Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija sostinės S. Daukanto aikštėje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetai uždaro posėdžio metu aptars Lietuvos pasirengimą vasarą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Parlamentarai sieks išsiaiškinti, kaip formuojama būsimo Aljanso vadovų suvažiavimo darbotvarkė bei tai, kokius siekius susitikimui kelia Vilnius.
„Yra pasirengimas NATO viršūnių susitikimui – labai aiškiai kalbėsimės, kokie yra Lietuvos tikslai“, – Eltai nurodė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Mes komitetuose pasiūlysime tam tikrą parlamentinį žvilgsnį, ko mes turėtume siekti“, – pridūrė jis.
Konservatorius prasitarė, jog Seime bręsta mintis dėl NATO viršūnių susitikimo bei Lietuvos keliamų tikslų priimti bendrą parlamento rezoliuciją.
„Galbūt netgi pasiūlysime priimti Seimo rezoliuciją, kuri savotiškai įkaltų kuoliukus, kokie yra mūsų tikslai oro gynyboje, regioniniuose planuose, priešakinės gynybos formavime, dėl Ukrainos narystės NATO, dėl Suomijos ir Švedijos, dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“ (gynybai – ELTA)“, – svarstė politikas.
„Gali būti, kad bus suformuluota tam tikra pozicija, kuri viešojoje erdvėje yra sklandanti, bet nėra įtvirtinta kažkokiu bent jau institucijos sprendimu“, – būsimo posėdžio darbotvarkę apibendrino L. Kasčiūnas.
Pasak parlamentaro, uždaro posėdžio metu diskusijose dalyvaus ne tik NSGK bei URK nariai, tačiau ir Vyriausybės, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Prezidentūros atstovai.
ELTA primena, kad NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tokio pobūdžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas akcentuoja, kad visos Lietuvos tarnybos įdėmiai stebi įvykius Baltarusijoje. Komiteto pirmininkas taip pat tikina, kad Baltarusijoje prasidėję kariniai mokymai didelės grėsmės Lietuvai nekelia.
„Susitikimo metu aptarėme, kaip Baltarusijos įvykiai atliepė ir mūsų nacionalinio saugumo klausimus. Mūsų tarnybos labai įdėmiai stebi įvykius Baltarusijoje, juos vertina. Ypač daug dėmesio sulaukė vakarykščiai Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir kaip po šių pokalbių A. Lukašenka, prisidengdamas melu, neva prie Baltarusijos sienos telkiami NATO padaliniai arba NATO, prašė Rusijos kariuomenės pagalbos“, – Prezidentūroje vykusios spaudos konferencijos metu teigė D. Gaižauskas.
„Kaip žinoma, prasidėjo kelių dienų mokymai prie Baltarusijos ir Rusijos sienos, tačiau, tiek mūsų tarnybų, tiek mūsų pačių vertinimu, tai didelės grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui nekelia. Ir galiu užtikrinti, kad Lietuva niekaip nereaguos į tokius melagingus A. Lukašenkos pranešimus (…)“, – pridūrė jis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas teigia, kad Baltarusijoje prasidėję kelių dienų kariniai mokymai grėsmės Lietuvai nekelia.
„Pagal turimą informaciją, jos tikrai niekuo nesiskiria nuo anksčiau buvusių ir tikrai didelės grėsmės nekelia“, – patikino jis. D. Gaižauskas taip pat akcentuoja, kad jokios informacijos apie galimą Rusijos intervenciją į Baltarusiją taip pat nėra.
Stebėjimo, pasiklausymo ar radijo ryšių slopintuvas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Viešoje erdvėje paviešinus informaciją apie tai, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie kai kuriuos asmenis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad dabar tarnybos turi tirti, ar nebuvo pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turinio nekomentuosiu, nes mes komitete buvome informuoti, kad tai įslaptinta informacija. Kitas labai svarbus klausimas, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas. Tai turi vertinti tarnybos ir labai greitai. Ar jos tai daro – nežinau. Kaip suprantu, visa pateikta informacija, kurią dabar perskaičiau, ji buvo teikta tuometiniam NSGK pirmininkui Vytautui Bakui. (…) Ar dabar nekyla grėsmė pranešėjui, ar nepažeistas Pranešėjo apsaugos įstatymas visą atsakomybę, kaip suprantu, turėtų prisiimti V. Bakas. Tokių pranešimų gali būti šimtai, juos reikia tikrinti ir jas tikrina tarnybos. Priimti tai, kas dabar pateikta V. Bako, už gryną tikrovę nesiryžčiau“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Jo teigimu, dar trečiadienį jis ketina susitikti su tam tikromis tarnybomis, nes galimai yra pažeistas Pranešėjų apsaugos įstatymas.
„Turi pasisakyti Generalinė prokuratūra, STT, nes, jeigu mes esame sukūrę Pranešėjų apsaugos įstatymą, mes garantuojame pranešėjams apsaugą ir to turime laikytis“, – sakė D. Gaižauskas.
Pasak žiniasklaidos, aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. Stebėjimo kamera. Slaptai.lt nuotr.
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Vytautui Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G. Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G. Nausėdos komandos narius.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas importuoja ne tik iš Rusijos trąšų gamintojų „Phos Agro“ ir „Acron“ – LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į Lietuvą keliauja ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės bičiulių, stačiusių Krymo tiltą, trąšos.
Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R. Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.
„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.
Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A. Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.
Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.
„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.
„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „Agricultural Minerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.
Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.
Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.
Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati-Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.
R. Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A. Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.
„Nežinau, aišku, nežinau, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“
R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A. Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.
„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau… Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Be to, R. Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“
Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R. Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“
Apie trąšų importą iš A. Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.
O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“
Tiek A. Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V. Putino bičiuliais. Su V. Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.
2000 m., kai V. Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A. Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V. Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.
Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A. Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
A. Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A. Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.
Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.
Taigi sankcijomis baudžiamas A. Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.
Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V. Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso Dmitrijui Mazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.
Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D. Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.
D. Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, be kita ko, rašoma LRT tyrime.
Mobilizacijos srityje turime netoleruotiną situaciją, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
NSGK posėdyje buvo aptarta Lietuvos mobilizacijos sistemos būklė ir valstybės institucijų pasirengimas galimai mobilizacijai. Posėdyje pasisakė Valstybės kontrolės, paruošusios ataskaitą „Valstybės, savivaldybių institucijų ir ūkio subjektų pasirengimas individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai“, atstovai, be to, buvo išklausyta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos informacija.
NSGK pirmininko V. Bako teigimu, mobilizacija – labai svarbu, jai Lietuva ir jos žmonės turi būti tinkamai pasiruošę. Piliečiai turi konkrečiai žinoti, ką daryti mobilizacijos atveju, todėl į su mobilizaciją susijusius procesus reikia žvelgti itin atsakingai.
Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23
V. Bakas taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija nėra normali, kadangi mobilizacijos sistema neveikia taip, kaip turėtų.
„Gyvename įtemptais laikais, nuolat matome kintančią geopolitinę situaciją, todėl privalome skirti didelį dėmesį mobilizacijai. Turime būti tinkamai pasiruošę įvairiems scenarijams, todėl būtina peržiūrėti su mobilizacija susijusius įstatymus ir tobulinti šalies mobilizacijos sistemą. Šiuo metu turime tokią situaciją, kad mobilizacijos sistema normaliai neveikia, nors prie to turėtų prisidėti dešimtys situacijų. Šioje vietoje mums reikia pokyčių, kadangi dabartinė padėtis nėra toleruotina“, – sakė V. Bakas.
