Kinijos karys. Youtube.com
Pekinas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Kinija, pasak gynybos ministro Wei Fenghe, „iki galo“ kovos prieš Taivano nepriklausomybę. „Kovosime bet kokia kaina ir kovosime iki galo“, – sakė jis sekmadienį saugumo konferencijoje Singapūre. Kinija esą neturi kito pasirinkimo.
„Tiems, kas siekia Taivano nepriklausomybės, kad suskaldytų Kiniją, tikrai nesibaigs gerai, – kalbėjo ministras. – Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos ginkluotųjų pajėgų ryžto ginti teritorinį vientisumą“.
Jau penktadienį Wei Fenghe susitikime su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austino pagrasino karu, jei Taivanas paskelbs nepriklausomybę. „Jei kas nors išdrįs atskirti Taivaną nuo Kinijos, kinų kariuomenė tikrai nedels pradėti karą – kiek tai bekainuotų“, – anot atstovo, sakė ministras.
Taivanas, savarankiškai valdoma demokratinė sala, gyvena nuolatiniame Kinijos invazijos pavojuje. Pekinas salą laiko savo teritorija ir yra pažadėjęs vieną dieną ją užgrobti, prireikus – ir jėga.
Kaliningrado simbolis – tankas
Kažkada viltasi, kad Kaliningradas taps „Europos Honkongu“, tačiau sritis dabar tėra Rusijos karinis postas, o regiono gyventojų pajamos menkesnės nei vidutinio ruso, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl karo Ukrainoje gyvenimo kokybė šioje Rusijos dalyje tik dar labiau smuks.
15,1 tūkst. kv. m ploto Rusijos eksklave tarp Lenkijos ir Lietuvos gyvena apie 1 mln. žmonių, o teritorija dažnai linksniuojama kaip Kremliaus karinė bazė Europos Sąjungos (ES) viduryje. Eltos kalbinti ekonomistai sutiko, kad regionas pačiai Rusijai svarbus tik kariniais tikslais, nors praeityje galėjo tapti patrauklia ekonomine zona vakarietiškiems verslams.
„Norėjo tapti kažkuo, netapo ir, realiai, pagal ekonomiką, tai skurdesnis nei vidutinis (Rusijos – ELTA) regionas. Ir atlyginimai mažesni. Sakyčiau, kad tai yra didelė nesėkmė ekonomine prasme“, – taip Kaliningrado regiono ekonomikos raidą apibendrina Ž. Mauricas.
Siekta paversti konkurencingu regionu
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas pasakojo, kad 20 a. pabaigoje Rusija turėjo didelių ambicijų Kaliningradą paversti netgi visos ES mastu konkurencingu ekonominiu regionu, patrauklia laisvąja ekonomine zona tarptautinėms bendrovėms, ir, 1996 m. sričiai tokį statusą suteikus, netgi pavyko prisivilioti stambių pasaulinių įmonių, tokių kaip automobilių gamintojai BMW ar „Kia“.
„Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Rusija norėjo jį paversti laisvąja ekonomine zona, konkuruoti su ES šalimis – ne tik kaimyninėmis. Siekta paversti Kaliningradą „Europos Honkongu“, „Europos Singapūru“, – teigia Ž. Mauricas.
Vis tik tokia strategija nepasitvirtino, kadangi, ekonomisto teigimu, kad Kaliningradą paverstų konkurencingu, Kremlius turėjo ryžtis suteikti sričiai daugiau savivaldos, o tai lemtų gilesnę integraciją su ES. Tačiau, anot eksperto, nors stiprėtų ekonomiškai, taip eksklavas politiškai toltų nuo Kremliaus. Tad, vietoje ekonominių perspektyvų, rinktasi kraštą militarizuoti.
„Kaliningradas turėjo dvi kryptis: suartėti su ES, kaimyninėmis šalimis, bendrai su ES, integruotis ekonomiškai. O kitas kelias – tapti militaristiniu forpostu. Kaliningradas visgi nuėjo antruoju keliu“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
„Kadangi Rusija unitarinė, priešiška ES, apskritai didžiajai daliai demokratinių valstybių, atitinkamai Kaliningradas tapo vis labiau ekonomiškai izoliuotas, rizikingas bei virto tiesiog kariniu forpostu“, – apibendrina jis.
