Erkė – pavojinga žmogui. Slaptai.lt nuotr.
Nors erkės suaktyvėja kovo mėnesį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė sako, kad tinkamiausias metų laikas pasiskiepyti nuo erkinio encefalito yra žiema.
„Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus, bet geriausia tą padaryti žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas“, – Eltai perduotame komentare teigia M. Žygutienė.
Tačiau, anot jos, dažniausiai žmonės skiepų kabineto duris praveria pavasarį ir aktyviausiai skiepijasi gegužę, kai žiniasklaidoje pasirodo naujienos apie gamtoje pabudusias erkes.
„Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams“, – pažymi NVSC specialistė.
Šaltuoju metų laikotarpiu taikomas įprastinis skiepijimo planas, o, anot jos, prasidėjus erkių aktyvumui, rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą planą.
„Abu skiepijimo planai yra vienodai veiksmingi“, – tikina M. Žygutienė.
Pagal įprastinį planą, pirmąja vakcinos nuo erkinio encefalito doze galima pasiskiepyti bet kada, antroji vakcinos dozė skiriama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, o trečioji dozė – po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės.
Pagal greito skiepijimo planą, pirmąja vakcinos doze taip pat galima pasiskiepyti norimu laiku, antrąja – praėjus 7–14 dienų nuo pirmosios dozės, o trečioji dozė skiriama po 5–12 mėnesių nuo antrosios dozės.
NVSC duomenimis, pirmieji erkinio encefalito atvejai registruojami balandį, praėjus mėnesiui nuo erkių suaktyvėjimo. Didžiausias atvejų skaičius užregistruojamas nuo birželio iki spalio mėnesio.
Sulaukę baltų Kalėdų, vieni kitiems palinkėję sveikatos, ištvermės, pradėjome naujuosius 2022 – ius metus su viltimi, kad bus sutramdyta pandemija, kad šiemet bus daugiau šviesos ir tiesos. Gal buvo ir tokių, kurie klausė savęs kuo džiuginau per praėjusius metus savo artimuosius, ar kuo nors buvau naudingas savo kraštui, kur klydau…
Nuo žiemos lig žiemos bėga mūsų dienos, įprasmintos mokslu, savo pašaukimo ieškojimu, džiuginančios darbo vaisiais, dovanojančios Būties džiaugsmo akimirkas. Toje kasdienybėje būna ir šventinių dienų: religinės ir valstybinės šventės, gimtadieniai ir vardadieniai. Atrodė, kad kiekvienam lietuviui ypač reikšminga ir svarbi Sausio 13 – oji. Tą dieną prisimename kovos už laisvę kainą, pagerbiame žuvusius, užjaučiame kentėjusius sužeidimus, praradusius sveikatą, daugelis atminties akimis regime ir save budinčius prie parlamento rūmų ar televizijos bokšto, sėdinčius darganotą naktį prie laužo, geriančius kažkieno atneštą arbatą, valgančius įduotus sumuštinius. Matome save dainuojančius, einančius pasitikti tankų… Visi mes broliai ir sesės, visi Lietuvos vaikai.
Aš matau dar ir garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, dabar jau šviesios atminties Domicelę iš nuošalaus kaimo, nežinia kaip pasiekusią Vilnių, jau antrą parą budinčią prie parlamento. Pastebėjusi mano nuostabą jinai paaiškino:
Menka iš manęs gynėja, bet aš galiu užstoti jaunesnį, Lietuvai reikalingesnį žmogų.
Nėra abejonės, kad dauguma tada tenai buvusių, kaip ir Domicelė, buvo pasirengę aukoti savo gyvybę. Taigi, toji pasiaukojimo dvasia siekiant laisvės jungė ir vienijo, neleido pabėgti iš baimės, palūžti. Sausio 13-osios esmė šiandien daugeliui mūsų yra įgavusi sakralinį atspalvį.
Tai, ką pamatėme ir išgirdome šiemet Nepriklausomybės aikštėje minint Sausio 13 – osios metines, įteikiant Laisvės premiją pogrindinės „Katalikų kronikos“, leidėjoms vienuolėms, šiurpino, piktino, skaudino. Kas gi tie, kurie nuo pykčio iškreiptais veidais šaukė, švilpė, baubė, visaip trukdė jiems neįtikusiems kalbėtojams? Žema, šlykštu, koktu… Įsižiūrėkime į šią publiką žurnalistų užfiksuotuose kadruose. Kai kurių moterų ir vyrų veidai liudija apie jų gyvenimo būdą. Nereikia būti psichologu, kad nepastebėtum tų ženklų. Apranga, bendra išorė nerodo, kad šitie rėksniai būtų apskurę, nuskurdę, badaujantys. Kai kuriuose veiduose piktdžiugiškos šypsenos. Kas tai, kerštas, pavydas ar tiesiog malonumas kitą žeminti, skaudinti? Šitame neva teisybės ir lygybės ieškotojų būryje matome ir pajautusių gėdą, nenorinčių, kad būtų atpažinti. Gal jie jau suvokia, kad buvo suklaidinti, pateko į kompaniją, kur negalioja jokios moralės normos, nieko nėra švento. Jie nori būti vadinami žmonėmis, bet kas užmiršta, kad žmogiškumas neįmanomas be padorumo, tasai tik žmogėno vardo vertas.
Šie žmogėnai savo elgsena ir „kultūra“ žeidė minėjimo dalyvius, žuvusių artimuosius, visus tuos, kurie anuo metu budėjo prie parlamento, televizijos bokšto, skaudino ir visus geros valios žmonės. Išniekino jie ir tautinę atributiką, mūsų trispalvę vėliavą. Virš jų galvų kur kas labiau būtų tikę plevėsuoti kitokios spalvos vėliavoms.
Šis nemalonus įvykis verčia susimąstyti, kodėl yra manančių, jog galima laisvė ir demokratija be pareigos, atsakomybės, be pilietiškumo ir santarvės? Demokratija pykčiui, melui, šmeižtui, bukumui!?
Mes, lietuviai, parodėme pasauliui Baltijos keliu ir Sausio 13 –tąja, kokia jėga yra vienybėje ir santarvėje. Sustabdė tankus, privertė nešdintis okupantus. Sunerimo tamsos jėgos, ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti panorusius eiti į šviesą, į tiesą. Įsitikino, kad pasitelkus melą, šmeižtą, patyčias sukiršina, supriešina visus visuomenės sluoksnius, ardo vienybę ir santarvę.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas. Slaptai.lt nuotr.
Kokia trapi žmonijos esatis, kokie visi mes laikini byloja globaliu mastu išplitusi pandemija. Regis, akistata su šia baisia nelaime, belaikės mirties grėsmė, skaudžios netektys turėjo žmones vienyti, sužadinti atjautą. Deja… Užuot visi džiaugęsi, jog mokslininkai nedelsiant sukūrė vakciną, išgelbėjusią milijonus gyvybių, atsirado taip vadinamų antivakserių, kurie nenori skiepytis ir kitus ragina ignoruoti medikų pagalbą ir net maištauti, kad valstybė nori gelbėti, perka vakciną, skelbia karantiną. Koks paradoksas, kone visų šalių visuomenėse yra nemažai žmonių, kurie it vaikai tėvų vedami pas gydytoją ar nenorintys gerti karčių vaistų aikštijasi, reikia juos masinti saldainiais arba varu varyti. Keista, kad patikima tais, kurie dedasi protingesniais už virusologus, nemato statistinių duomenų ir nepamąsto, kiek iš tų tūkstančiais susirgusių būtų mirusių, jei ne skiepai. Natūralu, jog miršta vienas kitas ir pasiskiepijęs, šimtaprocentinio veikimo vakcina dar neišrasta. Nenorintiems skiepytis nė motais, kad jų užgaida palengvina galimybę plisti užkratui. Net ir kai kurie katalikai nesiskiepija, praleidžia pro ausis popiežiaus užuominą, kad tie, kurie skiepijasi, gelbsti nuomirties ne tik save, bet ir kitus, yra artimo meilės akcijos dalyviai. Žinant šias kovos su pandemija peripetijas peršasi ironija: tebūnie ramybėje bijantys skiepų labiau negu mirties su ilgai trunkančia agonija.
Tado Gutausko „Laisvės kelio” skulptūra, pastatyta Baltijos kelio atminimui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar grįžkime prie Vilniaus Nepriklausomybės aikštės herojų. Jau svarstoma, kokią kiaulystę jie iškrės Vasario 16 –osios proga. Kardinolas Sigitas Tamkevičius vadovaudamasis Kristaus žodžiais „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“ žada už juos melstis. Tačiau šitie žino, ką daro ir iš kur rėmėjų pinigai kvepia. Neleiskim iš mūsų ir iš to, kas mums šventa, tyčiotis. Argi nėra pas mus kam tramdyti chuliganizmo? Ar nevertėtų teisėsaugai pasidomėti sumaišties iniciatoriais?
Tenisininkas Novakas Džokovičius. EPA – ELTA foto
Belgradas, sausio 17 d. (AFP-ELTA). Serbų teniso žvaigždė Novakas Džokovičius po savo deportacijos iš Australijos grįžo į Belgradą.
Dešimtims žurnalistų ir aistruolių pirmadienį laukiant prie oro uosto Serbijos sostinėje, 34-erių sportininkas paliko pastatą pro šoninį išėjimą, sakė vienas apsaugininkas.
Nuo koronaviruso nepasiskiepijęs N. Džokovičius norėjo dalyvauti „Australian Open“ turnyre Melburne, nors Australija įsileidžia tik visiškai paskiepytus užsieniečius. Į šalį atskridęs serbas pateikė pareigūnams medicininę pažymą dėl gruodžio 16 dieną gauto teigiamo COVID-19 PGR testo rezultato. Tačiau pareigūnai jo pateiktą dokumentą atmetė ir nurodė, kad to įvažiavimui į šalį nepakanka.
