Žiema. 2022-ųjų gruodis. Pilaitės. Bitėnų gatvė. Slaptai.lt foto
2022–2023 metų šaltasis laikotarpis (nuo pat spalio galo iki šiol) pasižymi mažiau nei vidutiniškai saulėtais orais. O šių metų sausis pramušė tiek lubas, tiek grindis – pasižymėjo ne tik įspūdingais šilumos rekordais bei labai aukšta vidutine mėnesio temperatūra, bet ir tuo, jog Saulė švietė rekordiškai mažai, rašoma Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Buvo pasiekti nauji sausio mėn. Saulės spindėjimo trukmės minimalios sumos rekordai 5 meteorologijos stotyse: Vilniuje, kur Saulė švietė vos 5,1 val. (buvęs rekordas fiksuotas 1984.01 mėn. 9,0 val.); Varėnoje išmatuota 6,1 val. (buvęs rekordas – 2011 m. sausis 10,5 val.); Utenoje – 6,6 val. (buvęs rekordas – 1986 m. 7,0 val.); Dūkšte – 8,7 val. (buvęs rekordas – 2011 m. 10,3 val.); Lazdijuose – 13,5 val. (buvęs rekordas – 2002 m. 20,1 val.).
Nedaug iki rekordo trūko ir kitoms vietovėms, kadangi Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje vidutiniškai siekė vos 35 % sausio mėn. normos, pažymima pranešime.
Nežiūrint pavienių rekordų meteorologijos stotyse, Vilniuje buvo fiksuotas ir visos šalies Saulės spindėjimo trukmės sausio mėn. absoliutus minimumas! Naujasis rekordas – 5,1 val. (Vilnius, 2023 m. sausis), o buvęs – 7,0 val. (Utena, 1986 m. sausis).
Savaitgalį Lietuvą apims šaltesnė oro masė, slėgis kils, todėl tikimybė pamatyti bent pro debesų plyšelius šviečiančią Saulę padidės, prognozuojama pranešime.
Jei Jums neteko girdėti apie saulės elektrinę, turbūt net neįsivaizduojate, kas yra saulės baterijos. Saulės baterijomis dažniausiai yra vadinami saulės moduliai. Saulės elektrinei jie yra būtini, jog saulė būtų paversta elektra. Jei norite įsigyti saulės elektrinę, Jums reikės atskirai pirkti saulės baterijas, inverterį ir kitus dalykus, reikalingus saulės elektrinei. Visa tai supirkti gali būti painu, todėl kai kurie pardavėjai siūlo pirkti visas prekes iš karto. Dažniausiai į tokius komplektus yra įskaičiuotos ir prekės, ir darbai. Jei norite įsigyti saulės elektrinę pigiau, tuomet verta pirkti visas prekes kartu. Taip galima sutaupyti ir laiką, ir pinigus.
Kaip prižiūrėti saulės baterijas?
Saulės baterijos yra svarbu saulės elektrinės dalis. Jei jos veiks prastai, tuomet saulės elektrinė nebus naudinga. Todėl yra svarbu prižiūrėti saulės baterijas. Jų priežiūra yra nedidelė, tačiau ją atlikti reikia atsakingai. Norint, jog saulės baterijos efektyviai veiktų, verta jas karta nuvalyti. Tai daryti reikia atsargiai, jog jos nebūtų pažeistos. Ant saulės baterijų kartais gali atsirasti nešvarumų, kurie neleidžia joms veikti taip efektyviai, kaip galėtų. Todėl naudinga kartais nuvalyti saulės baterijas. Visgi, jei bijote jas pažeisti, geriau to nedarykite. Saulės baterijos turi garantiją, tačiau jas pažeidus, ji gali negalioti. Todėl svarbu nesubraižyti ir kitaip nepažeisti saulės baterijų.
Kiek kainuoja saulės elektrinės?