Jo teigimu, ypač svarbu atnaujinti Valstybės mobilizacijos planą, nes geopolitinė situacija stipriai pasikeitė. „Tai verčia mus atsakingiau žiūrėti į institucijų pasirengimą mobilizacijai“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
V. Bakas taip pat pasisakė už tai, kad šiuo metu įslaptinta Valstybės kontrolės ataskaita, susijusi su mobilizacijos klausimu, turėtų būti prieinama viešai. „Šiuo metu Valstybės kontrolė įslaptino institucijų aplaidumą, to negalima dangstyti valstybės paslaptimi. Ataskaita, susijusi su mobilizacija, turi būti prieinama visuomenei“, – mano V. Bakas.
Posėdyje aptarus šį klausimą, NSGK pateikė siūlymus Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai, Valstybės kontrolei ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie KAM.
Vyriausybės ir Krašto apsaugos ministerijos NSGK prašo kuo greičiau parengti Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo koncepciją ir iki vasario pateikti tai reglamentuojantį įstatymo projektą, kuris stiprintų valstybės institucijų pasirengimą mobilizacijai, leistų lanksčiau ir greičiau reaguoti į hibridines grėsmes ir apmokytų žmones, kaip elgtis mobilizacijos atveju.
Slaptai.lt skelbia beveik 30 minučių trukmės videointerviu Lietuvos saugumo tema, kuriame dalyvavo Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas. Pokalbį moderuoja Indrė Makaraitytė.
Šiame pokalbyje gvildenamos aktualios Lietuvai temos: ar mums pavyks išvengti Rusijos kišimosi į Prezidento rinkimus; ar Rusijoje įmanomas nepriklausomas verslas; kodėl kadaise savo vieną svarbiausių ir brangiausių įmonių patikėjome uždaryti Rusijos kompanijai; kokia Rosatom įtaka; ar Rusijos slaptosios tarnybos turi informacijos apie mūsų pažeidžiamus politikus, verslininkus, žurnalistus; kuo labiausiai MG Baltic įdomus buvo Seimo NSGK?
Prieš keletą savaičių Seimo nariams, daugiausia – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovams, bei Susisiekimo ministerijai, išsiunčiau keletą klausimų. Parlamentarų teiravausi, ką darytume kilus nelaimei Astravo atominėje jėgainėje.
Pirmiausia pateikiu keletą ištraukų iš parlamentarams ir Susisiekimo ministerijai nusiųsto laiško:
„Nežiūrint Lietuvos protestų dėl statomos Astravo AE, ji toliau statoma ir greitai ši AE pradės veikti. Pasaulio atominių elektrinių eksploatacijos patirtis Černobilio Ukrainoje ir Fakušimos Japonijoje rodo, kad yra reali tikimybė, jog, tyčia ar netyčia įvykus nelaimei, bus paskleista radiacija, kuri greitai, ypač pučiant vėjams Lietuvos link, pasiektų Vilnių ir jo apylinkes.
Taigi kas tada nutiktų? Tektų evakuoti sostinę ar slėptis specialiuose bunkeriuose? Tik ar mes pajėgtume greitai pasitraukti iš Vilniaus (didelė tikimybė, jog užstrigtume automobilių spūstyse) ir vargu ar turime užtektinai modernių bunkerių?
Žodžiu, kokie planuojami greiti evakuacijos Vakarų kryptimi būdai ir priemonės: ar planuojamas naujų kelių tiesimas ir senųjų platinimas; ar žinome, per kiek laiko pavyktų realiai evakuoti Vilniaus gyvetojus; ar vakarų kryptimi planuojamas metropolitenas (požeminis metro) ir greitasis geležinkelis, jungiantis Vilnių su Kaunu; ar planuojama nauja autobusų ir geležinkelio stotis vakarinėje Vilniaus dalyje, leisianti nelaimės atveju vilniečiams sparčiau pasitraukti iš pavojingos zonos?
Kokios jau pastatytos arba planuojamos statyti slėptuvės: slėptuvės po civiliniais ir gyvenamaisiais namais; metropoliteno stotys su evakuacine įranga; požeminiai garažai ir t.t.?
Ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau svarstė arba svarstys temą, ką ir kaip darysime, jei sprogtų Astravo AE?
Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“
Štai kokių sulaukiau atsakymų.
XXX
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas: „Dėkoju Jums už domėjimąsi, persiunčiu Jums atsakymus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagal kompetenciją dalyvauja sprendžiant gyventojų civilinės saugos klausimus, prižiūri atsakingų institucijų pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atveju.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos yra parengtas naujas gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju projektas (penktasis jo variantas), kuris šiemet bus tvirtinamas Vyriausybėje. Šis planas, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą, yra kompleksinis dokumentas, parengtas atsižvelgiant į Astravo AE keliamas grėsmes. Plane yra numatytos visos realios gyventojų apsaugos priemonės bei atsakingų institucijų veiksmai ekstremalios situacijos atveju.
Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, taip pat ir išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones“.
XXX
Seimo NSGK narė parlamentarė Rasa Juknevičienė: „Laba diena, siunčiame Seimo narės R. Juknevičienės komentarą į jūsų pateiktus klausimus:
Kol kas specialiai, atskiru klausimu, kas būtų daroma jei įvyktų avarija Astravo AE, NSGK nėra svarstęs.
Rasa Juknevičienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Šiuo metu Vidaus reikalų ministerija yra parengusi LRV nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“ pakeitimo. Tai yra, šiemet bus tvirtinamas naujas gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju, kuris pakeis ankstesnį 2012 m. planą. Naujame plane yra numatytos priemonės atsižvelgiant į naujo branduolinio objekto – Astravo AE atsiradimą. Rudens sesijoje NSGK numato svarstyti civilinės saugos stiprinimo klausimus, be kita ko, išklausyti atsakingų institucijų informaciją apie pasirengimą vykdyti naujojo plano priemones.
Dėl antrojo klausimo – „Kaip, padidėjus radiacijai, elgtųsi Lietuvoje esantys NATO kariai? Ar ši tema bus aptarta su NATO vadovybe?“ – jei tokie pokalbiai su NATO ir būtų, tai ne Komiteto formate.
Jūsų klausimas turėtų būti adresuotas vykdomajai valdžiai (t.y. Krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministerijoms). Komitetas savo ruožtu būtų informuotas apie šių ministerijų komunikaciją su NATO partnerėmis bei priimtus sprendimus“.
XXX
Seimo narys Kęstutis Masiulis: „Dauguma klausimų apie branduolinę saugą ir planus grėsmės iš Astravo atveju turėtų būti skirti Vyriausybei.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo nariai ne vieną kartą įvairiuose formatuose yra paraginę Vyriausybę rimtai rengtis įvairioms situacijoms. Kiek žinau, Vyriausybė tariasi su užsienio šalių ekspertais, dirba darbo grupės ir saugos planai bus parengti dar šiemet. Jeigu bus poreikis priimti kokių nors įstatymo pataisų, tai manau, kad Seime nebus jokių nesutarimų, nes šiuo klausimu tiek pozicija, tiek opozicija yra vieninga.
Kai Seime buvo svarstomas Metropoliteno įstatymas, buvo kalbama apie galimybes požeminius pastatus panaudoti civilinės avarijos atveju, tačiau politikai labiau susitelkė į kitus šio klausimo motyvus.
Kaip nors papildomai Seimui įsikišti ir pačiam imtis spręsti tokio svarbaus klausimo kaip saugumas branduolinių incidentų atveju, būtų per daug neatsakinga, nes Vyriausybė turi daugiau kompetencijos, daugiau ekspertų, domisi užsienio patirtimi, todėl geriausia, kad darbą darytų tie, kas tą geriausiai išmano.
XXX
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas: „Tokių klausimų, kokius keliate, NSGK nesvarstė“.
XXX
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Jurgis Razma: „Pagal klausimų pobūdį matau, kad jie labiau tinkami Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams arba Vilniaus savivaldybės vadovams, tikiuosi, kad į juos ir kreipsitės. Seimo Ekonomikos komitete, kuriam aš priklausau, šių klausimų nesame svarstę“.
