Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prašydamas Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusį padėjėją K. M. pripažinti kaltu dėl papirkimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, K. M. Seimo patalpose 2021 m. balandžio mėn. pasiūlė Seimo nariui Matui Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį.
Siūlydamas kyšį kaltinamasis, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys ateityje balsuotų taip, jog neapibrėžtam laikui būtų sustabdytas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo turėjo būti sugriežtinti lošimų verslą reglamentuojantys teisės aktai, svarstymas.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje įtarimai buvo pareikšti dar vienam asmeniui. Atlikus numatytus proceso veiksmus bei įvertinus gautus duomenis, ikiteisminis tyrimas šio asmens atžvilgiu buvo nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tyrimui vadovavęs prokuroras Gintaras Jasaitis Vilniaus miesto apylinkės teismo prašo kaltinamajam K. M. skirti galutinę 5 tūkst. eurų baudą. Prokuroro nuomone, toks bausmės dydis atitiktų teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo narys Petras Gražulis turėtų būti pašalintas iš Seimo.
„Aš manau, kad žmogui, padariusiam nusikaltimą, o teismas apie tai pasisakė, Seime yra ne vieta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad apkaltos procedūra parlamentarui gali būti pradėta organizuoti tik po to, kai bus gautas teismo sprendimas.
„Nusikaltimo padarymas, o teismas tai nustatė, yra pagrindas apkaltai. Taigi, tuomet, kai gausiu informaciją jau oficialią, oficialų šio sprendimo išrašą, informuosiu Seimo narius ir ne anksčiau kaip per savaitę po tos informacijos pateikimo galima jau pradėti apkaltos procedūrą. Būtų nutarimas registruotas ir Seimas apsispręstų dėl to, ar pašalinti Seimo narį Petrą Gražulį iš Seimo“, – sakė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad apkalta P. Gražuliui gali būti suorganizuota dar vasarą, jei Seimas apsispręstų šaukti neeilinę sesiją dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo.
„Kaip ir sakiau, ir ne anksčiau kaip po savaitės, gali būti ir šiek tiek vėliau, čia priklauso nuo to, kada bus kitas Seimo posėdis, Seimo sesija, ar rinktumės į neeilinę Seimo sesiją, ar tik rudens sesijoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mano supratimu, jei Seimas rinksis į Švedijos ir Suomijos ratifikavimo kaip NATO narių klausimą, būtų logiška, kad ir Petro Gražulio klausimas būtų įtrauktas į neeilinės sesijos programą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą skirti 15 064 eurų baudą už piktnaudžiavimą. Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Opozicija negaili kritikos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkui Žygimantui Pavilioniui. Anot jų, parlamentaro komunikacija, viešai skelbiant esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, ne tik peržengia etikos ribas, tačiau ir priverčia kvestionuoti Ž. Pavilionio likimą šiose pareigose. Tuo metu valdančiųjų atstovai raginti trauktis iš posto nelinkę.
Opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad Ž. Pavilionio komunikacija nėra tinkama, todėl frakcija yra pareiškusi siūlymą Ž. Pavilioniui savo noru trauktis iš pareigų.
„Esame pareiškę kolegai pasiūlymą trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų, bet šis sprendimas tikrai priklauso ne nuo opozicijos, o nuo valdančiųjų“, – Eltai teigė G. Paluckas. Anot jo, jei į siūlymus parlamentaras neatsižvelgs, jis turėtų bent jau pergalvoti savo veikimo principus.
„Įtampą tikrai kelia Pavilionio hiperaktyvumas ir polinkis į individualią užsienio politikos liniją, nes mes matome ne kartą išsiskyrusias nuomones tiek su prezidento institucija, tiek su Užsienio reikalų ministerija. Kai susidedi per didelį entuziazmą ir polinkį į vienašališkumą, tai būna toks sprogstamasis mišinys ir, šiuo atveju, jeigu jis nepasinaudos tuo mūsų patarimu pasitraukti iš einamų pareigų, tai aš bent jau rekomenduočiau labai gerai pergalvoti veikimo būdus ir principus“, – pridūrė G. Paluckas.
