Paryžius, sausio 29 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ministrė pirmininkė sekmadienį atmetė galimybę atsisakyti plano ilginti pensinį amžių, profsąjungoms ruošiantis dar vienai masinių protestų prieš ginčytiną reformą dienai.
Minimalaus pensinio amžiaus pailginimas nuo dabartinių 62 iki 64 metų yra prezidento Emmanuelio Macrono inicijuoto reformų paketo, kuriuo siekiama užtikrinti būsimą Prancūzijos pensijų sistemos finansavimą, dalis.
Kai sausio 19 dieną į gatves išėjo daugiau kaip milijonas žmonių, protestuojančių prieš pakeitimus, vyriausybė leido suprasti, kad kai kurioms priemonėms palikta erdvės. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie pradėjo dirbti labai anksti, taip pat vaikus auginančioms motinoms, kurios nutraukė savo darbinę karjerą, kad galėtų prižiūrėti vaikus, ir toliau būtų taikomos specialios išimtys.
Tačiau dėl 64 metų amžiaus ribos nediskutuojama, sekmadienį pareiškė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne.
„Dabar tai nediskutuotina“, – transliuotojui „FranceInfo“ teigė ji.
Nors profsąjungos palankiai įvertino vyriausybės pasirengimą derėtis dėl kai kurių plano aspektų, jos teigia, kad siūlomos 64 metų taisyklės turi būti atsisakyta.
Aštuonios didžiausios Prancūzijos profsąjungos, pavadinusios reformą „nesąžininga“, retai demonstruoja vienybę, bet šįkart vieningai pareiškė, kad tikisi antradienį – ateinančią planuojamą protesto dieną – „mobilizuoti dar didesnes pastangas“ nei sausio mėnesio pradžioje surengtoje demonstracijoje.
„Panašu, kad žmonių bus dar daugiau“, – sakė Celine Verzeletti, griežtosios kairiosios profsąjungos CGT konfederacijos vadovybės narė.
Nuosaikiosios profsąjungos CFDT vadovas Laurent’as Bergeris, remdamasis viešosios nuomonės apklausomis, teigė, kad „žmonės griežtai nepritaria šiam projektui, ir toks požiūris įgauna vis stipresnį mastą“. Vyriausybė padarytų „klaidą“, jeigu ignoruotų tokį judėjimą, įspėjo jis.
Komunistų partijos lyderis Fabien Rousselis pavadino E. Borne pastabą „provokacija“, premjerę – „riboto požiūrio“, o jos vyriausybę – „nelanksčia“.
Tiek profsąjungos, tiek vyriausybė antradienio protestus vertina kaip svarbų išbandymą.
Visos šalies mastu rengiama apie 200 protestų; Paryžiuje planuojamos didelės eitynės, kurios baigsis demonstracija prie Nacionalinės asamblėjos, kur pirmadienį parlamento komisijos pradės nagrinėti įstatymo projektą.
Kairioji opozicija pateikė daugiau nei 7 000 įstatymo projekto pataisų, tikėdamasi sulėtinti jo kelią parlamente.
E. Macrono sąjungininkams trūksta absoliučios daugumos parlamente, todėl jiems prireiks konservatorių balsų, kad pensijų planui būtų pritarta.
Be protesto eitynių, profsąjungos paragino antradienį rengti visuotinius streikus, kurie turėtų smarkiai paveikti geležinkelio paslaugas ir viešąjį transportą.
Be to, manoma, kad bus nutrauktas darbas mokyklose ir administracijose, o kai kurios vietos valdžios institucijos jau pranešė uždarysiančios viešąsias erdves, pavyzdžiui, sporto stadionus.
Tiems, kurie naudojasi viešojo transporto paslaugomis, antradienis bus „sunkus ar net labai sunkus“, sekmadienį teigė transporto ministras Clementas Beaune ir paragino važiuojančius į darbą atidėti keliones ir, jei tik įmanoma, dirbti iš namų.
Kai kurios profsąjungos ragina rengti streikus ir vasarį, įskaitant protesto akcijas komerciniuose uostuose, perdirbimo gamyklose ir elektrinėse.
Anot apžvalgininkų, profsąjungos žaidžia stambiai, o bet koks paramos sumažėjimas antradienį gali būti joms pražūtingas.
„Jos iškėlė aukštą kartelę, – sakė profesorius politologas Dominique’as Andolfatto‘as. – Ir negali sau leisti jokių klaidų.“
Norintiems kuo labiau atitolinti pirmuosius senėjimo požymius siūloma plačiau pasidomėti specialiomis grožio procedūromis, kurias dabar siūlo grožio klinikos. Mezoterapija yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią raukšlių atsiradimui ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. Ne paslaptis, kad vieniems raukšlės atsiranda anksčiau, o kitiems – gerokai vėliau. Tam tikros procedūros padeda jų išvengti lygiai taip pat, kaip ir nemalonaus plaukų retėjimo ar jų slinkimo.
