Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad frakcijos nario Žygimanto Pavilionio apsisprendimas trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų buvo išmintingas. Politikės teigimu, partija netrukus priims sprendimą, kas pakeis Ž. Pavilionį komiteto pirmininko pareigose.
„Vertinu tai kaip komandinį apsisprendimą ir padėkojau jam už tai. Manau, kad tai yra išmintingas ėjimas, jeigu mes galvojame apie sėkmingesnį darbą užsienio politikos srityje“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
TS-LKD frakcijos seniūnė akcentuoja, kad iš posto trauktis priėmęs sprendimą Ž. Pavilionis ir toliau liks tiek partijos, tiek ir frakcijos nariu.
„Mes neturėjome ketinimo imtis kažkokių veiksmų, jeigu jis pasitraukia iš pirmininko pozicijos ir vykdo tą mūsų kolegialų sprendimą, priimtą frakcijoje. Tai jis išlieka ir Užsienio reikalų komiteto nariu. Ir, aš, manau, kad jo patirtis užsienio reikaluose ir partiniu lygmeniu yra tikrai vertinama, bet, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko poziciją užimantis žmogus jau nebelabai galėjo tęsti darbą“, – sakė ji.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas pabrėžė atsistatydinantis TS-LKD partijos reikalavimu.
Konkrečių kandidatų į užsienio reikalų komiteto pirmininko postą kol kas nėra.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, kas užims užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, kol kas konservatorių frakcija nediskutavo.
„Konkrečiai nėra, bet, žinote, kad mūsų politinėje bendruomenėje žmonių, galinčių užimti tokią poziciją, yra labai ilga eilė. Aš manau, kad mes artimiausiame gyvame posėdyje dėl to apsispręsime iki tol, kol prasidės pratęsta Seimo sesija“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nors valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė tikisi, kad iš pareigų pasitraukusio Ž. Pavilionio postą užims vienas iš komiteto narių, R. Morkūnaitė-Radvilė neatmeta galimybės, kad užsienio komiteto pirmininku gali tapti ir kitos frakcijos nariai.
„Aš manau, kad išmintingiausia būtų kalbėti apie komiteto narius, kurie šitoje kadencijoje dirba aktyviai. Bet, noriu pabrėžti, kad stiprių žmonių užsienio reikalų klausimuose ratas mūsų bendruomenėje yra platus“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais dėl konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.
Visi laimėjusieji atstovauja režimo politiką palaikančioms partijoms. Deputatas neišrinktas tik Gomelio srityje, Novobelecko apygardoje. Buvo 16 apygardų, visur rinkta tik iš vieno kandidato.
Nuosaikiosios opozicijos veikėjai, kurie dalyvavo rinkimuose, iš partijos „Teisingasis pasaulis“ ir Liberalų demokratų partijos savo kandidatų neatšaukė, tačiau jie vis tiek į parlamentą nepateko.
Dėl gausių rinkimų tvarkos pažeidimų ir protestuodamos prieš deputatų „skyrimą“ Baltarusijos parlamento rinkimus boikotavusios dvi pagrindinės opozicijos jėgos – Jungtinė piliečių partija ir Baltarusijos liaudies frontas – ragino žmones verčiau vykti grybauti arba žvejoti, užuot balsavus, tokiu būdu išreikšti protestą dėl disidentų kalinimo ir rinkimų klastojimo.
Minime 73-iąsias liūdno atminimo Molotovo – Ribentropo pakto, padalijusio Europą ir nubloškusio Baltijos valstybes į sovietų imperijos sudėtį, metines.
Šia proga prisimindami bei pagerbdami visas buvusio sovietinio režimo aukas bei kovotojus už šalies laisvę ir nepriklausomybę, negalime neprisiminti ir šviesaus atminimo Stasio Lozoraičio ir kitų Lietuvos diplomatų egzilyje bekompromisės kovos dėl Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimo. Šios kovos rezultate, neskaitant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių, aneksiją oficialiai buvo pripažinusios labai nedaug laisvojo demokratinio pasaulio valstybių.