Po teisinio ginčo buvo galutinai anuliuota N. Džokovičiaus viza. Dabar jam gresia trejų metų draudimas atvykti į Australiją.
Novakas Džokovičius. tenisininkas. EPA – ELTA nuotr.
Belgradas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). Novakas Džokovičius yra „politinės raganų medžioklės“ auka, ketvirtadienį pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, Australijos valdžiai pareiškus, kad sportininkas nesilaikė griežtų atvykimo per pandemiją reikalavimų.
34-erių metų geriausio pasaulio teniso žaidėjo advokatai skundžia sprendimą, tačiau nesėkmės atveju sportininkas bus deportuotas iš Australijos.
Vakcinacijos skeptikas N. Džokovičius buvo sulaikytas atvykęs į Melburno Tulamarino oro uostą, nes nepateikė „tinkamų įrodymų“ dėl dvigubos vakcinacijos ar medicininės išimties. Trečiadienį N. Džokovičius atvyko į Melburną, kai „Australian Open” organizatoriai jam suteikė medicininę išimtį. Jis tikėjosi apginti savo karūną per „Australian Open“ čempionatą ir laimėti precedento neturintį 21-ąjį „Didžiojo kirčio“ titulą. A. Vučičius tvirtino, kad N. Džokovičius persekiojamas, nes kitiems tenisininkams buvo leista atvykti į Australiją suteikus medicininę išimtį.
„Tai nėra sąžiningas žaidimas, tai – politinė raganų medžioklė (vykdoma prieš Novaką), kai visi, įskaitant Australijos ministrą pirmininką, apsimeta, jog taisyklės taikomos visiems“, – žiniasklaidai sakė A. Vučičius. Pasak jo, Serbijos valdžia du kartus susisiekė su Australijos ambasadoriumi, o Serbijos ministrė pirmininkė Ana Brnabič kalbėsis su vyresniuoju Australijos vidaus reikalų departamento nariu.
Serbai nori, kad Australijos valdžios institucijos bent jau leistų N. Džokovičiui, kol nagrinėjamas jo skundas, pasilikti name Melburne, kurį jis išsinuomojo „Australian Open“ turnyrui (jis vyks nuo sausio 17 d. iki sausio 30 d.), o ne viešbutyje, į kurį jis išsiųstas.
Elgesį su N. Džokovičiumi A. Vučičius apibūdino kaip „gėdingą tikrąja to žodžio prasme“. „Bijau, kad šis nepaliaujamas politinis Novako persekiojimas tęsis tol, kol jie galės ką nors įrodyti, nes tuomet, kai negali ko nors nugalėti, imiesi panašių dalykų“, – sakė A. Vučičius.
Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilnius, gruodžio 27 d. (ELTA). Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda jau paskiepijo didelę dalį migrantų, įsikūrusių laikinose stovyklose mūsų šalyje, ir tam panaudojo 364 dozes vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19).
Kai kurie iš jų jau yra pasiskiepiję ir antrąja doze bei laukia sustiprinančiosios, o kiti skiepijasi pirmą kartą. Prie sėkmingos vakcinacijos prisidėjo ir NKC partneriai, ir migrantų gretose buvę medikai. Išankstiniais skaičiavimais, vakcinacija reikalinga keliems šimtams migrantų.
Nuo spalio vidurio migrantus skiepyti pradėjusi NKC komanda vyksta į laikinąsias jų stovyklas Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Užsieniečių registracijos centrus Kybartuose bei Medininkuose.
Čia įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai skiepijami saugiomis ir Europoje pripažintomis „Pfizer“ vakcinomis, kurios užtikrina didesnį atsparumą COVID-19 virusui ir neleidžia jam plisti laikinose migrantų stovyklose. Skiepijant didžiausias dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiausiems – šeimoms ir vaikams nuo 12 metų. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši vakcina, yra ta, kad ja galima skiepyti šio amžiaus vaikus.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, skiepijant migrantus, atvykusius iš tolimųjų šalių, tenka susidurti su pačiais įvairiausiais iššūkiais dėl kalbos, dokumentų neturėjimo.
„Vienas iš jų – sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, kiek migrantų paskiepyta, nes jie be dokumentų, tenka pasikliauti jų žodine informacija, ar jie skiepijasi pirmą, ar antrą kartą, ar iki atvykstant į Lietuvą buvo pasiskiepiję kitomis vakcinomis, ar turi kokių nors sveikatos problemų. Be to, būna ir taip, kai atvykstame skiepyti antrąja doze stovyklose įsikūrusių žmonių, kai kurie iš jųyra perkelti į kitą stovyklą“, – sako D. Gutauskas.
Tad, pasak jo, kalbant apie paskiepytus migrantus tiksliausia įvardinti panaudotą vakcinų skaičių.
„Nepaisant to, kad daugelis turėjo laikinus dokumentus, bet duomenų bazė dar nebuvo galutinai suformuota. Teko duomenis apie migrantus informacinėje sistemoje suvesti patiems nuo pradžios iki pabaigos, kai skiepijant Lietuvos gyventojus sugaištamos vos kelios sekundės. Iššūkis – ir kalbos barjeras. Kurdų, sirų, arabų, persų kalbomis kalbantys užsieniečiai kai kuriais atvejais kita kalba ir nekalba, taigi bendrauti buvo sudėtinga. Tai kompensavo geranoriška aplinka, kebliomis situacijomis visi stengėmės susitelkti ir vieni kitiems padėti“, – sako D. Gutauskas.
Laikinose stovyklose įsikūrę tolimųjų šalių piliečiai atvykusius skiepyti NKC mobilios komandos ekspertus priima pagarbiai, tolerantiškai ir nekyla konfliktų, net jei ne viskas vyksta skandžiai.
„Be to, Kybartuose atsirado ir du gydytojai migrantai, kurie labai profesionaliai atliko paruošiamuosius vakcinacijos veiksmus – išsiaiškino kurie žmonės jau buvo skiepyti ir kiek kartų, ar buvo sirgę koronavirusu. Vakcinacijos dieną šie užsieniečių gydytojai atliko visus prevencinius veiksmus – matavo temperatūrą, dezinfekavo visiems rankas, aiškino vakcinacijos anketos klausimus norintiems skiepytis, atsakinėjo į kitus rūpimus klausimus“, – sako D. Gutauskas.
Ši socialiai atsakinga iniciatyva įgyvendinama su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuru Lietuvoje ir Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi. PSO biuras dengė logistikos ir aktualios informacijos spausdinimo išlaidas užsienio kalbomis, o Raudonojo kryžiaus atstovai nuolat talkina visų išvykų metu ir padeda bendrauti su užsieniečiais jų gimtąja kalba.
Migrantų vakcinavimo iniciatyva yra įgyvendinama kartu su Vyriausybės kanceliarija ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Sostinėje nuo COVID-19 skiepijami mažieji vilniečiai. Vilniaus m. sav. nuotr.
Vilnius jau skiepija nuo COVID-19 jauniausią amžiaus grupę – vaikus nuo 5 iki 11 metų, jų sostinėje yra daugiau nei 43 tūkst. Per likusias savaitės dienas planuojama paskiepyti apie 1300 šio amžiaus vaikų, o iki didžiųjų metų švenčių skiepui iš viso užregistruota beveik 2000 vaikų, tokius skaičius skelbia savivaldybė.
Pasak savivaldybės atstovų, vos paskelbus registracijos skiepams startą, per parą buvo užimta daugiau nei pusė paskirtų laikų, o trečiadienį buvo likę 30 registracijos vietų šiai savaitei. Kitai savaitei dar likę maždaug du trečdaliai registracijos laikų, todėl tėvai raginami pasinaudoti galimybe paskiepyti savo vaikus dar prieš šventes. Tikimasi, kad vaikus sparčiai skiepijant ir kitoms valstybėms, neatsiliks nei Vilnius, nei Lietuva.
„Nors jau visi gyvename šventine nuotaika, atsipalaiduoti negalime, nes virusas niekur nedingo. Šiandien džiaugiamės, kad šventes sutikti mažieji vilniečiai ir jų tėveliai galės ramiau – paskiepiję savo vaikus ir taip apsaugodami juos nuo klastingo viruso pinklių. O kad virusas neaplenkia mažųjų gyventojų, rodo ir išaugę užsikrėtusių vaikų skaičiai – Vilniaus švietimo įstaigose COVID-19 serga 600 vaikų, dar beveik tiek pat izoliuojasi“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vakcinacijos koordinatorius Kipras Krasauskas.
Šią savaitę Vilniuje 5-11 metų amžiaus grupės vaikus skiepija „Litexpo“ vakcinacijos centras, Antakalnio, Centro poliklinikos bei Vilniaus rajono centrinė poliklinika.
5–11 metų amžiaus vaikai skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech“) vakcinos doze. Paprastai ir patogiai užregistruoti vaiką skiepui jų tėvai (įtėviai) gali internetu – www.vakcina.vilnius.lt arba www.koronastop.lt, taip pat paskambinę trumpuoju numeriu 1808.
Vienas iš tėvų turi lydėti vaiką į vakcinacijos vietą ir atvykus pateikti savo bei vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikia.
Savivaldybės duomenimis, iki šiol nuo vasaros pradžios skiepytis nuo COVID-19 galėjo ir visi 12 metų bei vyresni gyventojai. Nuo to laiko sostinėje paskiepyta beveik 53 proc. 12–15 metų amžiaus vilniečių, ir net 78 proc. 16–24 metų amžiaus grupės gyventojų.