Kuo patraukli mezoterapijos procedūra?
Labiausiai grožio srityje ji siejama su galimybe atitolinti senėjimo požymius. Pagrindiniai požymiai, kaip jau pradžioje paminėta, yra būtent raukšlės, odos būklės prastėjimas ir aišku – plaukų praradimas. Mezoterapija gali būti pasitelkiama kaip prevencinė priemonė, kuria siekiama išvengti mažesnių raukšlių. Taip pat ši procedūra pasitarnaus tiems pacientams, kurie kenčia nuo galvos plaukų retėjimo, lūžinėjimo ar apskritai – jų slinkimo. Tai pagrindinės sritys, kurias efektyviai veikia šis gydymas.
Pabrėžiama, kad šios procedūros nevalia ieškoti vietose, kurios apskritai nėra laikomos klinikomis. Matote, šis gydymas pasižymi tuo, jog naudojamos specialios adatos bei įrankiai, kuriais po oda suleidžiami specialūs tam tikrų medžiagų kiekiai. Tos medžiagos turi būti parenkamos atitinkamomis proporcijomis ir suleidžiamos laikantis visų saugumo reikalavimų. Natūralu, kad tokia procedūra yra atliekama dermatologo.
Siekiant apsisaugoti nuo nekokybiškų paslaugų, patartina kreiptis į klinikas, kurios yra bent jau kiek žinomos. Labiausiai siūloma vengti įvairių nežinomų asmenų pasiūlymų, ypač kai nurodomos neadekvačiai žemenės injekcijų kainos.
Kas liečia mezoterapijosprivalumus, pravartu žinoti, kad neretai jau po pirmosios injekcijos kai kurie pacientai pastebi pagerėjimą. Pavyzdžiui, jeigu ši procedūra jums reikalinga siekiant pašalinti smulkias raukšles, tikėtina, kad jau po pirmos procedūros galėsite matyti menką rezultatą. Geriausia tai, kad mezoterapijosprocedūra gali būti atliekama neribojant jų skaičiaus.
Gydymą galima kombinuoti
Dermatologai visada konsultuoja pacientus kokios procedūros galėtų išspręsti jų problemas. Ne paslaptis, kad mezoterapija gali būti kombinuojama su papildomomis injekcijomis. Pavyzdžiui, siekiant išvengti raukšlių ar norint jas panaikinti, gali būti siūlomos papildomos botulino toksino injekcijos. Tai būtų dar geresnė raukšlių atsiradimo prevencija, nes šis toksinas atpalaiduoja raumenis, kurie susitraukinėdami palieka mimikos raukšles. Tokios injekcijos dažnai atliekamos į kakto sritį.
Jeigu pageidaujate ne tik atjauninti odą, bet dar ir pašalinti tam tikrus defektus, tuomet specialistui tai turite pasakyti iš anksto. Tarkime, jūs jaučiate didžiulį diskomfortą dėl aknės paliktų randų. Tad, pirmiausia jums reikėtų atlikti randų šalinimo procedūras ir tik po to atlikti reikalingas injekcijas. Randų šalinimas atliekamas naudojant lazerines technologijas. Pabrėžiama, kad ne visiems pacientams randai panaikinami visiškai, tačiau jų ryškumas tikrai gali būti sumažinamas.
Kaip bebūtų, siekiant pagerinti odos būklę ir užkirsti kelią raukšlių atsiradimui, turite kruopščiai papasakoti ko tikitės. Būtent dermatologas parinks geriausią gydymą. Tiesa, turėkite galvoje, kad visos papildomos procedūros atliekamos tik pagal iš anksto sudarytą grafiką ir tik susimokėjus pagal nustatytą tvarką. Už kiekvieną grožio procedūrą pacientas turi sumokėti nustatytą kainą. Tad, nesuklyskite – gausite tik tai, už ką esate sumokėję, o panorėję papildomos procedūros, jos atlikimą teks derinti iš naujo.
Kokios problemos negali būti pašalinamos?
Mezoterapija yra specifinis gydymas ir tai reiškia, kad ši procedūra skirta tam tikrų problemų šalinimui. Jos jau yra įvardintos. Šiuo metu vargu ar galėsite išspręsti odos bėrimo problemas, kurios yra susijusios su organų funkcijų sutrikimu. Tad, tokias ligas reikėtų gydyti pirmiausiai, o tik po to galvoti kokios grožio procedūros būtų sekančios.
Londonas, rugsėjo 29 d. (AFP-ELTA). Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad žmonės gali sulaukti 130 metų amžiaus ar net daugiau – nors tikimybė, kad tai įvyks, yra labai maži. Tokia išvada padaryta išanalizavus 1 100 senolių iš 13 šalių duomenis. Visi jie buvo vyresni nei 105 metų amžiaus, rašo specializuotas žurnalas „Royal Society Open Science“.