Kaliningradas vis dar yra laisvoji ekonominė zona, tad, anot Ž. Maurico, regione yra automobilių, maisto gamintojų fabrikų, o A. Izgorodinas pamini regiono vykdomas logistikos, žemės ūkio, jūrų krovos veiklas. Tačiau stiprios pramonės, stambių investicijų, kaip viltasi, regionas nepritraukė, – pasak „Luminor“ eksperto, net ir Rusijos „aukso amžiaus“ laikotarpiu, iki 2012 m., Kaliningradas nesulaukė didelio verslų susidomėjimo, o po Krymo aneksijos 2014 m., kaip ir visoje Rusijoje, jo ūkis stagnavo.
„Specifinių, didelių investicijų Kaliningradas pritraukti nesugebėjo. Jiems taip ir nepavyko sukurti tos pirminės idėjos, ji žlugo net neprasidėjusi“, – tikino Ž. Mauricas.
Algos mažesnės nei Rusijos vidurkis, itin žemas BVP
Ekonomistas A. Izgorodinas, paprašytas įvertinti Kaliningrado ekonominę svarbą Rusijai, teigė, kad jos tiesiog nėra – regionas priklausomas nuo dotacijų iš Maskvos ir jokių kitų tikslų, be didelės karinės jėgos telkimo, Kremlius ten neturi.
„Tai yra labiau infrastruktūrinis objektas, kuris tarnauja Rusijos kariniams tikslams. Ekonomikos kontekste nematau šito regiono svarbos ir, tiesą sakant, nelabai matau augimo galimybių apskritai“, – teigė A. Izgorodinas, kartu pridūręs, kad regionas finansuojamas tik dėl jame sutelktos gausios karinės jėgos.
„Regionas realiai yra dotuojamas iš Rusijos biudžeto tik dėl to, kad ten yra karinė bazė. Tas regionas yra labiau finansuojamas dėl karinių tikslų, o ne dėl jo ekonomikos augimo ir gaivinimo“, – pastebėjo jis.
Ekonomikos ekspertas Aleksandras Izgorodinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Ž. Mauricas dalijosi statistika: nepaisant to, kad Kaliningradas apsuptas ES šalių, vidutinis atlyginimas eksklave net nesiekia Rusijos vidurkio, o, 2020 m. duomenimis, jo bendrasis vidaus produktas (BVP) tesiekė apie 7 mlrd. eurų.
„Čia labai mažai. Lietuva praktiškai jau 60 mlrd. link juda. Skirtumas labai labai didelis“, – pasakojo ekonomistas, Kaliningrado ekonominį statusą netgi lyginęs su Rusijos aneksuoto Krymo.
„Toks regionas, kuris, kaip ir neliečiamoji zona, nes niekas nelabai drįsta ten kažką daryti. Kryme negali, nes ten formaliai yra Ukrainos dalis, o Kaliningrade tiesiog nenori“, – lygino ekonomistas.
Kolegai antrinęs A. Izgorodinas svarstė, kad eksklave ekonominės veiklos yra tik tiek, kiek pakanka minimaliam gyventojų pragyvenimo lygiui palaikyti.
„Bet ne daugiau“, – akcentavo jis.
Tarp Lietuvos ir Kaliningrado neliko net kontrabandos
Kalbinti ekonomistai taip pat tikino, kad su Kaliningradu beveik nelikę ir Lietuvos verslo ryšių. Pasak A. Izgorodino, vienintelis bendradarbiavimas su regionu susijęs su prekių tranzitu iš Rusijos.
„Manau, kad tik tiek. Neįsivaizduoju, kad mūsų verslas investuotų ten. Šiaip apskritai mūsų verslas Rusijoje investavęs labai mažai. Į Kaliningradą tuo labiau – tikrai nėra didelio ekonominio bendradarbiavimo“, – tikino jis.
Panašiai kalbėjęs Ž. Mauricas minėjo, kad Kaliningrade likusios tik kelios įmonės, o anksčiau plačiai naudotus maršrutus regione apleido ir į Baltarusiją „veiklą“ perkėlė net kontrabandininkai.
„Buvo pasienio prekyba, kontrabanda, vėliau ji praktiškai pasibaigė, kai buvo sustiprinta sienos apsauga, pastatytas barjeras ir praktiškai viskas perėjo į Baltarusiją. Net šito nebeliko“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
„Kaip nuobodu – net kontrabandos nebėra. Toks regionas. Realiai“, – ironizavo jis.
Prasidėjus karui, regiono ateitis – liūdna
Dar gilesnė regiono izoliacija ekonomistų matoma ir dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. A. Izgorodinas aiškino, kad Kaliningradas itin priklausomas nuo importo, o prekių ir žaliavų tiekimas dėl Vakarų Rusijai pritaikytų sankcijų gerokai apsunko. Dėl to ekonomistas abejoja srities ūkio pažanga ateityje.