Savaitgalį į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Šį savaitgalį įvairiuose Europos šalių miestuose vyko tūkstantiniai protestai prieš koronaviruso plitimui pažaboti paskelbtus ribojimus, pranešė policija.
Remiantis Vienos policijos pranešimais, į Austrijos sostinės gatves šeštadienį išėjo 40 tūkst. žmonių – daugelis jų buvo nusiteikę prieš vasarį šalyje įsigaliosiančią vakcinacijos prievolę. Sulaikyti penki žmonės. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Ne – privalomiems skiepams“ ir „Vaikus saugo Jėzus, o ne vakcinos“. Daugelis jų nedėvėjo kaukių.
Tuo metu Briuselio policija per sekmadienį vykusį protestą prieš koronaviruso ribojimus panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas. Remiantis preliminariais pareigūnų skaičiavimais, akcijoje dalyvavo apie 8 tūkst. žmonių. Naujienų agentūros „Belga“ paskelbtoje medžiagoje matyti protestuotojus prižiūrintys, kovinę aprangą dėvintys policijos pareigūnai.
Taip pat gauta pranešimų apie Utrechte, Nyderlanduose, vykusį protestą su 5 tūkst. dalyvių. Tačiau čia, skirtingai nei per ankstesnes demonstracijas, smurto nebūta.
Į protestus prieš koronaviruso ribojimus visoje Europoje rinkosi tūkstančiai. EPA-ELTA nuotr.
Liuksemburge demonstrantai šturmavo žiemos mugę, ir, nepaisydami patekimo taisyklių, griovė pastatytas užtvaras, pranešė policija. Anot pareigūnų, būta „nedidelių konfliktų“ ir kalėdinė mugė buvo uždaryta. Kadangi protestuotojai turėjo ketinimų žygiuoti vyriausybės pastato link, policija blokavo jų kelią. Manoma, kad demonstracijose dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių.
Apie keletą protesto akcijų taip pat pranešė Italijos policija – nuo kelių dešimčių žmonių Romoje iki tūkstančių Turine ir Bolonijoje. Apie smurtą nepranešta, tačiau gauta informacijos apie kaukių dėvėjimo taisyklių pažeidimus.
Šeštadienį į protestus rinkosi ir kai kurių Vokietijos miestų, įskaitant Berlyną ir Hamburgą, gyventojai.
Cato instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Tom G. Palmer. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švaistyti energiją siekiant įtikinti vaikus, kad šie dėvėtų kaukes, kol važinėjasi dviračiu – kvaila, įsitikinęs JAV įsikūrusio libertarinės minties analitinio centro „Cato institute“ vyriausiasis mokslo darbuotojas Tomas G. Palmeris. Pasak jo, skirtingų žmonių atžvilgiu turi būti pasirenkamos skirtingos pandemijos valdymo priemonės, atsižvelgiant į tai, kokią riziką jiems kelia koronavirusas.
Interviu naujienų agentūrai ELTA politikos mokslininkas įvertino, kiek įtakos, skatinant vakcinaciją, galėjo turėti sprendimas Lietuvos senjorams skirti 100 eurų priedus. Taip pat jis pateikė savo vertinimą dėl visiškai priešingos politikos, vykdomos Graikijoje. Šios šalies Vyriausybė nusprendė skirti baudas vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims, kurie nebus pasiskiepiję iki sausio vidurio.
Tačiau T. G. Palmeris įsitikinęs, kad nė viena iš šių priemonių nėra efektyvi. Jo nuomone, teisingesnis kelias galėtų būti sveikatos draudimo kainų, vakcinų atsisakiusiems didinimas, arba sprendimas apskritai neteikti medicininės pagalbos nepasiskiepijusiems asmenims, kurie užsikrėtė koronavirusu.
„Manau, kad tai akivaizdus sprendimas – arba grindžiant atitinkamomis rizikomis draudimo kainos pakyla drastiškai, arba draudimo kompanijos gali taikyti politiką, kuria sakoma: jeigu tu patenki į ligoninę dėl koronaviruso – tavo draudimas šiuo atveju negalioja“, – Eltai teigė „Cato institute“ mokslininkas.
Nevyriausybinės organizacijos „Atlas Network“ tarptautinių programų viceprezidento pareigas taip pat einantis politikos teoretikas neabejoja, kad dalies visuomenės požiūrio į vakcinaciją pokyčius lėmė ir tai, jog demokratinius režimus sužlugdyti nuolat siekiančios Rusija ir Kinija skleidžia dezinformaciją. Kaip vieną iš pavyzdžių jis pateikia Pekino pastangas Azijoje diskredituoti Vakarų valstybėse sukurtas vakcinas, taip siekiant paskatinti vietos gyventojus pasirinkti būtent kiniškąjį skiepą.
„Čia ima veikti priešiški veikėjai, kurie trokšta chaoso ir žlugimo. Viena vertus, Kremlius, bet kartu ir Xi Jinpingo diktatūra. Kinijoje ir Tailande jie užtvindė socialinius tinklus pareiškimais, kad „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ nužudys tave. Ir, žinoma, kad vienintelės vakcinos, kurios veikia, yra „Sinopharm“ ir „CoronaVac“ (…) tai buvo tyčia Kremliaus ir Kinijos valdžios paskleista dezinformacija“, – tvirtina jis.
Interviu Eltai ponas T. G. Palmeris išsakė kritiškas įžvalgas dėl pandemijos metu daugelyje valstybių taikytos pinigų spausdinimo ir subsidijų politikos, sukėlusios milžinišką infliaciją. Taip pat mokslininkas išdėstė savo požiūrį, kada, remiantis naudos didinimo ir žalos mažinimo principu – utilitarizmu, gali būti pagrindžiami tam tikri karantininiai ribojimai.
– Dažnai girdime populiariu tapusį šūkį „mano laisvės pasibaigia ten, kur prasideda kitų žmonių laisvės“. Jis vis kartojamas dalies politikų, kurie palaiko privalomą vakcinaciją, tam tikrus karantino suvaržymus. Taigi, ar sutinkate, kad šiuo metu, gyvenant pandemijos sąlygomis, šis ribotos laisvės principas yra pakankama priežastis pateisinti tam tikrus suvaržymus?
– Manau, kad tai yra empiriniai klausimai. Kas kartą, kai esame situacijoje, kurioje gali atrodyti, kad turime viena su kita konfliktuojančias teises, įprastai pakrypstame utilitarizmo linkme tam, kad tokias situacijas išspręstume. Faktai apie epidemiologiją, virusologiją tampa ypač svarbūs sprendžiant tokius konfliktus. Toliau kelčiau du reikalavimus: viena vertus, tu turi teisę gyventi tokį gyvenimą, kokį pasirenki. Kita vertus, negalima reikšti pretenzijų į teisę užkrėsti kitus žmones kokia nors užkrečiama liga. Ypač tokia, kuri lemia hospitalizaciją ir mirtį. D. Grybauskaitė pasiskiepijo nuo COVID-19. Prezidentės biuro nuotr.
Taigi, kaip reikėtų rasti kelią tarp šių dviejų reikalavimų? Manau, kad tam reikalinga laisvės prielaida, kuri sako, kad suvaržymai turi būti pagrįsti. Negalima sakyti: daryk tai, nes aš, prezidentas, taip liepiau. Tačiau, kai ieškant suvaržymų pagrįstumo pasiūloma, kad tai išgelbės kitų žmonių gyvybes, kad tai sumažins užkrečiamosios ligos plitimą, manau, kad visuomenės sveikatos apsaugos priemonės gali būti reikalingos, ir šios priemonės netgi gali vesti prie suvaržymų. Laikinai. Tokių laikinų suvaržymų, kaip masinių susibūrimų ribojimas. Pietų Korėjoje pirmasis židinys buvo atsektas vienoje milžiniškoje bažnyčioje, kurioje vyksta evangeliniai ritualai. Į šiuos ritualus įeina vienas kito apkabinimai. Taigi, ten buvo nustatyta, kad liga taip išplito po visą šalį. Ar teisėta tam tikru trumpalaikiu periodu apriboti šiuos renginius, itin skatinančius plitimą? Manau, kad taip. Tačiau reikėtų suprasti, kad tai išimtinės priemonės, kurios turėtų būti labai ribotos, o dabar, kai turime vakcinas, manau, kad šių suvaržymų reikėtų atsisakyti.
– Jūs, netgi laikydamas save libertaru, sutinkate, kad tam tikri suvaržymai yra galimi. Tuo metu čia, Lietuvoje, neretai dalis žmonių mėgsta teigti, kad šie ribojimai yra žmogaus teisių pažeidimai. Dažniausiai tokie žmonės iš karto imami laikyti antivakseriais. Tačiau kartu, ką galima pastebėti, kad jie dažniausiai yra tie, kurie niekada anksčiau nerėmė žmogaus teisių idėjų. Jie „pasigavo“ šį naratyvą tik dabar ir vis kartoja, kad tai yra žmogaus teisių pažeidimai, nors apie žmogaus teisių pažeidimus niekada anksčiau nekalbėjo. Taigi, ar nematote tam tikros problemos tame, kad tai, jog būtent tie žmonės, kurie niekada anksčiau nekėlė žmogaus teisių klausimų, dabar garsiausiai kalba apie žmogaus teisių pažeidimus?