XXX
Susisiekimo ministerija: „Pagal civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus (Civilinės saugos įstatymą ir poįstatyminius aktus) už gyventojų evakuaciją nelaimės atveju yra atsakingos savivaldybės, todėl į Jūsų klausimus geriausiai galėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė. Savo ekstremaliųjų situacijų valdymo plane savivaldybė yra numačiusi visus veiksmus tokioje situacijoje.
Be to, valstybės institucijų veiksmai branduolinės avarijos atveju yra numatyti valstybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane. Šį planą ir jame numatytas priemones geriausiai galėtų pakomentuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistai.
Valstybiniame gyventojų apsaugos branduolinės avarijos atveju plane nurodyta:
30. Susisiekimo ministerijai numatyta šios funkcijos.
30.1. teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl gyventojams evakuoti reikalingų transporto priemonių teikimo, kai savivaldybėje neužtenka transporto priemonių gyventojams evakuoti;
30.2. organizuoja geležinkelių transporto priemonių naudojimą gyventojams evakuoti;
30.3. koordinuoja viešųjų ryšių tinklų naudojimą atsakingųjų ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo centrų reikmėms užtikrinti.
Prireikus, vadovaujantis kitais teisės aktais, būtų įrengiamos apylankos.“
XXX
Be to, keliolika Seimo narių, pavyzdžiui, Naglis Puteikis, Žygimantas Pavilionis, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, kol kas nieko nėra atsakę. Tikriausiai nežino, ką atsakyti, nes tema, – subtiliai paini, sudėtinga. Ir vis dėlto gyvybiškai aktuali.
Centre – Seimo narys Audronius Ažubalis. Slaptai.lt nuotr.
Todėl belieka pritarti Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Audroniui Ažubaliui, kuris dėl nesaugios elektrinės Astrave siūlo surengti specialius Seimo komitetų posėdžius. Kaip teigia ELTA, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, ragindami dėl nesaugos elektrinės Astrave surengti bendrus komitetų posėdžius.
Skelbiame visą ELTA pranešimą:
„Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų dėl branduolinės elektrinės Astrave statybų, atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų ir sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema procesų, todėl matomas poreikis Seimui žinoti realią padėtį minimais klausimais.
„Dėl apsisaugojimo nuo nesaugios elektrinės Astrave poreikio sutaria visos parlamentinės partijos. Šis klausimas taip pat sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Savo rašte prašau Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkų kas mėnesį organizuoti bendrus komitetų posėdžius, kuriuose energetikos ministras arba jo paskirti atstovai bei kitos už Plano įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos pristatytų Plano įgyvendinimo eigą ir kitas su Astravo branduoline elektrine, desinchronizacijos su Baltarusija ir Rusija bei sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema susijusias aktualijas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų išsklaidyti ir tam tikrus viešojoje erdvėje sklandančius mitus apie Lietuvos laikyseną nesaugios Astravo elektrinės klausimu“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.
2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, planą.
Lietuvos Vyriausybės vertinimu, Baltarusijoje statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“.
Įdomus ir ELTA pranešimas apie Lenkijos mieste Krynicoje vykusį Europos ekonomikos forumą „Europa – vakar, šiandien ir rytoj“, kuriame dalyvavo Seimo narys bei Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Jis su kitų šalių atstovais aptarė Lietuvai ir visai Europai svarbius energetikos klausimus. Pavyzdžiui, Forume nemažai dėmesio buvo skirta diskusijai apie energetinio saugumo grėsmes, kur Lietuva iš Baltarusijos sulaukė klausimų ir apie Astravo atominę elektrinę (AE).
Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.
„Klausė, ar Astravo AE vertiname kaip politinį, ar kaip ekonominį darinį. Aš matau kaip politinį, nes pagal elektros kainas, kokios yra mūsų regione, su savo kaina jie tiesiog negalėtų mums parduoti elektros. Tai klausimas – kur tą elektrą dėti? Lietuviai, estai, latviai, lenkai atsisako, rusai taip pat signalizuoja, kad pas juos yra elektros perteklius“, – Eltai komentavo V. Poderys.
Lietuvos energetikos ministerija neseniai buvo paskelbusi, kad nesidera su Baltarusija dėl elektros pirkimo, o jau įtvirtintas įstatymas netgi draudžia mūsų šalyje parduoti Astravo AE pagamintą elektrą.
VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį nutarė kreiptis į VSD ir STT ir jų paprašyti pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo medžiagą, kuri nebuvo vieša ir nepateko į išvadas.
„Ten liko medžiagos, kuri tikrai nebuvo analizuota, nebuvo tirta į gylį (…) Mes turime matyti visą tyrimo apimtį, kurią atliko NSGK. Pasitarėme dėl preliminarių tyrimo objektų energetikos sektoriuje, paprašėme dokumentų, norėdami įvertinti, kiek tie objektai galėtų būti tyrimo objektais“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė parlamentarė Agnė Širinskienė.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Kokie tai galėtų būti energetikos objektai, ji atsisakė detalizuoti, tačiau neatmetė, kad energetika gali būti vienas iš komisijos tyrimo akcentų.
Pasak A. Širinskienės, į kitą komisijos posėdį planuojama kviesti VSD ir STT vadovus, siekiant išsiaiškinti teiktinos informacijos apimtį. Taip pat numatoma kviesti ir Seimo NSGK biuro atstovus.
Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį tarėsi dėl tyrimo objekto. Komisijos posėdis vyko už uždarų durų.
Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.
Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija tirs 2008-2016 metų laikotarpį.
Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.
2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo“.
Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<…>Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui.Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus.<…>“.
N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.
Prestižiniame sostinės Užupio rajone stūkso prabangi vieno turtingiausių šalies advokatų Rolando Valiūno vila su vaizdu į Gedimino pilį. Iš kur pinigai?
O pinigų yra tiek, kad net problema, kur juos išleisti. Svarbu tinkamai pasirinkti draugus.
R. Valiūno kontora pirmus milijonus susikrovė dar konservatoriams drauge „Villiams“ ir Valdu Adamkum prastūminėjant „Mažeikių naftos“ aferą, kai valstybė prarado milijardus litų. Ir niekas už tai nenubaustas.
Girdžiu, kaip skaitytojas klausia – o kiek gi už tai pasodino į kalėjimą? Deja, turiu nuvilti – nė vieno. Priešingai, Jos ekscelencija Respublikos Prezidentė tuometį energetikos ministrą A. Sekmoką už tai apdovanojo ordinu. O dabartinis Seimo NSGK pirmininkas V.Bakas jį pasiskyrė savo visuomeniniu konsultantu…
Beje, pono V. Bako žiniai, nes tai yra grėsmė šalies nacionaliniam saugumui: su ponu A. Sekmoku be finansinių aferų sietini ir neaiškūs veikėjai kaip Adam Saulius Vaina, bei Ramias Wali ir kai kurie kiti. Kodėl valdančioji koalicija (išskyrus A. Širinskienę) nutyli seniai žinomą, bet vis užtušuojamą faktą, kaip privilegijuotojo TS-LKD anūko G. Lansbergio šeima krovėsi milijonus tos pačios energetikos įmonių sąskaita? Ir už valstybinės energetikos įmonės specialiai jų verslui įrengtas patalpas mokėjo simbolinius nuomos mokesčius? Aš jau net nekalbu apie moralinį pralobimo vaikučių sąskaita aspektą. Juk šie ponai taip mėgsta moralizuoti kitus, tad turėkim drąsos bei principingumo ir pasižiūrėkime, kas už to slypi. Manau, kad jei LVŽS ir kartu valdantys LSDDP nesuras savyje drąsos ir išminties priversti teisėsaugą principingai nubausti kaltuosius už akivaizdžias vagystes ir chaosą energetikos sektoriuje (kai net už dujų laivo saugyklos nuomą pinigai pervedami į ofšorines zonas!), tauta už tai neatleis. O to tik ir telaukia įgudę manipuliatoriai bei melagiai ponai konservatoriai.