„Prekių tiekimo į Kaliningradą galimybės yra gerokai sunkesnės, pavyzdžiui, lėktuvams reikia daryti didžiulį ratą. Nematau to regiono ekonominės svarbos ir nematau to regiono plėtros galimybių“, – kalbėjo A. Izgorodinas, abejojantis, kad Rusija apskritai dar gali sulaukti naujų europietiškų investicijų, – tą lems smarkiai išaugusi ekonominė rizika, neapibrėžtumas, smunkantis vartojimas.
„Visur tas galioja, aišku, ir tam pačiam Kaliningradui. (…) Nėra kažkokių priežasčių investuoti Europos verslui į Kaliningradą. Europos kapitalas eis iš nepatikimos Rusijos į patikimesnes šalis, kartu ir į Europą“, – įsitikinęs ekonomistas. Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu dar labiau augs eksklavo priklausomybė nuo Rusijos dotacijų, kurių, neatmeta A. Izgorodinas, gali mažėti.
„Rusijos ekonomika krinta ir valstybės pajamų bus šiek tiek mažiau. Manau, kad ateitis pakankamai liūdna“, – reziumuoja ekonomistas.
Ž. Mauricas savo ruožtu taip pat nuspėja, kad Kaliningradas taps dar labiau izoliuotas, jame trūks pagrindinių prekių bei žaliavų. Pasak eksperto, dėl karo Ukrainoje eksklavo ekonominė padėtis tik blogės.
„Tai, aišku, dabar bus dar blogiau ir realiai liks jis tiesiog toks kampelis, kuris vykdys kažkokią funkciją, daugiausia susijusią su karine pramone. Bet ekonomikos daug ten nebus“, – sakė Ž. Mauricas.
G. Landsbergis lankosi Singapūre. URM perduotos nuotraukos iš Singapūro.
Su darbo vizitu Singapūre besilankantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su kolega Vivianu Balakrishnanu aptarė politines aktualijas Azijoje ir Rytų Europoje, intensyvėjančius Lietuvos ir Singapūro dvišalius ryšius, didėjantį Europos Sąjungos (ES) dėmesį Pietryčių Azijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Singapūras jau dabar yra svarbus Lietuvos partneris Azijoje, ateityje ryšius norime dar labiau plėtoti, ypač aukštųjų technologijų ir mokslo srityse. Singapūrą matome kaip patikimą tarpininką, žvelgiant į kitas Pietryčių Azijos rinkas. Esu tikras, kad gyvybingam bendradarbiavimui užtikrinti pasitarnaus Singapūre steigiama Lietuvos ambasada“, − sakė ministras G. Landsbergis.
Pasak ministrų, nors abiejų valstybių vidaus rinkos nėra didelės, naujosiomis technologijomis grindžiamas verslas atveria naujas galimybes – Lietuvos verslui Singapūras gali būti vartai į Aziją, o Lietuva savo ruožtu Singapūrui gali pasiūlyti patrauklias sąlygas žengti į Europą.
Kalbėdami apie didėjantį tiek ES, tiek Lietuvos dėmesį Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, įskaitant stiprėjantį ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) bendradarbiavimą, ypač junglumo ir skaitmeninimo srityse, ministrai sutarė diskusiją apie galimas konkrečias iniciatyvas šiose srityse pratęsti vasario 22 dieną Paryžiuje, Prancūzijoje, vyksiančioje konferencijoje.
„Šiais sudėtingais pandemijos ir kitų globalių iššūkių laikais svarbu megzti naujas partnerystes ir didinti junglumą. Vertės grandinių suvaržymai kelia pavojų pasaulio stabilumui ir gerovei, turime siekti užtikrinti laisvą prekybą ir taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką – šiuo klausimu Lietuva, ES ir Singapūras esame bendraminčiai, ir tai yra tvirtas pagrindas tolimesnei mūsų santykių plėtrai“, − sakė G. Landsbergis.
Singapūre ministras G. Landsbergis taip pat susitiko su 27 tūkstančius vietos įmonių vienijančios Singapūro verslo federacijos pirmininku Lim Ming Yanu. Susitikimo metu buvo pristatytos verslo ir investicijų galimybės Lietuvoje, lietuvių įmonių pasiekimai, kuriant aukštos pridėtinės vertės nišinius produktus, tokius kaip lazeriai, nano palydovai, biotechnologijų ir farmacijos produktai, saulės baterijos, informacinių technologijų sprendimai finansų ir kibernetinio saugumo srityse. Ministras pakvietė Singapūro rizikos kapitalo fondus investuoti į sparčiai augančią Lietuvos startuolių ekosistemą.