– Mįslinga yra tai, kad kai kurios antiliberalios jėgos visoje Europoje yra ir tos, kurios reiškia pretenzijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, netgi lygina šiuos pažeidimus su nacistine Vokietija. Tai yra išties neįtikinėtina vaizduotė. Ironiška, kad šie žmonės nėra tie, kurie įprastai kalbėtų apie žmogaus teises, bet staiga tai tampa jų kampanijos kertine ašimi. Būsiu tiesmukas. Manau, kad galime jausti, jog prie dalies to prisidėjo Kremlius. Nežinau, kokia tiksliai situacija Lietuvoje, tačiau neabejotina, kad Vokietijoje, kitose Europos šalyse Kremliaus dezinformacijos kampanijomis itin aktyviai reklamuojamos antivakserių temos. Nes jie, siekdami naudos sau, tiesiog nori sukelti žalą europiečiams. Taip pat jie siekia destabilizuoti liberaliosios demokratijos sistemą, siekdami sukelti poliarizaciją ir trintis. Skiepų klausimas buvo puikus šiems tikslams pasiekti. Manau, kad ironiška yra tai, jog labiausiai prieš laisvę pasisakančios galios Europoje šiandien naudojasi šiomis teatro lėlėmis – žmonėmis, kurie įprastai nekalba apie savo laisves.
– Kita vertus, tie patys žmonės, kurie skundžiasi dėl žmogaus teisių pažeidimų, taip pat akcentuoja, kad valdžia nesistengia pakankamai diskutuoti, jog juos įtikintų. Taigi, ar manote, kad valdžia kartais turėtų skirti daugiau dėmesio įtikinėjimui, vietoje tiesioginių suvaržymų įvedinėjimo. Taip galbūt Rusijai ir kitiems nedemokratiniams režimams nebūtų suteiktos galimybės aiškinti apie žmogaus teisių pažeidimus? Galbūt yra kitų įrankių, be suvaržymų, tam, kad būtų sprendžiamos pandemijos problemos?
– Vienas sukrečiantis dalykas yra tai, kad net prieš įvedant lokdauną Jungtinėse Valstijose, naudojimasis restoranų paslaugomis, skrydžiai ir kelionės traukiniais sumažėjo taip drastiškai, dar net neprasidėjus jokioms diskusijoms apie galimus suvaržymų įvedimus. Žmonės žinojo, kad vyksta kažkas trikdančio ir bauginančio, jog žmonės pradeda mirti ir daugėja intensyvios priežiūros skyrių ligoninėse užimtumas. Taigi, tai įvyko dar prieš prasidedant valdžios vykdomiems veiksmams. Taip vyko, nes žmonės kreipė dėmesį į naujienas ir ėmėsi proaktyvių žingsnių tam, kad apsaugotų save. Todėl nemanau, kad žmonės keičia savo elgesį ir reakciją tik dėl teisinių sankcijų ar policijos veiksmų. Jie tai daro patys dėl labai paprastos priežasties – daugelis žmonių nenori mirti. Jie nenori susirgti.
– Ganėtinai gera motyvacija.
– Manau, kad pačioje pradžioje buvo padaryta baisių klaidų, dažniausiai sukeltų valdžios, o ne privačių asmenų. Pirmiausiai tai susiję su negebėjimu apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, – konkrečiai, senyvo amžiaus gyventojus. Jeigu pažiūrėsime į mirtingumo rodiklius senjorų globos namuose, mirtingumo rodikliai šiose vietose buvo stulbinami. Tai buvo baisu. Daugeliu atvejų nebuvo imtasi jokių veiksmų tam, kad apsaugotume šiuos žmones, kuriems kyla didžiausia rizika. Vienas iš labiausiai šokiruojamų atvejų buvo Niujorke, kur gubernatorius paskelbė abejotino teisėtumo įsakymą, praktiškai reikalaujant priimti užsikrėtusius žmones į šiuos senyvo amžiaus žmonių namus. Ir infekcija šiose vietose tiesiog išplito kaip miškų gaisras. Taigi, manau, kad mums reikia išmokti, jog apsaugos priemonės, nukreiptos apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas. Latvijos prezidentas paskiepytas nuo COVID-19. EPA-ELTA nuotr.
– Kai kurios valstybės, tokios kaip Graikija, siekdamos apsaugoti labiausiai pažeidžiamus, ėmėsi tokių veiksmų kaip baudos, jeigu atsisakoma pasiskiepyti. Jie pradėjo skirti baudas pensininkams todėl, kad šie nusprendė nesivakcinuoti. Kaip manote, ar tai yra gera kryptis, siekiant paskatinti žmones nueiti savo skiepo dozės, ar manote, kad yra geresnių skatinamųjų įrankių?
– Mąsčiau ir skaičiau apie šį klausimą jau kurį laiką, ir man keista tai, kad baudos taikomos tik šiems, patiems pažeidžiamiausiems. Motyvuojama tuo, kad jie yra tie, kuriems kyla didžiausia rizika užsikrėtus. Bet jie jau turi ganėtinai svarią paskatą. Jeigu jie nesaugos savo gyvybės, ar jiems tikrai rūpės 200 eurų? Man nėra visai aišku, ar tai turės tokį didelį poveikį šiai visuomenės daliai. Menkai tikėtina, kad jie tai darys dėl savo pačių gerovės. Manau, kad geresnis argumentas už vakcinaciją yra kitų žmonių gerovė. Jeigu nori prisiimti rizikas, kurios paveikia tik tave, – tai tavo reikalas. Kiek kitaip yra, jeigu ši rizika veikia kitus žmones, ir tuomet įsitraukia valdžia. Todėl šis graikų pasiūlymas sužadino mano smalsumą ir man reikės daugiau apie tai paskaityti ir pagalvoti. Tačiau manau, kad tai bloga kryptis. Tokia priemonė būtų daug labiau pateisinama, jeigu ji būtų nukreipta į tuos, kurie, tarkime, rūpinasi senjorais. Arba į ligoninių darbuotojus, slaugytojus. Daug stipresnį pagrindimą matau jų atžvilgiu negu kad pačių senyvo amžiaus žmonių atžvilgiu, kadangi senjorų atveju tai daug labiau susiję su savisauga. Didesnį susirūpinimą man kelia užkrėtimo elementas – žmonės gali prisiimti rizikas, susijusias su jų pačių gyvenimu, bet negali reikšti pretenzijų į teises imtis rizikingo elgesio, kai rizika kyla kitam žmogui.
– Čia, Lietuvoje, kita vertus, mes taikėme priemonę, kuomet vietoje baudos 100 eurų buvo siūloma kaip premija vien už tai, kad pasiskiepytum. Tai ganėtinai priešinga kryptis – pozityvus įrankis. Taigi, jeigu sakote, kad žmonės jau yra motyvuoti nenumirti, ar manote, kad kažkokiomis pozityviomis priemonėmis mes galime paskatinti žmones pasirinkti skiepą?
– Manau. Kai mąstote apie didelius skaičius, reikėtų pamąstyti ir apie tai: nėra sunku pasiekti 10 proc. pasiskiepijimo ribą – jie yra labiausiai motyvuoti. Toliau – atitinkamai. Kai pasiekiamas vis didesnis populiacijos procentas, būtina suprasti, kad pasiekti dar vieną procentą kainuoja vis daugiau. Tam, kad jie iki šiol nepasiskiepijo, yra kažkokia priežastis. Jeigu tu pasieki 64 proc., kas atstumia 65-ąjį procentą nuo pasiskiepijimo? Ta pati žinutė, kuri suveikė skatinant pirmąjį procentą, nesuveiks skatinant 65-ąjį. Pasiekus 60–70 proc., kiekviena papildoma procentinė dalis reikalauja tam tikro papildomo paskatinimo. Todėl manau, kad tam reikalingos ir viešos žinutės ne tik iš valdžios, bet ir iš mokslininkų, medikų, religinių institucijų ir kitų.
– Neretai valstybės įsikišimo, suvaržymų ir karantino šalininkai jų kritikams atsako, kad tai, jog turime nepasiskiepijusių žmonių, yra ganėtinai brangu, kadangi jiems reikia teikti papildomas sveikatos apsaugos paslaugas. Taigi, galbūt kainos požiūriu rinkos dėsnių taikymas sveikatos sistemoje taip pat būtų tam tikra paskata? Taip, kad tektų prisiimi asmeninę atsakomybę ir iš to kylančią kainą?
– Aš moku mažesnes gyvybės ir sveikatos draudimo priemokas, kadangi aš nerūkau. Galėčiau rūkyti, ir tada vėžio, kitų ligų rizika man būtų didesnė, priemokų kaina tada pakiltų. Nematau jokios priežasties, kodėl vakcinacija nuo COVID–19 būtų kažkuo kitokia. Jeigu kažkas pasirenka nesivakcinuoti, tai turėtų atsispindėti bent draudimo kainoje. Singapūras, kuriame yra labiau komplikuota, tačiau privati draudimo sistema (tai privaloma, tačiau draudiminė sistema), ten, jeigu atsisakai COVID–19 vakcinos, kuri tau pasiūloma nemokamai, tuomet draudimo kompanija neapmokės tavo gydymo ligoninėje arba gydymo kainos, jeigu užsikrėtei koronavirusu. Manau, tai yra pagrįsta. Kodėl mano veiksmai ir sprendimai turėtų kainuoti kitiems? Kinijoje testuojami žmonės dėl koronaviruso. EPA – ELTA nuotr.
Deja, daugelyje pasaulio šalių, kuriose veikia valstybinė medicinos sistema arba mišrios pusiau valstybinės, pusiau privačios sistemos, dažnai yra taikomi reguliavimai, neleidžiantys atsisakyti gydyti žmonių. Kartais tai yra ir tam tikra rizika: kodėl aš turėčiau mokėti už draudimą, jeigu aš vis tiek gausiu paslaugas. Visgi, jeigu tavo draudimas kartu padengia ir COVID–19 gydymo kainą, tuomet tai sumažina paskatas vakcinuotis. Taigi, manau, kad tai akivaizdus sprendimas – arba grindžiant atitinkamomis rizikomis draudimo kainos pakyla drastiškai, arba draudimo kompanijos gali taikyti politiką, kuria sakoma: jeigu tu patenki į ligoninę dėl koronaviruso – tavo draudimas šiuo atveju negalioja.
