Skripaliai

Gordijo mazgasSkaitomiausios

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Aš noriu, kad Rusija liautųsi puldinėjusi savo kaimynes, trokštu, jog Baltarusijos ir Kinijos politikos būtų konstruojamos pagal demokratijos taisykles. Tačiau man – neramu, nes Lietuva įsivėlė jau į tris dideles priešpriešas. Turiu omenyje Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Ar Lietuva pajėgi kautis trijuose frontuose?

Taip, Rusija – senas mūsų galvos skausmas. Rusiją kritikuoti mes privalome: per pastaruosius keletą šimtmečių ji mus ne sykį teriojo, laužydama sutartis. Dabar Baltijos šalių, tiesa, neatakuoja, užtat ciniškai puldinėja kitas kaimynes, ir jei jas įveiks, savo „žaliuosius žmogelius“ galbūt pasuks Vilniaus, Rygos, Talino pusėn.

Deja, Rusija – ne vienintelis danties skausmas. Pašonėje dar turime Baltarusiją. Nevalia tylėti, kai Minske žiauriausiomis priemonėmis persekiojami mitinguotojai. Tačiau kaimynę kritikuojanti protinga šalis, mano supratimu, negalėjo neprisiminti, jog valstybinė siena su Baltarusija – skylėta kaip rėtis. Draskyti akis A.Lukašenkai dėl pažeidžiamų žmogaus teisių, dėl kankinimų kalėjimuose, dėl netinkamai pastatytos Astravo AE, dėl pagrobto keleivinio lėktuvo, – neišvengiama būtinybė. Bet tuo pačiu privalėjome tyliai stiprinti savo sienas su Baltarusija ne vien aštrias briaunas turinčiomis vielomis. Senų seniausiai. Tokiu atveju būčiau rašęs, jog Lietuva elgiasi išmintingai: rūpinasi ir demokratijos plėtra, ir savo saugumu. Dabar – net nežinau, kaip komentuoti. Paaiškėjo, jog Lietuva, būdama rytiniu NATO ir Europos Sąjungos buferiu, turi tik simbolinę kelių šimtų kilometrų ilgio sieną su nuo Rusijos priklausoma Baltarusija. Šį barjerą nesunkiai galį įveikti ne tik kariškiai, bet net civiliai – moterys su vaikais.

Prie sienos su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė 58 neteisėtus migrantus. VSAT nuotr.

Nedovanotinai šioje istorijoje tris dešimtmečius elgėsi ir NATO bei Europos Sąjungos vadovai. Briuselis nepateikė Lietuvai nė vieno griežto perspėjimo, nors privalėjo Lietuvai skelbti pačią griežčiausią notą: deramai neatsitversite nuo Baltarusijos, išmesime lauk tiek iš NATO, tiek iš ES. Maždaug taip turėjo grūmoti mums Briuselis pastaruosius tris dešimtmečius. Bet NATO ir ES biurokatai, labai mėgstantys ginti LGBT teises ir labai atidžiai ieškantys bent menkiausios antisemitizmo dėmelės, dėl kiauros valstybinės sienos prie Baltarusijos – Lietuvos sandūros – nė mur mur.

O juk Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka galįs paleisti Lietuvos pusėn ne vien išvargusius ar tik apsimetusius išvargusiais pabėgėlius iš Irako, Libijos, Sirijos. Jis galįs susprogdinti Astravo AE, iš kurios pasklidusi radiacija nusės Vilniuje, mirtinai išgąsdindama mūsų šalyje dislokuotus sąjungininkų karius.

Dabar dar pašlis, regis, Lietuvos santykiai su Kinija. Mat Lietuva žada priimti Taivano, kuris siekia nepriklausomybės nuo Kinijos, o Kiniją jį laiko sava žeme, atstovybę. Lietuva drąsiai ardo ekonominių Kinijos susitarimų su Vakarais tinklus. Lietuva piktinasi žiauriu kinų bendravimu su uigūrais, pergyvena dėl Tibeto ateities. Iškart brėžiu: Lietuva elgiasi teisingai. Oficialusis Vilnius negali išduoti nei JAV, nei NATO, nei ES interesų, nei, galų gale, savo humanistinių nusiteikimų.

Ir vis tik jaučiu nerimą. Mes draskome akis jau trims galybėms – Rusijai, Baltarusijai ir Kinijai. Ar atlaikysime? Žinoma, mes turime galingus sąjungininkus. Jais pasitikime. Atliekame kai kurias jų užduotis, su jais deriname savo žingsnius, į jų nuomones įsiklausome, prašome jų paramos. Bet ar jie mūsų lemiamu momentu nepaliks vienui vienų?

Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nenorėčiau būti juoduoju metraštininku. Tačiau žvelkime priekabiai. Kas nutiko, kai Vakarai pakvietė prie demokratinių šalių prisijungti Gruziją? Ši prarado keletą savo teritorijų. Kas atsitiko, kai Ukraina panoro prisijungti prie NATO ir ES šeimos? Vėl – teritoriniai praradimai. Kai Londone radioaktyviuoju poloniu buvo nužudytas iš Rusijos pabėgęs KGB karininkas Aleksandras Litvinenka, ar Vakarai nubaudė Kremlių? Po to Didžiojoje Britanijoje radioaktyviuoju „Novičioku“ bandyta nužudyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Skripalių. Vladimirui Putinui nuo galvos vėl nenukrito nė vienas plaukas. Virš Ukrainos teritorijos rusų kariškiai kartu su prorusiškais separatistais numušė keleivinį orlaivį. Ar Kremlius buvo pamokytas, jog taip elgtis – nevalia? GRU agentai Čekijoje susprogdino karinės amunicijos sandėlius. NATO ir ES atsakas – jokio atsako. Galų gale prisiminkime, kaip „žalieji žmogeliukai“ okupavo Krymą! Vakarų žvalgyboms šio pusiasalio okupacija, regis, buvo didžiausias netikėtumas. Vašingtonas ir Londonas buvo įsipareigoję ginti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į ukainiečių pažadą atsisakyti atominio ginklo. Bet ko verti amerikiečių ir britų pažadai, jei Krymas – iki šiol okupuotas?

Tęskime juodąjį sąrašą. Prisiminkime „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu istoriją. Rytų Europos šalys, įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Ukrainą, prašo Berlyno, kad šis atsisakytų Rusijai labai palankaus politinio – ekonominio projekto. Vokietijos politikai nusispjovė į mūsų baimes, nors, peržiūrėjus NATO ir ES dokumentus, Vokietija yra ne Rusijos, o Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sąjungininkė.

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

Dabar, regis, dėl „Nord Stream 2“ mus išdavė ir naujasis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Visų keiktas Donaldas Trampas buvo sumanęs nubaust Vokietiją už tai, kad Kremliui į rankas įduoda dujotiekį, kuriuo V.Putinui bus dar lengviau šantažuoti Europą. D.Trampas paskelbė Vokietijai ekonomines sankcijas, o Dž.Baidenas, Ženevoje pasišnekučiavęs su V.Putinu, ekonomines sankcijas atšaukė. Dž.Baidenui nė motais, jog Vokietija dėl šio išdavikiško dujotiekio verta rimtų ekonominių baudų? Kaip pasitikėti Amerika, kai vienas jos prezidentas priima vienokius sprendimus, o po kelerių metų kitas – diametrialiai priešingus?

Prisiminkime Prancūzijos prezidentų pataikavimus Kremliui, kai šie norėjo Rusijai parduoti karinius laivus „Mistral“, prisiminkime Emanuelio Makrono svaičiojimus, jog, nepaisant net pačių didžiausių niekšybių, su V.Putinu būtina susitikti ir kalbėti, kalbėti, kalbėti. Šiandieninis Prancūzijos lyderis E.Makronas net nenori girdėti, jog kai kurios NATO ir ES šalys mano kiek kitaip.

Kita svarbi tema – Kaukazas. Visus tris pastaruosius dešimtmečius Europa nė piršto nepajudino, kad Azerbaidžanas, remiantis tarptautine teise, taikiai susigrąžintų savo teritorijas – Kalnų Karabachą. Visus pastaruosius dešimtmečius Europa niekšingai gudravo: tarsi ir sutiko, jog Kalnų Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano žemė, bet dėjo milžiniškas pastangas, kad Kalnų Karabachas taip ir liktų Armėnijos okupuotas. O kai Baku, padedamas Turkijos, 2020-ųjų pabaigoje per 44 dienas karinėmis priemonėmis susigrąžino tai, kas jam priklauso, Europa vėl puolė begėdiškai pataikauti agresoriui: Jerevanui skiria milijardines dotacijas, nebara Jerevano, kodėl šis praėjusių metų pabaigoje iš sunkiųjų pabūklų apšaudė Azerbaidžano miestus Terterą, Bardą ir Giandžą, kodėl Kalnų Karabachą administravusi okupacinė armėnų valdžia ten barbariškai kirto miškus, teršė upes, naikino azerbaidžanietiškus istorijos ir kultūros paminklus.

Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.

Lietuva – taip pat nuodėminga. Ji akivaizdžiai nusikaltusi sąžiningumo, padorumo principams, kai mūsų Seimas 2005-ųjų gruopdžio 15-ąją priėmė rezoliucija „Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“. Posėdyje dalyvavo apie trečdalį (!) Seimo narių: 55 iš 141. Rezoliucija buvo pateikta, apsvarstyta ir priimta vienu ypu, pakako vos dešimties minučių. Kas pastūmėjo mus šiam žingsniui – iki šiol plačioji Lietuvos visuomenė nežino.

O juk prieš priimant šį dokumentą Lietuva privalėjo į Turkijos archyvus nusiųsti bent keletą istorikų, kad šie ten padirbėtų bent pusmetį ir ištirtų, kokius argumentus turį turkai. Bet Lietuva metė kaltinimus buvusiai Osmanų imperijai pasikliaudama vien armėniška propaganda, išklausiusi tik vieną pusę.

Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.

Dabar, kai į Lietuvą plūstelėjo nelegalių migrantų, mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suskubo į Turkiją. Prašė turkų pagalbos, kad šie neleistų iš Turkijos būsimiems migrantams skrist į Baltarusiją. Be abejo, nieko nepešė. Pirma, sustabdyti nelegalią migraciją nėra paprasta, jei skrydžius organizuoja privačios kompanijos. Antra, sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų, mūsų diplomatijos šefas G.Landsbergis neatsiprašė Turkijos už netaktišką Lietuvos elgesį 2005-ųjų rudenį. Nors būta puikios progos pareikšti Ankarai, jog Lietuva ieškos istorikų, kurie sutiktų analizuoti, ką rašo turkiški archyvai apie 1915-ųjų tragediją, ir, atsižvelgdama į jų išvadas, koreguos 2005-ųjų rezoliuciją – arba patvirtins senąją, arba skelbs naująją jos redakciją.

Keisto būta Lietuvos URM vadovo G.Landsbergio skrydžio ir į Iraką. Prieš lekiant į Bagdadą prašyti pagalbos derėjo pasidomėti ne vien tuo, ar Irako valdžia kontroliuoja visą savo teritoriją, ar labai korumpuota. Dar reikėjo susimąstyti, kaip irakiečiai vertina lietuvių vaidmenį prisijungus prie Vakarų koalicijos medžiojant Sadamą Huseiną ir „Al Qaedos“ narius ar ieškant masinio naikinimo ginklų. Ar irakiečiai neturi teisės mums rodyti trijų pirštų kombinacijos: anuomet bombardavote, o dabar meldžiate pagalbos (kai JAV ir Didžioji Britanija išgelbėjo nuo karinės Irako invazijos Kuveitą, – visai kita istorija)?

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.

Štai kokią pastabą portale delfi.lt šia tema yra skelbęs politikas, verslininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas: „Priminsiu, dėl situacijos Irake kažkiek atsakingi ir mes, nes ir mūsų kariai su sąjungininkais prisidėjo, kad šalis būtų sugriauta „per žvalgybos klaidą“. Kam įdomu, tegu pasiskaito Jungtinės Karalystės Parlamento tyrimo medžiagą internete.“

Štai todėl man neramu – ką darsime, jei į Dieveniškes, vaizdžiai tariant, plūstelės kinų migrantai, jei Vokietija ties naujus dujotiekius į Rusiją, o Amerikos prezidentų rinkiminės kalbos kaip diena ir naktis skirsis nuo konkrečių darbų?

Kiek turime draugų, kurie išties pagalbos ranką ir tų, kurie, nelaimės atveju, pakiš po nosimi trijų pirštų kombinaciją?

2021.07.26; 10:00

Trumposios naujienos

Centre – Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinė Karalystė (JK) tvirtina, kad Rusija privalo paaiškinti, kodėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga, ir pridūrė, kad nepriimtina, jog vėl buvo panaudotas cheminis ginklas, informuoja agentūra „Reuters“.
 
Vokietijos vyriausybė trečiadienį patvirtino, kad Berlyne gydomas A. Navalnas buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia kovine medžiaga.
 
„Rusijos vyriausybė privalo pasakyti tiesą apie tai, kas nutiko A. Navalnui“, – teigė JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
 
„Visiškai nepriimtina, kad šis uždraustas cheminis ginklas vėl buvo naudojamas, ir dar kartą matome smurtą, nukreiptą prieš svarbų Rusijos opozicijos veikėją“, – pridūrė D. Raabas.
 
JK teigia, kad Rusija 2018 metais Solsberio mieste panaudojo „Novičiok“ prieš buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.03; 00:30
Žvalgyba

Britų tyrėjai įvardijo Rusijos karinės žvalgybos pareigūną trečiuoju įtariamuoju buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo byloje, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė du Europos saugumo šaltiniai. 

Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Šaltiniai patvirtino ketvirtadienį žurnalistinių tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ paskelbtą pranešimą, kuriame aukšto rango Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) pareigūnas Denisas Sergejevas įvardijamas kaip trečias įtariamasis. 

Sergejus ir Julija Skripaliai 2018 metų kovą buvo rasti susmukę be sąmonės ant suoliuko Anglijos Solsberio mieste. Jie buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, tačiau abu pasveiko. 

Praėjusį rugsėjį britų prokurorai apkaltino du rusus, žinomus slapyvardžiais Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas, pasikėsinimu nužudyti Skripalius. 

Anot „Bellingcat“, D. Sergejevas, veikdamas tarptautiniu mastu naudojosi slapyvardžiu Sergejus Fedotovas. Tinklalapis skelbė, kad pasą S. Fedotovo vardu išdavė ta pati įstaiga Maskvoje, kuri išdavė padirbtus pasus kitiems GRU agentams, tarp kurių – A. Petrovas ir R. Boširovas. 

„Bellingcat“ taip pat skelbė susekęs, kad kelerius metus iki Skripalių apnuodijimo S. Sergejevas daug keliavo Europoje, Vidurinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. 

Tinklalapis taip pat tvirtina, kad tą dieną 2015 metų balandį, kai D. Sergejevas skrido iš Bulgarijos sostinės Sofijos į Stambulo miestą Turkijoje, ginklų prekeivis Emilijanas Gebrevas labai blogai pasijuto per vakarienę Sofijos restorane. Tyrėjai vėliau nustatė, kad jis buvo apnuodytas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.15; 17:15

Žvalgyba

Anatolijus Čepiga. Tvain.ru informacija

Grupė tiriamosios žurnalistikos atstovų teigia atskleidę ir antrojo Skripalio apnuodijimu įtariamo asmens tapatybę. Tai pirmadienį paskelbė tyrimų portalas „Bellingcat“.

Šiais duomenimis remiantis, įtariamasis, kuris į Didžiąją Britaniją atvyko Aleksandro Petrovo vardu, iš tikrųjų yra Rusijos žvalgybos GRU karo gydytojas Aleksandras Miškinas.

Žurnalistai, atlikdami tyrimą, be kita ko, analizavo įtariamojo pažįstamų suteiktą informaciją, taip pat įvarius dokumentus. Kitą spėjamą nuodytoją „Bellingcat“ rugsėjo gale identifikavo kaip GRU pulkininką Anatolijų Čepigą.

Bellingcat.com nuotraukoje: Aleksandras Miškinas

Britų tyrėjai minėtus du asmenis kaltina svetimomis pavardėmis atvykus į Solsberį ir čia įvykdžius nuodų išpuolį prieš buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją. Abu vyrai per Rusijos televiziją aiškino vykę į Didžiąją Britaniją kaip turistai.

S. ir J. Skripaliai kovo 4 dieną buvo rasti be sąmonės ant suoliuko parke Pietų Anglijos Solsberio mieste. Jie buvo kelias savaites intensyviai gydomi ir per plauką išvengė mirties. Londonas dėl išpuolio kaltina Kremlių. Maskva kaltinimus neigia. Šis atvejis sukėlė didelę diplomatinę krizę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.09; 12:13

Trumposios naujienos

Belgijos užsienio reikalų ministeriją 2014 metais atakavo programišiai iš grupės APT-28, kuriai priskiriamas įsilaužimas į JAV Demokratų partijos serverį. Tai penktadienį pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“, patikslindama, kad programišiai veikiausiai buvo iš Rusijos.

Agentūros duomenimis, programišių tikslas buvo konfidencialus pranešimas apie padėtį Ukrainoje. „Belga“ nepatikslina, ar šie duomenys buvo pagrobti. Tyrimas tęsiamas, jį atlieka šalies Federalinė prokuratūra, konkrečių įtariamųjų nėra. 

Pasak agentūros, tai gali būti tie patys įsilaužėliai, kurie mėgino neteisėtai patekti į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) belaidį tinklą, kad gautų duomenų apie Sergejaus Skripalio bylos tyrimą.