Lietuvos delegacija susitiko su Singapūro Ekonominės plėtros valdybos kosmoso technologijų ir pramonės biuro bei Nanyang technologijų universiteto (NTU) atstovais, susipažino su NTU Palydovų tyrimų centro veikla, aptarė galimus bendrus Lietuvos ir Singapūro projektus, plėtojant kosmoso technologijas.
Pasak ministro G. Landsbergio, bendradarbiavimo kosmoso technologijų srityje gilinimas atveria daug galimybių bendrai Lietuvos ir Singapūro verslo bei mokslo atstovų sinergijai. Singapūras. EPA- ELTA nuotr.
„Singapūras daug dėmesio skiria kosmoso technologijų plėtrai, o Lietuvos verslas gali pasiūlyti patrauklius ir inovatyvius šios srities technologinius sprendimus. Lietuvoje sukurtomis kosmoso technologijomis pasitiki ir sėkmingai jas pritaiko tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus partneriai iš skirtingų pasaulio regionų. Šįsyk mane lydi Lietuvos kosmoso technologijų klasterio atstovai, džiaugiuosi galėdamas padėti užmegzti Lietuvos verslui naudingas partnerystes Singapūre“, − pabrėžė ministras.
„Singapūras, būdamas tarp pažangiausių pasaulio valstybių mokslo, technologijų ir inovacijų srityje, Lietuvai yra svarbus partneris, galintis atverti naujas perspektyvas bendriems projektams ir kitose aukštųjų technologijų srityse, kaip puslaidininkių, gyvybės mokslų, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos“, − sakė ministras G. Landsbergis susitikimuose su Singapūro verslo ir mokslo institucijų atstovais.
Antradienį užsienio reikalų ministras lankysis Melburne, Australijoje, kur susitiks su Australijos lietuvių verslo tarybos, Australijos verslo tarybos ir Europos-Australijos verslo tarybos nariais, dalyvaus Mykolo Romerio universiteto ir Karališkojo Melburno technologijų instituto (ang. Royal Melbourne Institute of Technology, RMIT) kuriamo Australijos ir Lietuvos kibernetinio saugumo tyrimų tinklo (ALSRN) atidarymo renginyje bei susitikime su Melburno lietuviais.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Singapūre šešių savaičių laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas britas už tai, kad nenešiojo kaukės ir šaipėsi iš policijos, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.
Miestas-valstybė, kurioje COVID-19 protrūkiai buvo palyginti lengvi, ėmėsi griežtų priemonių prieš asmenis, pažeidžiančius koronaviruso taisykles, ir buvo keletas atvejų, kai bausmės buvo skirtos užsieniečiams.
Benjaminas Glynnas buvo areštuotas po to, kai gegužę filmuota medžiaga, kurioje jis užfiksuotas be kaukės traukinyje, ėmė sklisti internete.
40-metis vėliau ėmė šaipytis iš policijos, kuri buvo pasiųsta jo suimti, o praėjusį mėnesį teismo posėdžio metu atsisakė dėvėti apsauginę kaukę.
Remiantis pranešimais, B. Glynnas teisme pareiškė pasipiktinimą, kuriame apibūdino vykstantį procesą kaip „absurdišką“ ir „bjaurų“, ir sakė, kad kaukės neveiksmingos užkertant kelią COVID-19 plitimui.
Tokios kalbos paskatino teisėją skirti psichiatrinę ekspertizę, tačiau B. Glynnas buvo pripažintas pakankamai sveiku, kad byla galėtų tęstis.
Trečiadienį jis buvo nuteistas už tai, kad pažeidė COVID-19 taisykles, už netinkamą elgesį su policija ir už viešosios tvarkos pažeidimus.
Teismo pareigūnas ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino įkalinimo terminą, sakydamas, kad jo pradžia skaičiuojama nuo liepos 19 dienos, t. y. nuo tada, kai B. Glynnas pirmą kartą buvo suimtas.
Kadangi jis jau buvo atlikęs du trečdalius paskirtos bausmės, B. Glynnas trečiadienį buvo paleistas iš kalėjimo ir bus deportuotas, rašė vietos laikraštis „Straits Times“.
Nuteistieji Singapūre gali būti paleisti už gerą elgesį, atlikę du trečdalius bausmės.