Kokio maksimalaus amžiaus gali sulaukti žmogus, mokslininkai diskutuoja jau seniai. Naujausias tyrimas rodo, kad žmogaus rizika mirti nuo tam tikro amžiaus nebedidėja, o išlieka vienoda, t. y. tikimybė yra maždaug 50:50.
Jei žmogui yra 110 metų, tikimybė gyventi dar metus yra „tarsi mesti monetą“, – sakė statistikos profesorius Anthony‘is Davisonas iš Šveicarijos technologijų instituto (EPFL). „Jei moneta iškrenta skaičiumi į viršų, gyvensite iki kito gimtadienio. Jei ne, mirsite kažkada per metus laiko“, – aiškino mokslininkas.
Neseniai keliuose tyrimuose buvo teigiama, kad žmonės teoriškai gali sulaukti ir 150 metų. A. Davisonas atkreipė dėmesį į tai, kad naujoji studija paremta platesniais statistiniais duomenimis nei ligšiolinės.
Jau sulaukti 110 metų pavyksta tik labai nedaugeliui. Gali būti, kad šį šimtmetį bus žmonių, kurie gyvens iki 130 metų, sakė A. Davisonas. Tai priklausys ir nuo medicininės bei socialinės pažangos.
Kol kas gyvenimo trukmės rekordas priklauso prancūzei Jeanne Calment. Ji 1997 metais mirė sulaukusi 122 metų. J. Calment gali aplenkti japonė Kane Tanaka, kuriai šiuo metu yra 118-a.
Statistikos departamentui paskelbus, kad skurdo rizikos lygis pernai šalyje sumažėjo 2,3 proc. punkto, ekspertai kaip vieną didžiausių neigiamų veiksnių skurdo rodikliams nurodo mažą senatvės pensijų dydį. Vis dėlto, tikimasi, kad statistika ateityje turėtų gerėti.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Ieva Valeškaitė Eltai teigė, kad Lietuvoje didžiausias problemas dėl skurdo kelia mažos senatvės pensijos.
„Kadangi senatvės pensijų gavėjų daug, jų pajamos mažos, auga (pensijos – ELTA) lėčiau nei atlyginimai, todėl dalis pensininkų atsiduria tame klasikiniame skurde. Pastaruoju metu senatvės pensijos buvo didintos ir galbūt tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl skurdo rodiklis gerėjo“, – sakė I. Valeškaitė.
Kalbėdama apie priemones, kurias valdžia įgyvendina koronaviruso kontekste, ekspertė teigė, kad jos prie skurdo mažinimo ilguoju laikotarpiu neprisideda.
„Vaiko pinigai turi mažą poveikį skurdui, nes jie yra mokami visoms šeimoms, auginančioms vaikus – ir pasiturinčių asmenų, ir viduriniosios klasės, ir skurstančiųjų šeimoms“, – Eltai teigė ji.
„Galima būtų atsisakyti paramos tiems, kuriems ji nėra būtinai reikalinga, daugiau mokant nepasiturintiems asmenims. Dabar kažkiek diferencijuoti vaiko pinigai pagal šeimos pajamas, bet tai būtų galima plačiau taikyti. Kuo daugiau išleidžiame lėšų, remdami tuos, kuriems parama nėra reikalinga, tuo mažiau galime pagelbėti tiems, kurie tikrai yra atsidūrę skurde“, – tęsė I. Valeškaitė.
Jos nuomone, visą laiką bus žmonių, atsiduriančių žemiau skurdo rizikos ribos.
„Visą laiką bus tokių asmenų, kurie yra žemiau skurdo rizikos ribos ir kurių pajamos yra mažos, ypač skirtinguose gyvenimo etapuose. Jaunimas pradeda kažkokią savo darbinę karjerą, jų pajamos pradžioje yra dažnai nedidelės, todėl normalu, kad tam tikru gyvenimo etapu jų pajamos yra mažesnės nei nustatytas rizikos dydis“, – kalbėjo LLRI ekspertė.
„Apskritai norėtųsi, kad kuo daugiau asmenų galėtų dirbti, pragyventi ir tam reikia sudaryti galimybes. Tai tiek švietimas, tiek galimybės kurti savarankišką veiklą“, – pridūrė I. Valeškaitė.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgė kelias priežastis, kodėl šių metų skurdo statistika galėjo pagerėti.
„Pagrindinė priežastis yra sparčiau kylančios pensijos. Kita priežastis – vaiko pinigai, kurie pasiekia didesnį ratą žmonių ir atitinkamai kai kurie žmonės išlipo iš skurdo rizikos ribų. Trečias dalykas – bendra ekonominė situacija, kuri leido sukurti daugiau darbo vietų, turint omeny, kad didžiausias skurdas yra tarp darbo neturinčių asmenų arba neaktyvių gyventojų. Užimtumo lygis auga, tai ir skurdo riba atitinkamai mažėja“, – Eltai sakė Ž. Mauricas, pridurdamas, kad situaciją gerina ir dirbančių vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas.
