SIPRI

Trumposios naujienos

Lietuvos sąjungininkių iš NATO kariuomenių paradas Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pasaulyje karinės ir gynybos išlaidos pernai išaugo iki didžiausio lygio per pastaruosius tris dešimtmečius, o daugiausia karybai skyrė Jungtinės Valstijos, Kinija ir Indija, skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI duomenimis, visos pasaulio šalys gynybai 2019 m. išleido 1,91 trln. dolerių, arba 3,6 proc. daugiau nei 2018 m.
 
Tiesa, SIPRI tyrėjai mano, kad gynybos finansavimas pasaulyje pasiekė piką, nes dėl koronaviruso pandemijos daugelis šalių bus priverstos mažinti kariuomenės finansavimą.
 
2019 m. daugiausia gynybai išleido Jungtinės Valstijos. JAV kariuomenei finansuoti pernai išleido 732 mlrd. dolerių, tai sudarė 38 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
 
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga

Antroje vietoje pagal kariuomenės finansavimą likusi Kinija išleido 261 mlrd. dolerių arba 14 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.
 
SIPRI pažymėjo, kad 2019-ieji buvo pirmi metai, kuomet į daugiausia lėšų kariuomenei išleidžiančių šalių trejetą pateko dvi Azijos valstybės – Kinija ir Indija.
 
Į gynybos finansavimo rodiklį įtraukiami atlyginimai kariams, karinių operacijų, ginkluotės ir įrangos kaštai bei lėšos tyrimams ir naujų technologijų kūrimui.
 
SIPRI į statistiką įtraukė iš viso 150 šalių gynybos finansavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:10
Atsargiai

Per pastaruosius 12 mėnesių šiek tiek sumažėjo pasaulio branduolinių ginklų arsenalas, bet branduolinio konflikto pavojus padidėjo, skelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI paskelbtoje naujausioje ataskaitoje teigiama, kad devynios branduolinius arsenalus turinčios šalys – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje bendrai turėjo 13 865  branduolines kovines galvutes.
 
Lyginant su 2018 metų pradžia, skaičius yra 600 mažesnis. Nors branduolinių kovinių galvučių skaičius sumažėjo, SIPRI pažymi, kad pasaulio branduolinės valstybės toliau modernizuoja ir tobulina savo branduolinius arsenalus.
 
„Akivaizdu, kad branduoliniai ginklai išlieka centriniu jų karinių strategijų ir nacionalinio saugumo doktrinų elementu“, – teigė SIPRI tyrėjas Shannonas Kile’as.
 
Pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės – JAV ir Rusija – turi daugiausiai branduolinių kovinių galvučių. Remiantis SIPRI duomenimis, JAV turi 6 185 branduolines kovines galvutes, o Rusija – 6 500. Apytikriai ketvirtadalis jų yra dislokuotos.
 
Abi šalys sumažino savo branduolinius arsenalus, vadovaudamosi branduolinių ginklų sumažinimo sutartimi „New START“, tačiau sutartis nustos galioti 2021 metais, o derybos dėl sutarties pratęsimo kol kas nėra vykdomos.
 
Į statistiką įtrauktos visos branduolinės kovinės galvutės – tiek dislokuotos, tiek laikoms atsargoje ar paruoštos išmontavimui.
 
Kaip teigia SIPRI, dvi nesutariančios šalys – Indija ir Pakistanas – taip pat pamažu didina savo arsenalus. Indija kol kas turi 130-140 branduolinių kovinių galvučių, o Pakistanas – 150-160.
 
Šiaurės Korėjos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičius siekia apytikriai 20-30, Prancūzija turi 300, Kinija – 290, Didžioji Britanija – 200, o Izraelis – 80-90.
 
2019.06.17; 09:56
putinas_akiniai
Politinės intrigos

Tarptautinis Stokholmo institutas SIPRI, besigilinantis į globalaus pasaulio problemas, pastebi, jog Kinija vis labiau sprūsta iš Rusijos įtakos. Rusijos įtaka Kinijai tampa minimali, vos pastebima. Apie SIPRI atliktą analizę pastaruoju metu daug rašo viso pasaulio spauda.

Pavyzdžiui, vokiškas leidinys Handeslblatt tvirtina, jog Kinija jau beveik nepriklausoma nuo rusiškų ginklų ir nuo rusiškos naftos bei dujų. Oficialusis Pekinas susirado alernatyvių tiekėjų. Kinijos problematikos ekspertė Linda Jakobson pastebi, jog oficialiosios Maskvos ir oficialiojo Pekino kalbos apie stiprėjančią dviejų šalių strateginę partnerystę tėra “gražūs žodžiai, kuriais bandoma paslėpti vis labiau augantį abipusį nepasitikėjimą”. Kitaip tariant, nesutarimų tarp Kinijos ir Rusijos kur kas daugiau nei bendradarbiavimo aspektų.

Continue reading „Ar Vladimiras Putinas pajėgus pergudrauti Vakarus ir Kinijos imperiją?” →