Tokių faktų per neilgą atkurtos valstybės istoriją buvo galima prirašyti jaučio skūrą. Manau, čia labai tiktų ponios Aušros Kavaliauskaitės-Kukštienės atsiliepimas į mano Fb paskyroje patalpintą R. Ozolo recenziją: „Tiems, kas skaitys visą R. Ozolo komentarą apie Džono Perkinso knygą „Ekonomikos smogiko išpažintis“, patariu visų pirma perskaityti knygą. Leiskite jai įeiti į savo pasaulį…Man su ja pasidarė aiškiau, ką Lietuvai reiškė „šoko terapija“, ką – „didžioji privatizacija“, kas „Mažeikių naftos“ aferoje buvo H. Galilas, o Ignalinos AE uždarymo pinigaplovėje – R. Wali. Kodėl „Mažeikių naftą“ perėme lenkai, o ne kazachai, kodėl danai kiaules augina Lietuvoje, o lietuviai nešioja senų britų „antis“ ir daugybę kitų dalykų…“ Labai taikliai pastebėta!
Tiesiog šie keli itin ciniški korupcijos, o tiksliau – vagysčių, pavyzdžiai, kuriuos toleruoja ir net skatina aukščiausia šalies valdžia, tik iliustruoja, į kokią duobę esme įkritę. O didžiausia bėda ta, kad per tokius gobšuolius ir bailius esame paradę apie 40 proc. savo aktyviausių tautiečių. Dėl jų Lietuva baigia išsivaikščioti. Virš milijono tautiečių priverstinis (sukuriant tam ypatingas sąlygas) išgujimas – išvarymas iš savo Tėvynės yra didžiausia Lietuvos valstybės tragedija. O tam leidę įvykti asmenys yra valstybės išdavikai. Po šio mirtino smūgio mūsų tautai bus labai sunku atsitiesti. Jeigu viskas ir toliau klostysis taip, kaip klostėsi ligi šiol, galimybės išlikti, manau, lygios nuliui.
Artėjant LR Prezidento rinkimams, vis ryškiau pastebima, kokią isteriją už užkulisinius pinigus ar kitokio tipo paslaugas kelia žiniasklaida – taip ji formuoja gelžbetoninę apsauginę sieną keliems sistemai tinkantiems pretendentams. Tinkantiems, nes jie yra jos kūdikiai. O tiems, kurie turi drąsos ir išmanymo, kaip tą sistemą pakeisti į priimtiną daugeliui, reikia arba labai didelių pinigų rinkimams, arba masiško žmonių palaikymo. Pastarasis vėlgi be žiniasklaidos sunkiai įmanomas – na, nebent Lietuvoje įvyktų stebuklas, ir žmonės, atsibudę po užtrukusio hipnozės seanso, pagaliau pradėtų savarankiškai ir blaiviai mąstyti. Arba atsirastų – kas išvis utopija – keli dori ir sąžiningi žurnalistai, kurie imtųsi tokias idėjas viešinti ne už pinigus.
Nors padėtis ir atrodo beviltiška, vis tiek norėtųsi garsiai pamąstyti, o kokio gi Lietuvai reikia vadovo. Kaip sakė Albertas Einšteinas, mes negalime įveikti problemų su ta pačia mąstysena, kuri tas problemas sukūrė. Taigi, turime keisti mąstyseną. Tai sunku, bet įmanoma, jei pirmas tai padarys šalie vadovas ir savo pavyzdžiu kitus paskatins.
Manau, kad esminiai kriterijai tokiam vadovui yra drąsa, išmintis – žinojimas, ką ir kaip reikia daryti, bei dora. Drąsa reikalinga neišpasakyta. Jei prireiks, jis privalo būti pasiryžęs už Lietuvą net ir paguldyti galvą! Nes jeigu tikrai imsis to, kas neatidėliotinai būtina, tokio prezidento gyvybei iškils rimtas pavojus. Juk pagal veikiančią LR Konstituciją jis turi didžiules galias visai teisėsaugai. O kas dedasi energetikoj, aš jau minėjau – tik imk ir dirbk. Nedelsiamo teisėsaugos reagavimo reikalauja ir dar man vadovaujant Seimo NSGK 2006-2007 metais atskleista „valstybininkų“ klano veikla (kuris niekur nedingo) bei nauji NSGK tyrimo išviešinti faktai apie „MG Baltic“ ir Co. Valstybė turi būti apvalyta nuo kyšininkų, vagių ir aferistų. Manote, jie nesipriešins? Juk tai – galią, pinigus ir įtaką turinčios grupuotės, kurios, pajutusios pavojų savo egzistencijai, griebsis bet kokių metodų.
Ponia D. Grybauskaitė, ateidama į prezidentes, iškilmingai žadėjo jas likviduoti. Deja, baimės akys didelės. Tų grupuočių per jos valdymo metus ne tik kad nesumažėjo, bet net ir atsirado daugiau, jos sustiprėjo. Taip kad ne anglų kalba ar vien užsienio politika turi rūpėti valstybės vadovui. Jam, visos Tautos renkamam, pirmiausia turi rūpėti kiekvieno valstybės piliečio gyvenimas. O koks tas gyvenimas, jeigu kasdien bėgama iš Tėvynės? Jeigu apie pusė milijono bendratautiečių gyvena žemiau skurdo ribos? Šimtai tūkstančių gauna minimumą, o tai dienai – apie 12 eurų. Lai susimąsto kandidatai, kaip iš tiek pragyventi.
Sakysite, prezidentas turi užsiimti užsienio politika. Blefas! Būkime biedni, bet teisingi – kiek Lietuva lemia užsienio politiką? Ją lemia didžiosios valstybės ir geopolitiniai blokai. Didžiausia užduotis šalies Prezidentui – sutelkti tautą, kad reali dauguma pritartų permainoms, ir veikti visų, o ne kelių oligarchų labui. Būtent savo gyventojų susitarimą kaip veikti ir ko siekti kaip esminę sėkmės priežastį įvardija Šveicarijos ir kitų klestinčių šalių mokslininkai bei politikai. Lietuvoje, deja, kol kas viskas yra atvirkščiai. Į piliečių nuomonę neįsiklausoma, visuomenės apklausos – nupirktos arba gudriai sukompiliuotos, t.y. klausiama taip, kad gautų norimą atsakymą. Akis deginantis pavyzdys – V. Uspaskicho sugrįžimas, kai, užuot sėdėjus kalėjime, grįžtama valdyti valstybės ir iš karto – stulbinantis reitingų šuolis! Štai kuo reikėtų labai rimtai susidomėti mūsų specialiosioms tarnyboms. Juk šis veikėjas ruošiasi, remiamas svetimos valstybės, pasiimti Lietuvos premjero postą. Geras pasirinkimas vietoj Lukiškių…
Prezidentas, suburdamas įvairių socialinių sluoksnių valstybės piliečius, jiems paaiškintų siekiamus tikslus ir sutelktų bendram veikimui. Tai – būtina sąlyga: Prezidentas privalo remtis ne biurokratais, o Tauta. Ne per masiulius prašinėti neaiškios kilmės turtuolių malonės, o veikti žmonių labui ir su jų palaikymu. Toks Prezidentas gali kalnus nuversti, tik reikia tai pačiam suprasti ir sugebėti atlikti.