Kalbėdamas apie COVID-19 pandemijos įtaką skurdo rodikliams, Ž. Mauricas pabrėžė, kad galima tikėtis trumpalaikio poveikio, tačiau ne ilgalaikio.
„Trumpalaikis poveikis be jokios abejonės bus teigiamas, skurdo rizika ženkliai sumažės Lietuvoje. Pensijos ir, kitas dalykas, mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims buvo kompensuojama didesnė dalis darbo užmokesčio. Ilgesnėje perspektyvoje (skurdo rodikliai – ELTA) gali vėl sugrįžti į pirminę padėtį, nes ekonomika atsigauna, juolab paramos mechanizmai bus sumažinti“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, geresnių skurdo rodiklių išlaikymas priklausys ir nuo šalies ekonomikos augimo tempo.
„Tai kaip ir galima sakyti, kad dalinai turėjo nemažą įtaką sprendimai priimti (valdžios – ELTA), tik tvarume klausimas, kiek tai yra tvaru. Jei pavyks išlaikyti, tada bus gerai. Bet išlaikymas priklausys nuo tolesnio ekonomikos augimo, dirbančiųjų augimo, taip pat šešėlis išlieka klaustukas“, – Eltai sakė Ž. Mauricas, pridurdamas, kad kitų metų rezultatai turėtų būti dar geresni.
Statistikos departamentas kiek anksčiau trečiadienį skelbė, kad skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 20,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 2,3 proc. punkto. 2019 metais apie 576 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Statistikos departamento duomenimis, disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,1 proc. gyventojų, kaime – 27,9 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 1,7 proc., o kaime – sumažėjo 3,4 proc. punkto.
Skurdo rizikos riba 2019 metais buvo 379 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 797 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2018 metais, padidėjo 10 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 31,6 proc. ir, palyginti su 2018 metais, sumažėjo 6,1 proc. punkto.
Siūloma vertinti, kokį poveikį žmonių sveikatai ir imuniteto stiprinimui daro valstybės ir savivaldybių institucijų priimami sprendimai, taip pat reikalauti asmeninės institucijų vadovų atsakomybės už tinkamą šių sprendimų įgyvendinimą.
Toks reikalavimas įrašytas į Seimo rezoliucijos projektą „Dėl sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo“, kurį įregistravo Seimo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas „valstietis” Dainius Kepenis ir šios komisijos nariai.
Įgyvendinant strateginiuose valstybės dokumentuose numatytas sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo priemones, projekto autoriai siūlo atsisakyti deklaratyvių siekių, neatsakingų veiksmų ir viešų pasisakymų, sutelkti valstybės, kitų institucijų, visuomenės, bendruomenių ir asmenines pastangas sprendžiant su sveikatos stiprinimu susijusias problemas.
Rezoliucijos projekte taip pat siūloma patikslinti sąvokos „sveikatinimas“ apibrėžtį, kad ji apimtų tiek gydymą, tiek sveiką gyvenseną ir nekeltų painiavos ir nesusikalbėjimo visuomenėje.
„Keletą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečių gyventojų sveikata ir imuniteto – atsparumo ligoms – stiprinimas nebuvo nei valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, švietimo ir mokslo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos prioritetas, nei darbdavių rūpestis, o senstančioje visuomenėje didėja sergamumas lėtinėmis ligomis: kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu, piktybiniais navikais, lėtinėmis apatinių kvėpavimo takų ligomis. Pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Didėja vaikų sergamumas cukriniu diabetu, toliaregyste, virškinamojo trakto, kraujotakos ligomis, artropatijomis, dėl netinkamos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo daugėja nutukusių vaikų. Šalies gyventojai per mažai dėmesio skiria sveikatos stiprinimui, didelę dalį savo pajamų išleidžia vaistams, o ne sveikai gyvensenai”, – pažymima rezoliucijos projekte.
Pasak rezoliucijos projekto, sveikatos tausojimas ir imuniteto stiprinimas, sveika gyvensena, gyvensena be žalingų įpročių nebuvo tinkamai įvertinti ir tam neskirtas reikiamas dėmesys.
„Todėl užklupus COVID-19 pandemijai, sukėlusiai ir sveikatos sektoriaus krizę, kuriai įtakos taip pat turėjo gyventojų sąmoninga ir nesąmoninga nesveika gyvensena, tam tikrų higienos taisyklių nesilaikymas ar ignoravimas, savo ir kitų sveikatos netausojimas, dar labiau išryškino sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis”, – sakoma projekte.
Jame teigiama, kad sveikatos stiprinimas yra daug platesnis dalykas negu sveikatos priežiūra.
„Tai reiškia, kad visa sveikatos sistema turi būti orientuota į sveikatos stiprinimą, o ne vien į gydymo paslaugas. Svarbu, kad sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo sistema veiktų ne kaip atskiras valstybės segmentas, o apimtų visų šalies sektorių, taip pat regionų, savivaldybių ir bendruomenių darnią veiklą”, – sakoma rezoliucijos projekte.