G. Palucko teigimu, nors Ž. Pavilionis turėtų apsvarstyti dėl pasitraukimo iš einamų pareigų, vis dėlto, socialdemokrato nuomone, toks elgesys yra per menkas pagrindas teigti, jog parlamentaras laužo priesaiką.
„Nematau priežasties apkaltai, tikrai nėra išnaudotos visos kitos galimybės išspręsti šį susiklosčiusį konfliktą, nes manau, kad priesaikos sulaužymo ar apkaltos procedūra yra labai rimtas teisinis ir politinis precedentas, kurio neturėtume formuluoti tik išsiskyrus politinėms nuomonėms. Pagrindas yra per menkas, tai galima vertinti kaip hiperaktyvumą ar entuziazmo perviršį, bet ne pagrindą apkaltai ar priesaikos sulaužymui“, – kalbėjo G. Paluckas.
S. Skvernelis: jeigu tenkina toks pirmininkas, belieka tik palinkėti sėkmės
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis negaili kiek griežtesnės kritikos. Anot jo, Ž. Pavilionis nesuvokia, kokie yra Seimo nario įgaliojimai einant Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas.
„Dabar dar kartą buvo patvirtinta, kad žmogus tikrai negeba suprasti, kokias pozicijas, kokias pareigas eina. Akivaizdu, kad jam nelabai pavyksta suvokti, kas yra parlamentinė kontrolė ir kokie yra Seimo nario įgaliojimai, o ir pati ta leksika, konfliktai, kuriuos nuolat sukelia su kitomis institucijomis, yra nepriimtini. Bet pakeisti pirmininką gali tik patys valdantieji, daugiau niekas negali. Tai yra jų sprendimas, jeigu juos tenkina toks pirmininkas, belieka tik palinkėti sėkmės“, – teigė S. Skvernelis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas priduria, nors pažeidimai akivaizdūs, tačiau elgesio nereikėtų vertinti drastiškai.
„Manau, kad tai susiję su etikos pažeidimais ir kompetencijos parodymu, o dėl priesaikos sulaužymo aš netvirtinčiau taip drastiškai, požymių, aišku, yra, bet nemanau, kad tai yra situacija, kai reikėtų kalbėti apie galimas apkaltas“, – teigė S. Skvernelis.
E. Gentvilas: reikia atskirti faktus nuo nuomonės
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigia, kad tai, ką viešojoje erdvėje išsako Ž. Pavilionis, reikėtų vertinti kaip nuomonę, o ne faktus.
„Mano manymu, viešojoje kalboje yra nuomonė ir faktai. Aš pats vienoje laidoje su Pavilioniu dalyvavau, tai jo žodžiai skambėjo kaip griežta, kategoriška nuomonė. Vienas dalykas yra nuomonė, niekas nedraudžia jos turėti, kiti dalykai yra faktai“, – teigė E. Gentvilas.
„Nors tai traktavo kaip priesaikos sulaužymą, aš to neįžvelgiu. Pavilionis savo ruožtu kažkokius klausimus suformulavo, gerus ar blogus, taktiškus ar netaktiškus, aš nežinau. Iš Prezidentūros reakcijos suprantu, kad įsižeidė dėl klausimų, bet kur čia priesaikos sulaužymas, atsakyti negaliu“, – sakė E. Gentvilas.
Anot E. Gentvilo, ar turėtų būti svarstoma dėl Ž. Pavilionio pašalinimo iš posto, turėtų nuspręsti konservatoriai.
„Čia yra konservatorių frakcijos apsisprendimas, ką jie deleguoja į Užsienio reikalų komiteto postą, ar palieka Pavilionį, ar kažką keičia. Jokia opozicija nereikalauja Pavilionio atsistatydinimo, tai nėra viso parlamento klausimas, tai yra konservatorių frakcijos klausimas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: tai buvo komplikuotas atvejis
Valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad tai ne pirmas kartas, kai Ž. Pavilionis atsiduria komplikuotose situacijose.
