Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketvirtadienį bendru sutarimu savo pirmininku išsirinko konservatorių Lauryną Kasčiūną.
Tai Eltai patvirtino pats L. Kasčiūnas. Tiesa, vakarinio posėdžio metu ketvirtadienį komitetų pirmininkus dar turės patvirtinti Seimas.
NSGK, be L. Kasčiūno, sudaro dar 11 narių: liberalai Virgilijus Alekna ir Raimondas Lopata, mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Bakas, konservatoriai Dainius Kreivys, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis, „valstiečių“ deleguoti nariai Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis ir Saulius Skvernelis, socialdemokratė Dovilė Šakalienė bei „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti grėsmes, kurios gali kilti dėl Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti sutartis su tolimojo keleivinio susisiekimo autobusų bendrovėmis.
Liepą Konkurencijos taryba užbaigė tyrimą ir pripažino, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), 2018 metais pratęsusi sutartis su 42 vežėjais vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, ribojo konkurenciją ir neleido į rinką įeiti naujiems dalyviams.
LTSA įpareigota sumokėti daugiau nei 43 tūkst. eurų siekiančią baudą, per 8 mėnesius nutraukti esamas sutartis su vežėjais ir juos atrinkti paskelbus konkurencingos atrankos procedūras.
Šį sprendimą LTSA, atskiri vežėjai, Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bei Lietuvos keleivių vežimo asociacija yra apskundusios Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Konservatorius A. Anušauskas mano, kad Konkurencijos tarybos įpareigojimas nutraukti sutartis su vežėjais kelia grėsmių visam tarpmiestinio susisiekimo sektoriui. Antradienį jis kreipėsi į VSD, prašydamas jas įvertinti.
„Atsižvelgiant į tai, kad toks įpareigojimas atsilieps visam tarpmiestinio susisiekimo sektoriui, turės reikšmingų pokyčių pagrindiniams vartotojams – keleiviams, sukels įtaką ne tik vežėjų finansinei būklei, bet papildomai gali kilti grėsmės nacionaliniam saugumui, prašau VSD įvertinti galimas grėsmes ir kartu su kitomis institucijomis įvertinti padėtį tarpmiestinio susisiekimo transporto sektoriuje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas A. Anušauskas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) šią savaitę raštu kreipėsi į Seimo Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. LKVA prašo organizuoti diskusiją ir suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje bei įtvirtinti jas Kelių transporto kodekse.
Asociacijos vertinimu, konkurencija tolimojo susisiekimo sektoriuje egzistuoja, šalies rinkoje konkuruoja daugiau nei 40 vežėjų, kurie savo lėšomis išlaiko maršrutus ir autobusų stotis. Teigiama, kad naujų konkursų skelbimas visam maršrutų tinklui gali turėti neigiamų pasekmių ir rizikosvartotojams negauti tinkamų paslaugų. Vilniaus autobusų stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Konkursus galėtų laimėti viena ar kelios užsienio didžiojo kapitalo įmonės, kurios galėtų sukoncentruoti visą ar didžiosios dalies paslaugų teikimą vienose rankose ir tokiu būdu eliminuoti bet kokią natūraliai rinkoje egzistuojančią konkurenciją“, – teigiama LKVA prezidento Gintaro Nakučio pasirašytame rašte.
LKVA atkreipia dėmesį, kad nutraukus sutartis su vežėjais ir skelbiant naujus konkursus „galimai pablogėtų valstybės mobilizaciniai (karo atveju) ar evakuaciniai (Astravo AE avarijos ar Covid-19 atvejais) resursai“.
Kaip teigiama LKVA rašte, pati Konkurencijos taryba pažymėjo, kad taisyklės, pagal kurias sudarytos sutartys su 42 vežėjais, neprieštarauja Konkurencijos įstatymui ir Europos Sąjungos teisės aktams. Todėl, asociacijos vertinimu, sutartys su vežėjais yra teisėtos ir negali būti nutrauktos.