Ketvirtadienį Didžioji Britanija, JAV ir Nyderlandai vėl apkaltino Rusiją kibernetiniu šnipinėjimu. Nyderlandų gynybos ministerija surengė spaudos konferenciją, per kurią buvo pranešta, kad Nyderlandų saugumo tarnyba balandį išsiuntė keturis Rusijos piliečius, kuriuos įtarė sąmokslu surengti kibernetinę ataką prieš OPCW. Pasak Nyderlandų pareigūnų, visi keturi įtariamieji turėjo diplomatinius pasus. Vienas jų buvo informacinių technologijų ekspertas, o kiti – pagalbiniai agentai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-05

SkaitomiausiosŽvalgyba

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Britanijos specialiosios tarnybos identifikavo trečią GRU bendradarbį, kuris rekognoskavo vietovę Skripalio byloje. Tai praneša The Telegraph korespondentė Heili Dikson.

„Kaip manoma, GRU bendradarbis apsilankė Solsberyje, kad padėtų planuojant atakas prieš tai, kai du jo kolegos atveš į Didžiąją Britaniją nervus paralyžiuojančią ginklo tipo medžiagą“, – sakoma straipsnyje.

Kaip nurodoma vokiečių leidinio Focus žinion patekusioje informacijoje, buvęs Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis iki pat 2017 metų bendradarbiavo su keturių NATO šalių žvalgybomis.

Skripalis išdavė keletą aktyvių Rusijos agentų – GRU bendradarbių, pažymi publikacijos autorius Jozefas Hufelšultė. Apie tai leidinys sužinojo iš aukšto ACCI (NATO struktūra, kurios specializacija – priešinimasis šnipinėjimui) pareigūno.

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

„NATO analitikai neatmeta, kad tikroji pasikėsinimo į Skripalį priežastis buvo jo aktyvus bendradarbiavimas su Vakarų specialiosiomis tarnybomis, kai jis padėjo identifikuoti rusų šnipus“, – pažymi žurnalistas.

Tuo tarpu rusų žurnalistas, slypintis už nuodijimo Solsberyje demaskavimo, skrenda atgal į Maskvą ir mano, kad jį ten sulaikys, praneša The Times.

Tinklapio The Insider redaktorius Romanas Dobrochotovas sakė, kad galėtų gauti politinį prieglobstį, bet Maskvoje – jo gyvenimas, prie kurio jis norėtų grįžti, pasakoja žurnalistai Fiona Hamilton, Benas Makintairas ir Ketrin Filp.

Dobrochotovo nuomone, vargu ar jam kenks, bet jis įtaria, kad bus sulaikytas. „Pasak jo, jį gali apkaltinti šnipinėjimu užsienio valstybės naudai dėl to, kad jis atskleidė informaciją apie užtraukusius Kremliui gėdą nevykėlius Skripalio žudikus. Valdžia gali pridaryti juridinių problemų arba uždaryti jo banko sąskaitas“, – rašo britų leidinys.

Informacijos šaltinis – „The Telegraph“

2018.10.03; 07:22

SkaitomiausiosŽvalgyba

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Bellingcat ir The Insider tvirtina, kad Ruslanas Boširovas, kuris šių metų kovo mėnesį buvo įvažiavęs į Didžiąją Britaniją ir kurį britų prokuratūra įtaria dalyvavus bandant nunuodyti į Vakarus perbėgusį Rusijos agentą Sergėjų Skripalį, – ne kas kitas, o būtent GRU pulkininkas, oficialus Rusijos didvyris Anatolijus Čepiga.

Anatolijus Čepiga. Tvain.ru informacija

Tvain.ru paskelbtoje informacijoje rašoma, kad tyrimą atlikę žurnalistai Boširovo ieškojo tarp tų, kurie baigė Rusijos karines mokyklas, intensyviai mokėsi užsienio kalbų ir buvo ruošiami slaptoms operacijoms užsienyje. Vyro, labai panašaus į Boširovą, nuotrauka aptikta tarp Tolimųjų Rytų aukštosios karininkų mokyklos absolventų. Žinoma ir tai, kad šis vyras dalyvavo Čečėnijos kare – rusų ginkluotųjų pajėgų pusėje.

Taigi aptiktoje nuotraukoje užfiksuotas portretas vyro, kuris labai panašus į Anatolijų Čepigą. Anatolijus Čepiga 2003 – 2005 metais gyveno Chabarovske. Nurodytas adresas sutampa su 14-osios GRU specialiosios paskirties brigados adresu.

Paskui žurnalistai aptiko A.Čepigos pasą, darytą 2014-aisiais metais.

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Ką mes žinome apie Anatolijų Čepigą? Vyras gimė 1979 metų balandžio 5 dieną. Jis dalyvavo antrąjame Čečėnijos kare. 2014-aisiais metais Rusijos vadovas Vladimiras Putinas suteikė jam Didvyrio vardą – neva už taikos misiją. Įtariama, kad toji „taikos misija“ galėjo būti atlikta Ukrainoje, nes būtent tais metais A.Čepigos dalinys buvo permestas prie Ukrainos sienos.

Didžiosios Britanijos žvalgybos specialistai nesivelia į diskusijas dėl atlikto žurnalistų tyrimo, ar Ruslanas Boširovas ir Anatolijus Čepiga – tas pats asmuo. Bet britai šios versijos neneigia.

Beje, žurnalistinio tyrimo autoriai tvirtina, kad Aleksandro Petrovo pasas paženklintas specialia žyma „duomenų neduoti“ ir parašu „v.s“, kuris reiškia – „visiškai slaptai“.

Informacijos šaltinis – tvain.ru

2018.09.27; 07:00

Žvalgyba

Ženeva. Youtube.com nuotr.

Boris Busslinger / Le Temps

Štai jau keletą savaičių daugėja incidentų tarp Šveicarijos ir Rusijos. Interviu Šveicarijos laikraščiui Le Temps Ženevos universiteto Globalinių tyrimų instituto gynybos ir saugumo srities ekspertas Aleksandras Votraveris iššifravo šią situaciją.

„Niekas neginčija fakto, kad Šveicarijoje daug šnipų. Tarptautinė Ženeva, jos MGB (mokslinė-gamybinė bendrovė) ir JTO – tai magnetas agentams, ir tai nieko nestebina. Tarp diplomatijos ir žvalgybos nėra pertvarų, ir vaizduoti, kad Šveicarijoje ar tarptautinėje Ženevoje nėra šnipų, – tai iliuzija. Ir vis dėlto yra esminis skirtumas: problema – ne priklausymas žvalgybos tarnybai, o nelegali šnipinėjimo veikla“, – sakė A. Votraveris.

„Visos vyriausybės nori kontaktų su užsienio žvalgybos tarnybomis. Jeigu Rusijos žvalgyba tiria Šveicarijoje kokį nors kriminalinį tinklą, kurį sudaro, pavyzdžiui, iš Rytų Europos šalių kilę piliečiai, tai nėra jokios problemos. Reguliariai ir intensyviai bendradarbiaujama kovojant prieš terorizmą, organizuotą nusikalstamumą ar radikalizaciją, bet kokią neteisėtą prekybą, pinigų plovimą ir net piktnaudžiavimą žmogaus teisėmis. Tačiau kai Rusijos žvalgyba šnipinėja Špico laboratorijoje (kuri dalyvavo tiriant Skripalių bylą), tai čia jau kyla problemų“, – aiškina ekspertas.

„Anot konfidencialaus pranešimo Šveicarijos Federacinei tarybai, vos ne kas ketvirtas Rusijos diplomatas iš tikrųjų yra šnipas. Tai tiesa?“ – paklausė žurnalistas.

Šveicarijos gynybos ministerijos emblema

„Gal net daugiau, nei kas ketvirtas. Bet esmė ne čia, – atsakė leidinio pašnekovas. – Žvalgyboje yra trys sferos, kurios smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Informacijos įgijimas, analizė ir sklaida. Pirmoji sfera – tai susiformavęs žvalgybos agentų įvaizdis – tų „džeimsų bondų“, kurie gauna informaciją, naudodamiesi techninėmis priemonėmis arba įsilaužimais. Tačiau šitą veiklą nuo kitų žvalgybos specialybių skiria neperžengiama siena, ji labiau sąlyginė nei informacijos analizė, kur meistriškumo paslaptys ir metodai pasireiškia įvairiose mokslinėse-gamybinėse bendrovėse, kompanijose ir bankuose. Gana skylėta siena skiria diplomatines ir tarptautines organizacijas – tie patys žaidėjai reguliariai pereina iš vienos pusės į kitą“, – komentuoja Votraveris.