Dokumente primenama ir apie Lietuvos didžiųjų filosofų, mąstytojų ir sveikatintojų Vydūno (Vilhelmo Storostos), Stasio Šalkauskio, Antano Maceinos, Karolio Dineikos, Mindaugo Valančiaus suformuluotą sveiko, darnaus žmogaus sampratą ir raginimus bei reikšmingą indėlį į šalies gyventojų sveikatos tausojimą ir imuniteto stiprinimą.
Projekto autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė padėtis suteikia išskirtinę galimybę iš esmės keisti gyvenseną, pabrėžiant sveikatos tausojimo ir imuniteto stiprinimo svarbą, nes tai padėtų mažinti lėtinius neinfekcinius ir ūmius infekcinius susirgimus ir taip mažinti itin didelį gyventojų mirtingumą nuo šių ligų, ilginti ne tik vidutinę gyvenimo trukmę, bet ir pagerinti jų gyvenimo kokybę ir darbingumą.
Seimo Sveikos gyvensenos komisija, siekdama inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines politikos kryptis, parengė ir pateikė Seimui Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Šios gairės patvirtintos Seimo 2019 m. liepos 9 d. nutarimu. Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas parengti šių gairių įgyvendinimo planą.
Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių 2020–2022 metų plano pavirtinimo“ nutarta vykdyti mokslinę bei švietėjišką sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklą Klaipėdos regione. Anot rezoliucijos projekto, nutarta sudaryti darbo grupę ir sukurti bei diegti Klaipėdos regione bandomąjį modelį, skirtą mokslinei ir švietėjiškai veiklai skatinti, psichikos sveikatai stiprinti, psichologinei gerovei kurti, fiziniam aktyvumui ir sveikai bei subalansuotai mitybai skatinti, saugiai, ekologiškai aplinkai kurti bei palaikyti, skiriant įgyvendinimui valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių lėšas.
Todėl Seimo Sveikos gyvensenos komisija kreipiasiį Vyriausybę, įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programą, skirti Seimo pernai patvirtintam nutarimui „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių” įgyvendinti numatytas lėšas ir užtikrinti jų panaudojimą pagal paskirtį.
Siekiant išvengti sunkių COVID-19 pandemijos padarinių, rezoliucijos projekto autoriai ragina šalies gyventojus saugoti savo ir artimųjų sveikatą, ją tausoti, stiprinti imunitetą, rūpintis sveika gyvensena ir laikytis Vyriausybės karantino metu nustatytų reikalavimų ir tvarkos.
Seimo Sveikos gyvensenos komisijoje dirba Seimo nariai Dainius Kepenis, Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Kirkutis, Irina Rozova, Mindaugas Puidokas, Artūras Skardžius, Zenonas Streikus, Tomas Tomilinas.
Karantinas, būtinybė saviizoliuotis labai susiaurino akimis, ausimis ir šypsenomis aprėpiamą pasaulį. Bet tai tik – pirmas įspūdis. Atsiverčiame laikraštį, įsijungiame radiją, televiziją, paspaudžiam išmanios ar nelabai išmanios plokščios dėžutės mygtuką – ir pasaulis veržte įsiveržia į mūsų namus. O kadangi iš kažkur atsirado daugiau laiko, tą pasaulį galima apžiūrėti atidžiau, neskubant, įsigilinant į tokius niuansus, kurių anksčiau lyg ir nepastebėjome.
Pavyzdžiui, pastebėjome, jog karantinas atskleidė dvi pagrindines išgyvenimo strategijos linijas, kurių laikosi dauguma virusu apsikrėtusių šalių.
Vienos šalys vėliau ar anksčiau įsipareigoja laikytis griežto karantino politikos, nevengdamos, žmogaus teisių fanų nuomone, ir kai kurių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų.
Kitos šalys vadovaujasi filosofija, kurią pirmas aiškiai suformulavo (bet dabar jau jos išsižadėjo) JAV prezidentas D. Trumpas: „Vaistai nuo ligos neturi būti pražūtingesni už pačią ligą“ – tuo siekiant išsaugoti nuo kolapso ekonomiką. Sulig šita filosofija, pernelyg ilgai užsitęsęs ekonomikos stabdymas, atvedantis į pirmo būtinumo prekių stygių, visuomenei gali atnešti dar neigiamesnių pasekmių, nei toji priežastis, dėl kurios ekonomika buvo sustabdyta. Beje, taip manančių šalių – mažuma, o laikui bėgant, jų dar labiau mažėja. Europoje kol kas spyriojasi Švedija, Nyderlandai, iš dalies Islandija. O Anglijos premjeras, epidemijai prasidėjus aršiai neigęs karantino reikalavimus, dabar kovoja už savo gyvybę…
Lietuva, kaip visi jau supratome, pasirinko pirmąjį kovos su epidemija būdą, ir iškart į griežčiausio karantino narvelį patupdė “rizikos grupę“, kurios pagrindą sudaro senoliai arba kaip juos mandagiau vadina, senjorai. Mat, virusas su ypatinga aistra šienauja būtent juos, vyresnius nei 60 metų žmones. Todėl jau ir reklaminiai klipukai, ir žvaigždžių pasistaipymai ekrane prasideda ir baigiasi užkeikimu, skirtu vyresnio amžiaus žmonėms: saugokitės, saugokitės, nekiškite nei nosies, nei kitų kūno dalių iš namų. Maža to, tai grupei skirtą specialų kreipimąsi paskelbė ir premjeras S. Skvernelis.
