Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas. EPA – ELTA nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia nematąs jokios formalios priežasties, dėl ko ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas negalėtų tęsti darbo Maskvoje. Pasak jo, specialaus liudytojo statuso įgijimas dar nereiškia, kad R. Motuzas yra kaltas ar pažeidęs įstatymą.
„Turiu vien argumentą, kad mes esame teisinė valstybė ir labai dažnai teisiame žmones iš anksto, net nesant teisinio pagrindo. Yra specialiojo liudytojo statusas, yra ir įtariamojo statusas, bet nė vienas iš tų statusų nepasako, kad yra kaltas ar pažeidęs įstatymą. Tai tikrai nematau jokios formalios priežasties, dėl ko negalėtų ambasadorius tęsti darbo Rusijoje“, – teigė S. Skvernelis.
Praėjusią savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ambasadorius Rusijoje R. Motuzas dėl savo pažeidžiamumo yra pakviestas konsultacijų į Lietuvą. Pasak užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, R. Motuzas neapibrėžtam laikui konsultacijų į Vilnių pakviestas dėl dviejų priežasčių – grasinamo laiško po Sausio 13-osios nuosprendžio ir dėl vizų išdavimo bylos, kurioje diplomatui nėra pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai, primena ELTA.
Šiuo metu R. Motuzui suteiktas specialiojo liudytojo statusas
Vizų išdavimo tyrime prokuratūra yra pareiškusi įtarimus verslininkui Albinui Bieliauskui, buvusiam ilgamečiam diplomatui Rimantui Šidlauskui, Rusijos piliečiui ir banko savininkui Rinatui Nasirovui. Įtariama, kad R. Šidlauskas už kyšį pažadėjo daryti poveikį, kad R. Nasirovui būtų išduota Šengeno viza.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, „byloje dėl neskaidraus vizų išdavimo specialiuoju liudytoju apklaustas Lietuvos ambasadorius Rusijoje R. Motuzas tampa pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota dėl gautų grasinimų Lietuvos diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje darbuotojams ir jų šeimos nariams.
Kovo 31 dieną Lietuvos ambasados Maskvoje gautas grasinantis laiškas, raginantis ambasados darbuotojus ir jų šeimos narius per mėnesį išvykti iš Maskvos, siejamas su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
Balandžio 1 dieną Lietuvos ambasada oficialia nota kreipėsi į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją, prašydama nedelsiant atlikti šio įvykio tyrimą ir užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių fizinį saugumą. Į šį kreipimąsi iki šiol nesulaukta jokios oficialios Rusijos užsienio reikalų ar kitų institucijų reakcijos.
Per iškviestąjį Rusijos Federacijos ambasados atstovą pakartotinai perduotas reikalavimas kuo skubiau atlikti incidento tyrimą bei užtikrinti Lietuvos atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, remiantis 1961 metų Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių.
Užsienio reikalų ministerija ėmėsi vidaus teisės aktais numatytų būtinų priemonių sustiprinti diplomatinės atstovybės Maskvoje, jos darbuotojų ir jų šeimos narių apsaugą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, jog ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas dėl savo pažeidžiamumo yra pakviestas konsultacijų į Lietuvą. Užsienio reikalų ministerija įvardino dvi tokio sprendimo priežastis: gautą grasinantį laišką ir tai, kad R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuvos ambasada Rusijoje gavo grasinamą laišką, kuris tapo vienu iš argumentų priimant sprendimą dėl R. Motuzo.
„Kovo pabaigoje ambasada gavo elektroninį laišką, kurį pasirašė specialiųjų tarnybų veteranai, grasinamą laišką ambasadoriui, diplomatams, reikalaujant palikti šalį per mėnesį, nes kitaip gali būti grėsmė saugumui. Į tai buvo reaguota“, – sakė L. Linkevičius.
Ketvirtadienį dėl R. Motuzo pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, po to, kai R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo, ambasadorius tapo pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, įtarimus pareiškė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generaliniam direktoriui Rimantui Šidlauskui ir Rusijos piliečiui banko savininkui Rinatui Nasirovui bei verslininkui Albinui Bieliauskui.
Pasak STT, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo.
Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.
LPPARA generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) generalinį direktorių Rimantą Šidlauską ir dar du asmenis.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo, sakoma STT pranešime.
Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