„Šveicarijos ambasadoriaus Rusijoje pono Rosje iškvietimas – tai Kremliaus atsakas po Užsienio reikalų departamento vadovo Ignacijaus Kasiso (Ignazio Cassis) pasisakymo, kad situacija „neleistina“. Rusija turi teisę reikalauti kokių nors paaiškinimų. Nors santykiai tarp mūsų šalių ne visada buvo geriausi. Rusija suinteresuota išsaugoti Šveicariją savo pusėje. Mūsų šalis išties vaidina svarbų vaidmenį daugelyje dosjė, tiesiogiai susijusiuose su Maskva, tokiuose kaip Irano branduolinis sandėris, Ukrainos krizė ar cheminiai ginklai Sirijoje“, – pažymi ekspertas.

„Vienas iš Vladimiro Putino tikslų – bipoliarinės arba multipoliarinės sistemos atkūrimas – numato suteikti neutraliai ir neprisijungusiai Šveicarijai svarbų tarpininkės tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį. Be to, du taikos procesai Sirijoje, Ženevos ir kitas, vykdomi lyderiaujant Rusijai, šiuo momentu konkuruoja tarpusavyje. Tokiu būdu abi šalys turi pakankamai pagrindo dialogui viena su kita“, – taip mano Votraveris.

Informacijos šaltinis: Le Temps

2018.09.24; 06:38

SkaitomiausiosŽvalgyba

Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.

Nyderlandų žvalgybos tarnybos anksčiau šiemet buvo sulaikiusios du rusų šnipus, įtariamus mėginus įsilaužti į Šveicarijos laboratoriją, kurią naudoja Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos įgyvendinimą prižiūrinti organizacija, penktadienį pranešė žiniasklaida ir pareigūnai.

Dviejų agentų, kaip manoma, dirbančių Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje, GRU, taikiniu turėjo tapti netoli Berno esanti Špyco laboratorija, pranešė Nyderlandų laikraštis NRC ir Šveicarijos dienraštis „Tages-Anzeiger“.

Leidinių žiniomis, tuo metu laboratorija tyrė medžiagą, susijusią su nuodingųjų dujų atakomis Sirijoje bei su kovo 4-osios dienos išpuoliu prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją. Jis buvo įvykdytas panaudojant kovinę medžiagą „Novičiok“.

Laboratorija atlieka analitinį darbą Hagoje įsikūrusios Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) užsakymu.

Minėtuosius asmenis „šių metų pradžioje“ buvo sulaikiusi Nyderlandų karinės žvalgybos agentūra (MIVD), bendradarbiaudama su keliomis kitomis šalimis, pranešė laikraščiai.

„Remiantis su tyrimu susipažinusiais šaltiniais, įtariamieji su savimi turėjo įrangą, kurią ketino panaudoti įsilauždami į (Špyco laboratorijos) kompiuterių tinklą“, – priduria leidiniai.

Tiksli informacija apie įtariamųjų sulaikymą neskelbiama. Tačiau kovo 26 dieną Nyderlandų premjeras Markas Ruttė paskelbė, kad jo šalis išsiunčia „du Rusijos žvalgybos darbuotojus, dirbusius Rusijos ambasadoje“. Tai buvo padaryta solidarizuojantis su Didžiąja Britanija po S. Skripalio apnuodijimo.

Šveicarijos žvalgybos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad jie apie šį incidentą žinojo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.17; 09:09

Trumposios naujienos

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Du rusai, įvardinti įtariamaisiais dėl buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo Solsberio mieste Anglijoje, tvirtina, kad jie paprasčiausiai buvo turistai, informuoja Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC.

Įtariamųjų Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo teigimu, Solsberyje jie lankėsi turistiniais tikslais ir abu neigė bet kokias sąsajas su bandymu nužudyti Skripalius.

Du vyrai, labai panašūs į vyrus Didžiosios Britanijos paskelbtose įtariamųjų nuotraukose, interviu naujienų kanalui RT teigė, kad prieš sugrįždami į Londoną traukiniu, jie apžiūrėjo Solsberio katedrą.

Didžioji Britanija anksčiau šį mėnesį skelbė, kad yra pakankamai įrodymų apkaltinti šiuos du vyrus bandymu nunuodyti Skripalius. Po kelių dienų policija pranešė, kad jiedu kovo mėnesį ištepė S. Skripalio namų durų rankeną kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Įtariamieji kovo 2 d. atvyko iš Maskvos į Londoną su rusiškais pasais. Didžiosios Britanijos teigimu, A. Petrovas ir R. Boširovas yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU agentai ir išpuolis buvo įvykdytas su Kremliaus žinia.

Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats paneigė, kad S. Skripalio apnuodijimu įtariami asmenys yra karinės Rusijos žvalgybos pareigūnai.

„Žinome, kas jie, radome juos. Žinoma, jie civiliai“, – sakė V. Putinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.14; 10:23

Politinės intrigos

Rusijos policija išvaiko protestuojančius Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.

Kol partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis interviu leidiniui „Ekspres Nedelia“ atvirauja, kokių nemalonumų jis susilaukė sukritikavęs Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas Rusijai, tie patys Vakarai, kuriems mes, beje, irgi priklausome, vėl rengia naujų sankcijų paketą dėl Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.

Rusija visaip bando neigti prisidėjusi prie buvusio Rusijos agento ir jos dukters apnuodijimo, tačiau britų žvalgybos tyrimas rodo, jog nutiko kitaip.

Tuo labiau, kad precedento jau būta.

2006 metais lapkričio mėnesį apnuodytas radioaktyviu poloniu mirė buvęs Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnas Aleksandras Litvinenka. Su savo žudikais jis susitiko Londone, bare, kur išgėręs arbatos, pasijuto blogai. Ir nors buvo nustatyti A. Litvinenką nunuodiję asmenys – verslininku tapęs buvęs KGB darbuotojas Andrejus Lugavojus, pastaruoju metu dirbantis Rusijos valstybės Dūmoje, ir Dmitrijus Kovtunas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė juos išduoti Didžiajai Britanijai.

Tai sukėlė didžiulį tarptautinį skandalą. Tačiau Rusijai tai buvo nė motais.

Karinio parado Maskvoje belaukiant. EPA – ELTA nuotr.

Rusija, kuri tapo supuvusios ir sugriuvusios Sovietų sąjungos teisių perėmėja, per visą savo istoriją paranojiškai medžiojo tuos, kurie vienu ar kitu metu pereidavo į kitą barikadų pusę. Žodžiu, išdavikus.Tai sėkmingai darė Vladimiras Iljičius, vėliau Josifas Visarijonavičius, šios tradicijos sėkmingai tęsiamos ir šiandien, įžūliai meluojant visam civilizuotam pasauliui, nors faktai turėtų badyti akis.

Rusijos valdžia jau ne vienerius metus savo propagandoje, nukreiptoje prieš Vakarus, naudoja du jau seniai nustekentus arkliukus: esą dar praėjusio amžiaus 90- aisiais metais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, nes net pačiame Kremliuje šeimininkavo amerikiečiai; o kai pakilo, kai iki kosminių galimybių sustiprėjo jos ginkluotosios pajėgos, galinčios nušluoti nuo žemės paviršiaus piktuosius priešus, hedonistiniai Vakarai, siekdami užkariauti Rusijos žemes dėl jose esančių begalinių gamtos išteklių, vėl ją nori parklupdyti.

Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos

Ir Krymo aneksija 2014 – aisiaisvisai nebuvo aneksija, o tik jo sugrįžimas į „gimtąjį“ uostą: „vozvratilsia v rodnuju gavanju“… Karas Rytų Ukrainoje irgi nėra Rusijos sukurstytas, tai – tiesiog pilietinis Ukrainos karas. O Vakarams tai tiesiog pretekstas smaugti „krikščioniškąsias vertybes puoselėjančiai“ matuškai Rusijai…

Mums nereikia konflikto tarp lietuvių ir rusų, sako R. Žemaitaitis. Juk toks konfliktas turi tiesioginę neigiamą įtaką ekonomikai. Anot jo, pritardama sankcijoms Lietuva galvojo apie politinę naudą, gaunamą šią akimirką, o ne apie pasekmes žmonėms ir šalies ekonomikai. „Mes gyvename kaimynystėje, todėl santykiai su kaimynais turi būti geri“, – tvirtina „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.

Su R. Žemaitaičiu galima būtų sutikti tik dėl vieno jo išsakyto punkto: paprasti Rusijos žmonės tikrai nekalti, kad dėl Vakarų sankcijų patiria didžiulius ekonominius sunkumus.

Lietuvių dainoje bet yra ir tokie žodžiai: „Nieks kits čia nekaltas, mergužėle, tu pati…“.

Tačiau toks kai kurių mūsų politikų šunuodegiavimas ir vandens pylimas ant akivaizdžiai visam civilizuotam pasauliui priešiškos valstybės malūnų sparnų, turėtų priversti suklusti visus, dar sveikai mąstančius, mūsų valstybės piliečius.

Juolab kad gyvename svarbių iššūkių ir labai svarbių šaliai rinkimų išvakarėse.