Bet vietoj džiaugsmo, kažko neramu: sunku patikėti tokia staiga įsiliepsnojusia nuoširdžia ir nesavanaudiška meile senoliams šalyje, kurioje iki šiol visos vyriausybės, ir kairiosios, ir dešiniosios, ir kombinuotosios, senolius prisimindavo tik rinkimų išvakarėse, kai kovodamos už senolių balsus, susimylėdavo ir dribtelėdavo didesnį nei 10 litų ar 4 eurų priedą prie pensijos… Vienas kitas egoistiškesnis senolis net nugailėdavo, kad Seimo rinkimai nevyksta kasmet…na, gal bent kas antrus metus.
Sakote – perdedu? Bet pasižvalgykite po mūsų aukščiausios valdžios kabinetus: ar daug ten rasite vadinamojo „rizikos amžiaus“ atstovų? Ką ten – po kabinetus… ir koridoriais pavaikščioję, tarp pulko padėjėjų ir patarėjų vargu ar sutiksite tokių, kurie savo amžiumi būtų tolygūs ar vyresni už tuos, kuriems patarinėja. O ką gali patarti trisdešimtmetis patarėjas keturiasdešimtmečiui „bosui‘?
Specialių profesinių žinių jis gal turi ir daugiau už viršininką, bet kaip suderinti žinias su visuomenės psichologija, kad valdžios idėja, potvarkis rastų ir supratimą, ir pritarimą, jaunimas nelabai išmano. Tam reikia gyvenimiškos išminties, kurią gludina ir tobulina tik pats gyvenimas metų girnose.
Bet yra kaip yra. Ir kiekvienoje padėtyje galima rausti tuneliuką į šviesą…
Įdomu, kas gi tokio yra „mūsyse“, tuose senoliuose, dėl ko taip atkakliai (gal net iki įkyrumo) visi puolė raginti mus sėdėti namuose?
Na, negalime nematyti, jog per eilę metų mumyse išvešėjo marga puokštė įvairių įpročių, kurie mums psichologiškai padėdavo pakelti amžiaus naštą, bet gali atrodyti nenaudingi ar net žalingi šiandien, kai epidemijos akivaizdoje būtent mes, vyresnieji, atsidūrėme pirmose eilės į amžinybę gretose.
Toje puokštėje ryškiausiai šviečia įprotis reguliariai susitikti su vaikais, ypač – vaikaičiais, noras juos ne tik girdėti, bet ir matyti, glostyti ir būti paglostytiems.
Kiti senoliai, atsiprašau, senjorai, susikūrė gražią tradiciją reguliariai susitikinėti ir kuo glaudžiau bendrauti su būrelių bendraklasių, bendrakursių, bendradarbių.
Kažką ištiko laimė, gimus naujai šeimos atžalai, ar nelaimė, mirus artimam žmogui. Ir kaip čia nenuėjus, nepasidalinus džiaugsmu ar užuojauta!
Dar kiti išsiugdė įprotį kiekvieną dieną išeiti pasivaikščioti parke, apžiūrėti miesto gėlynus. O neretas, gyvenantis prie vandens telkinio, įprato pamaitinti vandens paukštelius, jau nebekalbant apie įprotį (beje, nesvetimą ir man) užbėgti į biblioteką, apsilankyti muziejuje, kultūros renginyje.
Tikintieji vėlgi kupini savo problemų. Štai Šv. Velykos atskambina varpais, atidunda būgnais prie Žemaitijos bažnyčių… Rodos, naudodamiesi juos staiga ištikusia galimybe (ar nelaime) pabūti vieniems, be įsipareigojimų vaikams, anūkams, kaimynams, vaikystės draugams ir draugėms, katalikai ir kiti krikščionys gali glėbiais kuopti iš savęs, iš proto ir širdies visus juodulius, sąžinės priekaištus, o tuo pačiu – priekaištus artimesniems ir tolimesniesiems giminaičiams ar draugams… Bet ne. Jų neguodžia galimybė pabūti akistatoje su savo siela. Nerimsta be pamaldų, be išpažinties, be kunigo palaiminimo, be verbų, velykaičių pašventinimo!
