Piligrimų eisenos – įžanga į didžiuosius Šiluvos atlaidus. Marijos Stanulytės (Kauno arkivyskupija) nuotr.
Su padėkos už Lietuvos laisvę intencija – už 30 mūsų Tėvynės laisvės ir nepriklausomybės metų – šiemet vyks didžiųjų Šiluvos atlaidų įžanga – tradicinės paskutinio rugpjūčio sekmadienio piligrimų eisenos į Šiluvą, gyvos dar nuo sovietinio persekiojimo laikų.
„Šiluvos Marija, iš arti lydėjusi mus net kelių priespaudų laikais, ir šiandien yra Ta, kuri švenčia su mumis ir meldžiasi už mus, kai jau 30 metų gyvename laisvoje ir nepriklausomoje Tėvynėje. Turime ko prašyti užtarimo ir mūsų neramiais laikais – jau daugiau kaip 400 metų Marijos ranka rodo kelią į Dievą, kuriame atsiilsi žmogaus širdis“, – sakoma Kauno arkivyskupijos pranešime.
Pėsčiomis nuo Tytuvėnų ir Raseinių pusės (Katauskių gyvenvietės pakeliui į Šiluvą), melsdamiesi ir dėkodami, maldininkai sekmadienį nuo pat ryto pradės piligrimystę pėsčiomis, vadovaujami Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio.
Vidurdienį visi drauge susibūrę Šiluvos bazilikoje švęs iškilmingą Eucharistiją ir dėkos Dievui, kad Jis jau tris dešimtmečius neapleidžia mūsų laisvės kelyje. Į Padėkos dieną kviečiami ir maldomis bus priminti bei apglėbti žuvusieji, jau iškeliavusieji ir dar gyvi mūsų laisvės kovotojai.
Šiemet maldininkai savo širdyje neabejotinai neš intencijas ir laisvės troškimą ir mūsų brolių baltarusių, kad ir šioje šalyje įvyktų tikrieji poslinkiai į laisvę ir demokratiją, sakoma Kauno arkivyskupijos pranešime. Piligrimai. Marijos Stanulytės (Kauno arkivyskupija) nuotr.
Šis rugpjūčio sekmadienis jau skelbia artėjant ir didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus, kurie vyks rugsėjo 7–15 d. Šių metų Šilinėse bus dėkojama ir meldžiamasi už mūsų bendruosius namus – už Lietuvą ir pasaulį, už Žemę ir kūriniją. Taip bus atsiliepta į popiežiaus Pranciškaus kvietimą švęsti jo enciklikos Laudato siʾ jubiliejinius metus bei Kūrinijos laiką, kuris jau antrus metus Šventojo Tėvo kvietimu minimas visoje Bažnyčioje nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 4-osios – šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės.
Šeštadienį Šiluvoje švenčiama ypatinga Marijos diena. Joje piligrimai iš įvairių Lietuvos kraštų Kauno arkivyskupijos kvietimu švęs nacionalinį Fatimos apsireiškimų 100-mečio paminėjimą.
Malda kaip dvasinis tiltas per šias iškilmes sujungs dvi šventoves dviejose žemėse – Lietuvoje ir Portugalijoje, kurios buvo palaimintos – viena prieš 400 metų, o kita prieš 100-metį – ypatingu Švč. Mergelės Marijos artumu.
Piligrimai Šiluvoje susivienys su tūkstančiais Fatimos maldininkų, kurie gegužės 13-ąją čia sulauks popiežiaus Pranciškaus apsilankymo ir dviejų Marijos pasirodymo regėtojų šiame nuošaliame Portugalijos kaimelyje – Jacintos ir Pranciškaus – kanonizavimo.
Paminėjimo išvakarėse, gegužės 12-ąją, vakaro šv. Mišiomis Šiluvoje prasidėjo ir šeštadienio truko maldos vigilija. Išskirtinė jos dalis buvo Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo vadovaujama naktinė eucharistinė procesija. Ji prieš vidurnaktį prasidėjo Šiluvoje sustojant šešiose vietose ir apmąstant šešių Marijos apsireiškimų Fatimoje žinią – padrąsinančią žmoniją, atverčiančią širdį ir kviečiančią melstis už pasaulio atsivertimą, atsitolinti nuo nuodėmių ir nebeskaudinti jos sūnaus, nepaliaujančio laiminti žmonių gyvenimo.
Šeštadienį Šiluvos aikštėje bus švenčiamos paminėjimo šv. mišios su Lietuvos vyskupais. Liturgijai vadovaus apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro Lopez Quintana).
Fatimos žinia ir jos paminėjimas – tai Bažnyčios raginimas ir šiandien išgirsti Fatimos Marijos kvietimą atgailauti, melstis už Bažnyčią, kunigų šventumą, už nuodėmėje gyvenančių žmonių atsivertimą ir pasaulio taiką.