2018.09.11; 06:00

Trumposios naujienos

Šikšnosparnis – GRU emblema

Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Kanados lyderiai pažymėjo esą „visiškai įsitikinę“, kad „Novičiok“ atakos įtariamieji yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos, dar žinomos kaip GRU, pareigūnai.

Penki lyderiai – Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Kanados premjeras Justinas Trudeau ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas – bendrame pranešime pridūrė visiškai neabejojantys, kad apnuodijimui pritarė Rusijos vyriausybė.

Įtariamieji dėl Skripalių apnuodijimo: Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Trečiadienį Didžioji Britanija dėl mėginimo kovo mėnesį Anglijos Solsberio mieste nunuodyti buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Julija kovine medžiaga „Novičiok“ apkaltino du Rusijos karinės žvalgybos narius.

Th. May Bendruomenių rūmams sakė, kad įtariamieji atskrido į Didžiąją Britaniją su rusiškais pasais, kaip Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos saugumo ministras Benas Wallace’as pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka „galutinė“ atsakomybė už Anglijoje įvykdytą pasikėsinimą į buvusio dvigubo Rusijos agento gyvybę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.07; 05:30

Žvalgyba

Skaraidančioji pelė – GRU emblema

Rusija pakartojo savo susirūpinimą dėl to, kad neva trūksta įrodymų apkaltinti du Rusijos piliečius dėl beveik pražūtingo buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo Solsberyje.

Anksčiau trečiadienį Didžiosios Britanijos prokurorai apkaltino du rusus sąmokslu nužudyti S. Skripalį ir jo dukterį, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą. Kaltinimai pareikšti jiems nedalyvaujant.

„Žiniasklaidoje paviešinti vardai ir nuotraukos nieko mums nepasako. Rusija turi daug klausimų Londonui“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir pareikalavo, kad Didžiosios Britanijos institucijos bendradarbiautų su Rusija.

„Dar kartą raginame Didžiąją Britaniją pereiti nuo viešų kaltinimų ir informacinių manipuliacijų prie praktinio teisėsaugos agentūrų bendradarbiavimo“, – sakė atstovė.

Didžiosios Britanijos prokurorai dviem rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.

Tuo tarpu nuolatinis Rusijos atstovas Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje (OPCW) Aleksandras Šulginas Didžiosios Britanijos pranešimą pavadino „provokacija“.

„Nuo pat pradžių sakėme, kad Rusija yra nesusijusi su tuo, kas įvyko Solsberyje“, – valstybinei Rusijos televizijai sakė A. Šulginas.

Karališkoji prokuratūra paskelbė nusprendusi pareikšti Aleksandrui Petrovui ir Ruslanui Boširovui kaltinimus dėl sąmokslo nužudyti Skripalius, dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ turėjimo ir naudojimo bei kitų nusikaltimų. Manoma, kad tai nėra tikri jų vardai ir jiems yra apie 40 metų amžiaus.

Kaip pranešama, įtariamieji kovo 2 d. atskrido į Londono Gatviko oro uostą ir, prieš vykdami į Solsberį, apsistojo Rytų Londone įsikūrusiame viešbutyje.

Kovo 4 d. Solsberyje 66 metų S. Skripalis ir 33 metų Julija buvo rasti be sąmonės. Jų abiejų būklė ilgą laiką buvo kritinė, tačiau vėliau stabilizavosi ir pradėjo gerėti. S. Skripalis ir jo duktė jau anksčiau šiais metais buvo išrašyti iš ligoninės.

Karališkoji prokuratūra neketina prašyti Rusijos išduoti abiejų įtariamųjų, nes Rusija anksčiau yra aiškiai pareiškusi, kad neišduoda savo piliečių. Tačiau Didžiosios Britanijos prokurorai teigia turį Europos arešto orderį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:15

SkaitomiausiosŽvalgyba

GRU emblema – skraidančioji pelė

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį pareiškė, kad išpuolį Solsberyje, kai buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga, įvykdė Rusija. Abu įtariamieji yra rusų agentai, sakė ji parlamente.

Didžiosios Britanijos prokurorai dviem rusams pareiškė kaltinimus dėl Skripalių apnuodijimo. EPA-ELTA nuotr.

Yra duomenų, kad jie yra Rusijos karinės žvalgybos GRU nariai, kalbėjo ji. „Kartu su sąjungininkėmis mes išnaudosime visas savo saugumo aparato priemones, kad įveiktume pavojų, kurį kelia GRU“, pabrėžė premjerė.

Prieš tai policija paskelbė dviejų Rusijos įtariamųjų pavardes ir jų nuotraukas. Tačiau Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas į Didžiąją Britaniją greičiausiai atvyko su padirbtais pasais. Tyrėjai skrupulingai atsekė abiejų kelią į Solsberį – jiems teko peržiūrėti 11 000 valandų vaizdo įrašų. Abu vyrai užfiksuoti ir netoli Sergejaus Skripalio namų.

Įtariamieji kaltinami pasikėsinimu nužudyti, pavojingu kūno sužalojimu ir cheminės kovinės medžiagos laikymu. Paskelbtas tarptautinis jų arešto orderis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.06; 09:03

Politinės intrigosSkaitomiausios

Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.

Teisėjos Neringos Venckienės tema – svarbi. Tai – byla vaiduoklė, bet kada galinti pasirodyti pačiais netikėčiausiais pavidalais. Kad ir kaip būtų sunku, ją reikia išnarplioti. Kad nebeliktų nė menkiausių abejonių. Bet ar Garliavos paslaptį, kur daug keistų mirčių bei įtartinų veikėjų, įmanoma nepriekaištingai išnagrinėti Lietuvoje?

Objektyvus šios bylos tyrimas Lietuvoje seniai nebeįmanomas. Taip sakau ne todėl, kad kategoriškai nepasitikėčiau lietuviškąja Temide ar N.Venckienę laikyčiau absoliučiai nepriekaištinga (esu ėmęs iš jos interviu, bendravau su jos aplinkos žmonėmis).

Išvardinsiu tik keletą priežasčių, kodėl Amerika neturėtų skubėt JAV teritorijoje besislapstančios N.Venckienės deportuoti į Lietuvą, o mes, lietuviai, jei norime žinoti viską, privalome nesipriešinti bylos nagrinėjimui Amerikoje.

Lietuvos teisėsauga turi Achilo kulną. Lietuvos teisėjai vis dar pluša be pagalbininkų – prisiekusiųjų ir tarėjų. Vien dėl šios aplinkybės mūsų šalyje keblu išnagrinėti sudėtingas bylas. Nes ten, kur nėra žvilgsnio iš šalies, įmanomi sąmoningi tendencingumai. Net jei teisėjas ypač sąžiningas, principingas ir puikiai išmano savo profesiją, jis nėra apsaugotas nuo klaidų, padarytų ne dėl „blogos valios“, o dėl „žmogiškojo faktoriaus“. Todėl esu įsitikinęs: jei teisėjams Lietuvoje talkintų tarėjai arba prisiekusieji, tuomet egzistuotų daugiau galimybių rezonansines baudžiamąsias bylas, ypač paženklintas mirties ženklu, gvildenti taip, kaip ir privalu jas tirti teisinėje valstybėje. Lietuvos teismais pasitikėti bus galima tik tuomet, kai teisėjus apsups kiekvieną jų krustelėjimą teismo salėje stebinčios balso ar veto teisę turinčios institucijos. O kol nėra nei prisiekusiųjų, nei tarėjų, būtų kvaila iš visuomenės reikalauti aklo pasitikėjimo lietuviškąja Temide bei įrodinėti Vakarams, kad Lietuvoje – idealu.

N.Venckienės bylos išnagrinėti Lietuvoje objektyviai neįmanoma ir dėl tuometinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus viešo pareiškimo apie „pūlinį“. Prisiminkime: teisėja N.Venckienė dar nenuteista, jos kaltė neįrodyta, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius savo kolegę viešai palygina su pūliniu. Argi tai – ne akivaizdus spaudimas bylą nagrinėsiantiems teisėjams? Jei taip teismų išvakarėse lepteltų politikas, žurnalistas arba Prezidentė, – menka bėda. Savo nuomonę apie bylas skelbiančių politikų neapkaltinsi darant spaudimą teismams. Teisėjai visuomet turi galimybę pasiteisinti: politikai – diletantai, todėl klysta, taigi į jų nuomonę – nusispjauti. Tačiau kai savo išankstinę nuomonę viešai išguldo patį aukščiausią rangą Lietuvoje turintis teisėjas, tada pakliūname į pato situaciją. Kiek Apylinkės, Apygardos, Apeliacinio teismo teisėjų išdrįs prieštarauti AT pirmininko nuomonei? Ar įmanoma situacija: G.Kryževičius laiko N.Venckienę „pūliniu“, o jos bylą nagrinėjantis teisėjas N.Venckienę išteisina? Juk tai būtų akivaizdus spjūvis AT pirmininkui į veidą. Todėl jau senų seniausiai manau, kad pats geriausias variantas – tai N.Venckienės likimą patikėti JAV teisėsaugai. O jei amerikiečiai šios bylos nenori arba negali imtis, atiduokime ją nagrinėti Lenkijos, Čekijos, Vokietijos arba kurios nors kitos Europos Sąjungos šalies teisėsaugai. Tik ne Lietuvos teismams.

