Moldovos kariškiai. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, vasario 23 d. (ELTA). Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnyba (SIS) kartu su Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūra tiria tėvynės išdavimo ir šnipinėjimo bylą.
Joje figūruoja agentų tinklas, kuriam priklausė Moldovos piliečiai ir prie kurio veiklos prisidėjo užsienio valstybė.
SIS spaudos tarnyba nepatikslino, kuri valstybė turima omenyje, praneša portalas „NewsMaker“.
Tyrimo metu buvo nustatyti penki Moldovos piliečiai, iš kurių du buvo sulaikyti 2022 metų gruodį, o dar trims suteiktas įtariamųjų statusas.
Juos užverbavo kitos valstybės specialiosios tarnybos. Užverbuotieji turėjo smurtu padėti destabilizuoti situaciją šalyje ir pakeisti konstitucinę santvarką, rašo SIS spaudos tarnyba.
Be to, tirdamos šią bylą, Moldovos specialiosios tarnybos aptiko kitos valstybės piliečių, kurie užsiėmė šnipinėjimu ir finansavo Moldovos gyventojus.
Prorusiška Moldovos socialistų partija. EPA – ELTA foto
Tyrimas pradėtas 2020 metais. Pareigūnai užfiksavo ir planuotus, ir jau iš dalies atliktus veiksmus. Tai pinigų pervedimai, etninės neapykantos ir nepakantumo tam tikroms piliečių kategorijoms kurstymas, į smurtą linkusių žmonių samdymas dalyvauti protestuose.
SIS pažymėjo, kad už tėvynės išdavimą ir šnipinėjimą baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 12 iki 20 metų.
Neseniai ES viršūnių susitikime Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies žvalgyba perėmė Kremliaus planus įvesti savo kontrolę Moldovoje ir kad jis nedelsdamas perdavė visą informaciją savo kolegei prezidentei Maiai Sandu.
Vėliau M. Sandu per specialią spaudos konferenciją atskleidė Ukrainos perduotas detales. Pasak jos, Kremlius rengia ardomuosius veiksmus, siekdamas įvykdyti šalyje valstybės perversmą. Tam jis pasitelkia karinės patirties turinčius diversantus iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat iš Serbijos ir Juodkalnijos.
Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto
Bratislava, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Slovakija išsiunčia tris Rusijos ambasados darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu, vėlų pirmadienio vakarą pranešė Bratislavos užsienio reikalų ministerija. Rusams duotos 72 valandos išvykti, nes jie pažeidė diplomatines taisykles, nurodė ministerija, neatskleidusi nei jų pavardžių, nei pareigų šalies atstovybėje.
Tuo metu mažiausiai trys Slovakijos piliečiai, įtariami gavę atlygį už šnipinėjimą Rusijai, taip pat sulaikyti. „Tai tik pradžia“, – naujienų svetainei Pravda.sk sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.
Tarp suimtųjų yra gynybos ministerijos pareigūnas ir vidaus žvalgybos tarnybos SIS darbuotojas, taip pat trečiasis asmuo, dirbęs prorusiškoje žiniasklaidoje, pranešė laikraštis „Dennik N“. Policija patvirtino, kad tiria įtariamą šnipinėjimą, bet nesuteikė jokios konkrečios informacijos apie sulaikytuosius.
Slaptoji tarnyba SIS paneigė, kad vienas iš sulaikytų asmenų šiuo metu dirbo šalies žvalgybos tarnyboje, ir pridūrė, jog kol kas neatskleis jokios papildomos informacijos. Rusija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, reaguodama į jos ambasados darbuotojų išsiuntimą.
Nors pasaulio žvalgybos tarnybos vis aktyviau naudojasi socialiniais tinklais ir kitaip prisitaiko prie lankstaus ir mobilaus šiuolaikinio pasaulio, šių tarnybų metodai išlieka fundamentaliai nepakitę. Viešąją erdvę pasiekianti informacija liudija, kad svarbiausia žvalgybos tarnyboms keliama užduotis išlieka žmogiškųjų išteklių žvalgyba (HUMINT): svarbia informacija disponuojančių žmonių nustatymas, ilgalaikių ryšių su šiais žmonėmis užmezgimas ir vėlesnis komunikacijos užšifravimas, siekiant saugiai perimti kitos valstybės paslaptis.
Kinų žaidimai LinkedIn – verbavimas išlieka verbavimas
Didžiosios Britanijos dienraštis The Times publikavo istoriją, papasakotą buvusio karinės žvalgybos karininko Philipo Ingramo. Kibernetinio saugumo ir įvairių rūšių ginkluotės ekspertas iš pradžių nė kiek nenustebo, kai socialiniame tinkle LinkedIn su juo susisiekė Robinu prisistatantis verslininkas, atstovaujantis saugumo paslaugas teikiančiai kompanijai iš Šanchajaus. Iš pradžių Robinas paprašė parengti vieša informacija pagrįstą pranešimą apie svarbiausius saugumo iššūkius. Vėliau jį vis labiau domino viešai neprieinama informacija, bet daugiausiai įtarimų P. Ingramui sukėlė Robino pasiūlymas toliau susirašinėti šifruotu elektroniniu paštu. P. Ingramas bendravimą nutraukė, o Robinas ištrynė savo LinkedIn paskyrą. „Jie būtų pavertę mane šnipu“, sakė P. Ingramas dienraščiui The Times.