Ryškiausia ir, mano manymu, perspektyviausia veikimo kryptis – skaidrumas. Skaidrumas, pakeisdamas skandalų kultūrą, turi tapti valstybės gyvenimo pagrindu. Tai turi būti įgyvendinta visose gyvenimo sferose – pradedant valstybės valdymu, verslu ir baigiant žmonių tarpusavio santykiais. Be to, skaidrumas turi tapti viešas – kaip ir viešumas taip pat turi būti skaidrus. Turime išmokti gyventi ir dirbti taip, kad vieša tai reiškia – skaidru, o skaidru – tai vieša. Skaidrūs santykiai ir aukštosios technologijos bei dora su teisingumu ir yra tas fundamentas, kuris leistų atkurti griūnančią valstybę. O šalies vadovas, sutelkęs aktyviausius tautiečius šalyje ir užsienyje, jų remiamas ir būdamas ištikimas duotam Žodžiui, atkurs teisingumą. Teisingumą plačiąją šio žodžio prasme – tiek ekonomikoje, tiek teisėsaugoje, tiek visų mūsų gyvenimuose. Nieko negali būti svarbesnio valstybės vadovui už siekį visomis įmanomomis priemonėmis atkurti baigiančią išsivaikščioti Tėvynę.
Teksto autorius dr. Algimantas Matulevičius – buvęs LR Seimo NSGK pirmininkas, šiuo metu – LSDDP Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Kai kurios mintys po triukšmo dėl Plungės vaikų kelionės į Rusiją
Dar neataušo įkarštis ir nenudžiuvo plunksnos apie valstybės užvaldymą. Tik prieš kelias dienas vienas interneto portalas dar parašė, kad MG Baltik savininkas Darius Mockus artimai veikė ir su tūlu Dzekanidze. Tačiau jau aišku, kad šis triukšmas, kaip ir kiti panašūs į jį (nors tikrai tikiu, kad NSGK tyrimas, nors buvo selektyvus, bet atskleidė daug tiesos) jau nueina užmarštin. O kas geriausia padeda užmiršti. Tai naujas tikras ar sukurtas skandalas.
Ir štai Plungės vaikai eilinį kartą nuvyko į Rusiją. O tai problema. Čia žymiai baisiau už aukščiausius valstybės valdžios sluoksnius užvaldžiusius veikėjus (juk buvo ne tik MG Baltik ir ne tik šis tyrimas). Vaikų kelionė pas kaimynus taip juos paveikė ar paveiks, kad jie taps, o gal jau tapo Putino idėjų laidininkai ir propaguotojai Lietuvoje. Ir tai didžiulė grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.
(Ne)gerbiami ponai viršininkai ir norintys jiems įtikti rašantys, susimastykite. Ar ne didžiausias pavojus slypi mūsų viduje. Pirmiausia, ypač tų, kurie labai garsiai rėkia … rusai ateina, rusai jau puola…!?, nieko neveikimas, kad būtų seniai panaikinta tokia dar mano vadovautame (2006 m.) parlamentiniame tyrime išaiškinta korupcinė tarptautinė grandinė, kokią VSD įvardijo UAB „Dujotekaną”. Dėl kurios veiklos – rusiškų dujų importo į Lietuvą buvo priimtas atskiras Rusijos Fedrecijos Vyraiusybės nutarimas, pasirašytas tuomečio premjero V. Putino. Tik pagalvokite dėl lietuviško UABo – tokio lygio valstybinis sprendimas. Ne ką prastesnė po verslo skraiste paslėpta didžiulė svetimos valstybės įtaka (apie tikslus galima tik numanyti, ne tik komerciniai) įvairioms partijoms priklausantis ir lietuviška, o po to rusiška elektra prekiaujantis Garbaravičių klanas, per tai susikrovęs šimtus milijonų.
Su šiuo atveju tampriai siejamas ir iki šiol neištirtas nusikalstams sandoris perleidžiant „Gazpromui“ Kauno termofikacinę elektrinę. Kodėl nė piršto nepajudino atsakingi politikai ir pareigūnai, kad būtų konfiskuota sostinės pašonėje nežinia kokiais tikslais didžiulėje uždaroje teritorijoje pagal aukščiausius karybos standartus įrengta visiems žinomama J.Borisovui priklausanti šaudykla ir malūnsparnių aikštelė. Beja, šiam ponui net du kartus atimta Lietuvos pilietybė ir visi žino, kad jis dirba su Rusijos kariniu – pramoniniu kompleksu, o čia šeimininkauja kaip pas save namuose.
Kas leido pabėgti žinomam avantiūristui ir aferistui V. Romanovui. Kada pagaliau iš Ignalinos AE uždarymo bus išvyta Rosatomui priklausanti ir broko pridariusi kompanija „Nukem“. Apie tai karts nuo karto parašo, o viskas kaip buvo taip ir lieka. Ką jau bekalbėti apie „brangakmenį“ mūsų nacionalinio nesaugumo karūnoje poną V.Uspakichą. Kad jo nepasodino į tamsiąją už 24 milijonų litų panaudojimą politinės sistemos užvaldymui jau visi žinome. Tik manau niekas nežino, kodėl visi nuo aukščiausių iki žurnalistų kaip baudžiauninkai jam keleklupsčiauja pareiškus, kad jis grįžta ne kur nors, o Lietuvos premjeru. Ponai ir ponios, tai turėjo būti kaip pats rimčiausias Lietuvos Valstybės įžeidimas ir atkirtis tokiam šio veikėjo akibrokštui turėjo būti adekvatus. Ką jau bekalbėti apie V.Putino tankus, jeigu jo tarnybų žmogus ruošiasi legaliai tapti mūsų premjeru. Ir tai nebejuokai, nes iš karto po šio žurnalistų brolijos nuolankiai išviešinto ir ištransliuoto pranešimo pono Viktoro reitingai pradėjo augti kaip Dzūkijos grybai po lietaus. Visi tyli. Paklausite – kodėl? Todėl, kad bijosi. Jie bijojo jį nuteisti, nors jis turėjo sėdėti ne mažiau nei M. Burokevičius. Jis net pats prasitarė TV, kad kai prie rusiškos taržinybinės betvarkės, Maskvos milicija, pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymą, buvo jį areštavusi ir pasodinusi į areštinę. Kas jį išleido? Ogi Rusijos specialiosios tarnybos.
Sąrašą kas būdamas čia Lietuvoje kenkia arba gali pakenkti valstybei, galima tęsti, bet tokio ilgo niekas nespausdins. Trumpai visi didesni kyšininkai ir mūsų išaiškinto, persigrupavusio, bet neišardyto „valstybininkų“ klano figūrantai yra po Rusijos ir ne tik specialiųjų tarnybų priežiūra. Kol mūsų teisėsauga miega, jie nesnaudžia. Viskas nufilmuota, viskas suprotokoluota, kas, kam, kiek ir kada. Tai penktoji kolona, kurią tankais ir haubicomis nepaims. Nepaims ir todėl, kad ji veikia ir gyvena tarp mūsų.
O mūsų ministerijos ir politikai labiausia bijo ne mano, tik mažos dalies, pavardintų grėsmių ir jų nepadarytų namų darbų, o vaikų kelionės pas kaimynus. Tarp kitko, kas pasakė, kad į Rusiją negalima važiuoti. Nuo kada su kaimynais mes norime tik bartis ir kariauti (pagal kai kurių veikėjų retoriką). Kas įvardijo, kad visa rusų tauta yra blogiečiai. Ponai, paskaitykite mūsų pačių Konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad draudžiamas tautinės nesantaikos kurstymas. Nematau jokios tragedijos, kad mes važiuojame į Rusiją. Kita problema, jeigu mes nepasitikime mūsų žmonių patriotiškumu ir sugebėjimu paaiškinti viską teisingai. Manau mūsų pedagogai, lydintys vaikus, yra pakankmai atsparūs bet kokiai propogandai. Mes turime pasirinkimą arba užsidarome nuo kaimynų sienomis ir užsikišame ausis, vaidiname patriotus. Visiems aiškiname, kokie rusai blogiečiai. Arba pirmiausia apsivalome savo kieme. O su kaimynais bandome kiek įmanoma draugauti ir vieni kitiems rodytis bei kalbėtis bent paprastų žmonių lygmenyje, nes politikai bijosi.