Esama ir trečiosios priežasties, kodėl N.Venckienės ekstradicija į Lietuvą – pavojinga. Vadinamoji Garliavos byla jau pasiglemžė keturias gyvybes. Todėl tvirtinimai, jog N.Venckienė bus saugi Lietuvoje, – neįtikinami. Nepamirškime – ji ilgai dirbo aukšto rango teisėja. Ji greičiausiai turi subtilios informacijos ne tik apie teisėjus, bet ir politikus, verslininkus. Įspausta į kampą ji gali prabilti. Tad ar verta atmesti versijas: „neva girta iškrenta pro viešbučio langą“, „nusišauna sandėliuke“, „paskęsta baloje“, „paspringsta žolės lapu“, iškeliauja Anapilin dėl „netikėtai sustreikavusios širdies sporto salėje“. Jūs klausiate, kokiais įrodymais remiuosi sakydamas, jog Lietuvoje jai nėra saugu? O ar teisėjas Jonas Furmanavičius turėjo įrodymų, kad jį rengiamasi nušauti?

Be to, mes visi seniai nujaučiame, kad vadinamosios „bylos – žudikės“, audrinančios visuomenę, dažniausiai lydimos nematomų palydovų – slaptųjų tarnybų. Kalbu ne apie Lietuvos, bet apie priešiškų užsienio šalių žvalgybas. Rusijai tikrai patiktų, jei Lietuvoje kiltų dar viena visuomenę skaldanti ir priešinanti tema. Rusijai reikia įtampos ypač dabar, kai nenumaldomai artėja 2019-ieji, Lietuvos prezidento rinkimų metai. Kremliui iki gyvo kaulo nusibodo griežta provakarietiška dabartinės Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija, Kremlius norėtų matyti žymiai sukalbamesnių, draugiškesnių Lietuvos prezidentų.

Jei tik Rusijai bus reikalinga, ji tikrai N.Venckienės ekstradicijos klausimą išnaudos savoms užduotims įgyvendinti. Rusijai pravers ši tema, nes dėl N.Venckienės bylos tarp JAV ir Lietuvos gali prabėgti … juodoji katė. Visuomet prognozuokime blogiausią variantą: Amerikos temidė deportuoja N.Venckienę namo, nesuteikdama jai politinio prieglobsčio, o buvusi teisėja, atgabenta į Lietuvą, – netikėtai nužudoma. Pavyzdžiui – nunuodijama. Kas tada gali nutikti? Mūsų šalyje sustiprės antiamerikietiškos nuotaikos. Prie JAV ambasados Vilniuje galime sulaukti priešiškų protesto akcijų. Kaip Lietuvos policijos departamentui sektųsi numalšinti prie JAV ambasados dirbtinai sukeltas muštynes, o Lietuvos žvalgybai – nustatyti dirbtinai JAV ir Lietuvą kiršinančius provokatorius?  

Taip pat skaičiuokime: kiek Ameriką ir tuo pačiu Lietuvą burnojančių publikacijų pasirodytų lietuviškoje spaudoje, Rusijoje ir prorusiškai nusiteikusiose ES šalyse? Rusija pajuokai pasitelktų net JAV žvalgybos tvirtinimus dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais: jei amerikiečiai nesugebėjo nuspėti buvusios teisėjos N.Venckienės likimo, tai ko verti Vašingtono tvirtinimai dėl rusiškų intrigų įtakojant amerikiečių nuomonę balsuojant JAV prezidento rinkimuose! Rusija manipuliuotų ir į Vakarus pabėgusių rusų žvalgybininkų Aleksandro Litvinenkos bei Sergejaus Skripalio nuodijimo temomis. Įpykęs Kremlius pasitelktų savo liguistą vaizduotę, ir mes išgirstume pačių fantastiškiausių pasakojimų apie „blogąją Ameriką“.

Štai kodėl į N.Venckienės istoriją privalome žiūrėti ne vien kaip į kriminalinę bylą. Joje matau galimų geopolitikos bei tarptautinės politikos niuansų. Tad džiaukimės, kai JAV Atstovų rūmų narys K.Smitas (respublikonas) pateikia svarstymui įstatymo „Leisti teisėjai Venckienei apsiginti teisme“ projektą. Dėkokime ir kongresmenui R.Hultgrenui (respublikonas), parengusiam analogišką K.Smitui įstatymą. Tegul šią bylą tiria JAV teisėsauga. Patikėkite, taip bus saugiau visiems, ypač Lietuvai.

2018.08.12; 06:30

Gordijo mazgas

Vyriausiasis JAV valstybės departamento pareigūnas pabrėžia, kad Rusija, norėdama išvengti antrojo sankcijų paketo, per metus turi įvykdyti tris reikalavimus.

„Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, nereikės nerimauti dėl antrojo sankcijų paketo, pagal kurį gresia vos ne visiškas ekonominių ir diplomatinių santykių nutraukimas“, – ketvirtadienį Minesotoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė JAV pareigūnas.

Vašingtonas trečiadienio vakarą pranešė apie naujas sankcijas Rusijai ir kaltina šią pažeidus tarptautinę teisę. JAV tvirtina, kad naujos sankcijos Maskvai bus taikomos dėl to, kad Kremlius yra susijęs su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą, primena ELTA.

Pagal Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymą, dabartinės sankcijos privalo galioti mažiausiai 12 mėnesių, bet jos gali būti atšauktos, jei Rusija įvykdys tam tikras itin specifines sąlygas.

„Pagal įstatymą reikalavimai sankcijoms atšaukti gana aiškiai išdėstyti. Vienas iš jų yra, pavyzdžiui, kad Rusija daugiau nenaudotų cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę, ir nenaudotų mirtinų cheminių ar biologinių ginklų prieš savo pačios piliečius. Antras reikalavimas – Rusija turi garantuoti, kad nebeužsiims panašia veikla. Trečiasis reikalavimas – Rusija turi būti pasiruošusi leisti Jungtinių Tautų stebėtojams ar kitiems tarptautiniu mastu pripažintiems nešališkiems stebėtojams vietoje atlikti patikrinimus arba sutikti su kitomis patikimomis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad vyriausybė nenaudoja cheminių ar biologinių ginklų, pažeisdama tarptautinę teisę ir nenaudoja tokių ginklų prieš savo pačios piliečius“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė JAV atstovas.

JAV nepirks iš Rusijos elektronikos, kompiuterių, daviklių ir lazerių, telekomunikacijos, specializuotos naftos ir dujos gavybos produkcijos, informacijos ir saugumo technologijų. Sankcijos bus taikomos visoms valstybinėms Rusijos įmonėms.

JAV apriboja užsienio pagalbą Rusijai, nutraukia bet kokį gynybos reikmenų pardavimą, draudžia prekybos ginklais finansavimą bei draudžia eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu.

„Iš esmės tai reikš, kad bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes ir technologijas, kurios laikomos svarbiomis nacionaliniam saugumui. JAV administracija nusprendė įvesti draudimo prezumpciją parduoti Rusijai nacionalinio saugumo požiūriu jautrias JAV prekes ir technologijas“, – teigė JAV pareigūnas.

Sankcijos įvedamos remiantis 1991 metų Cheminių ir biologinių ginklų kontrolės ir nuodingųjų medžiagų eliminavimo įstatymu.

Pirmoji sankcijų banga turėtų įsigalioti rugpjūčio 22-ąją. Teigiama, kad dėl tokių sankcijų eksportas į Rusiją gali sumažėti šimtais milijonų JAV dolerių.

Aukšti Rusijos vadovai piktinasi JAV sprendimu, sankcijas vadina „drakoniškomis“, „neteisėtomis“, „linčo teismu“ ir kaltina Vašingtoną politikos nenuspėjamumu. Rusijos vyriausybė ruošia atsakomąsias priemones. Užsienio reikalų ministerijos atstovė ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva pradeda svarstyti atsakomąsias priemones, informuoja agentūra „Reuters“.

Pasak specialistų, jau dabar spaudimą rubliui daro naujienos apie JAV pasirengimą imtis naujų sankcijų prieš Rusiją.

Dolerio kursas Maskvos biržoje ketvirtadienį išaugo 1 rubliu ir pasiekė 66,55 rublio, pirmą kartą nuo 2016 metų lapkričio viršydamas 66 rublius.

Euro kursas šoktelėjo 1,15 rublio – iki 77,17 rublio, peržengdamas 77 rublių ribą pirmą kartą nuo šių metų balandžio.