B. Glynnas nuo 2017 metų sausio dirbo britų įdarbinimo įmonės Singapūro filiale.
Jis buvo suimtas likus kelioms savaitėms iki to laiko, kai turėjo grįžti į Jungtinę Karalystę ir pradėti dirbti naujame darbe.
Gegužę devyniems britams buvo uždrausta dirbti Singapūre, nes jie, pažeisdami koronaviruso taisykles, surengė jachtoje vakarėlį su Kalėdų Senelio kepurėmis.
Praėjusių metų birželį tas pats nutiko keturiems britams, kurie nesilaikė apribojimų ir vaikščiojo per įvairias užeigas.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje.
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
Singapūras. EPA- ELTA nuotr.
Hieroglifas „zhao“, vartojamas rašant žodį „apsauginė kaukė“, Singapūre išrinktas besibaigiančių metų simboliu.
Tradicinio balsavimo rezultatus pirmadienį susumavo didžiausias šalyje laikraštis kinų kalba „Lianhe Zaobao“, atlikęs tyrimą kartu su radijo stotimis ir socialiniais tinklais.
Leidinio vyriausiojo redaktoriaus Goh Sin Tecko nuomone, „rezultatai nebuvo netikėti, turint omenyje unikalią situaciją, susiklosčiusią šįmet ir šalyje, ir pasaulyje“. „Kaukės tapo privalomu mūsų gyvenimo elementu, jos bus su mumis net ir atsiradus vakcinai nuo koronaviruso“, – sako redaktorius.
Pagal populiarumą antrąją vietą užėmė hieroglifas „wen“, reiškiantis epidemiją, po jo eina hieroglifas „feng“, vartojamas rašant žodį „karantinas“. Medicininė kaukė. EPA-ELTA nuotr.
Singapūre nuo balandžio mėnesio dėvėti kaukes privalu visur, taip pat ir mokyklose bei vaikų darželiuose. Už pirmąjį taisyklių pažeidimą gresia 300 Singapūro dolerių (174 eurų) bauda, už pakartotinį – 1 000 Singapūro dolerių (580 eurų) bauda, už paskesnius baudžiama įkalinimu iki 6 mėnesių ir 10 tūkst. Singapūro dolerių (5766 eurų) bauda, užsieniečiai deportuojami.
Oficialios Singapūro kalbos yra anglų, malajų, tamilų ir kinų. Oficialiais duomenimis, mieste-valstybėje gyvena 5,6 mln. žmonių, iš kurių 76 proc. – etniniai kinai.
Metų hieroglifas Singapūre renkamas nuo 2011 metų. Ši tradicija atsirado Japonijoje ir pamažu paplito kitose Azijos šalyse, kuriose vartojami hieroglifai.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Taivanas – tik nedidelė kalnuota sala Azijos monstro Kinijos Liaudies Respublikos pašonėje. Jos plotas – vos du trečdaliai Lietuvos ploto, bet užtat gyventojų daugiau kaip 8 kartus daugiau. Bet Taipėjaus skleidžiamas garsas girdimas visame pasaulyje. Lietuva, deja, tam garsui kurčia.
„Tikroji“ ir „netikroji“ Kinija
Kažkada, XX a. pradžioje, Gomindanas – Kinijos nacionalistinės pakraipos partija – kontroliavo visą žemyninę Kinijos dalį ir Mongoliją. Kai jos lyderis Čang Kaišekas 1928 m. užėmė Pekiną, Kinijos Respublika sulaukė tarptautinio pripažinimo. Bet Antrojo pasaulinio karo metu su japonais kariavęs Gomindanas prarado JAV paramą ir 1949 m. komunistų buvo išstumtas į Taivano salą, kurią jam atidavė iš kapituliavusių japonų atėmę amerikiečiai.
Vyresnieji yra girdėję apie „čankaišistus“, kuriuos taip smerkiančiai vadino Kinijos komunistų bičiulė Sovietų Sąjunga. Taivanas pasiskelbė Kinijos Respublika – kad skirtųsi nuo KLR pavadinimo. Gomindanas valdžią išlaikė apie 45 metus su aštuonerių metų pertrauka, tačiau nuo 2016 m. yra opozicijoje. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Mao Dzeduno paskelbta „kultūrinė revoliucija“ pagadino santykius su SSRS, bet, kai kinų marksistas 1976 m. mirė, Maskva juos vėl atnaujino, o Taivanas dėl siaučiančio Šaltojo karo liko svarbiu Amerikos farvateriu Azijoje.