Tačiau gal reikia bijoti vykti ir į NATO narę Turkiją, kur buvo be jokio paaiškinimo susodinti į kalėjimus dešimtys tūkstančių R. Erdoganui neįtikusių mokytojų, teisėjų ir šiaip sau civilių. Be to, autoritarinių režimų yra žymiai daugiau ne viena Rusija, tai gal uždrauskime mūsiškiams vykti į Baltarusiją, Iraną, Kiniją ir t.t. ir pan.
O gal geriau apsidairykime, kad nebe 1917 metai ir pas mus, Lietuvoje, dėkui Dievui – ne bolševikai valdžioje, o XXI amžius ir pasaulis tarpusavyje bendrauja. Dažnai nesutaria, yra daug skirtumų, bet bendrauja ir stengiasi vieni kitus suprasti.
Didžiausias darbas, kurį privalo mūsų valdžia padaryti – tai bent apmažinti vis augančią penktąją koloną viduje Lietuvos. Tuo reikia rūpintis kasdieną.
Kuo įsimintina pastarųjų dienų Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos veikla? Būtent šios politinės jėgos nariai inicijavo įstatymo projektą, kuris sudarytų galimybę viešinti visų asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, pavardes. Paviršutiniškai žvelgiant, iniciatyva – graži. Kas gali būti šauniau už atvirumą analizuojant Lietuvai priešiškų organizacijų veiklą?
Ir vis dėlto toks sumanymas – įtartinas. Lietuva neturi visų KGB bendradarbių sąrašų. Dauguma KGB agentų bylų išvežtos į Rusiją. Vadovaujantis sveiku protu, Rusijon išvežtos Kremliui pačių vertingiausių agentų bylos, o Lietuvoje paliktos arba mažai reikšmingos, arba tos, kurių tikrasis tikslas – klaidinti KGB veiklą tiriančius Lietuvos specialistus. Tad kam skelbti nereikšmingų KGB agentų pavardes? Arba kodėl privalome demaskuoti KGB bendradarbių, kuriais KGB bosai nepasitikėjo ir todėl juos siekė sukompromituoti arba likviduoti, tapatybes?
Apžvelkime tik vieną iš galimų sovietinio saugumo keršo scenarijų: užverbuotas žmogus šiai organizacijai nuoširdžiai netarnavo; KGB vadovai perprato apgaulę ir, siekdami kuo skaudžiau pakenkti išdavikui, paliko jo „galus“ nepriklausomybę skelbiančioje Lietuvoje, kad sudorotų jį ne savo, o teisybės ir teisingumo ištroškusių lietuvių rankomis.
Tačiau lenkų sumanymas abejotinas ne tik todėl, kad siekiama viešinti tai, ko, vaizdžiai tariant, mes neturime. Iniciatyva pavojinga, nes naujasis įstatymas įpareigotų skelbti net ir prisipažinusiųjų KGB agentų pavardes. O taip elgtis su išpažintį atlikusiais – didžiausias absurdas. Prisipažinusiems duotų pažadų privalome šventai laikytis. Net jei ne visos išpažintys buvo nuoširdžios, net jei priėmusieji išpažintis – ne itin patikimi. Priešingu atveju ilgam prarasime paslaptis ištikimai saugančios valstybės vardą. Tai būtų ženklas su priešiškomis slaptosiomis tarnybomis kontaktų turintiems asmenims – Lietuvai tarnauti neverta, nes lietuviai anksčiau ar vėliau išduos. Jei Vakarai didžiuojasi turį arba turėję tokių svarbių Sovietų Sąjungos ir Rusijos slaptųjų tarnybų karininkų – perbėgėlių kaip, sakykim, Viktoras Suvorovas – Rezunas, Olegas Gordijevskis, Aleksandras Litvinenka ar Olegas Skripalis, tai mes rizikuojame niekad vertingų perbėgėlių neturėti.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl konservatorių argumentai, kodėl LLRA projektas žalingas Lietuvos valstybei, – įtikinami. Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis akcentavo valstybės duotą pažadą buvusiems KGB bendradarbiams. Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius sakė norintis išgirsti VSD nuomonę šiuo klausimu ir neslėpė, kad, jo įsitikinimu, siūlomas įstatymo projektas yra tiesiog „Kremliaus projektas“. Konservatorė Rasa Juknevičienė taip pat akcentavo, kad siūlomas įstatymų projektas yra greičiausiai inicijuotas Rusijos ambasados, ir kaltino jo iniciatorius esant Kremliaus politikos šalininkais.
Lietuvai derėtų įsisąmoninti, kokius KGB agentus medžioti tikrai verta – prisipažinusius ar iki šiol slepiančius savo praeitį. Nuojauta tokia, kad Lietuvoje įsitvirtinusios įtakingos, galingos jėgos, kurios konstruoja įvykius taip, kad nemalonumų patirtų tik perbėgusieji į nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos pusę.
Štai liūdna Virgilijaus Čepaičio istorija. Tarnystė KGB struktūroms šiam žmogui primesta dirbtinai, tendencingai, dar ir dėl to, kad jis buvo laikomas dešiniąja prof. Vytauto Landsbergio ranka. Puikiai prisimenu, kaip V.Čepaitį išstūmė iš viešojo gyvenimo, kaip kritikavo spaudos puslapiuose, nors jis galėjo sėkmingai tarnauti valstybei iki šiol. Kad V.Čepaitis sukompromituotas Kremliaus užsakymu, – daug požymių.
Beje, verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvos pusę pasirinkusius žmones Kremlius medžioja kiek kitaip nei Vakaruose. Jokių dūrių apnuodytais lietsargiais, radioaktyviųjų polonių, šūvių iš už gatvės kampo, nuodingųjų dujų „Novičiok“. Lietuvoje iš KGB pasitraukę agentai naikinami subtiliai – primityviųjų patriotų arba patriotais apsimetusiųjų rankomis. Kvailiau nesugalvosi: tuos, kurie nusprendė mums padėti, ateidami į mūsų apkasus, mes kaltiname tarnyste KGB struktūroms.
Žodžiu, jau vien tai, kad Seime kilo diskusijos, verta ar neverta demaskuoti prisipažinusiųjų KGB agentų pavardes, – didelė blogybė. Rusija dabar turi galimybę šia žinia manipuliuoti kaip tinkama.
Analizuojant minėtą įstatymo projektą ir politikų bei žiniasklaidos reakciją stebina ir dar viena aplinkybė: visų mūsų dėmesys nukreiptas tik į KGB. Mes analizuojame „Respublikoje“ paskelbtų tikrų ar išgalvotų KGB agentų pavardes, slapyvardžius. Kai kas net žavisi „Respublikos“ redaktoriaus Vito Tomkaus drąsa. Bet juk Lietuvoje veikia ne tik KGB teisių ir pareigų perėmėja. Būtume kvaili, jei manytume, kad Kremlius neturi Lietuvoje nė vieno GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije) ar SVR (Služba vnešnej razvedki) agento. Tad gal Lietuvoje nei iš šio, nei iš to kilęs triukšmas dėl KGB agentų, įveliant ir žinomo aktoriaus Donato Banionio ar dirigento Sauliaus Sondeckio pavardes, – tik dūmų uždanga maskuojant GRU ar SVR operacijas? Juolab kad Lietuva kitais metais rinks naują prezidentą.
Viktoro Uspaskicho reklama Vilniaus gatvėse. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau GRU ir SVR agentų Lietuvoje kažkodėl niekas neieško – nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, nei žiniasklaida. Mes patenkinti žaisdami smėlio dėžėje, kurios pavadinimas – KGB. Mes nenorime suvokti, kad mūsų žemėje pluša daug skirtingų Rusijos slaptųjų tarnybų. Jos dirba savarankiškai, viena su kita nekontaktuodamos, net konkuruodamos tarpusavyje. Jei vienai iš jų prastai sekasi, tai nereiškia, kad Lietuvoje prasti kitų Kremliaus tarnybų darbo rezultatai.
