbiama, kad liepos 11-12 dienomis Vilniuje svečiuosis per 3000 užsienio delegacijų narių, maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų bei tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Aljanso lyderių darbotvarkėje – dėmesys NATO kolektyvinės gynybos, atgrasymo stiprinimui, paramos Ukrainai klausimams.
Parama Ukrainai ir Kyjivo narystė NATO
Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina tikisi gauti aiškų signalą dėl narystės NATO perspektyvos. Visgi, Vakarų šalių bei Aljanso vadovai nurodo, kad besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, narystės klausimas negali būti svarstomas.
Praėjusią savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nurodė, kad Lietuvoje Aljansas „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą – kad ateityje Ukraina įstos į NATO.
Jis teigė, kad lyderiai sutars ir dėl ilgalaikės paramos paketo, stipresnių politinių ryšių – dėl Ukrainos-NATO tarybos steigimo. Tuo metu JAV skelbia, kad Vašingtonas yra pasirengęs Ukrainai pasiūlyti panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
Šių diskusijų kontekste imta spekuliuoti, ar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, negaudamas aiškios žinutės iš NATO, beatvyks į Lietuvos sostinėje vyksiantį suvažiavimą. Jis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą. Tačiau NATO vadovas patvirtino, kad Ukrainos prezidentas NATO viršūnių susitikime dalyvaus.
NATO valstybės dar 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare.
Švedijos narystė NATO
Artėjant aukščiausio rango viršūnių susitikimui Vilniuje viltasi, kad Lietuvos sostinėje NATO galės pasveikinti Švediją kaip 32-ąją Aljanso narę.
Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu susėdo prie bendro derybų stalo išspręsti dvišalius nesutarimus. Prieš susitikimą viltasi, kad Ankara atsisakys vetuoti Švedijos narystę.
Po keletą valandų trukusių derybų, vėlų pirmadienio vakarą pranešta, kad Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą. Turkijos kariai
Turkijos vadovybė blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Be to, pokalbius tarp šalių lyderių apsunkina ir pastaruoju metu Stokholme užfiksuotas incidentas, kai protesto metu buvo sudegintas Koranas.
Savo ruožtu NATO plėtros procesus vilkina ir Vengrija, paskelbusi, kad balsavimą dėl dokumentų ratifikavimo nukėlė iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
Didesni asignavimai gynybai
Aljanso narės ketina sutarti ir dėl didesnių asignavimų gynybos sričiai. Šiuo metu valstybės vadovaujasi 2014 m. Velso susitarimu, kuriame numatoma, jog NATO šalys iki 2024 m. sieks skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos išlaidoms.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Vilniaus suvažiavime norima sutarti, kad 2 proc. BVP būtų minimali riba – vadinamosios „grindys“.
Šį tikslą jau šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija.
Praėjusiais metais Lietuvos asignavimai gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
Rytinio Aljanso flango stiprinimas
NATO lyderiai taip pat ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate. Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siekiant atliepti regione kylančias grėsmes po Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO pristatė naujus Aljanso regioninės gynybos planus. Susitikimo išvakarėse užsienio spaudoje skelbta, kad pastarieji planai jau buvo patvirtinti – tai esą tvirtino keletas diplomatų.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, liepos 9 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Joe Bideno, yra pasirengusios pasibaigus karui pasiūlyti Ukrainai panašias saugumo garantijas, kokias taiko Izraeliui. Jis turėjo omenyje laikotarpį nuo karo pabaigos iki galimos šalies narystės NATO.
Prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso procesas užtrunka, sakė J. Bidenas interviu stočiai CNN, kuris visas buvo parodytas sekmadienį. Tarpiniu laikotarpiu JAV esą galėtų skirti Ukrainai reikalingų ginklų ir pajėgumų, kad ji galėtų gintis. Tačiau J. Bienas pabrėžė, kad tai būtų įmanoma tik paliaubų ar taikos susitarimo atveju.
JAV kasmet remia Izraelį 3,8 mlrd. JAV dolerių – reikšminga dalis šios sumos tenka gynybai nuo raketų ir karinėms technologijoms. Remiantis naujausia JAV Kongreso mokslinės tarnybos ataskaita, nuo Antrojo pasaulinio karo laikų jokia kita pasaulio valstybė nėra gavusi didesnės JAV paramos.
Joe Bideno kritimai
2022 m. kovą Kongresas patvirtino papildomą milijardinį finansavimą Izraelio priešraketinei gynybos sistemai „Iron Dome“, prie kurios kūrimo JAV prisidėjo ir kuri naudojama nuo 2011 m. Ši sistema, be kita ko, dar ore sunaikina trumpojo nuotolio raketas.