Panašūs atvejai dažnai atskleidžiami ir kitose valstybėse. Vokietijoje kasmet fiksuojami tūkstančiai Kinijos žvalgybų tarnybų bandymų per LinkedIn užmegzti kontaktą su politikais ir valstybės pareigūnais. Praėjusiais metais JAV už šnipinėjimą nuteistas buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnas Kevinas Mallory’is pirmąjį kontaktą su Kinijos žvalgybos tarnybomis taip pat užmezgė per LinkedIn.
Kinijos ambasada Lietuvoje. Slaptai.lt foto
Saugumo ekspertai aiškiai identifikuoja Kinijos žvalgybos tarnybų naudojamą verbavimo LinkedIn modelį, kai pasirinktam žmogui iš pradžių pasiūloma už atlygį parašyti pranešimą, paskui jis pakviečiamas į Kiniją pristatyti temos platesnei auditorijai, o pasinaudojus vizitu Kinijoje bandoma įtikinti kontaktą atskleisti jam žinomą slaptą informaciją arba kuriamos kompromituojančios situacijos, kuriomis būtų galima pasinaudoti užbaigiant verbavimą. JAV šio tipo verbavimas kelia tokią grėsmę, kad Federalinių tyrimų biuras net užsakė sukurti specialų vaidybinį filmą, išryškinantį pavojus, su kuriais susiduriama leidžiantis į tokio tipo kontaktus su Kinijos „verslininkais“ socialiniuose tinkluose. Kinijos žvalgybos tarnybų aktyvumas LinkedIn plačiai analizuotas ir Valstybės saugumo departamento 2020 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Tačiau tai nereiškia, kad Kinijos žvalgybos tarnybos verbuoja žmones išskirtinai vien socialiniuose tinkluose. Neseniai Taivano žiniasklaida pranešė apie sulaikytus tris Taivano atsargos pulkininkus ir vieną atsargos generolą, kurie visi įtariami šnipinėję Kinijai. Pasak pranešimų, pagyvenę karininkai buvo užverbuoti įprastais būdais: siekė išvengti nemalonumų su Kinijos teisėsauga, norėjo aplankyti ten gyvenančius gimines, įsivėlė į ginčus dėl Kinijoje esančio nekilnojamojo turto. Svarbiausias iš įtariamųjų galimai bendradarbiavo su Kinijos žvalgybos tarnybomis daugiau kaip du dešimtmečius ir padėjo užverbuoti kitus karininkus.
Rusijos diplomatai ir toliau dalija „vokelius“
Rusijos ambasada Vilniuje. Vytauto Visocko foto
Į kontržvalgybos spąstus Švedijoje patekęs Rusijos diplomatas, tikėtina, taip pat užsiėmė klasikine HUMINT veikla. Švedijos nacionalinio transliuotojo duomenimis, dar prieš metus diplomatas susitiko su konsultacijomis besiverčiančiu Švedijos piliečiu, kuriam perdavė voką su maždaug trimis tūkstančiais JAV dolerių. Už tai diplomatas gavo krepšį su komercinės paskirties įslaptinta informacija. Diplomatas buvo išsiųstas iš Švedijos, o krepšio „pardavėjas“ sulaikytas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad konsultantas jau ne vienerius metus galimai teikė Rusijos žvalgybai slaptą informaciją, kurią kopijuodavo arba fotografuodavo savo darbo vietoje.
Panašiu metu pranešta ir apie kito Rusijos diplomato, oficialiai dirbusio švietimo ir kultūros srityje, išsiuntimą iš Estijos. Nors Estijos užsienio reikalų ministerija išsiuntimo nekomentavo, buvęs užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu žiniasklaidai pripažino, kad sprendimas priimtas dar jam vadovaujant ir kad Rusijos diplomatas išsiųstas dėl veiklos, nesuderinamos su oficialiomis pareigomis.
Naujausias britų SIS pasiūlymas – tapkite žvalgybos „konsultantais“
Vakarų žvalgybos tarnybų atsakas į augančią Kinijos ir Rusijos grėsmę žiniasklaidos taip pat identifikuojamas kaip visų pirma HUMINT stiprinimas. Jungtinės Karalystės (JK) spauda emocingai sureagavo į Užsienio žvalgybos tarnybos, plačiau žinomos SIS arba MI6 santrumpomis, reklaminę kampaniją, kviečiančią užsieniečius ne visos dienos darbui teikiant britų žvalgybai konsultacijas ir taip prisidedant prie SIS „pagrindinės misijos“. Reklaminiuose skelbimuose pabrėžiama, kad SIS domina įvairiais gebėjimais ir patirtimi pasižymintys žmonės, ypač, jei jie turi vertingų kontaktų Rusijoje ir Kinijoje.