Informaciją pateikė Paulina Levickytė (ELTA)

2018.08.11; 07:20

Trumposios naujienos

Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad su Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Didžiosios Britanijos Solsberio mieste šių metų kovą yra susijusi Rusija. Kaip praneša BBC, tai trečiadienį pareiškė JAV valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Todėl Vašingtonas ruošiasi imtis naujų sankcijų prieš Maskvą.

„Jungtinės Valstijos priėjo išvadą, kad Rusijos vyriausybė naudojo cheminį arba biologinį ginklą pažeisdama tarptautinę teisę“, – pabrėžė H. Nauert.

Pasak jos, JAV dėl šio incidento ketina taikyti Rusijai sankcijas.

Valstybės departamentas imsis šių priemonių pagal 1991 metų įstatymą dėl cheminio ir biologinio ginklo likvidavimo. Jame ir išvardytos sankcijos, taikomos pažeidėjams.

Kaip sakė BBC korespondentui Vašingtone aukštas pareigūnas iš Valstybės departamento, Kremlius jau informuotas apie naujas sankcijas.

Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose „Facebook“ paskyroje pavadino šias priemones drakoniškomis, o kaltinimui Maskvai – prasimanytais.

Kaip pranešė H. Nauert, pirmoji, švelnesnė sankcijų banga įsigalios apie rugpjūčio 22-ąją. Bus uždrausta išduoti licencijas eksportuoti į Rusiją prekes, susijusias su nacionaliniu saugumu. Išimtys bus daromos kai kuriems dviejų šalių projektams kosmonautikos srityje.

Antroji naujų sankcijų banga įsigalios po trijų mėnesių, jeigu Maskva nepateiks įtikinamų įrodymų, kad ateityje nebenaudos cheminio ginklo. Jas realizuodamos JAV turės pažeminti diplomatinių santykių su Rusija lygį, beveik visiškai nutraukti su ja prekybą, uždrausti oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams skraidyti į Jungtines Valstijas.

Informaciją pateikė Stasys Gimbutis (ELTA)

2018.08.10; 09:30

Trumposios naujienos

Didžiosios Britanijos vyriausybė prašys Maskvos išduoti du rusus, įtariamus pasikėsinimu į Skripalius. Apie tai pirmadienį rašo „Guardian“, remdamasis vyriausybės ir saugumo šaltiniais. Abu Rusijos piliečiai įtariami įvykdę išpuolį prieš buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį Juliją.

Britų vyriausybės atstovai ir generalinė prokuratūra Londone kol kas šios informacijos komentuoti nenorėjo. Jei Kremlius prašymą išduoti įtariamuosius atmes, o tai yra tikėtina, tada, pasak „Guardian“, bus naujas abipusio diplomatų išsiuntimo ratas.

Tėvas ir dukra kovo pradžioje buvo rasti be sąmonės ant suolelio Solsberyje. Jie buvo apnuodyti „Novičiok“ kovine medžiaga ir tik per plauką nemirė. Londonas dėl išpuolio kaltina Maskvą. Kremlius kaltinimus neigia; šis atvejis sukėlė didelę diplomatinę krizę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.07; 03:30

Trumposios naujienos

Britų policija, pasak naujienų agentūros PA, mano identifikavusi asmenis, susijusius su buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimu „Novičiok“ kovine medžiaga kovą Solsberyje. Tai keli rusai, skelbia PA, remdamasi šaltiniu iš tyrėjų aplinkos.

„Tyrėjai mano pagal stebėjimo kamerų įrašus identifikavę asmenis, įtariamus „Novičiok“ išpuoliu“, – agentūra PA cituoja neįvardytą šaltinį. „Jie (tyrėjai) yra tikri, kad jie (įtariamieji) yra rusai“, – toliau cituojamas šaltinis.

Kovo 4 d. buvęs Rusijos GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija buvo paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos. Jie buvo rasti be sąmonės Solsberio mieste, kuris yra už 140 kilometrų nuo Londono.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.19; 02:30

SkaitomiausiosŽvalgyba

Policija: apsinuodijusi britų pora lietė „Novičiok“ užterštą daiktą. EPA-ELTA nuotr.

Paskutinieji įvykiai Didžiojoje Britanijoje kelia nerimą – dar du britai apnuodyti „Novičiok“ medžiaga, kuri vos nepražudė į Vakarus pabėgusio Rusijos žvalgybininko Skripalio ir jo dukters. Kas ir kodėl Rusijai priskiriamais nuodais šį kartą pražudyti sumanė du su politika niekaip nesusijusius britų piliečius? Slaptai.lt skelbia keletą ištraukų iš užsienio spaudos puslapių.

_________________________________________________

Korespondentai / The Times

„Gerklėje jam gargaliavo, o iš burnos  tekėjo putos…“

„Apsinuodijimas Novičiok‘u: gerklėje jam gargaliavo, o iš burnos tekėjo putos – jis buvo panašus į zombį“ – taip pavadintas grupės žurnalistų straipsnis laikraštyje The Times.

Britanijos valdžia mano, kad Don Sterdžes ir Čarlis Roulis apsinuodijo to paties Novičiok‘o, kuris panaudotas puolant Skripalius, liekanomis. Beje, iš pradžių gydytojai ir policija įtarė narkotikų perdozavimą, praneša Vilas

„Kai sekmadienį rytą Don Sterdžes prarado sąmonę, policija ir greitosios pagalbos gydytojai priskyrė jos simptomus narkotikų perdozavimui. Jie padarė tokią pat išvadą ir po kelių valandų, kai jos partneriui iš burnos pradėjo tekėti putos ir jo būklė atrodė kaip zombio“, – rašo korespondentai.

Viltšyro policija siejo incidentą su „blogo“ kreko ar heroino partija, o ne su Skripalių nuodijimu. Korespondentai praneša, kad 45-rių Roulis žinomas apylinkėse kaip narkomanas, sėdėjęs už heroino laikymą. Vakar perdozavimą atmetė po to, kai Porton-Daune buvo atlikta medžiagos analizė. Roulį pažinoję narkomanai iš Solsberio ir Eimsberio ir be to abejojo, kad tai heroinas ar krekas, nes tada būtų dar daug kas nukentėję.

„Sekmadienį apie 11:00 44-rių metų Sterdžes, 11-metės dukros ir dviejų suaugusių sūnų motiną, išnešė iš Roulio buto Eimsberyje. Roulis pranešė greitajai pagalbai ir paskambinęs Sterdžes motinai pasakė, kad jai priepuolis“, – praneša laikraštis.

Po kelių valandų Roulis pats paniro į zombio būseną, pasakojo jo geriausias draugas Semas Hobsonas. „Čarlis irgi ten buvo (kai Sterdžes neteko sąmonės, – The Times. past.), bet jam iš pradžių viskas buvo tvarkoj. Praėjo keturios valandos, kai simptomai pradėjo reikštis ir jam, – pasakojo Hobsonas. – Mes rinkome daiktus, kad nuvežtume juos Don į ligoninę. Paskui jo akys paraudo, o vyzdžiai susiaurėjo it du taškeliai. Jis pradėjo murmėti nesuprantamai, ir aš suvokiau, kad jam haliucinacijos. Jis leido keistus garsus ir elgėsi kaip zombis“.

Sterdžes gyveno benamių prieglaudoje, kuri buvo arčiau nei už pusės mylios nuo Zizi restorano, kur prieš prarasdami sąmonę pietavo Skripaliai. Pasak vieno iš buvusių prieglaudos gyventojų, ji turėjo problemų dėl alkoholio, bet ne dėl narkotikų. „Čarlis turėjo problemų dėl narkotikų, o Don – dėl alkoholio. Don nė už ką nevartotų narkotikų“, – sakė jis.

Tuo tarpu The Times žurnalistė Debora Heinz praneša, jog oficialūs asmenys nuogąstauja, kad nuodijant Skripalius naudotos nervus paralyžiuojančios medžiagos nepastebėti likučiai gali būti pavojingi.

„Kariniai ir civiliai cheminio ginklo specialistai ištisus mėnesius dirbo nukenksmindami viską, su kuo galėjo kontaktuoti Novičiok‘as, – pažymi ji. Viską, kas galėjo būti apnuodyta, neutralizavo arba naikino vyriausybinėje Porton-Dauno laboratorijoje.

„Novičiok‘as išsaugo mirtinas savybes net mėnesius po naudojimo, vadinasi, jeigu Čarlis Roulis ir Don Sterdžes sekmadienį kontaktavo su nuodais iš tos pačios partijos, kuri naudota prieš Skripalius, jie vis dėlto gali būti mirtinai pavojingi“, – rašo Heinz.