Žvalgyba – per daug paini veikla, kad ją lengva būtų suvokti. Prisiminkime, kaip ilgai Lietuvoje šeimininkavo Viktoras Uspaskichas. Kai kurie patriotai pastebi, jog šis politikas įtartinai ilgai šokdino mūsų specialiąsias tarnybas (tarsi būtų nesugaunamas Robinas Hudas). V.Uspaskichas tikrai ilgokai išsilaikė Lietuvos olimpe, tikrai ilgokai mėgavosi įtaka. Akivaizdu ir tai, kad Rusija kadaise jam sudarė išskirtines sąlygas praturtėti. Todėl kai V.Uspaskicho ir jo bendražygių byla atsidūrė Lietuvos teismuose, daugelis iš mūsų lengviau atsipūtė – taip jam ir reikia. Bet gal šio politiko reikalai Lietuvoje pablogėjo tik todėl ir tik tada, kai jis perėjo … Lietuvos pusėn? Ar galima tokią versiją atmesti – kol buvo ne Lietuvos žmogus, tol Lietuvoje jo niekas rimtai nepersekiojo, bet vos tik perbėgo mūsų pusėn, iškart pradėtas tampyti po „valdiškus namus“. Žinoma, tokie įtarimai abejotini. Bet pasaulinės žvalgybos istorija žino ir įspūdingesnių kūliaversčių.
Lenkų frakcijos atstovo pasiūlymai dabar bus svarstomi rudenį. Tad turime keletą savaičių laiko visas aplinkybes ramiai įvertinti. Analizuojant šią temą vertėtų prisiminti maždaug prieš penketą metų leidinyje 15min.lt paskelbtą Seimo nario Manto Adomėno publikaciją „Vilnius tapo pereinamuoju užsienio žvalgybų kiemu, kuriuo Šaltojo karo metais buvo Viena“ (persispausdinta iš politika.lt). 2013-aisiais paskelbta publikacija – tai perpasakotas interviu su Vakarų žvalgybininku, nepanorusiu iki galo atskleist savos tapatybės.
Jį verta atidžiai perskaityti, nes ten pasakojama ir apie tai, kad „Mes neįvertiname vieno dalyko – aukščiausio lygio politikų naivumo ir paprastumo, kai kuriais atvejais tiesiog kvailumo. Ir Lietuvoje nesudėtinga manipuliuoti net įtakingiausiais politikais“.
Interviu autorius pateikia keletą iškalbingų pavyzdžių, įrodančių, kaip slaptosios tarnybos, įskaitant ir Rusijos žvalgybas, subtiliai dirba. Pavyzdžiui, Rusijos žvalgybos užduotis atliko visiškai įtarimų nesukėlęs portugalų kilmės Ispanijoje gyvenantis verslininkas, arba tikruoju žvalgybos darbuotoju dirbo ne aukšto rango diplomatas, o jo vairuotojas, bei apie žvalgybos užduotis atliekančius žurnalistus, subtiliai pakišamas dezinformacijas, mėginimus nepastebėtiems prieiti prie informuotų politikų…
Hermanas Simmas
Ypač verta įsiminti esto Hermanno Simmo atvejį:
„…rusai 1990-1991 metais, sakykim taip, „ne visiškai išsikraustė“ iš Lietuvos, o jeigu išsikraustė, tai daugiau popieriškai ar formaliai, bet labai daug kas liko. Visų pirma liko žmonės, – tie, kurių agentūrinės bylos, jų bendradarbiavimo su KGB bylos išvežtos į Rusiją, pirmosios dar nuo 1988 metų. Bet jeigu Vakarų spec. tarnybos manė, kad galbūt Rusija šitame regione nenaudoja senos, dar sovietinės, agentūros, tai Estijoje pagauto šnipinėjusio Hermano Simmo atvejis parodė, kad yra visiškai atvirkščiai. Jis buvo užverbuotas dar anais laikais, ir KGB sugebėjo atsitraukdama taip išvalyti visus fondus, kad niekur apie H.Simmą nieko neliko, jokių viešų žinių. Nereikia atmesti galimybės, kad turite tokių Simmų lig šiolei ir politikoje, ir valstybinėse struktūrose“.
Žodžiu, pabandykime į lietuviškąją tikrovę pažvelgti parlamentaro M.Adomėno prakalbinto Vakarų žvalgo akimis, ir turėsime įdomų rezultatą. Banalu, bet tikrieji agentai ten, kur mes mažiausiai tikimės jų aptikti.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) žada artimiausiu metu atskleisti daugiau informacijos apie galimus interesus įgyvendinant kogeneracinių jėgainių, deginsiančių atliekas Vilniuje ir Kaune, projektus, rašo dienraštis „Kauno diena“.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad politikai stebi visus procesus energetikos sektoriuje. Taip pat ir tuos, kurie susiję su kogeneracinių jėgainių statybomis.
„Artimiausiu metu bus paskelbta daugiau informacijos apie tai, kokie interesai yra dėl kogeneracinių jėgainių, – „Kauno dienai“ sakė V.Bakas. – Mes, Seimo NSGK, ketiname rugpjūčio mėnesį atskirai susitikti su premjeru ir kalbėtis apie situaciją. Dabar nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, o mano dabartinis vertinimas yra pirminis, remiuosi ta informacija, kuri yra prieinama mūsų komitetui. Susidaro toks įspūdis, kad valstybės politika energetikos sektoriuje buvo formuojama ne Vyriausybėje, ne Seime, bet kažkur kitur – kažkokiuose galios centriukuose, kažkokiose įmonėse, kažkokiuose klubuose. Taip negali būti“.
V. Bako teigimu, dėl kogeneracinių jėgainių projektų kyla įtampų ir į daug klausimų nėra atsakyta.
„Manau, reikia išviešinti tą informaciją, kurią turi valstybė. Šiomis mintimis pasidalijau su premjeru, susitiksiu su Valstybės saugumo departamento vadovu, reikia imti ir pateikti ją visuomenei. Aišku, kartu reikia pateikti ir sprendimus, pasakyti, kokie yra mūsų politiniai tikslai, koks yra viešasis interesas dėl atliekų tvarkymo, žiedinės ekonomikos, elektros energijos generavimo“, – teigia V. Bakas.
Nejaugi neįmanoma šiukšlių tvarkyti sąžiningai, tvarkingai, be piktumų ir piktnaudžiavimų? Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, daugiau informacijos dėl atliekų deginimo projektų Vilniuje ir Kaune bus pateikta rudenį.
Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje, valdoma „Fortum Heat Lietuva“. Dar dvi jėgaines, kurių bendra vertė – daugiau nei 500 mln. eurų, planuojama pastatyti Vilniuje ir Kaune. Jėgainės statybas Vilniuje vykdo valstybės valdoma „Lietuvos energija“, Kaune – „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.
Visos trys Lietuvoje veiksiančios deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.
Teismas penktadienį nusprendė patenkinti koncerno „MG Baltic“ prašymą ir iki kol bus išnagrinėta byla, uždraudė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui teigti, kad bendrovė yra nusikalstama grupė, skelbia koncernas.
„Vytautas Bakas – propagandistas, jau per Garliavos įvykius raginęs nesilaikyti teismų sprendimų ir kvietęs liaudies teismui bei kėlęs sumaištį visuomenėje. Patekęs į valdžią jis elgiasi lygiai taip pat ir netikime, kad jis suvoks savo atsakomybę. Nepaisant to teismo sprendimą vertiname kaip nedidelę, tačiau svarbią teisinės valstybės pergalę prieš politikų savivalę ir asmeninių politinių interesų tenkinimą“, – pranešime teigė koncerno „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.
