Kišiniovas, vasario 23 d. (ELTA). Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnyba (SIS) kartu su Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūra tiria tėvynės išdavimo ir šnipinėjimo bylą.
Joje figūruoja agentų tinklas, kuriam priklausė Moldovos piliečiai ir prie kurio veiklos prisidėjo užsienio valstybė.
SIS spaudos tarnyba nepatikslino, kuri valstybė turima omenyje, praneša portalas „NewsMaker“.
Tyrimo metu buvo nustatyti penki Moldovos piliečiai, iš kurių du buvo sulaikyti 2022 metų gruodį, o dar trims suteiktas įtariamųjų statusas.
Juos užverbavo kitos valstybės specialiosios tarnybos. Užverbuotieji turėjo smurtu padėti destabilizuoti situaciją šalyje ir pakeisti konstitucinę santvarką, rašo SIS spaudos tarnyba.
Be to, tirdamos šią bylą, Moldovos specialiosios tarnybos aptiko kitos valstybės piliečių, kurie užsiėmė šnipinėjimu ir finansavo Moldovos gyventojus.
Tyrimas pradėtas 2020 metais. Pareigūnai užfiksavo ir planuotus, ir jau iš dalies atliktus veiksmus. Tai pinigų pervedimai, etninės neapykantos ir nepakantumo tam tikroms piliečių kategorijoms kurstymas, į smurtą linkusių žmonių samdymas dalyvauti protestuose.
SIS pažymėjo, kad už tėvynės išdavimą ir šnipinėjimą baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 12 iki 20 metų.
Neseniai ES viršūnių susitikime Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies žvalgyba perėmė Kremliaus planus įvesti savo kontrolę Moldovoje ir kad jis nedelsdamas perdavė visą informaciją savo kolegei prezidentei Maiai Sandu.
Vėliau M. Sandu per specialią spaudos konferenciją atskleidė Ukrainos perduotas detales. Pasak jos, Kremlius rengia ardomuosius veiksmus, siekdamas įvykdyti šalyje valstybės perversmą. Tam jis pasitelkia karinės patirties turinčius diversantus iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat iš Serbijos ir Juodkalnijos.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį paskyrė naujus Valstybės saugumo komiteto (KGB) ir Saugumo tarybos vadovus, praneša valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Valerijus Vakulčikas, kuris iki šiol buvo KGB pirmininkas, paskirtas Saugumo tarybos valstybės sekretoriumi.
Ivanas Tertelis, iki šiol vadovavęs Valstybės kontrolės komitetui, paskirtas KGB pirmininku.
Valstybės kontrolės komiteto pirmininko pareigas eis Vasilijus Gerasimovas, kuris iki šiol buvo šios žinybos pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Sulaikius spėjamą Rusijos šnipą, Norvegijos parlamento pastate ieškota pasiklausymo įrangos. 51-erių vyras dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Stortinge (parlamente), kurioje, be kita ko, buvo kalbama apie duomenų ir informacijos skaitmeninimą.
Pasak parlamento darbuotojų, vyras elgėsi įtartinai. Saugumo tarnyba PST internetiniam laikraščiui „Aldrimer“ patvirtino, jog norima išsiaiškinti, ar vyras nemėgino įsilaužti į parlamentarų ar kitų konferencijos dalyvių mobiliuosius telefonus.
Rusas buvo sulaikytas penktadienį prieš pat išvykimą iš Oslo oro uosto. Šeštadienio rytą teismas leido jį suimti dviem savaitėms. Vyro advokatė šį sprendimą apskundė. Jos klientas turi paaiškinimą viskam, sakė ji agentūrai NTB. Rusijos ambasada Osle kaltinimus pavadino absurdiškais ir sukurptais.
Nežinomi piktadariai Slovakijos Nacionalinės Tarybos (parlamento) deputatų adresu atsiuntė dešimtis laiškų ir siuntų su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Juos visus perėmė parlamento saugumo tarnyba. Tai penktadienį pranešė Nacionalinės Tarybos aparato vadovas Danielis Guspanas.
„Parlamento saugumo tarnyba ir aparato darbuotojai pastaruoju metu sulaikė 70 laiškų ir siuntų su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Tiek valdančiųjų, tiek opozicinių partijų deputatams adresuotų laiškų siuntėjai nežinomi, – sakė Slovakijos radijui D. Guspanas. – Siuntos perduotos policijai, kurios specialistai atliks cheminę analizę. Jos rezultatai leis nustatyti, kokių konkrečiai alergenų jose esama“.
Parlamento tarnybinės patalpos, kur buvo atplėšti laiškai ir siuntos, dezinfekuotos.
Helsinkio policija paleido aktyvistą Samą Husseinį, kuris pirmadienį kaip žurnalistas ketino dalyvauti JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino spaudos konferencijoje, bet buvo jėga išvestas iš salės prieš jai prasidedant, o vėliau sulaikytas.
Tai antradienį pranešė laikraštis „Turun Sanomat“.
Helsinkio policijos vyresnysis komisaras Pekka Hookas leidiniui sakė, jog S. Husseinis buvo paleistas tą patį vakarą, praėjus kelioms valandoms po incidento. „Jis buvo išvestas iš renginio, daugiau šiuo klausimu nėra ko pasakyti. Jokio nusikaltimo ten nebuvo“, – pareiškė pareigūnas.