– Grįžtant prie pavyzdžio su Graikija, kurioje taikomos baudos. Jeigu šalyje yra valstybinė sveikatos apsaugos sistema, o ne privati, galbūt tuomet racionalu skirti baudas žmonėms, laikant tai didesne kaina už brangių sveikatos paslaugų suteikimą. Taip būtų siekiama apsisaugoti nuo sveikatos sistemos subyrėjimo. Galbūt tai yra motyvas tokių priemonių taikymui valstybėse, kuriose neveikia privati sveikatos apsaugos sistema?
– Menkai tikėtina, kad iš baudų surinktos lėšos bent kažkiek atitiktų sumas, išleidžiamas už ilgalaikę intensyvią ligonių priežiūrą. Tai yra ypatingai brangu, kadangi tai reikalauja nuolatinio darbo, mokama daugybei gydytojų. Tikriausiai šių lėšų menkai pakaktų gydytojų atlyginimų išmokėjimui. Šiuo atveju būčiau skeptiškas, kad surinktos baudos dengtų visą išleidžiamą sumą gydymui.
Man tai atrodo abejotinas atsakas, nors esu atviras šiuo klausimu, bet manau, kad daug geriau būtų paprasčiausiai pasakyti: jeigu susirgai koronavirusu ir atsisakai vakcinuotis (žinoma, galimos ypatingos išimtys tiems, kurie negali skiepytis dėl medicininių priežasčių), tuomet gydymo kaina atitenka tau pačiam. Tai reiškia, kad turėsi parduoti savo automobilį, namą, butą ir ištuštinti savo banko sąskaitą tam, kad išgyventum.
Sunkioji dalis yra tai įgyvendinti, kadangi nėra lengva tam pasiryžti. Kai kurie sakys: aš nežinojau, kaip blogai tai buvo, nors atsisakiau ir suvokiau, kad negausiu draudimo, bet nežinojau, kiek baisu tai bus. Ar žmonės bus linkę sakyti, kad vis tiek turi už tai susimokėti? Manau, kad reikalavimas susimokėti yra geresnis požiūris, negu žmonių „įkalinimas“, kuris vis dar siūlomas.
Taip pat, manau, kad galima rasti pagrindimą privalomai vakcinacijai nuo mirtinų užkrečiamųjų ligų. Tarkime, buvo privaloma vakcinuotis nuo poliomielito ir dabar šalyse, kurioje ši liga plito, jos nebeliko. Mano tėvas sirgo poliomielitu, kai jis buvo paauglys, ir jis buvo dvejus metus paralyžiuotas. Galiausiai pasveiko. Tačiau daugybė žmonių nepasveiko. Prisimenu, poliomielito aukas, kai buvau berniukas. Tačiau aš neužsikrėčiau poliomielitu, nes buvau paskiepytas, ir dabar šalyse, kuriose buvo skiepijama, niekas nebesijaudina dėl poliomielito. Tačiau visai neseniai žmonės buvo persigandę dėl to. Jie turėjo uždaryti parkus, kino teatrus, baseinus, sporto renginius, bažnyčias, ten, kur būdavo poliomielito židiniai. Visuotinė vakcinacija tai sustabdė. Manau, kad tai yra geriau, negu nuolat pasikartojantis įvairių vietų uždarymas.
– Galbūt prisimenate, ar tuomet kilo kokių nors diskusijų dėl to, ar derėtų pasirinkti šią poliomielito vakciną? Šiuo metu turime milžiniškus debatus apie COVID–19 vakcinas. Bandau suprasti, kodėl žmonės apskritai ginčijasi dėl vakcinos, kaip šis supratimas apie vakcinas iš tiesų pasikeitė per 40–50 metų? Kas paveikė žmones, kurie anksčiau net nesvarstydavo nesiskiepyti, nes suprasdavo vakcinų naudą, tačiau dabar daugybė žmonių svarsto, ar tai yra gera priemonė?
– Šis bandymas suprasti „kodėl“ yra iš tiesų įdomus galvosūkis. Žinoma, kad bent iš dalies tai sukelta informacinio lūžio, susijusio su internetu. Visi galvojome, kaip nuostabu turėti visą pasaulio informaciją savo pirštuose. Neįtikėtina, kad savo telefone galiu gauti visą informaciją, kurios noriu. Tačiau išaiškėjo, kad tai kartu suteikia sąlygas plisti pakvaišimui ir priešiškiems melams. Nemanau, kad mes adekvačiai išplėtojome institucijas, kuriomis galima tikėti ir pasikliauti. Laikraščių pasaulis, kuris plėtojosi prieš kurį laiką, vedė prie to, kad vieną laikraštį traktuoji kaip patikimą, kitą – kaip skandalingą bulvarinį leidinį, kuriame rašomos absurdiškos istorijos. Žmonės galėjo daryti skirtį tarp jų. Internete kol kas taip nenutiko. Svarbu plėtoti šiuos patikimumo standartus. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Čia ima veikti priešiški veikėjai, kurie trokšta chaoso ir žlugimo. Viena vertus, Kremlius, bet kartu ir Xi Jinpingo diktatūra. Kinijoje ir Tailande jie užtvindė socialinius tinklus pareiškimais, kad „Pfizer“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“ nužudys tave. Ir žinoma, kad vienintelės vakcinos, kurios veikia, yra „Sinopharm“ ir „CoronaVac“. Ten žmonės tokius veiksmus suprato gana anksti, tačiau tai lėmė laikiną sutrikimą, kai vakcinos buvo pristatomos pačioje pradžioje, nes žmonės perskaitė, kad „Pfizer“ vakcinos buvo antiazijietiškos, jos tave nužudys. Ir tai buvo tyčia Kremliaus ir Kinijos valdžios paskleista dezinformacija.
– Kol turime tokį pasikeitusį suvokimą apie vakcinas, tapo daug sunkiau įtikinti žmones. Taigi, tam tikri suvaržymai galbūt yra sveikintini tam, kad apsaugotume savo sveikatos apsaugos sistemą nuo žlugimo? Lietuvos sveikatos apsaugos ministras pabrėžia tai kaip pagrindinį argumentą pagrindžiant tam tikrus ribojimus. Mūsų šalyje buvo paskelbti kriterijai, kurie numato, kad, pasiekus tam tikrą ligoninių užimtumo lygį, mes įvesime tam tikrus papildomus ribojimus, atitinkamai nuo užimtumo. Vadinasi, mažiau laisvų vietų ligoninėse reiškia daugiau ribojimų šalyje. Taigi, ar galime pasitikėti žmonėmis ir tikėtis, kad juos pavyks įtikinti net ir gyvenant pasikeitusio suvokimo apie vakcinas laikotarpiu, ar visgi derėtų imtis griežtesnių prevencinių priemonių?
– Argumentai, pagrindžiantys ribojimus, turi būti susiję su viruso plitimu. Įkalinimas namie tavęs nepadaro sveikesnio, tačiau tai kartais gali sumažinti plitimą. Kai kuriais atvejais įkalinimas gali turėti atvirkščią efektą. Tai neabejotinai paskatino viruso plitimą Šiaurės Italijoje, kadangi didelės šeimos, kurias sudaro kelios kartos, gyvena kartu. Taigi tai iš tiesų paskatino problemą. Paaiškėjo, kad žmonių užrakinimas mažoje erdvėje buvo labai bloga priemonė. Yra neginčijamų įrodymų, kad tai pablogino padėtį nemenkoje dalyje pasaulio. Taigi, manau, kad pasakymas, jog, pasiekus tam tikrą užsikrėtimų lygį ir įvedus atitinkamą politiką, neišaiškinant, kaip konkrečiai tai pagerins padėtį, yra mąstymas apie stebuklą. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Manau, kad beveik neabejotina klaida daugelyje šalių buvo sprendimas uždaryti visas mokyklas. Vaikai gali užsikrėsti koronavirusu, tačiau jie perserga daug lengviau nei vyresni žmonės. Tai ganėtinai skiriasi nuo gripo, kuomet gripo pandemija pražudė daugybę jaunų žmonių.
Koronaviruso atveju viskas priešingai. Mokyklų uždarymas turėjo tragiškų padarinių visame pasaulyje. Taigi, turime mažiausiai pažeidžiamą populiacijos dalį (žinoma, su išimtimis sergantiems diabetu ir kitomis ligomis), kuri susiduria su minimalia rizika. Tie, kurie susidūrė su rizika, buvo jų močiutės ir seneliai, todėl pastangos turėjo būti nukreiptos į šių žmonių apsaugą, netgi užtikrinant, kad bus apriboti jų kontaktai su anūkais. Tačiau daugelyje šalių buvo prarasti dveji mokslo ir normalios vaikystės metai. Ir kainą už tai mes mokėsime labai ilgą laiką. Tuo pat metu, atrodo, kad nauda iš mokyklų uždarymo buvo labai maža.
– Žiūrint iš naudos ir žalos perspektyvos, manau, reikėtų atsižvelgti ne tik į sveikatos padarinius ir naudą, kurią galbūt gauname iš suvaržymų, tačiau ir ekonominę žalą. Mūsų Ministrų Kabinetas tvirtina, kad šalis su jokia finansine krize apskritai nesusidūrė (spėju, panašiai sakoma ir JAV) paprasčiausiai dėl to, jog valstybės ėmėsi tinkamų veiksmų galimos krizės stabdymui. Pavyzdžiui, pinigų spausdinimo, subsidijų. Ar jūs taip pat pozityviai vertinate dabartinę ekonominę padėtį ir žalą, kurią lėmė suvaržymai? Ar mes tiesiog atidėjome ir paslėpėme tai, ką turėjome išgyventi būtent dabar?