„Kiekvienas žmogus, politikas turi tam tikrą savo būdą, tačiau kai kurie momentai nepadeda galantiškiau veikti vienuose ar kituose klausimuose. Man atrodo, kad tai buvo komplikuotas atvejis dėl pastarojo kreipimosi. Frakcijoje yra išsakytos tam tikros nuomonės, kad jam vis pasitaiko atsidurti aštriose temose ir aplinkybėse“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vis dėlto, ar konservatorių frakcijoje bus svarstoma dėl Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo, parlamentarė neatskleidė.
„Man atrodo, kad svarbiausia, jog būtų išlaikytas konstruktyvus darbas, o kaip tai pasiekti, yra įvairių būdų“, – kalbėjo konservatorių frakcijos seniūnė.
ELTA primena, kad Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo Prezidentūros raštą, kuriame akcentuojamas netinkamas bendravimas su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.
Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės Agilos Barzdienės pasirašytame rašte, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.
Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.
Vis dėlto penktadienį Ž. Pavilionis Eltai patvirtino, kad trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų neketina, nes, pasak jo, šiuo metu užsienio politikoje yra kur kas didesnių problemų, į kurias reikia koncentruotis.
Parlamentarui Valerijui Simulikui pranešus apie užsikėtimą koronavirusu, epidemiologai ragina visus, turėjusius kontaktų su juo – izoliuotis. Sveikatos apsaugos ministro atstovės spaudai Linos Bušinskaitės teigimu, tikėtina, kad laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas.
„Įvertinus tai, kad Seimo narys savo socialinėje paskyroje rašo, jog turėjo nežymių simptomų, panašių į peršalimą, epidemiologai ragina visus žmones, turėjusius kontaktą su sergančiuoju, izoliuotis, kol susisieks NVSC specialistai. Žinoma, galima ir patiems susisiekti konsultacijai su karštosios linijos 1808 specialistais, registruotis tyrimui po 3–5 dienų nuo turėto kontakto su sergančiuoju žmogumi.
Panašu, kad tai bus didelio masto epidemiologinis tyrimas, su daug kontaktinių žmonių. Tad ekspertai labai prašo visų kontaktinių žmonių supratingumo, kantrybės ir, svarbiausia, bendradarbiauti“, – Eltai atsiųstame komentare teigia L. Bušinskaitė, pabrėždama, kad visi Seimo nariai, kurie antradienį vykusio posėdžio metu ilgesnį laiką bendravo su užsikrėtusiu parlamentaru, turėtų izoliuotis.
„Svarbi žinia dalyvavusiems antradienį Seimo posėdyje. Jei turėjote tiesioginį kontaktą su Seimo nariu, kuriam šįvakar nustatytas koronavirusas, pvz., spaudėte ranką, sėdėjote šalia, bendravote ilgiau nei 15 minučių, buvote viename kabinete, susitikime ar pan., nelaukiant kol Jums paskambins NVSC specialistai ir kol bus atliktas testas, prašome izoliuotis dėl visų saugumo. Pabrėžiame, kad visam Seimui nereikia izoliuotis. Tik tiems, kurie turėjo artimą kontaktą – sėdėjo šalia Seimo salėje, kabinete, bendravo ne mažiau kaip 15 minučių.
Taip pat prašome ir kitus žmones, ne Seimo narius, jei šią savaitę bendravote su juo, izoliuotis ir konsultuotis su specialistais dėl tolesnių veiksmų. Visa tai reikalinga, siekiant suvaldyti tolesnį viruso plitimą“, – teigė L. Bušinskaitė.
Pasak jos, su V. Simuliku prasilenkė ir A. Veryga. Tačiau dėl menko kontakto ministrui izoliuotis neteks.
„Sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas Aurelijus Veryga neturėjo kontakto šią savaitę su V. Simuliku. Jie tik prasilenkė koridoriuose. Tad ministrui nereikia izoliuotis“, – teigė ji.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
Tokį statistinio kandidato į Seimo narius portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose, taip ir šiemet, dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 66,7 proc. kandidatų. Moterų rinkimuose dalyvauja trečdalis – 33,3 procento.
Vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Vienintelėje Lietuvos lenkų rinkimų akcijoje- Krikščioniškų šeimų sąjungoje ya daugiau moterų, nei vyrų, jų šioje partijoje yra 63 proc. Mažiausiai moterų turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro vos 15 procentų.
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Kęstutis, Saulius, Tomas, Arūnas.
Tarp kandidačių moterų populiariausi Daivos, Linos, Janinos, Kristinos ir Rasos vardai.
Beveik 64 proc., nurodė, kad yra susituokę. 19 kandidatų (1,1 proc.) deklaravo esą partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 201, arba 11,4 proc. 48 kandidatai yra našliai, tai sudaro beveik 3 proc.
Daugiau kaip 10 proc. kandidatų (187 asmenys) nurodė, jog yra išsiskyrę, o 185 kandidatai (10,5 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.
Teikdami pareiškinius dokumentus VRK, kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. Tokį faktą nuslėpę asmenys buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų. Priešais Seimą – gėlių jūra. Slaptai.lt nuotr.
Beveik 98 procentai kandidatuojančių į Seimą asmenų nurodė niekada nebuvę teisti. 2 procentai kandidatų savo teistumą deklaravo ir yra registruoti kandidatais į Seimo narius.
Dalyvauti šių metų spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
Rolandas Paksas, papilkėjusio ir beveik negyvo veido savininkas, drėbtelėjo iš peties: reikia skelbti referendumą dėl lito grąžinimo!
Netruko praeiti nei porai valandų, kaip žymūs politologai bei nekurie taip pat žymūs ekonomistai (bent tokiais jie save laiko, nes nuolat šmėžuoja televizijose ir kitose plovyklose) rimtais veidais puolė aiškinti, kaip to šiukštu negalima daryti, nes grąžinus litą Lietuvai nuo mūsų nusisuktų investuotojai, o gal net būtume išmesti iš ES.
O dabar pabandykime įsivaizduoti situaciją kitu kampu – užlipa ant bačkos kitas, bet kitokia pavarde ir kitokiu veidu, tapšnotojas ir ima šaukti: nusikelkime nuo dangaus ant žemės mėnulį, kad nebereikėtų kas tris savaites kentėti jo pilnatį, kuri, kaip žinia, labai negerai veikia tam tikros kategorijos žmonių psichinę sveikatą.
O gal visdėlto įmanoma nusikelti mėnulį?
Girdėjau labai smagų žydų anekdotą. Toks gudrus žydelis vardu Chatabas miestelyje visiems pareiškė, kad jis galėtų nukelti Mėnulį. Susirinko visi miestelio žmonės į aikštę, ir laukia pasirodant Chatabo. Šis atėjo nešinas virve, kabliu, kopėčiomis bei kitais būtinais įnagiais. Visi sustingę laukia, ką gi šis darys. Tas pasižiūrėjo užkėlęs galvą į Mėnulį, pakrapštė barzdą, ir sako vienam iš žioplių: na va, aš pririšiu prie virvės kablį, o tu jį užkabink už Mėnulio krašto, to, kuris arčiau žemės, tai aš jį ir prisitrauksiu prie žemės.
Kitas iš tapšnotojų kompanijos, švento vardo nešiotojas Petras Grąžulis, ne apie mėnulį galvoja, o kaip išsisukti iš labai jau trivialios situacijos. Kiaušų jau nebespaudžia, kadai jau nuleido, tad grąžydamas rankas, kraujais pasruvusiomis ašaromis rauda tiesiai į kameras: atleisk man, Viešpatie, padariau didžiulę klaidą, ta Birutė mane suviliojo, apgavo… Atleisk, Viešpatie, – toliau rauda Gražulis, suspaudęs kojytes, suglaudęs delnus ir ištiesęs juos į dangų.
Bet apie ką galvojai, šventasai Petrai, kai kišai galvelę ten, kur tau nederėtų; o jeigu jau kišai, tai bent laiku reikėjo ją ištraukti.
Taigi vienas – europarlamentaras, vis dar pasvajojantis apie Lietuvos prezidento kėdę, kitas – garbaus Lietuvos Seimo narys, pretenduojantis į Žmogaus teisių komiteto narius.