S. Husseinis buvo pašalintas iš spaudos konferencijos už nedidelį A4 formato plakatą, kuriame ranka buvo parašyta: „Branduolinio ginklo uždraudimo sutartis“. Saugumo tarnybos darbuotojams nepatiko, kad jis rodo plakatą, ir jie jėga išvedė vyrą iš patalpos.
Incidentas nesutrikdė renginio. Jau po kelių minučių į salę įėjo dviejų šalių delegacijų nariai, o prezidentai užėmė savo vietas prie mikrofonų.
Specialiųjų tarnybų laukia teisminis nagrinėjimas, kuris gali priversti jas atskleisti slapčiausios savo veiklos krypties detales, – apie tai sužinojo laikraštis The Times.
Grupės Reprieve ir Privacy International padavė ieškinį Tyrimo įgaliojimų tribunolui, kuruojančiam MI5 (Saugumo tarnybą), MI6 (Slaptąją žvalgybos tarnybą) ir GCHQ (Vyriausybinio ryšio centrą), kad išsireikalautų visiškai slapto darbo detalių paviešinimą.
Ieškinyje kalbama apie trečiąją iš trijų specialiųjų tarnybų veiklos „krypčių“, iš kurių dvi – Britanijos personalo kitose šalyse sulaikytų asmenų apklausa, ir masinis asmeninių duomenų rinkimas – jau buvo paviešintos. Laikoma, kad trečioji kryptis minėta tik kartą atskirame Privacy International ieškinyje, be to, informacija apie ją buvo cenzūruota.
Reprieve direktorė Maja Foa sakė: „Britanijos visuomenė turi teisę žinoti, ką specialiosios tarnybos daro jos vardu. Mes žinome, kad toji slaptoji politika dangsto didelę slaptosios veiklos sritį, kuri mažų mažiausiai ne mažiau rimta ir invazyvi, nei sulaikytųjų apklausa užsienyje ir masinis asmeninių duomenų rinkimas. Iš savo karčios patirties taip pat žinome, kad be bazinio skaidrumo Britanijos šnipai linkę peržengti teisines ir etines „raudonąsias linijas“.
Privacy International juristė Mili Grem Vud sakė: „Tai neteisingas principas, kai yra visa veiklos sfera, apie kurią visuomenė apskritai nieko nežino. Mes siūlome ministrei pirmininkei paviešinti trečiąją kryptį – cenzūruotu, sutrumpintu pavidalu arba tezėms, kaip būtina, kad būtų užtikrinta visiška ir atvira specialiųjų tarnybų priežiūra“.
Pirmą kartą per visą 150 metų JAV Slaptosios tarnybos istoriją saugumo tarnybos galva tapo moteris, rašo Vittorio Zukkonis laikraštyje "La Repubblica".
„Julia Pierson paskirta Slaptosios tarnybos galva. Tai ne šnipų agentūra, – aiškina korespondentas, – toji struktūra turi vienu metu paprastą ir pavojingą misiją, ir jos šūkis gerai žinomas visiems 1400 bendradarbiams: prisiimti kulką, skirtą prezidentui“.
„Dabar Slaptajai tarnybai vadovaus 53 metų dama, ištarnavusi agentūroje beveik 30 metų: ji užtikrins prezidento ir jo šeimos, buvusių prezidentų saugumą, o taip pat kandidatų į postą Baltuosiuose rūmuose paskutiniajame rinkimų kampanijos etape saugumą. Slaptojoje tarnyboje jau trečdalis bendradarbių – moterys, jas lengva atpažinti pagal ypatingus ženklelius ir laidą nuo ausinių. Saugumo tarnybos bendradarbiai visada dėvi juodus drabužius“, – rašo straipsnio autorius.
Netikiu, kad Lietuvos generalinė prokuratūra nuoširdžiai siekia išaiškinti bei nubausti Medininkų skerdynių kaltininkus. Netikiu ir dabar, kai pareikšti įtarimai dar trims buvusiems omonininkams. Regis, turėtume džiaugtis. Bet pasididžiavimo, esą lietuviškoji Temidė kryptingai, principingai lipa tikriesiems žudikams ant kulnų – nėra. Jau vien dėl to, kad šiandien akivaizdus dar vienas mūsų aplaidumas narpliojant amžiaus bylą.
1991-aisiais metais tuoj po žudynių iki tol nežinoma “Saugumo tarnyba”, ginanti Baltijos valstybių rusakalbių teises (“Služba bezopastnosti” zaščity prav ruskojazyčnogo naselenija Pribaltiki) buvo viešai paskelbusi esanti atsakinga už Medininkuose pralietą kraują. Apie tai buvo net spaudoje rašyta. Tame tarpe – ir rusiškoje, ir lietuviškoje. Tuo skambiu vardu pasivadinusieji tvirtino, jog būtent jie ėmėsi drastiškų veiksmų, siekdami įbauginti bei pamokyti nepaklusniuosius “litovcus”. Bent jau taip toji “Služba bezopastnosti” prisistatė žurnalistei iš to meto “Nezavisimaja gazeta”.