Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Pernai rugsėjį kilus diskusijoms dėl karšto oro balionų skrydžių saugumo, vis dėlto priimtas sprendimas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune – jų skrydžių neriboti.
Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, AB „Oro navigacija“, Lietuvos orlaivių federacijai ir kitoms suinteresuotoms šalims, pavyko rasti kompromisą dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir oro balionų skrydžių miestuose galimybės. Tą užtikrins nuo birželio 1-osios įsigaliosianti tvarka.
„Europoje yra labai nedaug miestų, kuriuose leidžiami oro balionų skrydžiai, mums tai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad po išsamių diskusijų geranoriškos visų suinteresuotų šalių pastangos leido rasti išeitį, kaip tinkamai reguliuoti oro erdvę, užtikrinant skrydžių saugą ir išsaugant oro balionų skrydžius sostinėje ir Kaune“, – sakė M. Skuodis.
Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvos dangaus sauga yra mūsų prioritetas, todėl svarbiu pasiekimu laikome šio tikslo įgyvendinimą, kartu išlaikant mūsų didmiesčių išskirtinumą – vaizdingus karšto oro balionų skrydžius. To nebūtų pavykę padaryti be susitelkimo ir atkaklaus kompromisų ieškojimo.
Intensyvus daugiašalis bendradarbiavimas leido pasiekti geriausią rezultatą“, – teigė „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Skelbiama, kad pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai ykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte; Kaune trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno. Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui.
2022 m. rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų stipriai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kilo diskusijos dėl poreikio rasti kompromisą, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių oro balionų skrydžiams miestuose. Oro balionai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad pernai rudenį už oro eismo valdymą atsakinga valstybės įmonė „Oro navigacija“, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus, nusprendė sustabdyti naujos karšto oro balionų skrydžių tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose priėmimą. Šiuos klausimus spendžiančioje darbo grupėje bus ieškoma kompromisinių sprendimų, prioritetą teikiant skrydžių saugai.
„Įsiklausę į oreivių, visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių argumentus, sustabdėme naujosios tvarkos įsigaliojimą. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami visiems tinkančių būdų, kaip užtikrinti skrydžių saugą virš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, bei sieksime, kad mūsų valdomoje oro erdvėje galėtų tilpti bei vieni kitiems netrukdyti visi oro eismo dalyviai“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime tuomet teigė VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-aisiais
Liepos 14 d. pradedama Vilniaus oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – būtina. Iš esmės sutvarkyti šią infrastruktūrą svarbu siekiant užtikrinti skrydžių saugą ir sostinėsoro uosto, kaip pagrindinių šalies oro vartų, veiklos tęstinumą.
Vilniaus oro uostas. Susisiekimo ministerija
„Tako rekonstrukcija, deja, bet neišvengiama. Ankstesnės valdžios stūmė nuo savęs šį sudėtingą ir nepopuliarų sprendimą, nors jau 2014 metais buvo žinoma, kad taką būtina rekonstruoti. Delsti nebegalime – rizikos kaina yra žmonių saugumas. Tad nediskutuotina, ar reikia rekonstrukcijos. Pasirinkimas buvo vienas – visiškai uždaryti Vilniaus oro uostą, nepaliekant kitos galimybės keliautojams, arba kelti skrydžius į Kauną, net ir žinant visus logistinius sunkumus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Paskutinį kartą Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas iš dalies buvo rekonstruotas 2003-aisiais. Dar 2014 m. atlikti laboratoriniai šio tako tyrimai parodė, kad blogėjanti jo būklė ir yrantys dangos produktai gali kelti riziką aviacinei saugai. Rekonstruoti kilimo ir tūpimo taką Vilniaus oro uostas buvo pasirengęs jau 2016 m., planuojami darbai buvo suplanuoti įmonės strateginiuose planuose, tačiau sudėtingam sprendimui tuo metu pritrūko politinės valios.
Rekonstrukcijos metu bus sustiprintas kilimo ir tūpimo tako pagrindas, keičiama tako danga ir įdiegta moderni signalinių žiburių sistema. Kartu rekonstrukcijos metu bus modernizuota lietaus vandens surinkimo sistema.
Pagrindinis rekonstrukcijos tikslas – užtikrinti tolesnį kilimo ir tūpimo tako naudojimą, atitinkant skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus, ir išvengti skrydžių ribojimų. Siekiama tobulinti Vilniaus oro uosto ir oro eismo paslaugų teikimo infrastruktūrą, didinti jos pajėgumą. Šiemet atlikus rekonstrukciją Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas be didelių papildomų investicijų galės būti naudojamas ateinančius 25 metus.
Briuselyje susitikę Europos Sąjungos (ES) šalių vidaus reikalų ministrai svarstė tolesnius veiksmus kovos su terorizmu, migracijos krizės valdymo ir Šengeno erdvės funkcionavimo srityse.
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio metu ministrai patvirtino kompromisinį ES Keleivio duomenų įrašų (PNR) direktyvos tekstą, dėl kurio po kelerių metų derybų pagaliau pavyko pasiekti susitarimą su Europos Parlamentu.