Taivanas. Sostinė – Taipėjus
KLR ir KR varžybos dėl tarptautinio pripažinimo tęsiasi štai jau apie 70 metų. Pokariu Taivanas buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO. Tuomet Taipėjus apskritai neteko narystės Jungtinėse Tautose. Dar daugiau: vis mažėja valstybių, palaikančių su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau šalių užmezga ryšius su ekonomiškai ir politiškai stiprėjančia Kinijos Liaudies Respublika. Kita vertus, tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausybės laikosi „Vienos Kinijos politikos“, tad kitoms pasaulio valstybėms nelengva pasirinkti, kurią pusę pripažinti kaip „tikrąją“ Kiniją.
Taivanas dalyvauja daugelyje tarptautinių forumų ir organizacijų su KLR siūlomu „Kinų Taipėjaus“ pavadinimu. Pavyzdžiui, taip nuo 1984 m. jis varžosi olimpinėse žaidynėse ir yra Pasaulio sveikatos organizacijos stebėtojas, bet ne narys. Taivanas įvairiais pavadinimais yra Pasaulio prekybos organizacijos, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo ir Azijos plėtros banko narys.
Taipėjus nepaisė PSO…
Ypač įdomi Taivano pretenzijos į narystę PSO istorija. Kinija pagal „Vienos Kinijos politiką“ tvirtina, kad Taivanas yra jos teritorijoje, tad Pekinas draudžia šiai šaliai dalyvauti daugelyje tarptautinių pasaulio organizacijų. PSO teigimu, Taivanas vis tiek gauna visą informaciją, pavyzdžiui, apie koronaviruso pandemijos plėtrą Kinijoje. Todėl Taipėjus ėmėsi savarankiško krizės valdymo, neatsižvelgdamas į PSO rekomendacijas. Ir ką?
Prisimindamas 2003 metus, kuomet Aziją siaubė SARS viruso protrūkis (tada daugiau nei 150 tūkst. infekuotų salos gyventojų privalėjo laikytis karantino sąlygų, bet virusas vis vien pareikalavo 181 žmogaus gyvybės), Taivanas, nepaisydamas PSO pamokymų, vienas pirmųjų ėmėsi ryžtingai kovoti su COVID-19.
Gruodžio 31-ąją Kinija Pasaulinei sveikatos organizacijai oficialiai buvo priversta pripažinti, kad KLR Uhano regione siaučia paslaptinga infekcija. Į tai žaibiškai reagavo Taivanas, kuris iškart pareikalavo tirti visus į šalį iš Uhano atvykstančius keleivius. Sauso 21-ąją jis paskelbė apie pirmąjį koronaviruso atvejį, tačiau šalyje jau buvo identifikuoti tūkstančiai potencialių viruso nešiotojų, kuriems atlikti testai. Vyriausybė priėmė 124 veiksmų planą visuomenės sveikatos apsaugai. Kaukės, dezinfekavimo skysčiai ir kitos prevencinės priemonės greitai tapo Taivano gyventojų kasdienybe. Jis ėmėsi ir ypač griežtų baudų tiems, kas pažeidinėjo namų karantino sąlygas. Valdžia suprato, kad netrukus paklausiausia pasaulio preke taps medicininės kaukės, tad uždraudė jų eksportą, o šalyje jas pardavinėjo vos už 10 euro centų.
Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. EPA – ELTA nuotr.
Sausio pabaigoje Taivanas jau turėjo sukaupęs daugiau nei 40 milijonų medicininių kaukių rezervą, 2 milijonus specialių respiratorių ir per daugiau nei tūkstantį paruoštų palatų. Priminsime, kad tai buvo dar prieš pandemijos piką.
Kai ji persimetė į Europą, balandžio antroje pusėje Taivanas pajėgė teikti humanitarinę pagalbą žemyno valstybėms. 100 tūkst. kaukių siuntą gavo ir Lietuva. Pirmosios nukeliavo į Ispaniją ir Italiją. Reikia pripažinti, kad ir „didžioji“ Kinija nebuvo šykšti: ji taip pat siuntinėjo apsaugos priemonių siuntas, net į JAV, su kuria Pekinas tęsia sunkų dialogą.
