Kaip gerbti ir vykdyti valstybės Konstituciją?


Print

„Vilnijos“ draugijos ir Lietuvos Sąjūdžio konferencijos kreipimasis dėl Konstitucijos ir valstybės gynimo

Šis laiškas adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui

Lietuvių raštijos kūrėjas M. Daukša dar 1599 metais kvietė saugoti savo kalbą, kurią dabar gina ir LR Konstitucijos 14 str. Ilgaamžės valstybės vertybės ir pagrindas jai išlikti yra įstatymų laikymasis, valstybinė kalba, šalies vientisumas, švietimas valstybine kalba, tradicinės kultūros išlaikymas, istorijos žinios. Dėl to 2012 m. rugpjūčio 22 d. kreipėmės į dabar valdančių partijų vadovus, prašydami atnaujinti LR partijų sutartį dėl rytų Lietuvos problemų sprendimo. Jokio atsakymo į tai iki šiol negavome.

Vyriausybės programos projekte buvo numatyta pažeisti LR Konstituciją, įstatymus, Konstitucinio ir kitų teismų sprendimus, valstybių sutartis dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose, dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo, per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą diskriminuoti abiturientus. 2012 m. gruodžio 12 d. kreipėmės į Jus to nedaryti, bet kol kas daroma priešingai, pažeidžiant valstybės interesus.

Koalicinė sutartis su Lenkų rinkimų akcija (LRA) pagal Konstitucijos 7, 35 str. nedelsiant turi būti nutraukta, kadangi jos frakcijos nariai pažeidė LR Seimo nario priesaiką:

„prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“.

Jie neatsisakė Lenko kortos ir ištikimybės priesaikos užsienio valstybei. LR saugumo departamento nuomone, jokių svarbių Lietuvos Respublikos postų Lenko kortos savininkai neturėtų užimti dėl to, kad negalės adekvačiai vykdyti Lietuvos įstatymų. Seimo narys M. Mackevičius su Lenko korta įsibrovė net į LR Seimo Saugumo komitetą ir bando prieiti prie įslaptintų dokumentų.

Vėl pakliuvę į Seimą per nepakankamai demokratiškus rinkimus (neįvertinus Rinkimų įstatymo pažeidimų ir koalicijai surinkus ne 7, o tik 5 proc. balsų), LRA nariai pažeidžia Konstitucijos 8 str. garbindami 1920–1939 metais vykdytą Lietuvos teritorijos dalies okupaciją, vyriausiojo okupacinės kariuomenės vado J. Pilsudskio atminimą ir statydami jam nelegalius memorialus jo okupuotoje teritorijoje – Zalave, Vilniuje – ir ignoruodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 14 d. potvarkiu Nr. 526 p. sudarytos Komisijos Armijos krajovos veiklai Lietuvoje įvertinti išvadas ir versdami būti Lietuvai nelojalius savo pavaldinius, mokinius. Latvijoje ir kitur nelojalūs valstybei gyventojai negauna pilietybės ir jokių strateginių pareigų negali užimti.

LRA nariai neatsisakė teritorinės autonomijos ir visomis išgalėmis siekia įstatymais ją įteisinti dabartinėje Seimo kadencijoje, pažeisdami LR Konstitucijos 10 str.

LRA nariai dabar ypač reikalauja sau privilegijų prieš kitas tautines bendrijas ir Tautos atstovus, šmeižtais ir dezinformacija kurstydami tautinę diskriminaciją, pažeisdami Konstitucijos 25, 29 str. LRA nariai palaiko ir melagingą Lenkijos piliečio T. Snarskio skundą Europos parlamentui Nr. 358/2011 prieš Lietuvą („Tygodnik Wileńscyzny“ 2012 12 13–19 Nr. 50 (962) priedas „Rota“ Nr. 730, p. 5) ir net už jį kalba poterius (žr. Wilnoteka.lt). Už ilgametį Lietuvos šmeižimą Seimo narys M. Mackevičius auksiniu Lenkų sąjungos ordinu apdovanojo Kresų organizacijų atstovą A. Chajevskį.

LRA nariai aktyviai kabina dvikalbius gatvių, vietovių pavadinimus, pažeisdami Konstitucijos 14 str., Valstybinės kalbos įstatymo 14, 15 str., teismų sprendimus, t.y. užsiima antikonstitucine veikla. Ant savo namo dvikalbį gatvės pavadinimą Maišiagaloje pasikabino ir LRA frakcijos seniūnė R. Tamašūnienė.

Lenkų sąjungos suvažiavime skelbta, jog svarbiausias tomaševskininkų tikslas – stiprinti polonizaciją, gaivinti okupacijų padarinius ir Lietuvą integruoti į Lenkiją. „Mūrai griūva, kaip savo laiku sugriuvo žymiai stipresni. Taip turi būti, ir mes tuo tikime. Su ta viltimi saugome jėgas“, – skelbė Seimo narys M. Mackevičius.

Lietuvos valstybę kuria Tauta ir tik jai priklauso suverenitetas. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Valdžios galias riboja Konstitucija. Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. LR Konstitucijos 2–7 str. šia linkme įpareigoja dirbti Lietuvos vadovus, Seimo narius, ministrus, viceministrus, visus piliečius.