Ir kaip nurimsi, jei tenka atsisakyti viso to, kas taip puošė vyresnio amžiaus žmonių gyvenimus!… Todėl ne visi lengvai nurimsta. Ką ten – „lengvai“… Kai kam raginimas susivynioti tuos mielus įpročius ir laikinai padėti į sandėliuką sukelia net pyktį, agresiją. O tai, mieli senjorai, aplinkiniams yra taip pat nemalonu, kaip ir iš užsienio grįžusių budulių įžūlus nesiskaitymas su Lietuvoje priimtais sprendimais ir rekomendacijomis.
Paprastai žmogaus socialinis „bagažas“ susideda iš kelių sluoksnių, tarp kurių reikšmingiausi yra žinios, įgūdžiai ir įpročiai. Jaunystėje, brandos amžiuje žmogus tą bagažą gausina, o gyvenimo saulėlydyje sankaupos ima trauktis, mažėti, netgi nykti, ir tada paaiškėja, jog daugumai – žinoma, ne visiems, – žmonių kibiausias, ilgiausiai išliekantis sluoksnis yra įpročiai. O būtent įpročiams karantinas uždėjo didžiausius apribojimus, ir dėl to vyresnieji žmonės jaučia didelį psichologinį diskomfortą.
Mūsų valstybė pasirinko pragmatinį, emociškai šaltoką kovos su epidemija kelią, karantino būtinybę aiškindama ypatingu vyresniojo amžiaus žmonių „paklausumu“ virusui. Gal todėl iš sveikatos ministro A. Verygos lūpų išsprūdo ir ne itin taktiškas pasvarstymas, kad epidemijai įsisiautėjus ir susidarius tokiai padėčiai, kad, neduok Dieve, gali pristigti būtinų reanimacijos priemonių itin sunkiems ligoniams gelbėti, medikai gali būti priversti rinktis, ką gelbėti, ar senolį, ar jauną šeimos tėvą/motiną.
Prieš tokį paties nelabojo diktuojamą pasirinkimą ne kartą jau buvo atsidūrę Italijos, ypač Bergamo miesto medikai, ir mus jau pasiekė žinios, ką jie pasirenka… Tai, mano nuomone, yra baisiausia, ką per šitą epidemiją tenka patirti medikams, ir būtent įsipareigojimas gelbėti medikus nuo tokio nežmoniško pasirinkimo turėtų stabdyti vyresnio amžiaus žmones nuo neatsakingo, egoistiško savo įpročių puoselėjimo.
Atėjo laikas be jokių išsisukinėjimų pasakyti sau ir kitiems: saugodama(s) save, saugau tave!
Beje, besidomėdama, kaip kitose valstybėse yra grindžiama būtinybė griežtame karantine laikyti vyresniojo amžiaus žmones, aptikau ne tokį pragmatišką, kaip pas mus, bet labai humanišką, dangiškai šviesų argumentą: esą, visuomenei todėl labai svarbu išsaugoti senolius, nes būtent jie saugo ir perduoda ateities kartoms žmonijos kultūrinę atmintį!
Taigi, senoliai, senjorai, pensininkai ar kaip ten dar mus vadina vaikų ir vaikaičių karta, aukštyn galvas: mes – ne tik didžiausią mirtingumo statistiką teikianti karta, bet ir pasaulio dvasinės kultūros lobynas, gyvoji atmintis, gyvoji istorija! Kaip rašė viena garsiausių XX a. mąstytojų, prancūzų filosofė Simone Weil, tautos praeitis, istorija ir ją sauganti atmintis yra tai, kas sudaro tautos sielą. Atimk iš tautos praeitį – išrausi jos šaknis, išplėši sielą.
Todėl – už jūsų ir mūsų sveikatą, kad sveikame kūne jaukiai jaustųsi sveika siela!
Didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų šiuo metu nesijaučia užtikrinti dėl savo pajamų, kai baigs karjerą, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa.
Dėl savo finansinės padėties senatvėje nerimauja 46 proc. šalies dirbančiųjų, o ramūs jaučiasi tik 18 proc.
„Daugelis Lietuvos dirbančiųjų savo finansinę ateitį mato nelabai pozityviai, nes ir „Sodra“ pripažįsta, kad valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinių gyventojų pajamų. Dar apie 20 proc. galima prisidurti kaupiant II pakopoje, tačiau akivaizdu, kad to neužtenka, norint užsitikrinti kokybišką gyvenimą sulaukus 65 metų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ vadovas.
Pasak jo, rekomenduojama senatvėje gauti apie 70–80 proc. dabartinių pajamų, o tam reikia pasirūpinti kaupimu ne tik II, bet ir III pensijos pakopoje.
„Tyrimas patvirtina, kad tie gyventojai, kurie jau kaupia III pakopoje, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės“, – sako Š. Ruzgys.
Kaip rodo apklausos duomenys, tarp III pakopoje nedalyvaujančių gyventojų, neramūs dėl savo finansinės padėties senatvėje jaučiasi 49 proc., o pozityviai ją mato tik 16 proc. Palyginti, tarp kaupiančiųjų pensijai III pakopoje nerimaujančių yra mažiau, o ramiai besijaučiančių – daugiau: atitinkamai 38 proc. ir 24 proc.