Paklaustas, ar jam tai priimtina ir ar turės čia ką pasakyti, naujienų lrytas.lt portalui P.Gražulis išvardijo būsimus darbus. „Manau, kad tikrai turėsiu daug ką pasakyti. Gi negalime pritarti nešamoms ES vertybėms, vienalytėms santuokoms, negalime pritarti jų vaikų įsivaikinimui. Mes gi turime laikytis savo krikščioniškų ir pamatinių vertybių“, – kalbėjo P.Gražulis.
Žodžiu, tapšnotojai, savo rinkėjams, o ir visai Lietuvai nemokamai dovanojantys ypatingo aromato kvepalus.
Taigi visame šiame kontekste, kaip dabar įprasta ant kiekvieno kampo vartoti šį magišką, daugeliui visiškai nesuprantamą žodį, Karbauskis ir kiti šaunūs mūsų rinktieji ir išrinktieji atrodo kaip aniuolai, iš dangaus nusileidę ant šventos Marijos žemės.
Pasekmės? Pasekmių nėra jokių. Ir niekuomet nebus, kaip visados, – avinų ir avių krašte.
Jau baigė nuo amžinos galvų sausros išdegti mūsų žemelė.
Tik ruduo neišvengiamai atėjo, norėsis kam nors ką nors kur nors dar įkišti.
Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nėra asmenybių, todėl nėra ir idėjų. Tai, ko gero, didžiausia šiandieninės Lietuvos bėda, iš kurios išplaukia visos kitos. Ir ji labiausiai matoma viešojoje erdvėje.
Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui piliečiai turėjo progą dalytis savo idėjomis Lietuvai. Nežinau ar kas skaičiavo, kiek jų iš viso pasiūlyta, tačiau su apgailestavimu tenka pripažinti, kad tokių, kurias įgyvendinus kardinaliai pasikeistų šalies veidas, šalis įgautų tarsi naują kvėpavimą, – vargu ar buvo. Net ir žinomi ir žymūs žmonės nardė smulkmėje, o neretai ir banalybių mariose: kas siūlė į provincijos miestelį pritraukti naujų investicijų, kas – idėją naujai žemės ūkio reformai, arba įteisinti tos pačios lyties santuokas ir pan.
Ar tai – idėjos? O juk viskas jau pasakyta iki mūsų, tik, deja, pamiršta.
Lygiai prieš šimtą metų garsusis Hermanas Hesse savo esė Apie sielą („Atsitokėjimai”) rašė: Netyras ir iškreipiantis noro žvilgsnis. Tik ten, kur nieko netrokštame, kur žiūrėti tampa vien stebėti, tik ten atsiveria daiktų siela ir grožis. Žvelgdamas į mišką, kurį noriu pirkti, išsinuomoti, kirsti, gauti užstatą, kuriame noriu medžioti, matau ne mišką, o tik jo ir mano noro, mano ketinimų, rūpesčių bei piniginės santykius. Tada jis – mediena, tada nesvarbu, ar jis jaunas, ar senas, sveikas ar ligotas. O kai nieko iš jo nenoriu, vien “be minčių“ žvelgiu į jo žalią gelmę, tik tada jis miškas, gamta ir augmenija, tik tada jis gražus.
Viso pasaulio mokslininkai sutinka, kad miškai – viena svarbiausių gamtos buveinių, mūsų plaučiai, ir būtina stengtis išlaikyti kuo didesnius miškų plotus. Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje kasmet iškertami vis didesni vertingų miškų plotai. Dažnai jų vietoje lieka tik neįžengiami brūzgynai, nors reikia atsodinti, bet retas kuris kirtėjas to paiso.
Miškas žiemą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Teigiama, kad Lietuvos miškingumas (lyginant su tarpukariu) padidėjo iki 35 proc. Tuo tarpu kitos Baltijos šalys miškų turi daugiau. Latvijoje miškai užima 52 proc. šalies teritorijos, o Estijoje – 49 proc. Nuo Baltijos šalių kiek atsilieka kaimynė Lenkija, kurios miškingumas yra apie 28 proc. Tačiau miškų specialistai pripažįsta, jog džiaugtis mums labai nereikėtų: šiuo metu Lietuvos miškingumas vertinamas netiksliai, tiksliau, pusiau melagingai, nes į miško teritoriją įtraukiamos ir kirtavietės, jaunuolynai, kurie dar ilgai yra tarsi pilkoji zona. Tai nėra brandus miškas, ir vargu ar kada bus, jis netinka ir kaip gyvūnų buveinė.