Į lankstaus ir mobilaus šiuolaikinio pasaulio žodyną supakuotą pasiūlymą britų žurnalistai įvertino kaip atvirą kvietimą šnipinėti JK naudai. Šis SIS reklaminės kampanijos aspektas sukėlė didžiausius atgarsius, nors tai tik vienas iš pokyčių britų žvalgybos personalo politikoje. Konservatyvumu garsėjanti SIS gerokai pakeitė savo nuostatas ir nuo šiol priims į tarnybą ir JK negimusius jos piliečius. Be to, tarnyba savo pareigūnams panaikino viršutinę 55 metų amžiaus ribą ir nuo 21 iki 18 metų pažemino apatinę amžiaus ribą, sudarė palankesnes sąlygas dirbti žmonėms su negalia ir ėmėsi kitų priemonių personalui išplėsti ir atnaujinti. SIS personalo įvairovės kampanija visais požiūriais primena tą, kurią taip pat visai neseniai pradėjo JAV CŽA, skelbianti, kad personalo įvairovė – svarbiausias ginklas varžybose su Kinijos ir Rusijos žvalgybomis.
Britų žvalgybos būstinė
Nors naujos taisyklės leis SIS priimti į tarnybą daugiau jaunų ir šiuolaikiškų specialistų, ypač technologijų ekspertų, akivaizdu, kad žiniasklaida iniciatyvą įvertino visų pirma per klasikinės žvalgybos prizmę: kaip siekį atšviežinti žvalgybos pareigūnų sąstatą ir jų kuruojamą agentūrą. Panašu, kad, kaip ir kitos tradicinės profesijos, žvalgyba sėkmingai reaguoja į besikeičiančią žmonių elgseną ir integruoja naujausias technologijas, dėl to iš esmės nekeisdama nei savo metodų, nei darbo krypčių.
„Brexitas“ neturės neigiamos įtakos Europos žvalgybos tarnybų bendradarbiavimui, penktadienį pranešė ES kovos su terorizmu koordinatorius.
„Apsikeitimas informacija nebus paveiktas“, – Zagrebe vykusio ES vidaus reikalų ministrų susitikimo kuluaruose sakė Gillesas de Kerchove’as.
Žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas jau yra „už (ES) institucinės struktūros ribų“, o Bendrijai nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija jau yra jos dalis, jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Didžiajai Britanijai šioje struktūroje bus atstovaujama ir po to, kai šalis sausio 31-ąją paliks Europos Sąjungą. Pareigūnas sakė, kad yra kita problema – jei, ir kokia forma, Londonas turės prieigą prie ES policijos duomenų.
Didžioji Britanija žvalgybine informacija dalijasi per teisėsaugos tikslams naudojamą Šengeno informacinę sistemą (SIS). Per pastaruosius keletą metų SIS tapo svarbiu įrankiu, naudojamu sekti į Europą iš Sirijos ar Irako atkeliaujančius džihadistus.
G. de. Kerchove’as negalėjo pasakyti, kokiu būdu ES toliau bendradarbiaus su Didžiąja Britanija SIS klausimu. Tačiau „nėra neįmanoma ne su ES šalimi nare palaikyti tokį patį artimumo lygį, kaip ir su ES nare“, teigė jis.
Šią problemą greičiausiai bus imtasi spręsti vasarį prasidėsiančiose derybose tarp Londono ir Briuselio, kuriose bus bandoma pasiekti susitarimą dėl abiejų pusių ateities santykių.
G. de Kerchove’as sakė, kad ES jau kurį laiką teisėsaugos klausimais artimai bendradarbiauja su JAV, tad „būtų absurdas, jei kovojant su terorizmu mūsų geografiškai artima kaimynė atsidurtų prastesnėje pozicijoje nei amerikiečiai“.
ES pareigūnas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Irake ir Sirijoje. Jis teigė, kad po naujausių įvykių, „Islamo valstybė“ (IS) gali siekti „atstatyti“ savo veiklą, o JAV karių patraukimas „neabejotinai susilpnins Irako kariuomenės pajėgumą kovoti su (IS) likučiais“.
Kapitonas Džordžas Hilas (George Hill) – britų žvalgas, dirbęs kartu su šnipinėjimo asu Sidniu Reiliu (Sidney Reilly) Rusijoje bolševikų revoliucijos laikotarpiu.
Didžiosios Britanijos armijos eilinis Džordžas Hilas buvo sužeistas pirmojo pasaulinio karo pradžioje.
Po to jį, laisvai kalbantį rusiškai ir vokiškai, pasiuntė į Britanijos saugumo tarnybą (MI5), kur jis buvo pakeltas į karininkus. Apsimetęs bulgaru, jis prasiskverbė į internuotųjų stovyklą Balkanuose ir surinko ten reikalingų žinių.