OPCW (Cheminio ginklo draudimo organizacija) pranešė, kad medžiaga „labai švari“. “Cheminių ginklų ekspertas Hemišas de Breton-Gordonas pareiškė, kad net pora lašų keturių metų senumo Novičiok‘o gali būti mirtini“, – perduoda The Times. „Jis ir po kelių mėnesių po pagaminimo išlieka nuodingas“, – sakė ekspertas.

Šaltinis: The Times

XXX

Redakcija / Die Presse

Anglija: ir vėl apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga Novičiok

Déjà vu Anglijoje: tiedu žmonės nuo šeštadienio ligoninėje tebėra mirtinai pavojingos būklės, ir jie buvo apnuodyti Novičiok‘u. Tačiau, skirtingai nei visame pasaulyje sukėlusi Skripalių byla, šįkart kalbame ne apie RF piliečius, praneša Die Presse.

Britanijos policijos duomenimis, 45-rių vyriškis ir 44-rių moteris – abu Britanijos piliečiai – buvo apnuodyti kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga Novičiok. „Incidentas įvyko Anglijoje netoli Solsberio, kur kovą buvo apnuodyti buvęs rusų agentas Sergejus Skripalis ir jo duktė“, – sakoma straipsnyje.

„Klausimas, kuriuo mes šiandien intensyviai užsiimame, toks: ar gali būti tie du atvejai susiję vienas su kitu“, – patvirtino Britanijos policijos antiteroristinės grupės vadovas Nilas Bazu. Kaip praneša Austrijos leidinys, incidentas įvyko Eimsberyje, už 11 km į šiaurę nuo Solsberio, kur kovo 4 dieną be sąmonės buvo aptikti Skripaliai. Iki šiol nesuprantama, kaip naujos aukos galėjo kontaktuoti su nervus paralyžiuojančia medžiaga. „Mums kol kas nežinoma apie juos nieko, kas galėtų tai parodyti“, – pabrėžė Bazu.

Šiuo metu pora iš Eisberio yra Solsberio klinikoje. „Iš pradžių buvo išsakyta prielaida, kad vyras ir moteris galėjo apsinuodyti heroinu arba kreku iš kažkokios apkrėstos partijos. Tačiau analizė parodė, kad kalbama apie Novičiok‘ą“, – perduoda Die Presse.

„Aš norėčiau visuomenę užtikrinti, kad rizika (apsinuodyti) minimali“, – leidinys cituoja Britanijos vyriausybės vyriausiąją sveikatos apsaugos specialistę Salę Deivis.

„Nūnai kaip darbinė gvildenama versija, kad apsikrėsta atsitiktinai, ir mes turime reikalą ne su antra ataka, analogiška Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimui šių metų pradžioje“, – pareiškė Britanijos užsienio reikalų ministras Sadžidas Džavidas.

Šaltinis: Die Presse

XXX

Nico Hines / The Daily Beast

Rusijos nervus paralyžiuojanti medžiaga smogė Didžiajai Britanijai būtent NATO viršūnių susitikimo išvakarėse

„Tas aukščiausio lygio susitikimas jau vadinamas vienu iš įtempčiausių per visus 69-rius NATO istorijos metus, ir ta įtampa smarkiai sustiprėjo ryšium su naujiena, kad dar du žmonės nukentėjo Britanijos teritorijoje nuo mirtinos rusų nervus paralyžiuojančios medžiagos Novičiok, – rašo The Daily Beast žurnalistas Nikas Hainsas.

„Kritiškos būklės britų pora pateko į ligoninę Solsberyje po kontakto su nuodais, kurių, sprendžiant iš visko, liko ten, kur kėsintasi nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius“, – sakoma straipsnyje.

Skotland-Jardo kovos su terorizmu skyriaus vadovas pareiškė, kad iš savo namuose šeštadienį praradusios sąmonę poros paimtų mėginių analizė patvirtino nuogąstavimus, jog tai naujas nervus paralyžiuojančios medžiagos taikinys. Nežinia, kaip 44-rių metų Don Sterdžes ir 45-rių metų Čarlis Roulis prisilietė prie šitos medžiagos, bet policija apsupo visuomeninį parką Solsberyje, stengdamasi rasti jos šaltinį“, – pabrėžiama leidinyje.

„Dviejų britų užsikrėtimas praėjus tiek laiko po pirmosios atakos liudija, koks beprotiškas buvo bandymas nužudyti Skripalius“, – sakoma straipsnyje.

Dalies vietinio parko uždarymas sustiprins nuogąstavimus, kad nuodai galėjo paveikti suaugusius ir vaikus, pažymi korespondentas.

Šaltinis: The Daily Beast

XXX

Andrew Griffin / Independent

Porton-Daunas: kas yra slaptas eksperimentinis objektas, atsidūręs nuodijimų centre?

Eimsberyje du žmonės apsinuodijo ta pačia nervus paralyžiuojančia medžiaga, kuri vos nenužudė Skripalių. Šis puolimas vėl prikausto dėmesį į slaptą laboratoriją Port-Daune, rašo Britanijos The Independent.

„Apie Porton-Dauną dažnai kalbama vienaskaita, bet iš tikrųjų toji vieta šalia Portono kaimo virto visos įvairių organizacijų grupės namais“, – patikslina korespondentas Endrius Grifinas. Iš jų dvi svarbiausios – Gynybos ministerijos Gynybos mokslinė-techninė laboratorija ir Public Health England – Sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo ministerijos padalinys. Abi struktūros dalyvavo reaguojant į antrąjį apnuodijimą.

Naujuoju atveju valdžia iš pradžių padarė prielaidą, kad tai apsinuodijimas narkotikais. Sostinės policijos komisaro padėjėjas Nilas Bazu pranešė: „Remiantis pradiniais vertinimais, manyta, kad du pacientai pasijuto blogai, panaudoję narkotikų iš potencialiai užterštos partijos. Tačiau antradienį, liepos 2, nuogąstaujant dėl vyrui ir moteriai pasireiškusių simptomų, abiejų pacientų mėginiai buvo pasiųsti analizei į Porton-Dauno laboratoriją“.

Sergejus Skripalis. Reuters/Scanpix nuotr.

„Detaliai ištyrus tuos pavyzdžius mes galime patvirtinti, kad vyras ir moteris yra paveikti nervus paralyžiuojančios medžiagos, kuria apnuodyti Julija ir Sergejus Skripaliai“, – pareiškė Bazu.

Porton-Dauno laboratorija privalo figūruoti kiekvieną kartą, kai Britanijoje panaudojama nervus paralyžiuojanti medžiaga, turint omeny, koks svarbus jos vaidmuo testuojant ir tiriant tokį mirtiną ginklą, sakoma straipsnyje. Bet atsitiktinai ir ji tiesiogine prasme atsidūrė netoli dviejų antpuolių: tas objektas, Solsberis ir Eimsberis yra tik per keletą mylių vienas nuo kito.

„Dėl tokio artumo kilo sąmokslo teorijų, skelbiančių, kad ši istorija slepia daugiau, negu pripažįsta valdžia, bet nėra jokių įrodymų, kad vieta sutampa ne šiaip sau ir kad to objekto kaimynystė su nuodijimo vietomis apskritai turi reikšmės“, – pabrėžia straipsnio autorius.

„Porton-Dauno laboratorija apskritai buvo konspirologinių teorijų objektas nuo to laiko, kai Britanijos visuomenė apie ją sužinojo“, – pabrėžia Grifinas. Abejonių pasėjo keletas iš tikrųjų nutikusių incidentų, bet melagingi gandai buvo žymiai beprotiškesni. Vyriausybė turi saitą, kuriame neigiama, kad tas objektas – kanapių ferma, o taip pat sakoma, kad „jokių ateivių, gyvų ar mirusių, niekada nebuvo atvežta į Porton-Dauną“.

Slaptumas veda prie to, kad paprastai uždari Porton-Dauno darbuotojai įtraukiami į politinius ginčus. Po Skripalių apnuodijimo Forin-ofis (Užsienio reikalų ministerija) pareiškė, kad vyriausybiniai mokslininkai nustatė konkretaus Novičiok‘o pavyzdžio ryšį su Rusija, bet laboratorijos atstovai aiškiai leido suprasti, jog galėjo identifikuoti tik medžiagą, o ne tai, kur ji buvo pagaminta ir kas ją panaudojo. Tai sukėlė sąmyšį ir nuomonių skirtumus tarp politikų, sakoma straipsnyje.

„Tas pats ginčas, tikriausiai, prasidės iš naujo, kai tuo tarpu valdžia stengiasi nustatyti porą iš Eimsberio pakirtusios nervus paralyžiuojančios medžiagos kilmę. Galimas dalykas, ginčas bus dar painesnis, priklausomai nuo to, kaip Porton-Daunas ir ekspertai iš šalies stengiasi išsiaiškinti, ar tie du apnuodijimo atvejai susiję, ir jeigu susiję, tai kaip“, – rašo žurnalistas.

Šaltinis: Independent

2018.07.09; 06:36