– Tai yra įprastinė fantazija, manant, kad valdžios politika, įgyvendinama ekstremalios situacijos metu, neturi jokios kainos. Kaina tiesiog nukeliama vėlesniam laikui. Aš nesu kategoriškai prieš priemones, kuriomis suteikiama finansinė parama žmonėms, staiga atsidūrusiems krizinėje situacijoje. Ne tik dėl karantino, bet, kaip ir minėjau, nes žmonės tiesiog nustojo eiti į restoranus, pardavimai krito daug anksčiau, negu daugelyje šalių buvo įvestas lokdaunas. Taip pat ir skrydžių bendrovėse. Taigi, daugybė žmonių prarado darbus. Todėl aš nesu prieš visas šias priemones tam, kad būtų susitvarkyta su šiomis skubiomis situacijomis.
Svarbiau buvo leisti rinkai prisitaikyti. Tačiau buvo vykdomas masinis valdžios skolinimasis. Jis paprasčiausiai stulbinamas. Ir manymas, kad tai neturės jokių padarinių, yra tiesiog fantazija. Mes už tai sumokėsime. Sumokėsime per infliaciją. Kylančios kainos yra masinio pinigų padidėjimo simptomas. Taip pat privačių investicijų poslinkis turės baisų smūgio efektą. JAV mes matome sparčiausiai per 30 metų kylančias kainas. Tai reiškia, kad žmonės jau moka. Jų pajamos neauga taip sparčiai kaip kainos, kurias jie turi sumokėti. Taigi, tikrasis jų uždarbis mažėja.
Be to, mes turime padarinius, kuriuos labai sudėtinga atšaukti. Žmonės įprato prie visų šių mokėjimų, subsidijų. Taigi, daugelis verslų susiduria su galvosūkiu – jiems sunku rasti darbuotojų. Jie yra linkę mokėti daugiau, siūlomos labai saugios darbo sąlygos, jie taip pat skatina darbuotojus skiepytis ir moka jiems daugiau už tai, ir kol kas verslininkai sako, kad rasti dirbti norinčių žmonių yra ypač sunku. Prieš trejus metus viskas veikė ne taip. Akivaizdu, kad finansinė parama iš valstybės kai kuriais atvejais leidžia sakyti, jog geriau pasiliksiu namie, kadangi turiu pakankamai pinigų. Kodėl turėčiau grįžti dirbti į barą ar restoraną, kai vietoje to galiu tiesiog ramiai leisti laiką.
– Atsižvelgiant į visus šiuos iššūkius, su kuriais susiduriama praėjus porai metų po pandemijos, ar jūs įžvelgiate pozityvą ateičiai? Dabar mes taip pat susiduriame ir su omikron atmaina, kuri sukelia savotišką de javu jausmą, kai mes turėjome ganėtinai atvirą vasarą, o dabar dar kartą kalbame apie naujus suvaržymus visame pasaulyje. Taigi, ar manote, kad mes ir toliau taip gyvensime dar bent keletą metų, ar visgi rasime kokį nors sprendimą?
– Priešingai nei daugelis žmonių feisbuke, aš nesu epidemiologas ar virusologijos ekspertas, taigi, noriu labai pasverti tai, ką kalbu apie virusą. Kol didžioji naujų mirčių atvejų dalis yra išskirtinai nepasiskiepijusių gretose, tai suponuoja, kad vakcinos mus saugo. Jos nesuveikia visais atvejais, ir visuomenei reikia suprasti, kad kai kurie pasiskiepiję žmonės irgi užsikrečia. Tačiau tikimybė patekti į ligoninę ir mirti yra daug kartų mažesnė. Tai yra skiepų nauda.
Pastebime, kad tai bus sezoninė liga, o tai reiškia, jog ji virs į endemiją. Tai taps gyvenimo dalimi kaip gripas. Mano seneliai gyveno per gripo pandemiją ir daug daugiau žmonių mirė nuo šios ligos, negu kol kas mirė nuo koronaviruso. Tai buvo daug mirtingesnė liga, nors tuo metu pasaulyje buvo mažiau gyventojų. Galiausiai gripas tapo endemija, būna gripo sezonai, ir mes visi tai suprantame. Girdėjau ekspertus, tarp kurių savęs tikrai nepriskiriu, sakant, kad taip pat nutiks ir su koronavirusu. COVID sezonai, tikėtina, bus žiemą. Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Apibendrinus visa tai, manau, kad mums reikės išmokti su tuo gyventi. Mes negalime būti ribojimų visuomene per amžius. Visuomenėje kils vis daugiau įtampų, jeigu reikės dar ilgą laiką būti uždarytiems. Turėtume skirti daugiau dėmesio pažeidžiamiausiems ir mažiau dėmesio uždarant visą visuomenę, įskaitant tuos, kuriems praktiškai nekyla jokia rizika.
Kai kuriais atvejais visuomeninės sveikatos žinutės suveikia taip gerai, kad matome paauglius, vienus važiuojančius dviračiu užsidėjus kaukę. Yra ir kitų priežasčių, kodėl dėvima kaukė: tarkime, kad vabzdžiai važiuojant neįskristų į burną (juokiasi), bet nemanau, kad paaugliai tai daro dėl šios priežasties. Nėra jokios naudos sveikatai, jeigu kaukė dėvima vienam sau važinėjant dviračiu. Sunkiau yra bandyti paaiškinti žmonėms, kad skirtingoms situacijoms ir skirtingiems žmonės reikalingos skirtingos rekomendacijos. Bandymai įtikinti paauglius, kad šie būtų itin pavyzdingai kaukėti, kol jie važiuoja dviračiu, yra kvaila.
Skiepijimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viena, lapkričio 29 d. (ELTA). Austrijoje rengiamo įstatymo dėl privalomos vakcinacijos nuo Covid-19 juodraštiniame projekte numatoma, kad atsisakantiems skiepytis žmonėms gali būti skiriama bauda iki 7 200 eurų.
Tai pirmadienį pranešė laikraštis „Die Presse“, remdamasis šalies vyriausybės rengiamu dokumentu.
Pagal juodraštinį projektą, nuo ateinančių metų vasario vakcinacija nuo koronaviruso bus privaloma visiems Austrijoje gyvenantiems žmonėms. Bauda už atsisakymą skiepytis sudarys 3 600 eurų, o nenorintiems jos mokėti asmenims bus skiriami keturi mėnesiai laisvės atėmimo.
Didelė 7 200 eurų bauda grės tiems žmonėms, kurie ignoruos du valdžios pranešimus, jog jie privalo pasiskiepyti.
Išimtys bus taikomos žmonėms, kurių gyvybei ir sveikatai skiepai sukeltų pavojų, nėščiosioms ir paaugliams iki 12 metų. Įstatymo projektas turėtų būti pateiktas kitą savaitę. Jam dar turi pritarti abeji Austrijos parlamento rūmai.
Austrijos vyriausybė dėl ketvirtosios pandemijos bangos pareiškė, kad nuo 2022 metų vasario ketinama įvesti privalomą vakcinaciją nuo Covid-19. Šis sumanymas nepopuliarus Austrijos visuomenėje ir sukėlė masines protesto akcijas visoje šalyje, kuriose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Vakcinacijos centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 584 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Bet kuria skiepo doze paskiepyti 2034 asmenys.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 468 494 žmonės (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 459 367).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 6719 žmonių. Praėjusią parą mirė du 60-69, dešimt 70-79 metų, septyni 80-89 ir keturi 90-99 metų amžiaus grupėms priklausantys asmenys. 16 mirusiųjų nuo COVID-19 buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies.
Kaip pirmadienį skelbia Statistikos departamentas, paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 1720.
Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 869 atvejai. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas sudaro 10 proc., o galimai imunitetą įgijo jau 74,5 proc. asmenų.
Iš viso iki šiol pasveiko 432 559 asmenys, šiuo metu serga – 20 421.
Per parą epidemiologiškai ištirti 1193 atvejai. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuoti 1037 asmenys. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 37872 žmonės.
Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyti 286 žmonės, antra – 181, trečia – 1567. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 1 255 759 žmonės, trimis – 275 422.
Susirgo ir į ligonines praėjusią parą dėl COVID-19 ligos naujai paguldyti 98 žmonės, 54 nauji pacientai pradėti gydyti taikant deguonies terapiją, 3 – taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją. Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 121 žmogus.
Iš viso iš 2354 COVID-19 gydymui skirtų lovų užimtos 1385.
Praėjusią parą šalyje atlikta 3420 molekuliniai (PGR) tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, o iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 4 651 609. Taip pat per parą atlikta 3853 antigeno ir 69 antikūnų tyrimai.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentūra sako, kad susipažins su šeštadienį prieš pandemijos valdymo priemones mitingavusių žmonių kreipimosi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą turiniu.
Vilniuje maždaug tūkstantis žmonių susirinko į Astros Genovaitės Astrauskaitės inicijuotą mitingą prieš šalyje taikomas pandemijos valdymo priemones. Protestuotojai susibūrė Katedros aikštėje, o nuo ten pajudėjo Seimo link. Galiausiai renginys baigėsi prie Prezidentūros, kur buvo kreiptasi į šalies vadovą.
„Tvirtai tikime, kad valstybės vadovas privalo rūpintis valstybe ir visais žmonėmis, neleidžiant jų skirstyti į lygius ir lygesnius. Prašome jo ekscelencijos prezidento pasinaudoti jam suteikta galia, pačiam prezidentui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymui“, – minios kreipimąsi į prezidentą įgarsino vienas iš mitingo dalyvių.