Be PSO pagalbos Taipėjus griežtais ir labai ankstyvais veiksmais sukūrė precedento neturinčią pasipriešinimo virusui situaciją: balandžio 22 d. duomenimis 23 mln. gyventojų šalyje buvo užfiksuoti 426 atvejai, 6 mirtys, o štai po trijų savaičių, gegužės 12-ąją, kai rašau šias eilutes, infekcijos atvejų padaugėjo tik iki 440, mirčių buvo 7. Tarp beveik 200 pasaulio valstybių Taivanas pagal šiuos rodiklius yra šio sąrašo pabaigoje (jį lenkia tik tokios mažai girdėtos egzotinės šalys kaip Surinamas, Mauritanija, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Sachara, Angilija…).
Lietuva bijo Kinijos?
Lietuva – viena iš tų Vakarų pasaulio valstybių, kuri vykdo pragmatišką, subalansuotą, kompromisinę užsienio politiką. Šis apibūdinimas skamba kaip iš kokios užsienio reikalų ministerijos deklaracijos ar Prezidento šventinės kalbos. O iš tiesų koordinacijos ir balanso joje nedaug. Kad ir Kinijos bei jos protektorijų atžvilgiu. Lietuvos užsienio politikai labiau tinka principas „neerzinti tigro, užjausti kiškelį“…
Turėdama galvoje naująjį Taivano stebuklą, sukurtą kovoje su koronavirusu, nemažas būrys politikų ir visuomenininkų paskelbė peticiją ir atsišaukimą į valdžios institucijas, ragindamas pripažinti Taivano nepriklausomybę, plėsti ryšius su šia šalimi ir galų gale – paremti jo narystę PSO. Iš 204 peticiją balandžio 22 d. pasirašiusių asmenų 50 yra Seimo nariai, šeši Europos Parlamento nariai, septyni Nacionalinės premijos laureatai, 27 profesoriai, 47 mokslo daktarai.
Kreipimesi pažymima, kad „Taivanas de facto yra nepriklausoma valstybė, su kuria Lietuva ir kitos Europos Sąjungos narės palaiko produktyvius ryšius daugelyje sričių. Vengimas suteikti diplomatinį pripažinimą Taivanui tik todėl, kad tokią sąlygą kelia komunistinis Kinijos režimas, reiškia, kad santykiuose su Kinija visa Europos Sąjunga pasiduoda politinei bei ekonominei prievartai, iš esmės susitaikydama su nelygiaverčio partnerio pozicija ir kenkdama savo narių bei viso laisvojo pasaulio interesams.“
Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Politinė partija Nacionalinis susivienijimas šį kreipimąsi dar papildo. „Maža plėtoti ryšius su Taivanu nekeliant principinio jo Nepriklausomybės klausimo. Jo neišsprendus jokio esminio Taivano padėties pagerėjimo negalima laukti, ypač turint omenyje nepalankų tarptautinį kontekstą. Taivano palaikymas neišvengiamai eskaluos Lietuvos ir Kinijos konfliktą, tad šiuo keliu negalima eiti demonstruojant tik parodomąjį solidarumą, kuris Taivanui niekuo nepadės. Lietuva gali iš tiesų padėti Taivanui vieninteliu būdu – parodydama moralinės ir politinės drąsos pavyzdį, kokį Lietuvos atžvilgiu kadaise parodė Islandija, ir vienašališkai pripažinti Taivano nepriklausomybę, paragindama kitas šalis sekti šiuo pavyzdžiu“, – gegužės 4 d. teigė NS pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas.
Belieka pridurti, kad Taivaną iš Vakarų valstybių yra pripažinęs tik Vatikanas.
Lietuvos Prezidentas į kreipimąsi atsiliepė gana abuojai. Per savo patarėją jis išplatino pareiškimą, kuriame be komplimentų Taivanui, ypač sėkmingai susidorojusiam su koronavirusu, ir pasiryžimo bendradarbiauti šioje kovoje įtvirtinama: „Formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra“. Belieka priminti, kad G. Nausėda prezidento rinkimų debatų metu pabrėžė būtinybę plėsti ne tik ekonominius, bet ir politinius ryšius su Taivanu. Kur dingo tie pažadai?
Ar tai ir yra pragmatinė Lietuvos užsienio politika – neerzinti tigro ir paglostyti silpnesnį? Paradoksalu, betgi oficialiai Azijos tigrais laikomos šios sparčiai besivystančios Pietryčių Azijos valstybės – Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas ir Taivanas…
Singapūro pilietis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už gandų apie koronaviruso pandemiją skleidimą, jam gali būti skirta laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Tai pirmadienį pranešė Singapūro teisėsaugos institucijos.