Prieš mėnesį, pliaupiant įkyriam nepaliaujamam lietui, verslininkas (…) iš kaimo gūdumos, bet turintis galingą vakarietišką miško techniką, pjovė nusipirktą mišką. Buvęs kolchozo partsekretorius pardavė, nes jau paseno, grožio jam nebereikia, reikia pinigų. Taigi pasakyti , kad jaunasis verslininkas mišką pjovė, reiškia pameluoti: vieni seni medžiai išrauti su šaknimis , kitų palikti dvimetriniai kelmai, pusės metro gylio traktorių provėžos miško paklotėje; viskas, kas pasitaikė nebeesančiame miško kelyje, išlaužyta ir įmurkdyta į purvą.
Ką dabar pasakytų atsikėlęs Antanas Baranauskas?
O kelias, bendro naudojimo visų kelias, – lyg būtų okupanto tankai pravažiavę.
Kas pjauna, veža mišką per lietus, juk seniau žmogus laukdavo, kol žemę sukaustys gruodas? Tas, kas nemato miško. Ir, dingojas, jokia urėdijų reforma čia nieko nepakeis.
Kai senolis, atskirtas kaimo vienkiemyje nuo pasaulio bekele, mandagiai paprašė verslininko pataisyti kelią, šis, išlipęs iš prabangaus visureigio, su ironiška šypsena naujojo barbaro akyse atšovė: valstybei sumokėta penki procentai, ji ir turi sutvarkyti.
O dabar užduokime sau klausimą: kas formuoja dabartinio žmogaus gyvenimo filosofiją? Ir atsakymas bus labai paprastas ir banalus – gobšumas.
Mes stebimės ir piktinamės, kad naujasis barbaras be atodairos niokoja mišką; kad neišprusęs, pusalkanis, pusgalvojantis kaimietis neria prie liauno medelio kilpą ar merkia tinklą ežeran?
Iškirstas miškas. EPA-ELTA nuotr.
O gal jis, vis dėlto, net labai galvojantis, kuomet mato, kaip tūlas Seimo narys net ir kone pusę metų sirgdamas (?) ligi paskutinio cento ištratina kanceliarines lėšas? Kai nuolatos televizoriaus ekranuose mato oriai postringaujantį garsųjį psichologą, irgi buvusį Seimo narį, tik jau buvusį anoj kadencijoj, kuris irgi tą patį pasimėgaudamas darė? Arba buvusį kurortinio miesto merą, senokai nuteistą už ežerų pakrančių bei gražių gojelių parceliavimą, tačiau nebesėdintį, o dažnai besimeldžiantį Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.
Teismo sprendimas omonininkų byloje, Rusijos šnipų gaudymas, pabėgėlių iš Afrikos likimas, režisieriaus Rimo Tumino pareiškimai, kryptingi kai kurių žiniasklaidos priemonių išpuoliai prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, amerikiečių karinės pratybos Lietuvoje, įsilaužimas į Krašto apsaugos ministerijos internetinį puslapį, rusiškos propagandos bei dezinformacijos nuodai?
Aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Tai – antroji videointerviu dalis (trukmė – 19 min).
Teismo sprendimas omonininkų byloje, Rusijos šnipų gaudymas, pabėgėlių iš Afrikos likimas, režisieriaus Rimo Tumino pareiškimai, kryptingi kai kurių žiniasklaidos priemonių išpuoliai prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, amerikiečių karinės pratybos Lietuvoje, įsilaužimas į Krašto apsaugos ministerijos internetinį puslapį, rusiškos propagandos bei dezinformacijos nuodai?
Aktualijų portalo Slaptai.lt svečias – Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Tai – pirmoji videointerviu dalis (trukmė – 23 min).