JAV jau dabar teikia Ukrainai didelę paramą. Nuo karo pradžios šaliai skirta ar pažadėta karinės paramos už daugiau kaip 40 mlrd. dolerių.
Rusijos užpulta Ukraina norėtų kitą savaitę Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būti pakviesta į Aljansą. Tačiau to nesitikima. J. Bidenas nemano, kad Ukraina jau pasirengusi narystei – be kita ko, dėl besitęsiančio karo.
Iš serijos „Slaptieji agentai”. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, balandžio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijoje vadinamojo elito atstovai baiminasi dėl savo ateities ir todėl ieško kontaktų su Ukraina ir kitomis šalimis, kad gautų galimų saugumo garantijų po Rusijos pralaimėjimo.
Tai šeštadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Jie, žinoma, ieško išeities. Ir ne tik (kontaktuodami) su Ukraina. Geografija, kur jie bando gauti asmeninių saugumo garantijų sau, savo turtams, savo šeimoms, yra gana plati“, – sakė atstovas.
A. Jusovas pažymėjo, kad rusai pirmiausia stengiasi išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo ateityje.
„Šių veiksmų daugiausia imasi verslo elitas, bet jau yra ir Kremliaus gyventojų viršūnių politinio segmento atstovų. Šis procesas tik įsibėgėja“, – sakė pareigūnas.
Žvalgyba prognozuoja, kad kuo didesni bus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų laimėjimai, tuo daugiau bus tokių kontaktų.
„Ukraina, žinoma, naudoja visas priemones, kūrybiškiausius metodus, kad paspartintų mūsų teritorijų išlaisvinimą, patrauktų atsakomybėn valstybę-agresorę. Realizuojama daug kontaktų ir operacijų, apie kurias dabar negalime kalbėti. Bet po pergalės, patikėkite, bus daug įdomių dalykų“, – apibendrino A. Jusovas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.
Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“.
„Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta”, – sakė jis. Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.
V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Tirana, gruodžio 6 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį atrėmė kritiką dėl savo pastabų, kad vieną dieną reikės užtikrinti Rusijos saugumą nuo Vakarų veiksmų.
E. Macronas atsakė į Kyjivo ir kai kurių Rytų Europos šalių nepritarimą, kurios apkaltino jį, kad šeštadienį išsakytuose savo komentaruose jis buvo pernelyg nuolaidus ir per daug rūpinosi Maskvos reikalais.
„Manau, kad neturėtume… bandyti kurti prieštaravimų ten, kur jų nėra“, – sakė Prancūzijos vadovas, atvykęs į ES ir Balkanų šalių aukščiausiojo lygio susitikimą Tiranoje.
Šeštadienį E. Macronas pareiškė, kad reikės suteikti „garantijas Rusijai dėl jos pačios saugumo tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“.
„Vienas iš esminių dalykų yra baimė, kad NATO bus prie jos durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – sakė jis per Prancūzijos kanalą TF1.
Šie pareiškimai sukėlė kritikos bangą.
„Kas nors nori suteikti saugumo garantijas teroristų ir žudikų valstybei?“ – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Marcino Przydaczo nuomone, E. Macronas savo pareiškimais „padarė klaidą“, o Vakarai turėtų laikytis Maskvos izoliavimo politikos.
Ukrainos karas bus užbaigtas suteikiant Ukrainai saugumo garantijas, pirmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pridurdamas, kad apie Rusiją „kalbėsime vėliau“.
Kur važiuoja šie rusų tankai
Maskva, sausio 13 d. (dpa-ELTA). Rusija neatmeta galimybės dislokuoti savo karius Kuboje ir Venesueloje, jei žlugs pokalbiai dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų. „Nenorėčiau nieko nei patvirtinti, nei atmesti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, stotyje RTVi atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Viskas priklauso nuo amerikiečių kolegų veiksmų“, – pridūrė jis.
Rusija tikina, kad JAV karinis buvimas Europoje kelia grėsmę jos saugumui. Neseniai jau prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė klausimą, kaip Vašingtonas reaguotų, jei rusų kariai būtų dislokuoti netoli JAV sienos.
Trečiadienį 30 NATO valstybių ir Rusijos atstovai pirmą kartą per pustrečių metų susitiko pokalbių – apie Ukrainos konfliktą ir saugumo garantijas. Ketvirtadienį vyko pokalbiai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate. Pirmadienį Rusijos ir JAV atstovai kalbėjosi Ženevoje.