Nusprendę įsigyti saulės elektrines, žmonės baiminasi, jog reikės brangiai mokėti. Saulės elektrinės kainuoja brangiai, tačiau dalį sumos grąžina valstybė, o kita atsiperka. Mokėti reikia įvairiai. Kai kuriems saulės elektrinė kainuoja 4 000 eurų, kitiems 8 000 eurų, dar kitiems 10 000 eurų, išskirtiniais atvejai net gerokai brangiau. Kaina priklauso nuo to, kiek elektros energijos sunaudojate per metus. Kuo daugiau sunaudojate, tuo daugiau galios Jums reikės. Jei norite mokėti mažiau, galite pasirinkti saulės elektrinę, kuri pasižymės mažesne galia. Tačiau turėkite omenyje, jog tuomet gali reikėti mokėti už papildomą elektros energiją. Jei norite nemokėti už elektros energiją, pasirinkite saulės elektrinės galią, kurios užteks Jūsų namams. Saulės elektrinės yra puikus pasirinkimas, kadangi dalį sumos finansuoja valstybė. Kuo brangesnę saulės elektrinę pirksite, tuo daugiau atgausite. Jei norite nemokėti už elektros energiją, saulės elektrinė yra puikus pasirinkimas. Ji gali būti įrengta namuose, soduose, pastatuose ir t.t. Jei norite gyventi ekonomiškai ir ekologiškai, rinkitės saulės elektrines ir mėgaukitės nemokama elektros energija.
UAB SOLET TECHNICS prekiaujakokybiškomis ir patikimomis saulės baterijomis. Daugiau informacijos – Solettechnics svetainėje.
Laikrodis. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį laikrodžių rodyklės bus sukamos valanda atgal ir įsigalios žiemos laikas. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ekonomine ir žmonių gerovės prasme laiko sukiojimo idėja yra naudinga, bet, greičiausiai, Europoje bus nuspręsta pasilikti prie žiemos laiko.
„Lietuvai naudingesnis būtų vasaros (laikas. – ELTA), nes būtų vidutiniškai daugiau šviesos valandų gyventojams. Bet, neabejotinai, bus pasirinktas žiemos laikas. Jį rinksis Suomija, (…) automatiškai Estija irgi turės tą patį laiką. Tuomet Lietuva ir Latvija liks vienintelės šalys su Rumunija ir Bulgarija. Jei jos pasirinktų vasaros laiką, būtų kitoje laiko zonoje, kas nemanau, kad yra realu.
Sakyčiau, kad realesnis scenarijus – visos ES šalys „sukristųׅ“ į vieną zoną, tuomet būtume kaip Kinija ar Indija, kuriose yra viena laiko zona, ir tuomet patys žmonės adaptuoja savo gyvenimo būdą prie laiko, o ne atvirkščiai“, – Eltai teigė ekonomistas.
Apskritai laiko sukiojimą Ž. Mauricas vertina pozityviai ir teigia, kad tai maksimizuoja šviesių valandų skaičių.
„Laiko sukiojimo idėja atsirado, siekiant pailginti šviesius vakarus vasaros laikotarpiu tam, kad žmonės, grįžę iš darbų, galėtų daugiau laiko leisti lauke, o jei ir liktų namie – mažiau naudotų elektros energijos ir vietoje to būtų naudojama natūrali saulės šviesa.
Žiemą tai tampa nebeaktualu, nes vakarai vis tiek tamsūs, bet rytai būna šviesesni, ir tada susitaupo elektros energija. Apskritai laiko sukiojimas maksimizuoja šviesių valandų skaičių vidutiniškai vienam gyventojui, darant prielaidą, kad gyventojas keliasi 7 valandą ryto, o eina miegoti 23 valandą vakare“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, sutarimo Europoje dėl to, kad nebesuktume laikrodžių, nebus lengva pasiekti, nes tam reikalingas visų šalių pritarimas. Visgi, Ž. Maurico teigimu, tai Lietuvai galbūt būtų tik į naudą.
„Sunku vertinti politinį pjūvį (…), ypač turint omenyje, kad yra kitų prioritetinių klausimų. Taip pat yra šalys, kurios atvirai priešinasi laiko sukiojimo atsisakymui. Atsižvelgiant į tai, manau, tikimybė nėra labai didelė (prieiti bendro sutarimo. – ELTA). Galbūt tai nėra blogai Lietuvai, nes būtų įvestas žiemos laikas ir prarastume labai daug šviesių valandų“, – Eltai komentavo jis.
