Prezidentas G. Nausėda susitiko su JAV sausumos pajėgų sekretoriumi E. McCarthy. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų sekretoriumi Ryanu D. McCarthy ir aptarė svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus bei Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą stiprinant mūsų regiono apginamumą.
Pasak šalies vadovo, Lietuvos prioritetu išlieka tinkamas atsakas į konvencines grėsmes – Rusijos grėsmė nemažėja, vykdomos agresyvios atakos kibernetinėje erdvėje, pratybos, skleidžiama dezinformacija ir istorinio revizionizmo naratyvai.
Prezidentas pabrėžė, kad JAV karinių pajėgų buvimas mūsų regione, investicijos į šalies infrastruktūrą yra strategiškai svarbus ir reikšmingas veiksnys Europos saugumui užtikrinti. JAV buvimas Europoje išlieka esmine taikos žemyne užtikrinimo prielaida.
Pasak G. Nausėdos, transatlantinis požiūris visada leido priimti geriausius sprendimus ir daug dešimtmečių buvo taikos garantas, todėl būtina šį ryšį kuo labiau stiprinti. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs narystę „2 proc. klube“ ir toliau skirs ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
Lapkričio pradžioje į Lietuvą atgabenti Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Iki metų pabaigos šie kitų NATO šalių kariuomenėse gerai užsirekomendavę ginklai bus paskirstyti po Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionus ir karių rengimo įstaigas.
Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Už 1,3 mln. eurų nupirkti ginklai iš kitų snaiperinių šautuvų išsiskiria tuo, kad jie gali naudoti dviejų skirtingų kalibrų šaudmenis: 338 „Lapua Magnum“ arba 308 „Win“. Priklausomai nuo užduoties, karys gali pasirinkti, kurio kalibro šaudmenis naudos – jam tereikės pasikeisti ginklo vamzdį ir spyną. Tai jis per kelias minutes galės atlikti net lauko sąlygomis.
Iki šiol Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos snaiperinių ginklų neturėjo. Šiuo metu naudojami pusiau automatiniai taikliojo šaulio ginklai FN SCAR-H PR, kurių efektyvaus šūvio nuotolis siekia 600 metrų. Snaiperinis ginklas AXMC šį nuotolį padidina daugiau nei du kartus.
„Jungtinės Karalystės bendrovė „Accuracy International“ turi senas ginklų gamybos tradicijas ir yra gerai žinoma tarp tokių ginklų vartotojų visame pasaulyje. Šio gamintojo ginklai pasižymi itin aukšta kokybe ir patikimumu įvairiomis sąlygomis, netgi dykumų ar arkties. Ginklas AXMC yra aprūpintas galingu „Kahles“ taikikliu ir naktinio matymo priedu.
Naujuoju ginklu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų snaiperiai galės naikinti taikinius iki bemaž pusantro kilometro atstumu tiek dienos, tiek ir nakties metu,“ – teigia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperinių ir taikliųjų šaulių ginklų ekspertas viršila Ernestas Kuckailis.
Gavęs snaiperinius šautuvus Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras pradės rengti ir snaiperių specialybės karius. Pasak vrš. E. Kuckailio, snaiperių parengimas yra labai panašus į žvalgų – jie mokomi veikti mažomis grupėmis, nepastebėti judėti vietovėje, prasiskverbti į priešo užnugarį, pranešti apie kitus taikinius ir koreguoti netiesioginę ugnį, surasti svarbius taikinius, o svarbų priešo personalą naikinti taiklia ugnimi.
Karybos istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kai net pavieniai snaiperiai, pasinaudodami vietove ir situacija, sukausto savo ugnimi kuopos ir net bataliono dydžio vienetus. Ne ką mažesnis yra ir moralinis snaiperio buvimo mūšio lauke poveikis, kai priešas nuolat tikisi snaiperių šūvio ir nesaugiai jaučiasi net savo kontroliuojamoje vietovėje.
Nuotraukoje: Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Karo tarnybos įstatymu bei atsižvelgdama į krašto apsaugos ministro teikimą, pulkininkui Valdemarui Rupšiui suteikė brigados generolo laipsnį.
Prezidentė suteikia brigados generolo laipsnį pulkininkui Valdemarui Rupšiui.
Generolas Valdemaras Rupšys nuo šiandien pradeda eiti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas.
Iškilminga akimirka Prezidentūroje.
Ceremonijos metu šalies vadovė pabrėžė, jog generolo laipsnis yra didelės atsakomybės, įvertinimo ir pasitikėjimo simbolis, kuris įpareigoja būti pavyzdžiu tūkstančiams karių ir karininkų.
Prezidentė generolui palinkėjo visados išlikti reikliam ir principingam, atsidavusiam Tėvynei ir jos žmonėms.
Pasak valstybės vadovės, Sausumos pajėgos sudaro Lietuvos gynybinės galios pagrindą, todėl viena svarbiausių generolo užduočių – užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą jas stiprinant.
Kariuomenės plėtra, pasirengimo lygio kėlimas, modernizacija, intensyvios karinės pratybos su sąjungininkais, naujų ginkluotės sistemų įdiegimas yra svarbiausi darbai, kurie turi būti nuosekliai tęsiami.
Generolas V. Rupšys tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. ir sėkmingai ėjo įvairias pareigas, buvo motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadas ir KAM Personalo departamento direktorius.
Valdemaras Rupšys yra baigęs Lietuvos karo akademiją, studijavo Baltijos gynybos koledže Estijoje ir JAV Sausumos pajėgų karo koledže. Yra apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu ir kitais apdovanojimais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).
„The Economist” leidinio analitiniame straipsnyje “Sunkūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai” pažymima, jog, atsižvelgiant į Rusijos didinamų išlaidų gynybai bei NATO strateginio planavimo kontekstą, Baltijos valstybėms ir Lenkijai būtų pageidautina surengti 2013 metų spalį – lapkritį bendras karines pratybas.
Tačiau, organizuojant tokias pratybas, reikėtų išvengti nesėkmių, kurios pakenktų įvaizdžiui. Sakykim, jeigu bus viešai skelbiama apie pratybų scenarijų, kuris realiai atkartotų specifinės ginkluotės panaudojimo aplinkybes, tačiau juo nebus pasinaudota, tai galėtų būti vertinama kaip ženklas Rusijai, kad JAV nebesidomi savo sąjungininkėmis Europoje.
Jeigu Italija, teisindamasi skurdu, atsisakys siųsti į karines pratybas specialiąsias pajėgas arba Prancūzija nenorės skirti mokymams sausumos pajėgų, tai galėtų būti įvertinta kaip signalas, jog NATO valstybės narės, nutolusios nuo Rusijos, nustojo rūpintis pagrindiniu teritorinės gynybos uždaviniu.
Rusija lenkia Jungtines Amerikos Valstijas intensyviai modernizuodama branduolines pajėgas. Rusija jau turi puikias perspektyvas įveikti atsilikimą gamindama itin didelio tikslumo ginkluotę. Tokiu būdu Rusijos Federacija reaguoja į amerikiečių priešraketinės gynybos (PRG) projektą.
Tai – paskutiniųjų dienų Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimai. Ministro pirmininko V.Putino teigimu, savo priešraketinės gynybos sistemą sukurti – ir brangu, ir dar neaišku, kaip ji veiks, ar bus efektinga.