Maskva buvo nusivylusi derybomis. S. Riabkovas, anot agentūros „Interfax“, sakė, kad kol kas naujų pokalbių su JAV nebus. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėjo apie „rimtą konfrontaciją pasaulio scenoje“ ir kaltino Vakarus „arogantiška“ laikysena. Kiti Rusijos žingsniai esą priklausys nuo Vakarų reakcijos į Maskvos pasiūlymus. „Mes jos palauksime. Ir tada spręsime dėl tolesnių savo žingsnių“, – teigė S. Lavrovas.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasakė, kaip reaguos, jei nebus patenkinti jo reikalavimai dėl saugumo garantijų iš NATO dėl jos plėtros į rytus.
Atsakymas priklausytų „nuo pasiūlymų, kuriuos man pateiks mūsų kariniai ekspertai“, sekmadienį valstybinei televizijai sakė V. Putinas. Pasak jo, Rusija šiose derybose sieks teisiškai įpareigojančio rezultato.
Prieš savaitę Maskva NATO ir JAV atstovams įteikė susitarimo projektą, kuriame reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į rytus, kuri vadinama grėsme Rusijos saugumui.
Maskva taip pat siekia besąlygiškos garantijos, kad Ukraina nebus priimta į NATO – tai reikalavimas, kurį Aljansas praeityje atmetė.
Maskvos teigimu, iš pradžių sausio mėnesį turėtų vykti derybos su JAV pareigūnais. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi greitų rezultatų.
Pranešimai apie galimą Rusijos pasirengimą invazijai į Ukrainą jau kelias savaites kelia tarptautinį susirūpinimą. Rusija tokius kaltinimus ne kartą paneigė.
Europos Sąjunga ir NATO pagrasino Maskvai skaudžiomis pasekmėmis, jei ši pradėtų karinį konfliktą, o Rusija atsakė reikalavimu, kad NATO pažadėtų nesiplėsti į rytus.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė savo kolegai Suomijoje Sauli Niinisto, kad nori „nedelsiant“ pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, praneša Kremlius didėjant įtampai dėl Ukrainos.
V. Putinas „pakartojo būtinybę nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, – sakoma Kremliaus pranešime apie pokalbį telefonu. Jame teigiama, kad Rusija reikalauja stabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginklų dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą.
V. Putinas taip pat apkaltino Ukrainos vadovybę vis dažniau naudojant „sunkiąją ginkluotę ir atakuojančius bepiločius lėktuvus“ prieš prorusiškus sukilėlius separatistiniuose šalies rytuose. Jo komentarai skelbiami tuo metu, kai Vakarai jau kelias savaites kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą ir telkiant dešimtis tūkstančių karių prie kaimynės sienos.
V. Putinas neigia šiuos planus, kaltina NATO dėl padidėjusios įtampos regione ir siekia Vakarų pažado, kad aljansas nesiplės į rytus. Praėjusią savaitę per vaizdo pokalbį JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V. Putiną dėl „sankcijų, kokių jis niekada nematė“, jei Rusijos kariai pradėtų puolimą.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai susitiko derinti precedento neturinčių ekonominių sankcijų, kaip jie perspėjo, jei Rusija pultų Ukrainą. Susitikimas įvyko po savaitgalį Liverpulyje surengto Didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimo, kuriame JAV ir svarbiausios sąjungininkės taip pat perspėjo Kremlių apie „milžiniškus“ padarinius.
Suomija tradiciškai laikosi vidurio tarp Maskvos ir Vakarų. 2018 metais V. Putinas Suomijos sostinėje Helsinkyje susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja žada Aliaksandrui Lukašenkai suteikti saugumo garantijų, jei jis taikiai pasitrauks iš valdžios.
Apie tai ji kalbėjo interviu Ukrainos laikraščiui „Levyj bereg“. Paklausta, ar A. Lukašenkai opozicija suteiktų saugumo garantijas, jei jis pasitrauktų taikiai, S. Cichanouskaja atsakė: „Visa tai svarstytina. Žinoma, jei jis išeis taikiai, žmoniškai, tokia galimybė yra. Galima net sakyti – ne galimybė, o faktas. Aš asmeniškai turiu kalbėti už visus žmones. Ir šiuo klausimu bus atsižvelgta į visų žmonių nuomonę.“ Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Paprašyta atskleisti, kokios saugumo garantijos būtų suteiktos A. Lukašenkai, S. Cichanouskaja teigė, kad jam būtų suteiktos „net didesnės“ saugumo garantijos, tačiau nepatvirtino, kokias konkrečiai garantijas turi omenyje.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais.
Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Opozicijos lyderė S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir gyvena Lietuvoje.
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių vadovai susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė, kaip stiprinti ES bendradarbiavimą su NATO. EVT posėdyje taip pat pristatyta ES globalios bei saugumo politikos strategija ir aptartas Minsko susitarimų įgyvendinimas.
NATO aljanso būstinė Briuselyje.
Šalies vadovės teigimu, ES laikosi nuoseklios ir principingos pozicijos – sankcijos yra tiesiogiai susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimu.
Iki šiol Rusija nėra pilnai įvykdžiusi savo įsipareigojimų, todėl apie sankcijų panaikinimą negali būti jokios kalbos. Rusija tai įvertintų kaip nuolaidžiavimą, savo neteisėtų veiksmų Ukrainos teritorijoje legitimizavimą ir pritarimą jos vykdomai agresijos politikai.
ES šalių vadovai taip pat apsvarstė naują ES globalios ir saugumo politikos strategiją, kuri nubrėš ilgalaikes gaires ES santykiams su jos kaimynėmis ir kitomis pasaulio šalimis. Paskutinį kartą tokia strategija buvo parengta 2003 metais. Prezidentė pabrėžė, jog per 13 metų geopolitinė padėtis Europos kaimynystėje ir pasaulyje smarkiai pasikeitė, todėl naujoji strategija turi atitikti realią situaciją.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos vadovės teigimu, dokumente atsižvelgta į Lietuvos siūlymus – įvardyta Rusijos keliama grėsmė Europos saugumui, įtvirtintas Krymo aneksijos nepripažinimas, atkreipiamas dėmesys į hibridinių grėsmių pavojų, tarptautinių branduolinės saugos standartų laikymosi svarbą.
ES šalių lyderiai su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė ES ir NATO santykių stiprinimą, ypač ugdant atsparumą informacinėms ir kibernetinėms atakoms, derinant veiksmus hibridinio karo atveju, drauge sprendžiant migracijos iššūkius.
Jau dabar Aljanso laivai patruliuoja Egėjo jūroje ir padeda užkirsti kelią nelegaliam žmonių gabenimui bei išvengti beprasmių žmonių žūčių.
Artėjant NATO Varšuvos viršūnių susitikimui sutarta parengti bendrą NATO, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovų pareiškimą, kuris numatytų koordinuotą keitimąsi informacija, bendrą grėsmių vertinimą, galimybes praplėsti NATO indėlį toliau sprendžiant migracijos krizę
Po Jungtinės Karalystės žmonių sprendimo pasitraukti iš ES, NATO vaidmuo taip pat yra svarbus stiprinant transatlantinius ryšius ir užtikrinant Europos šalių vienybę kintančioje geopolitinėje aplinkoje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Nieko stebėtino, jei po Rusijos agresijos Kryme lietuviai rimtai susimąstė dėl savojo saugumo. Būtume kvaili, jei niekam iš mūsų nekiltų nerimą keliančių palyginimų. Išprievartavęs vieną kaimynę Kremliaus šeimininkas greičiausiai susigundys nuskriausti ir kitas kaimynes.
Juk deramo atkirčio Vladimiras Putinas nesulaukė nei dėl Padniestrės, nei dėl Gruzijos. Nūnai ir dėl Ukrainos niekas tarptautinio lygio chuliganui nežiebė atgal į dantis.
Tad lietuviai – šaunuoliai. Bent dabar puolė ieškoti atsakymų, kaip būtina konstruoti savo santykius su Vakarais ir Rytais, kad netaptume naujuoju Krymu. Žinoma, tokie klausimai mums turėjo neduoti ramybės visus pastaruosius dvidešimt metų.
Bet esame patiklūs, geranoriški, draugiški. Mes vis dar viliamės, jog jei elgsimės padoriai, sąžiningai, garbingai, mums bus atsakyta tuo pačiu – draugiškumu.
Dėl įtemptos situacijos Ukrainoje į pirmąjį planą vėl iškilo branduolinio tramdymo klausimas, rašo Slate.fr žurnalistas Greguaras Fleuro.
1991 metais Ukrainoje buvo trečiasis pagal dydį branduolinis arsenalas, pranokstantis Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir net Kinijos branduolinio ginklo atsargas. Po kelerių metų derybų Ukraina 1994 metais pasirašė Budapešte susitarimą su Rusija, JAV ir Jungtine Karalyste, pagal kurį trys valstybės įsipareigojo garantuoti buvusios sovietinės respublikos teritorinį vientisumą mainais už branduolinio ginklo atsisakymą, sakoma straipsnyje.