Dalyviai laikė plakatus, skelbiančius: „Prezidente, grąžinkite Konstitucijos veikimą Lietuvoje!“, „Stop sveikų vaikų diskriminacijai“, „Mes netikime į mokslą, mes jį studijuojame“.
Pasak prezidento patarėjo Rido Jasiulionio, G. Nausėda pirmiausiai įvertins kreipimosi turinį.
„Kai prezidentas susipažins su mitinguotojų kreipimusi, tada atsilieps“, – Eltai teigė R. Jasiulionis.
ELTA primena, kad prieš mėnesį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės A. G. Astrauskaitės surengtą mitingą susirinko daugiau kaip 100 žmonių. Renginio organizatorė ir tada ragino valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Dar vienas mitingas, rengtas rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Tuo tarpu rugpjūtį A. G. Astrauskaitės inicijuotas protestas prie Seimo pritraukė maždaug 5 tūkst. rėmėjų ir vakare peraugo į riaušes.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Apie planus pasiskiepyti trečią kartą anksčiau nei numatyta Vyriausybės vadovė paskelbė praėjusią savaitę.
„Man pagal kalendorių laikas būtų gruodžio viduryje, bet aš turbūt pasinaudosiu galimybe pasitikrinti antikūnų lygį ir padaryti tai anksčiau, jei matysiu, kad reiktų tą daryti. Tikrai nedelsiu, tikrai nė kiek neužtruksiu ilgiau nei šeši mėnesiai“, – praėjusią savaitę Seime sakė I. Šimonytė.
„Analizė, atlikta įvertinus visus duomenis, kuriuos dabar turime, rodo, kad po keturių mėnesių daugeliui imunitetas silpnėja, tikrai tą pasitikrinusi esu pasirengusi priimti sprendimą artimiausiu metu“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė pirmąja vakcinos „Vaxzevria“ doze pasiskiepijo kovo 22 d. Tą pačią dieną vakcina pasiskiepijo ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Trečiąja vakcinos doze I. Šimonytė skiepysis parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ryga, lapkričio 13 d. (dpa-ELTA). Latvijoje nevakcinuotiems įstatymų leidėjams nebebus leidžiama lankytis parlamente, taip siekiant sustabdyti COVID-19 plitimą, praneša naujienų agentūra dpa.
Latvijos Saeima nusprendė, kad parlamento ir savivaldybių tarybų nariai nuo lapkričio 15 d. turės pateikti skaitmeninį imuniteto pažymėjimą, įrodantį, kad žmogus buvo paskiepytas nuo COVID-19 arba po ligos pasveiko.
Penktadienį priimtos taisyklės galios iki 2022 m. liepos 1 d. ir bus taikomos tiek posėdžiams parlamente, tiek nuotoliniams posėdžiams. Nauja tvarka taip pat leidžia sustabdyti išmokas parlamente negalintiems dirbti Saeimos nariams.
Latvijos radijo duomenimis, 91 iš 100 parlamento narių ir 696 iš 758 savivaldybių tarybų narių turi skiepų sertifikatą.
Įstatymas buvo priimtas 62 parlamentarams balsavus „už“, 7 – „prieš“ ir dviem susilaikius.
Latvija šiuo metu susiduria su COVID-19 susirgimų banga, dėl kurios buvo paskelbtas iki lapkričio 15 d. galiojantis karantinas.
Tik apie 58 proc. iš 1,9 mln. Latvijos gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Praha, lapkričio 9 d. (ELTA). Kad įtikintų skiepų priešininkus vakcinuotis nuo COVID-19, Čekija pradėjo „šoko kampaniją“. Tai antradienį Prahoje patvirtino Sveikatos ministerija.
Kampanijai pasitelktos nuotraukos – vienoje jų, pavyzdžiui, matyti, kaip negyvas vyras reanimacijoje dedamas į mėlyną lavonmaišį. Šalia nuotraukos yra prierašas: „Jis turėjo daugybę pasiteisinimų“. Kitoje nuotraukoje – karstas, o šalia užrašas: „Ji vis atidėliojo vakcinaciją“.
Kadenciją baigiantis premjeras Andejus Babišas kalbėjo apie „brutalią kampaniją“, kurią įkvėpė šokiruojančios nuotraukos su perspėjimais ant cigarečių pakelių. Tai bus realios nuotraukos, darytose ligoninėse. Iki šiol Sveikatos ministerija orientavosi į pozityvią motyvaciją.
Iki šiol visiškai paskiepyta tik 6,1 mln. Čekijos gyventojų iš 10,7 mln. Šalis šiuo metu kovoja su smarkiai augančiais infekcijų skaičiais. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 pražudė daugiau kaip 31 000 žmonių.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Prancūzijoje visišką apsaugą nuo koronaviruso jau turi trys ketvirtadaliai gyventojų, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys.
Tačiau nepaisant didelio abiem vakcinos dozėmis paskiepytų žmonių skaičiaus, toliau vyrauja nerimas dėl vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių. Svarbu, kad kuo įmanoma daugiau vyresnių kaip 65 m. amžiaus gyventojų pasinaudotų galimybe gauti papildomą vakcinos dozę, trečiadienį teigė vyriausybės atstovas spaudai Gabrielis Attalis.
Jis pažymėjo, kad šalis šiuo metu stebi didėjančius koronaviruso skaičius.
Septynių dienų sergamumo rodiklis Prancūzijoje pastaruoju metu vėl padidėjo iki 60 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Taip pat nežymiai daugėja ligoninėse gydomų infekuotų žmonių.
Kitą savaitę, pasibaigus moksleivių rudens atostogoms, 39 šalies departamentai grąžins į pradines mokyklas kaukių dėvėjimo prievolę.
Ukrainoje šimtai žmonių dalyvavo mitinge prieš skiepus. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei tūkstantis žmonių trečiadienį Kijevo centre protestavo prieš Ukrainoje vykdomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir naujus apribojimus, kurie buvo įvesti siekiant sustabdyti infekcijų antplūdį.
Ukraina neseniai pranešė apie rekordinį kasdienį koronaviruso atvejų ir mirčių skaičių, tik 20 proc. gyventojų yra visiškai paskiepyti.
Protestuotojai susirinko prie parlamento rūmų sostinėje Kijeve, prieš tai jie trumpam blokavo eismą miesto centre. Lyjant lietui jie laikė plakatus su užrašais „Skiepijimui ne“, „Medicininiams eksperimentams ne, saugokime mūsų vaikus“. Kai kurie turėjo plakatus, kuriuose buvo pavaizduotas verkiantis kūdikis, apsuptas švirkštų.
„Nenoriu būti paskiepyta vakcina, kuri buvo sukurta paskubomis, ji man nekelia jokio pasitikėjimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų pensininkė Natalija Golubcova. Kita protestuotoja, 50 metų Olena Makovyk, vadino vakcinaciją „medicininiu eksperimentu“. „Mes nesame narkomanai, kad save badytume kas šešis mėnesius!“, – sakė pardavėja dirbanti O. Makovyk. Buvo gausu policijos, bet apsieita be susirėmimų.
Buvusi sovietinė šalis trečiadienį pranešė apie 720 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai trečias didžiausias skaičius pasaulyje po JAV ir Rusijos. Praėjusią savaitę naujų kasdienių atvejų skaičius pasiekė pandemijos rekordą – 26 870, o trečiadienį jų buvo daugiau nei 23 tūkstančiai.
Iš pradžių Ukrainai vakcinų trūko, o dabar Ukraina turi tris galimybes: „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir Kinijoje pagamintą „CoronaVac“, bet jai sunkiai sekasi įtikinti ukrainiečius skiepytis.
Dėl naujų suvaržymų, reikalaujančių būti pasiskiepijus norint patekti į viešas vietas smarkiai paveiktose vietose, žmonės ėmė plūsti į skiepijimo centrus. Šiuo metu kasdien pasiskiepija daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
Ukrainoje užregistruota daugiau nei 2,9 milijono koronaviruso atvejų ir 69 tūkst. mirčių.
Valstybėje sprogo kanalizacijos vamzdis, todėl šalies miestus ir kaimus apgaubė nepakeliamas srutų dvokas. Norėčiau pasakyti švelniau, tačiau nerandu kitų žodžių, siekiant atkreipti dėmesį į konservatorių pradėtą ir pastaruoju metu ypač paūmėjusį karą su prezidentu, kai vadinamųjų konservatorių leksikoje jau akivaizdžiai dominuoja stichijos, kurią sutramdyti yra pašauktas santechnikas, ypatybės – spalva, kvapas ir, kaip galima nuspėti, skonis. Ne vieno iš konservatorių burna, purslojanti srutomis, vis labiau tampa panaši į pakiurusį kanalizacijos vamzdį, kitaip nepasakysi.
Ne, naujojo šaukimo ir kirpimo konservatorių mums niekaip nepavyktų (neišstenėtume) pavadinti apskritojo stalo brolija, tai greičiau vis tik yra bendraminčių draugija, besibūriuojanti aplink kanalizacijos šulinį. Todėl neapsigaukite dėl Ingridos Šimonytės tariamos savitvardos, kai ji, išgirdusi apie visus konservatorius papiktinusį prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, pranešė, kad nieko nekomentuos iš pagarbos prezidento institucijai. Toks I.Šimonytės pasisakymas savaime yra kraštutinai nepagarbus konkretaus asmens atžvilgiu, tačiau nešvankumo pobūdį anosios ištara įgyja dėl menkai maskuojamos veidmainystės, nes visiems mums labai gerai žinoma, kad nutylėtą premjeres mintį netrukus įgarsins, jos tikruosius, gulinčius ant apkartusios širdies žodžius su kaupu ištars anosios pasubinukai, užtvindydami aplinką nešvankybėmis. Taip premjerės širdis yra kanalizuojama, tokiu štai būdu ima ir užsipildo aplinkoje menkai užsandarintas kanalizacijos šulinys! O šįkart laimė pasikelti į smarvės aukštybes išpuolė kažkokiam Slušniui. Kas būtų galėjęs pagalvoti?