Tolimojo susisiekimo autobusais kasmet Lietuvoje pervežama apie 8,5 mln. keleivių.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas leido paviešinti parlamentinio tyrimo dėl įtariamo Rusijos kišimosi į JK politiką išvadas, pirmadienį pranešė premjero atstovas, tačiau dėl paskelbimo datos dar nenutarta.
Konservatorių lyderis yra „tikras dėl to, kad paviešintas turinys nepakenks tų institucijų, kurios saugo mūsų nacionalinį saugumą, funkcijoms“, reporteriams sakė atstovas.
50 puslapių apimties ataskaitą dėl Rusijos veiklos JK, taip pat ir dėl galimo kišimosi į 2016 m. balsavimą dėl „Brexito“ kiek anksčiau šiemet parengė šalies parlamento Žvalgybos ir saugumo komitetas.
Tačiau prieš praėjusią savaitę vykusius parlamento rinkimus komitetas buvo paleistas, ir ataskaita negali būti skelbiama iki naujo komiteto suformavimo – tai gali užtrukti kelias savaites, nes naujieji nariai dar turi būti patvirtinti balsavimu parlamente.
Komitetas tyrimą dėl Rusijos veiklos pradėjo 2017 m. lapkritį, o galutinę ataskaitą JK žvalgybos agentūros patvirtino kiek anksčiau šiemet, informavo buvęs komiteto pirmininkas Dominicas Grieve’as.
Metiniame pranešime komitetas paskelbė, kad tyrimas pradėtas nerimaujant dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus ir Rusijos remiamų subjektų skelbiamos dezinformacijos padarinių.
Taip pat atsižvelgta į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą JK mieste Solsberyje. Londonas bei Vakarų sąjungininkės dėl šio išpuolio kaltina Maskvą.
Leiboristų partijos politikai yra sakę, kad ataskaitoje galbūt galėtų būti įrodymų dėl B. Johnsono konservatorių partijos ir Rusijos milijardierių ryšių.
D. Grieve’as anksčiau kaltino premjerą sąmoningai atidedant ataskaitos viešinimą iki rinkimų, tačiau Dauningo gatvės atstovai tai griežtai neigė.
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką, Premjerą ir į Seimo narius dėl teisinės atsakomybės už galimą priesaikos Valstybei sulaužymą ir dėl to gresiančią apkaltą.
Pateikiame kreipimosi tekstą:
Visi naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai, premjeras ir vyriausybės ministrai iškilmingai, transliuojant per Lietuvos Televiziją ir Lietuvos Radiją, prisiekė saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, kartodami kad saugos valstybės teritorinį vientisumą.
Lietuvą supančioje geopolitinėje aplinkoje tai ypač svarbi priesaikos norma, nes atkuriant Nepriklausomybę buvo labai ryškus iš užsienio palaikomas siekis suskaldyti Lietuvą gabalais ir ją politiškai dezintegruoti, kaip kad 1940 m. atsitiko Suomijoje ir jau mūsų laikais – Moldovoje.
„Vilnijos“ draugijos ir Lietuvos Sąjūdžio konferencijos kreipimasis dėl Konstitucijos ir valstybės gynimo
Šis laiškas adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui
Lietuvių raštijos kūrėjas M. Daukša dar 1599 metais kvietė saugoti savo kalbą, kurią dabar gina ir LR Konstitucijos 14 str. Ilgaamžės valstybės vertybės ir pagrindas jai išlikti yra įstatymų laikymasis, valstybinė kalba, šalies vientisumas, švietimas valstybine kalba, tradicinės kultūros išlaikymas, istorijos žinios. Dėl to 2012 m. rugpjūčio 22 d. kreipėmės į dabar valdančių partijų vadovus, prašydami atnaujinti LR partijų sutartį dėl rytų Lietuvos problemų sprendimo. Jokio atsakymo į tai iki šiol negavome.