Valdančioji koalicija žadėjo labai kompetentingus ministrus, viceministrus. Bet ką apie energetiką išmano Šalčininkų rajono lenkiškų mokyklų tėvų komiteto pirmininkė R. Cytacka? Tomaševskininkams ji nusipelnė tuo, kad gerai rengė priešvalstybinius mitingus, rašė skundus, Jašiūnuose ant savo namo gatvės pavadinimą rašė tik Balińskiego. Bet energetikos viceministrei demonstratyviai su ministru kalbėti tik po polsku ir ignoruoti kitus darbuotojus neužtenka.

Vadovui reikia labai gerai išmanyti specialybės ir darbo specifiką, mokėti vieną iš trijų pagrindinių ES kalbų, laikytis savo valstybės Konstitucijos, įstatymų, Valdininkų etikos kodekso. Šį kodeksą, dirbdama Vilniaus rajono tarybos sekretore, R. Cytacka grubiai pažeidė, demonstratyviai nesilaikydama Švietimo, Valstybinės kalbos ir kitų įstatymų, nepagrįstai kurstydama gyventojus prieš savo valstybę.

Ką visos Lietuvos kultūrai gali padėti Lenkų sąjungos sekretorius E. Trusevičius, pagal LRA programą reikalaujantis privilegijų tik lenkams ir kurstęs tautinę nesantaiką? Jei pavyktų tapti Kultūros viceministru, jo „prioritetinis tikslas“ būtų pagal LRA programą Seime prastumti antikonstitucinį Tautinių mažumų įstatymo projektą („Kurier Wileński“, 2012 12 15–17, p. 3).

Tik kodėl mokesčių mokėtojai turi išlaikyti ne tikrus viceministrus, o tik Lenkų sąjungos sekretorius ir kitus partijos darbuotojus? Juk rinkimus laimėjusios partijos tam tikslui gauna dideles biudžeto išmokas, bet ir už tai LRA vykdo etninės kultūros genocidą, net lenkams neleidžia mokytis, dainuoti savo tėvų ir protėvių dainų paprastąja kalba, rengtis tradiciniais savo krašto drabužiais.

Kam algą mokėti viceministrui, kurio kuruojamos srities išmanymas ribojasi okupacijų padarinių gaivinimu, o gebėjimas atstovauti valstybei tarptautinėje erdvėje, Europos darbotvarkės supratimas – melagingų skundų rašymu prieš Lietuvą, kaip tai daro jų partijos pirmininkas V. Tomaševskis? Kaip į tokį Lietuvos „atstovą“ žiūrės viso pasaulio lietuviai ir kokia jiems ir valstybei iš to nauda?

Švietimo ir mokslo viceministre siūloma Tamošiūnų klano atstovė E. Tamošiūnaitė, Tomaševskio partijai nusipelniusi tuo, kad, dirbdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja visada duodavo leidimus savo partijos antivalstybiniams mitingams, o signatarams prie Seimo leido rinktis tik automobilių aikštelėje. Partijos mitinguose ji labai aktyviai dalyvavo, vedėsi ir savo 16 metų sūnų. Aukšto rango valdininkams privalomas ir skaidrumas, dorinį ugdymą organizuojantys švietimo darbuotojai dėl to yra nusiminę.

Tomaševskininkai ir dabar visaip proteguoja lenkiškas ir persekioja lietuviškas švietimo įstaigas, 2 proc. mokestį reikalauja pervesti Lenkų sąjungai, perka savo mokykloms vaikus, kai kurių švietimo įstaigų vadovus neteisėtai atleido iš darbo tik dėl to, kad, vykdydami įstatymus ir savo pareigas, jie priėmė tėvų pareiškimus į grupes valstybine kalba. Socialdemokratų partijos pirmininkas žadėjo Švietimo ir mokslo ministerijos LRA neatiduoti. Bet, išvykus ar susirgus ministrui, jį pavaduoja viceministras.

Į Žemės ūkio viceministres siūloma 1995–2008 metais buvusi Vilniaus rajono merė ir Seimo narė L. Janušauskienė-Počikovska. Ji turėtų paaiškinti, kaip, gimusi Baltarusijoje, prie Žeimenos upės galėjo „paveldėti“ brangią žemę ir dar apie 10 sklypų (su vyru – per 20) pirkti. Kaip ji vykdytų V. Tomaševskio partijos politiką, ar pagal jų teisininkų Vilniaus rajono savivaldybėje, Lenkų kultūros centre nemokamai parengtus pareiškimus visada „grąžintų“ žemę partijos aktyvistams bei rėmėjams, pelningai atlygintų už nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, V. Tomaševskiui ir jo giminėms „grąžintų“ žemę Lazdynuose bei kitur, kurtų žemės rejestrus, nurodant, kam Lenkijos okupacijos laikotarpiu konkretus sklypas priklausė?

Kaip būtų garantuota Lietuvos Respublikos piliečių lygybė, vienodas teisinis aptarnavimas žemės klausimais (LRA nemokamai konsultuoja tik lenkus), ar tikrai bus laikomasi įstatymų ir žemės apiforminimas stabdomas Lenkijos kariams, iš okupacinio režimo žemę gavus dovanų už Lietuvos okupavimą, ar bus kritiškai vertinamos Lenkijos išduodamos pažymos?

Seimo nariai, ministrai, viceministrai, kiti valdininkai privalo mums duoti pavyzdį, kaip reikia gerbti ir vykdyti valstybės Konstituciją, įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Prašome pagal LR Konstituciją ir įstatymus pakoreguoti Vyriausybės programą bei viceministrų kandidatūras, kad piliečiams dėl to nereikėtų kreiptis į ES institucijas.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Hab. dr. Kazimieras Garšva, šio teksto autorius.

2013.01.08


Prisijunkite prie diskusijos