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Kaip atrodo bent man, mažiausiai yra bent dvi Šimonytė viename. Viena iš jų yra paradinė, su taškuota suknele ar skarele, ta, kurią ne vienam norisi pamėgdžioti, persiėmus taškuotojo dizaino manija, o kita yra užkulisinė Šimonytė, aplink save subūrusi labiausiai nešvankių žmonių ratą iš rinktinių pataikūnų, kurie, tarkime, skirtingai nei senieji konservatoriai, jai privalo būti dėkinga, nes yra pakviesti į nacionalinio lygio politiką iš niekur. Galima suprasti I.Šimonytę, invazinį padarą konservatorių partijoje, kai ji ieško ir atranda savitus įtakos svertus, tačiau naujieji konservatoriai, a la maldeikiai, slušniai ir panašūs padarai yra jau ne tiek naujojo racionalumo, kiek skonio sprendinio nesėkmingo išbandymo pavyzdžiai. Jų nepavadinsi, kaip įprasta, net šakalais, lojančiais už vilkės nugaros, greičiau jau yra taip, kad I.Šimonytė yra vadintina princese su šliužų svita.
Kaip jau kažkur užsiminiau, manding, Slušnys yra jau toks lėkštas ir negabus vyriokas, kad, siekdamas įsiteikti partinėms viršūnėms, nesugebėjo nieko daugiau nei pamėgdžioti grojančio balalaika ir besivaipančio R.Valatkos posmus. Iš kitos pusės žiūrint, nieko nuostabaus, kad R.Valatka kaskart tampa įkvėpimo šaltiniu kanalizacijos brolijai, ypač pritraukiančiu dėmesį tada, kai pamėgdžiodamas indėną išsiteplioja visomis homo sapiens ekskrementų spalvomis. Nepraleisiu progos pastebėti, kad praeitą savaitgalį anas užsimoja nuodugniai išplėtoti prezervatyvų temą, tapdamas žmogumi Kandonu Nr.1. Kažkada turėjome personažą, pravarde Kancaras, kažkas užsimanė būti pavadintas Celofanu, na o šiandien nešvankumo priešakyje neabejotinai stovi Valatka Kandonas. Žinoma, skamba ne taip iškilmingai kaip Konrodas Valenrodas, tačiau naujasis žurnalisto titulas daugmaž atitinka negaluojančią laikmečio dvasią, ar ne?
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.Rimvydas Valatka
Nepasakyčiau, kad prezidentas G. Nausėda visiškai nusišnekėjo ar pernelyg sutirštino spalvas, įgarsindamas savo intuicijas, kad valdantieji didesniu ar mažesniu laipsniu boikotavo jo iškeltą tikslą iki liepos mėnesio vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos. Prisiminkime tai, kaip ilgai buvo išjuokiamas prezidentas, iškėlęs tokį tikslą, juolab kad tuo metu katastrofiškai trūko vakcinų. Tačiau kai reikiamų medicininių preparatų atsirado su kaupu, jokio proveržio neįvyko. Nepabijokite stoti į čia nupiešto naujojo konservatoriaus batus, pabandydami įsivaizduoti – kaip jis turėtų jaustis, kai netikėtai atsiveria ne tik galimybės, bet ir pareiga įgyvendinti išjuokto prezidento planus? Taigi negalima atmesti ir tokios versijos, kad mūsų aptariamu atveju buvo įgyvendinta itališko streiko taktika, kai daug plušama dėl akių, bet nieko realiai nepadaroma.
2021.10.25; 14:04
Kraupiai slogus ant užtapyto Vyčio nupeckiotos vaivorykštės fonas,
Ten laikrašty dirba niekados nepavargstantis Valatka Kandonas,
Kartais po kojomis iššliaužia pasižmonėti Slušnys,
Per viršų jau kupa atsivėrę kanalizacijos šulinys,
Žmonių jau niekur nebesimato, strikinėja tik žmogos,
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Lietuvos Prezidentas liūdnai kalbėjo apie sveikatos tautos būklę, kur ryškiai aliarmo varpais ima skambinti COVID-19. Nuskambėjo graudi frazė: buvo Lietuvoje vasarą pristabdyta vakcinacija, ir vėliau, kai padėtis vėl ėmė kritiškai blogėti, valdžia pradėjo verstis per galvą, bandydama šį procesą kaip nors paspartinti. Bet visuomenę sudaro ne puodai ar kitokie įrankiai, ją sudaro gyvi žmonės su savo įsitikinimais, mąstymu, ambicijomis, gal net ir prietaringumu.
Visi, kas gyvena Lietuvoje, gerai jaučia vyriausybės ir prezidentūros tylųjį konfliktą. Kas tuo suinteresuotas ir kas čia mėto akmenėlius į svetimą daržą, ne man spręsti. Bet ir profesionalūs žurnalistai nemoka užkirsti tam reiškiniui kelio. Kai Prezidentas pavasarį buvo paskelbęs savo norus, kad iki vasaros vidurio pasiskiepytų 70-80 proc. suaugusių gyventojų, šiandien jo kaltinimas vyriausybei savotišku sabotažu nėra visai iš piršto laužtas. Trintis tarp prezidentūros ir vyriausybės yra pastebimas gyva akimi. Piliečiams tokios ambicijos – kas iš valdžios institucijų yra teisesnis – tikrai nėra svarbiausias. Visuomenė geidžia būti sveika ir, kiek sąlygos leidžia, naudotis laisve. Priminsiu čia tikriausiai ne visų užmirštą faktą, kuris turėjo vietos pavasarį – vyriausybės potvarkiu buvo sustatyti prioritetai, kam reikę skiepytis pirmiausiai. Atidarius skiepų paketą reikia jį suvartoti per 3 dienas, vėliau tapdavo netinkamu ir reikėdavo išlieti. Kai viename skiepų punkte kažkas užsirašęs neprisistatė, liko dilema – išlieti, ar gal dar kas atsiras norintis. Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojas epidemiologas Vytautas Kasiulevičius pasiūlė savo žmoną. Žiniasklaidai sužinojus tą gydytoją tiek viešai visi valkiojo, kol žmogus išėjo iš ligoninės. Tai tik vienas konkretus pavyzdys, kad, Skaitytojau, žinotumei – Prezidentas netuščiažodžiavo. Gal todėl spauda ir televizija užsipuolė gydytoją, kad jis buvo Premjero S. Skvernelio šeimos gydytojas?
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Po tokių Prezidento graudžių žodžių save gerbianti Premjerė arba viešai atsiprašydama turėtų tuos faktus paneigti, ar atsiprašiusi garbingai atsistatydinti. Deja, anot E. Mieželaičio, „čia Lietuva, čia lietūs lyja…“
Baigdamas pridursiu – aš nepasisakau už kokią nors partiją, ir žiūriu abejingai, kas kokiai pakraipai atstovauja. Valdžios atstovus vertinu pagal jų išmintį ir moralę. Todėl manau, kad tik Tauta gali būti abiejų šių valstybės institucijų teisėja.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat pranešė pasirašęs Vyriausybės parengtą įstatymą dėl vienkartinės išmokos už pasiskiepijimą nuo COVID-19. Visgi, neslepia prezidentas, sprendimas už skiepus 75 metų ir vyresniems senjorams skirti vienkartines 100 eurų išmokas kelia klausimų.
„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuoti ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – komentavo šalies vadovas.
Lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį į įvairių protesto akcijų dalyvės ir organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės surengtą dar vieną mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko per pusšimtį žmonių. Renginio organizatoriai ragina valdžią atšaukti galimybių pasą bei kitus COVID-19 ribojimus.
Į mitingą susirinkę jo dalyviai mosuoja Lietuvos vėliavomis bei laiko plakatus, pasisakančius prieš Vyriausybės vykdomas prevencijos priemones. Protesto akciją stebi pareigūnai, incidentų kol kas neužfiksuota.
Sostinės savivaldybė suteikė leidimą mitinge dalyvauti iki 500 asmenų, protestuoti planuojama iki 15 valandos. Protesto akcijos dalyviai, mitingo organizatorės teigimu, iš Katedros aikštės ketina žygiuoti iki Seimo rūmų ir grįžti atgal, sustojant prie Vyriausybės.
,,Protestuosim prieš neatšaukiamą, nesibaigiantį karantiną, įvestą nepaprastąją padėtį“, – prieš kelias dienas savo paskyroje socialiniame tinkle ,,Facebook“ rašė A. G. Astrauskaitė. Ji taip pat nurodė, kad protesto akcija yra nukreipta prieš esą prievartinį reikalavimą dirbantiems žmonėms už savo pinigus testuotis bei, organizatorės teigimu, žmones segreguojančius galimybių pasus.
A. G. Astrauskaitės teigimu, Lietuvos vyriausybės siekiai prievarta žmones paskiepyti ir kitos priverstinės prevencijos priemonės nuo COVID-19 pažeidžia Konstituciją. Renginio organizatorė pridūrė, kad Vyriausybės vykdoma politika kelia visuomenės susipriešinimą.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį Vilniaus rotušės aikštėje A. G. Astrauskaitės rengtas mitingas taip pat didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė. Į mitingą prieš COVID-19 ribojimus nepasiskiepijusiems gyventojams susirinko tik kelios dešimtys žmonių, nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimą išdavė 700 dalyvių.