Pinigus į III pakopą, kaip ir į II, taip pat gali pervesti darbdavys – tokiu atveju dėl papildomų lengvatų naudos gali gauti tiek bendrovė, tiek darbuotojas.
Pagyvenusiais žmonėmis vadinami 60-75 metų amžiaus sulaukusieji, senyvais žmonėmis – 75-90 metų, o ilgaamžiais žmonėmis – tie, kurie skaičiuoja 90 ir daugiau metų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dar 1998 metais priimtoje deklaracijoje „Sveikata visiems XXI a.“ Europos regionui buvo numatyti du siekiniai: „Sveika senatvė“ ir „Moksliniai tyrimai ir žinios – sveikatai“.
Remiantis EUROSTAT demografinėmis prognozėmis, 2020 metais Lietuvoje bus apie 17 procentų vyresnių nei 64 metų amžiaus žmonių.
Akivaizdu, jog esant tokioms prognozėms, darbas su senjorais matomas būtent kaip nuolatinis veikimas per sveikatinimo programas ir projektus bendruomenėse, kad senjorus lydėtų mėgiamos veiklos nuolatinis procesas.
Mat psichologai teigia, kad turint mėgiamą veiklą, toks dalykas kaip persivalgymo tikimybė savaime sumažėja, o tai padeda apsisaugoti nuo širdies ir sąnarių ligų, virškinimo sutrikimų, nugaros skausmų ir pan.
Kalbant apie mitybą, tapti vegetarais tikrai nereikėtų, nes gryno vegetarizmo – maitinimosi vienomis daržovėmis ir vaisiais, jei tam nėra rimtų medicininių priežasčių, – šiuolaikinė dietologija nepripažįsta todėl, kad ir garbaus amžiaus žmonėms būtinai reikia gauti pakankamai baltymų, vitaminų, kalcio ir pan.
Jeigu jau nusprendėte laikytis vegetariškos dietos, leiskite sau valgyti bent pieno produktus ir 4–5 kiaušinius per savaitę. Valgote mėsą? Puiku. Tik pasistenkite tai daryti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę, nes mėsa sunkiai virškinamas maistas kaip ir buljonai.
Apskritai, tiek mitybos mokslas, tiek kitos mokslo šakos, susijusios su žmogaus sveiko senėjimo procesais, teigia, kad būtinas normalus judėjimas (per savaitę apie 150 min., bet kokios patinkančios veiklos – važiavimas dviračiu, ėjimas sparčiu žingsniu, bėgimas ristele ir t.t…). Tai yra esminis sveiko senėjimo pagrindas.
Modernioji neuro reabilitacija teigia, kad judesius atlikdami priešinga ranka nei paprastai tai darote: pvz., šukuojate plaukus, užsisegat sagas, valote dantis, plaunate indus ir panašiai, gerėja atmintis, kurios dėka atitolinate arba net galite išvengti Alzheimerio ligos.
Sporto mokslas priduria, kad atliekant paprastus jėgos pratimus tokius, kaip pritūpimai, atsispaudimai, pilvo preso pratimai, pusiau sulenktų kojų kilnojimas atsigulus, pratimai su svareliais rankose, yra stiprinam ir aumenys, ir kaulai, išlieka paslankūs sąnariai, geriau pasisavinamas kalcis ir vitaminas D.
Būtent jėgos pratimai padedai švengti osteoporozės (kaulų retėjimo), kuris būdingas moterims, nes tik jėgos pratimai aktyvina vyriškąjį hormoną testosteroną, kuris ir reguliuoja kaulinio audinio tvirtumą.
Pagyvenę asmenys, kurių prastas fizinis pajėgumas ir sutrikęs mobilumas (gebėjimas judėti), turėtų ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę treniruoti judesių koordinaciją bei pusiausvyrą, kad būtų atliekama galimų griuvimų profilaktika.
Pratimai griuvimų profilaktikai taip pat paprasti: atsargiai atlikite po 10-12 žingsnių į kairę, į dešinę, atbulom, užmerktomis akimis ir įvairiomis kryptimis ženkite po 2-3 žingsnius. Tokia veikla nieko nekainuoja, bet yra efektyvus būdas apsisaugoti nuo griuvimų ir išvengti kaulų lūžių.
Užbaigsiu šį komentarą tokia sentencija: “Nėra vaistų, pakeičiančių judesius, bet yra judesiai, pakiečiantys vaistus”.
Tyrimai rodo, jog dabar suaugusieji tokie nesveiki, kad jie 15 metų „vyresni“, nei buvo jų tėvai ir seneliai tokio pat amžiaus, rašo "Daily Mail".
„European Journal of Preventive Cardiology" žurnale paskelbti tyrimų duomenys byloja, jog dėl silpnos sveikatos mus dažniau negu ankstesnes kartas kamuoja aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas“, – rašo straipsnio autorė Anna Hodžkiss.