Pasiteiravus apie tai, kokia situacija šiuo metu vyrauja Europos lygmeniu, Europos Komisijos (EK) Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė teigė, kad šiuo metu niekas nėra pasikeitę ir sprendimas yra Europos Sąjungos (ES) Tarybos rankose, t. y. ES ministrų rankose.
„Mūsų žiniomis, situacija yra tokia pati. 2018 metais EK pasiūlė sprendimą jau šiemet nustoti sukioti laiką visoje ES, kuris laikas tinkamesnis – vasaros ar žiemos – palikti pačioms valstybėms. Bet pačios valstybės, ES Taryba iki šiol nerado bendro sprendimo.
Kaip jau žinoma, Europos Parlamentas (EP) šių metų kovo mėnesį pritarė EK pasiūlymui nustoti sukioti laiką, bet atidėti taikymą iki 2021 metų. EP pozicija yra ta – valstybės narės turi pranešti EK iki 2020 metų balandžio mėnesio savo pasirinkimą (…). EK tikisi, kad visgi ES Taryba ras bendrą poziciją šiuo klausimu ir nutars, ką daryti“, – Eltai sakė Agnė Kazlauskaitė.
EK Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė priminė, kad EK praėjusių metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
ELTA primena, kad už tai, jog sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais metais, Europos Parlamentas (EP) balsavo šių metų kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad p
Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
askutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
Senųjų žalvarinių papuošalų, ženklų gamyba ir tradicijos siekia kelis tūkstančius metų. Senosios Indijos, Egipto, Graikijos, Romėnų dailėje – visur sutinkami tie patys simboliai, kurių istorijos siekia tūkstančius metų. Iki šių dienų išlikę archajiškieji meno elementai – pirminę prasmę turėję ženklai (senieji simboliai, perduodami iš kartos į kartą) ir antrinės stilizuotos formos, kurios kūrėsi įvairiais amžiais to meto supratimo, skonio, mados padiktuoti, bet šiandien jau sunku pasakyti, kas svarbiau – prasmė ar forma, nes šie du elementai tarsi „suaugo“, „įleido šaknis“ šimtametėje mūsų protėvių kultūros istorijoje.
Daugiausia stiprybės mums suteikia gamta: joje mes ieškome ramybės, sprendimų, sveikatos. Mūsų protėviai žinojo daugybę gamtos galių, kurias šiuolaikinė visuomenė tiesiog pamiršo. Mes atkuriame senąsias žinias bei tradicijas ir perteikiame jas jums. Lai atneša jos sveikatą ir vidinę ramybę į jūsų kūnus ir sielas. Džiaugiamės galėdami prisiliesti prie mūsų protėvių jėgos bei vertybių ir perduoti tai žmonėms, kurie žino, ką reiškia gamtos galia.
Ženklai pereina materialios tikrovės slenkstį. Valios pastangos daro įtaką dabarties vyksmui bei lemčiai. Senieji žmonės tai suvokė – nuo pat pirmųjų civilizacijų, kai pritrūkdavo energijos ar atsitikdavo nelaimės, jėgų ir išmonės žmogus gaudavo iš natūralaus pasaulio simbolių. Per ištisus Lietuvos priešistorinius laikus: akutė, ratukas, kartais svastika, saulutė, žvaigždutė, greta taškučių ar brūkšnelių eilutė, dominuoja puošiant žalvarinius, sidabrinius papuošalus, todėl mes labai pagarbiai žiūrime į dirbinių su senaisiais ženklais, simboliais, gamybą, naudojame tik tikrą metalą, darbus atliekame tiksliai laikydamiesi baltiškojo amato kultūros ir technikos savitumo – derindami modernumą ir senąsias tradicijas.
Gruodžio 21-ąją, žiemos saulėgrįžos dieną Vilniaus Lukiškių aikštėje buvo atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina, trauktųsi iš mūsų gyvenimo.
Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų su šventės dalyviais (buvo labai šalta) atliko Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Blukininkai mušė tatalus, šoko apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegino jam perduotas negeroves, paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa.