Pareigūnai nustatė, kad 40 metų amžiaus vyras balandžio 15 ir 16 dienomis paskelbė feisbuke kelis pranešimus. Jis, be kita ko, teigė, jog „gyventojai turėtų skubiai kaupti produktų atsargas, kadangi artimiausiomis dienomis visi prekybos centrai ir turgavietės sutrumpins darbo laiką iki dviejų dienų per savaitę“.
„Policija tučtuojau imsis priemonių prieš visus, kurie platina melagingą informaciją“, – sakoma pranešime. „Šalies gyventojai turi remtis oficialių šaltinių informacija ir neskleisti gandų bei melagingų žinių, galinčių sukelti visuomenės baimę ir nerimą“, – pabrėžė policijos atstovai. Pasak jų, už tokius teisės pažeidimus gresia laisvės atėmimas iki trejų metų ir/arba 10 tūkstančių Singapūro dolerių (6,45 tūkstančio eurų) bauda.
Šiuo metu infekuotųjų skaičius Singapūre viršija 13,6 tūkstančio. Tai – aukščiausias rodiklis Pietryčių Azijoje. Šalyje iki birželio 1 d. galioja dalinio karantino režimas. Uždarytos visos įstaigos, kurios nėra svarbios socialiniu požiūriu. Moksleiviai ir studentai mokosi nuotoliniu būdu.
Dirba maisto prekių parduotuvės ir vaistinės. Kavinės ir restoranai maistą parduota tik išsinešti. Judėjimas mieste nedraudžiamas, visuomeninis transportas ir taksi tebedirba. Vis dėlto gyventojams primygtinai rekomenduota likti namuose, eiti į parduotuvę tik po vieną, viešose vietose griežtai laikytis socialinio atstumo, dėvėti kaukes.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 2,9 milijono, mirė daugiau kaip 204 tūkstančiai infekuotųjų.
Buvusi NBA žvaigždė Dennis Rodmanas, ne kartą bendravęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, apibūdino jį kaip didelį vaiką, svajojantį apsilankyti Jungtinėse Valstijose ir užtikrinti savo tautai gerą gyvenimą, praneša „Interfax“.
Paprašytas papasakoti, kas per žmogus yra Kim Jong-unas, Singapūre esantis D. Rodmanas pareiškė, kad jo bičiulis – „tarsi didelis vaikas“, norintis gražiai gyventi. Bet, buvusio sportininko nuomone, Kim Jong-unas „stengiasi apginti savo tautą“ ir savo garbę.
„Tas vyrukas nori važinėti po pasaulį, atskristi į JAV, mėgautis gyvenimu. Ir jis nori, kad gyvenimu mėgautųsi ir jo tauta“, – pridūrė D. Rodmanas.
Anot jo, Šiaurės Korėjos lyderis nejaučia priešiškumo Jungtinėms Valstijoms. „Jis myli amerikiečius, nori atskristi į JAV. Jis tikrai nori atskristi ir pažiūrėti krepšinio rungtynes“, – tikino buvęs sportininkas.
Teigiama, kad Kim Jong-unas yra didelis krepšinio gerbėjas.
D. Rodmanas penkis kartus lankėsi Šiaurės Korėjoje, kai Kim Jong-unas tapo šalies vadovu, ir vadina jį „draugu visam gyvenimui“. Pernai D. Rodmanas atvežė Kim Jong-unui dovanų knygą „Sandorio menas“, kurios autorius – JAV prezidentas D. Trumpas.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žymios politikos apžvalgininkės, žurnalistės Julijos Latyninos komentarą, perskaitytą RTVi laidoje “Kod dostupa”. Be abejonės, kai kurie Rusijos žurnalistės, publicistės J.Latyninos pastebėjimai – svarstytini, galbūt net abejotini. Tačiau jos požiūris į riaušes Londone ir priežasčių paieškos daugiau nei įdomios, daugiau nei originalios. Juolab kad Julija Latynina nevengia aštrių kampų – nebijo ginčytis su tarsi neabejotinas tiesas skleidžiančiais politikais, žurnalistais, apžvalgininkais. Ypač įdomus pastebėjimas, jog šimpanzių bendruomenė išsigimė būtent tada, kai ją pradėjo dirbtinai maitinti žmogus. O iki tol beždžionės gyveno draugiškai, be didesnių nesutarimų ir pjautynių. Aktualus požiūris ir į teisę visiems balsuoti. J.Latyninos pastebėjimu, ši teisė neturėtų būti suteikta primityvams. Pateikiame sutrumpintą Julijos Latyninos komentaro variantą.