ELTA primena, kad koncernas „MG Baltic“ antradienį kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako teiginius, jog koncernas yra organizuota nusikalstama grupė, neatitinkančiais tikrovės.
Įmonė siekia, kad V. Bakui būtų uždrausta koncerną vadinti nusikalstama grupe bei sakyti, kad ji galėjo padaryti 500 mln. eurų žalą valstybei.
Anot „MG Baltic“, teismo prašoma pripažinti V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo dalykinę reputaciją.
Taip pat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. Bakui iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos viešai skleisti teiginius, kad „MG Baltic“ yra organizuota nusikalstama grupė ir (ar) padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, bei viešai skleisti teiginius apie „MG Baltic“ veiklą, kuriais būtų teigiama, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.
Koncernas „MG Baltic“ anksčiau yra pateikęs ieškinį teismui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rašte parlamentarams pateiktų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.
Birželio pradžioje „MG Baltic“ skelbė, kad žalos atlyginimo taip pat reikalaus ne tik iš VSD, bet ir iš departamento vadovo Dariaus Jauniškio bei NSGK pirmininko V. Bako.
NSGK išvadose nurodoma, kad verslo grupės, tarp jų ir „MG Baltic“, darė neteisėtą įtaką politikams, o koncernas kelia grėsmę valstybės sąrangai.
NSGK pirmininkas V. Bakas anksčiau sakė, kad „MG Baltic“ ir kitos verslo arba interesų grupės, taip pat „VP Market“ atsirado parlamentinio tyrimo dėmesio centre tiktai dėl to, kad „kišimasis į politinius, visuomeninius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktinė, ji yra sisteminė ir trunka daugelį metų“.
Seimas NSGK išvadas patvirtino birželio pradžioje.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Už Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 34, susilaikė 9 parlamentarai.
Prie šio klausimo svarstymo Seimas ketina sugrįžti rudens sesijoje. Projektą dar svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Žmogaus teisių komitetai.
Seimo nariai konservatoriai tvirtino, kad buvusių KGB bendradarbių paviešinimas yra naudingas Kremliui. „Šiuo projektu suinteresuota Rusijos žvalgyba“, – mano ir Seimo narys Povilas Urbšys.
Tačiau NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas bandė gesinti aistras, ramindamas, kad NSGK apsvarstys siūlomą projektą ir bus rastas kompromisinis sprendimas.
Jeigu Seimas pritartų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos nario Zbignevo Jedinskio pateiktam įstatymo pataisų projektui, „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.
Siūloma numatyti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Europos Parlamento, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas arba kandidatuoja į šias pareigas.
Tokį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Šį projektą kartu su juo Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Saulius Skvernelis, Naglis Puteikis, Valentinas Bukauskas, Arvydas Anušauskas, Gabrielius Landsbergis ir Justas Džiugelis.
„Projekto tikslas – užtikrinti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis, einančius nurodytas arba kandidatuojančius į nurodytas pareigas būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama. Projektu siūloma į pareigų sąrašą įtraukti Europos Parlamento nario, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas“, – sako projekto autoriai.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Kaip ELTA jau skelbė, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.
Jis siūlo paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko p. Vytauto Bako kvietimu Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos ir visuomeninės darbo grupės nariai išsamiai pristatė esmines LiGSA pastabas bei pasiūlymus dėl 2018 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu seime įregistruoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2002.
Šio įstatymo projekto pateikimas Seimui numatytas š.m. gegužės 8 d. plenariniame posėdyje.
Susitikime su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku dalyvavo Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas, advokatas Arūnas Marcinkevičius, valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksejus Šlyčkovas, valdybos nariai: Leonarda Kuodienė, vardinio ginklo kavalierius Donatas Šilanskas, o taip pat darbo grupės nariai: vardinio ginklo kavalierius Ignas Stankovičius bei asociacijos revizorius, advokatas prof. dr. Ryšardas Burda. Šiame susitikime taip pat dalyvavo komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas.
Daugiau nei valandą laiko trukusį susitikimą, įvykusią diskusiją bei Seimo komiteto pirmininko dėmesį visuomenėje prieštaringai vertinamam įstatymo projektui bei visuomenininkų pastaboms ir pasiūlymams LiGSA valdyba įvertino pozityviai.
Šis susitikimas ir jo metu vykusi profesionaliai konstruktyvi diskusija teikia vilties bei sudaro galimybę Įstatymų leidėjui, o taip pat ir teisėtiems ginklų savininkams išvengti dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje esamų gausybės klaidų bei prieštaravimų, ir tuo užprogramuotų itin negatyvių pasekmių.
Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.
Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.
Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.
Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.
Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.
Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rimantas Jonas Dagys kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir Generalinę prokuratūrą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Vytauto Bako pasisakymų šią savaitę, antradienio Seimo plenarinio posėdžio metu.
„Gruodžio 12 d. posėdyje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas teigė, kad visuomenėje plačiai nuskambėjusio E.sveikatos tyrimo nebūtų, jei nebūtų pigių prokurorų, o sistemą sukūrė, prisidėjo ir tokius prokurorus „pagimdė“ R. J. Dagys ir Algirdas Sysas“,- sako R. J. Dagys.
Jis cituoja V. Bako išsakytus žodžius: „Tai ponas Dagy, nedaug liko… nešti tiesiog tokius vėjus ir demagogiją šitoje salėje“.
Parlamentaras R. J. Dagys Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašo įvertinti, kokiais įrodymais remiantis jis yra kaltinamas prisidėjęs prie E.sveikatos tyrimo metu atskleisto galimo nusikaltimo ir konkrečių asmenų galimai korupcinio elgesio. Taip pat klausiama, ar R. J. Dagį „kaltinantis ir viešai jam grasinantis V. Bakas nepažeidė etikos, Konstitucijos, Seimo nario priesaikos, Seimo statuto, Valstybės politikų elgesio kodekso ir kitų teisės aktų“.
Klausiama, ar V. Bako pareiškimas, kad „nedaug liko“, ypač kai juos sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, neviršija jo, kaip Seimo nario ir komiteto pirmininko, įgaliojimų.
„Išsakyti teiginiai žemina mano, kolegos A. Syso, visos prokuratūros ir atskirų prokurorų orumą, ir yra nesuderinami su ypatingu Seimo nario statusu bei duota priesaika. Todėl prašau komisijos atsakyti į klausimus, įvertinti V. Bako elgesį ir išaiškinti, ar tuo nebuvo pažeista Konstitucija ir kiti teisės aktai“, – pažymėjo R. J. Dagys.
Į generalinį prokurorą kreipėsi abu V. Bako minimi Seimo nariai – R. J. Dagys ir A. Sysas, prašydami įvertinti Seimo nario žodžius, kuriuose jis įžeidžiamai kalbėjo apie kolegas Seimo narius R. J. Dagį, Algirdą Sysą, prokurorus vadino pigiais. V. Bako žodžiuose prokurorams skambėjo toks teiginys: „Tyrimo metu paaiškėjo, kad vienas bestuburis, pigus, korumpuotas prokuroras tiesiog nusprendė nepradėti tyrimo dėl „E.sveikatoje“ vykstančių vagysčių. Tokius prokurorus „pagimdė“ šitie du politikai“.
„Kadangi V. Bako pasisakymas įvyko diskusijos dėl visų prokurorų atlyginimų didinimo kontekste ir Seimo narys vartojo daugiskaitą, manytina, kad jis kalbėjo apie visus prokurorus, niekam nedarydamas išimčių“, – sako kreipimosi iniciatoriai. Todėl generalinio prokuroro jie prašo įvertinti tokius V. Bako teiginius apie visą prokurorų bendruomenę.
Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.
„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.
Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.
„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.
Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.
„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.
Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.
