Madridas, gruodžio 30 d. (dpa-ELTA). Po to, kai Ispanijoje per 24 valandas buvo nužudytos keturios moterys, vidaus reikalų ministras Fernandas Grande-Marlaska pasmerkė vyrų smurtą, pavadindamas jį „mačo terorizmu“.
Valstybė darys viską, kad sustabdytų šiuos nusikaltimus, po kabineto posėdžio Madride sakė ministras. Visiems policijos skyriams šalyje nurodyta stiprinti moterų ir vaikų apsaugą.
Ispanijoje kova su šeiminiu smurtu vertinama labai rimtai. Teismai priima griežtus nuosprendžius, apie tai plačiai skelbia žiniasklaida.
Trečiadienį Ispanijoje netoli Toledo 52 metų vyras nužudė savo 32 metų žmoną, kuri buvo devintą mėnesį nėščia nuo kito vyro, pranešė stotis RTVE, remdamasi policija. Taip pat trečiadienį, policijos duomenimis, Madride vyras nudūrė buvusios savo partnerės 20-metę dukrą. Bilbao savo buvusio draugo buvo nudurta dar viena moteris. O Bendorme ketvirtadienį žuvo iš šešto aukšto iškritusi 22 metų mergina – sulaikytas bendraamžis jos draugas.
Vien tik gruodį nužudytų moterų skaičius išaugo iki 10, rašo laikraštis „La Vanguardia“. Dar trimis atvejais kyla atitinkamų įtarimų.
47 mln. gyventojų turinčioje Ispanijoje pernai, oficialiais duomenimis, partneriai ar buvę partneriai nužudė 44 moteris.
Stormy Daniels teisininkas M. Avenattis sulaikytas dėl kaltinimų smurtu artimoje aplinkoje.
Michaelas Avenattis – teisininkas, atstovaujantis filmų suaugusiesiems aktorei Stormy Daniels byloje prieš prezidentą Donaldą Trumpą, – trečiadienį buvo sulaikytas dėl kaltinimų smurtu artimoje aplinkoje. Jis pats tokius įtarimus griežtai neigia.
„Niekada nesu sudavęs moteriai, niekada nesuduosiu moteriai. Visą savo karjerą gyniau moterų teises ir toliau jas ginsiu“, – palikdamas Los Andželo policijos departamento Ramiojo vandenyno skyrių teigė M. Avenattis.
„Manęs neįbaugins ir neprivers liautis daryti tai, ką darau“, – pridūrė jis.
Anksčiau trečiadienį teisininkas buvo sulaikytas policijos detektyvų ir jam pareikšti kaltinimai dėl smurto šeimoje. Policija patvirtino, kad M. Avenattiui buvo suteikta galimybė būti paleistam už 50 tūkst. dolerių užstatą.
„Esu dviejų gražių, protingų dukrų tėvas – niekada nerodyčiau joms nepagarbos nederamai liesdamas moterį arba trenkdamas moteriai“, – žurnalistus tikino M. Avenattis.
Teisininkas pridūrė esąs įsitikinęs, kad bus „visiškai išteisintas“.
M. Avenattis jau beveik metus medžioja D. Trumpą dėl S. Daniels galimai sumokėtų pinigų už tylėjimą apie prieš daugiau nei dešimtmetį tariamai vykusį jos ir būsimojo prezidento romaną. D. Trumpas tai neigia.
Ketvirtadienis, birželio 7 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė pasaulinį Moterų politikos lyderių forumą „Jau laikas: 100 priežasčių veikti“. Tai – didžiausias tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, į kurį susirinko per 300 politikos, verslo, tarptautinių organizacijų lyderių iš daugiau nei 90 šalių.
Renginyje taip pat dalyvauja Maltos Prezidentė Marie Louise Coleiro Preca, buvusi Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga ir premjerė Laimdota Straujuma, Belgijos princesė Marie Esmeralda, Panamos, Irano viceprezidentės.
Kreipdamasi į pasaulio lyderes Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva, prieš 100 metų suteikusi moterims teisę balsuoti, yra sukūrusi tokį teisinį reguliavimą, kuriuo išspręsti moterų lygybės klausimai. Tai rodo, kad Lietuva gerbia moteris. Tačiau pasaulyje esama dar 150 valstybių, kuriose vis dar taikomi moteris diskriminuojantys įstatymai. Judant tokiu tempu prireiks mažiausiai šimto metų įveikti lyčių atotrūkį pasaulyje.
Šalies vadovė paragino lyderes sutelkti jėgas ir siekti spartesnės pažangos tiek savo šalyse, tiek pasaulio mastu. Būtina atsikovoti prarastą laiką sprendžiant tokias įsisenėjusias problemas kaip darbo užmokesčio atotrūkis, taip pat užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes versle, valstybės valdyme, visuomeniniame gyvenime. Nors Lietuvos įstatymai suteikia moterims galimybę gauti tokį patį įvertinimą už atliktą darbą ir jo kokybę, tačiau darbo užmokesčio atotrūkio vis dar esama, todėl turime jį įveikti. Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, moterų ir vyrų lygybė darbo rinkoje pasaulio ekonomiką iki 2025 m. papildytų net 28 trilijonais JAV dolerių.
Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę toliau stabdyti smurtą prieš moteris. Per Lietuvą ir pasaulį nuvilnijusi „MeToo“ banga įpareigoja valstybes, verslą ir visuomenę kurti tokią aplinką, kurioje nebūtų jokios tolerancijos smurtui ir seksualiniam priekabiavimui. Lietuvoje nuo 2011 m. galioja Prezidentės inicijuotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Smurtą patyrusioms moterims atsitiesti padeda ir šalies vadovės pradėta kampanija „Už saugią Lietuvą“ – vykdomi mentorystės, švietimo projektai, padedantys moterims užsitikrinti finansinę nepriklausomybę ir ištrūkti iš smurto rato.
Šalies vadovė taip pat paragino kovoti su „vyriškų“ ir „moteriškų“ profesijų stereotipais ir paskatinti moteris rinktis karjerą mokslo ir inovacijų srityse. Šiuo metu Europos Sąjungoje moterys užima tik 17 proc. darbo vietų informacinių technologijų sektoriuje. Kaip pasitelkti technologinę pažangą lyčių lygybei stiprinti – viena svarbiausių šio forumo temų.
Moterų politikos lyderių forumo atidarymo metu apdovanojimai už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje įteikti buvusiai Latvijos vadovei Vairai Vykei-Freibergai ir buvusiai šios šalies premjerei Laimdotai Straujumai, buvusioms San Tomė ir Prinsipės premjerėms Mariai das Neves bei Mariai do Carmo Silverai. Praėjusiais metais toks apdovanojimas buvo įteiktas mūsų šalies vadovei.
Forume moterys lyderės taip pat susitiks su 50 mergaičių iš Lietuvos ir užsienio. Tai globali „Girl2leader“ iniciatyva, kuria siekiama padrąsinti jaunus žmones aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, ateityje siekti politinės karjeros.
Tarptautinį moterų politikos lyderių forumą papildo ir visuomenei atviri renginiai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje: įvairios diskusijos, kūrybinės technologijų dirbtuvės, dokumentinio filmo „Solidarumas pagal moteris“ peržiūra.
Prezidentės globojamas aukšto lygio renginys Lietuvoje vyksta minint atkurto valstybingumo šimtmetį ir 100 metų sukaktį, kai Lietuvos moterys vienos pirmųjų Europoje išsikovojo teisę balsuoti. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas ir Moterų politikos lyderių globalus forumas, bendradarbiaudami su Moterų pasaulio lyderių taryba. Šiai tarybai, vienijančiai per 60 esamų ir buvusių valstybių bei vyriausybių vadovių, nuo 2014 m. vadovauja Prezidentė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Prezidento kanceliarijos (Robertas dačkus) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį lankydamasi Gasčiūnuose, dalyvavo kovai su smurtu skirto projekto „Įkvėpk“ baigiamajame renginyje, su organizatoriais aptarė projekto rezultatus, susitiko su nuo smurto nukentėjusiomis moterimis.
Statistika rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje dar labai gajus, ir tai nėra tik socialinėje rizikoje esančių šeimų reikalas. Projekto organizatoriai pastebėjo, kad mažos bendruomenės nori teigiamų pokyčių, tačiau ne visada randa drąsos ir ryžto jų imtis, ne visada žino, kaip tai padaryti.
Pasak Prezidentės, labai svarbu būti neabejingiems ir pamatyti žmogų, kuriam reikia pagalbos. Lietuviškas darbštumas ir užsispyrimas, šalies vadovės teigimu, gali suteikti neįtikėtinų pokyčių. Todėl svarbiausia pasitikėti savimi ir pasiryžti keisti ne tik save, bet ir šalia esantį.
Teigiamų rezultatų kovojant su smurtu duoda visuose šalies regionuose ėmę veikti specializuotos pagalbos centrai, dirbantys su smurto aukomis. Problemai spręsti sukurti ir būtiniausi teisiniai instrumentai: Prezidentės iniciatyva veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, taip pat priimtos Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisos, draudžiančios mušti vaikus.
Tačiau svarbiausia, anot šalies vadovės, yra suvokti, kad smurtas šeimoje – tai ne vienos šeimos, o visos bendruomenės problema. Nebijojimas kalbėti, draugiška kaimynystė, pagalba vieni kitiems – veiksmingiausias vaistas nuo smurto ar priklausomybių.
Prezidentės teigimu, vis augantis gerųjų iniciatyvų skaičius – geriausias įrodymas, kad Lietuva ima busti iš abejingumo. Daugybė žmonių jau dabar yra pasiruošę keistis, gydytis ar padėti kitiems.
„Įkvėpk“ organizatoriai – Vilniaus miesto krizių centras, Verslo moterų tinklas bei Lietuvos radijas ir televizija per vasarą aplankė 10 šalies regionų. Į socialinės rizikos šeimas orientuotas projektas drąsino smurtą patyrusius žmones, išjudino vietos bendruomenes, įtraukė verslą, nevyriausybines organizacijas, savanorius ir vietos savivaldą spręsti įsisenėjusias priklausomybių ir smurto problemas.
Susitikimuose su atokių šalies miestelių gyventojais dalyvavo ir žinomi šalies žmonės: laidų vedėjai Zita Kelmickaitė, Arnas Mazėtis, Eglė Daugėlaitė, Bernadeta Lukošiūtė, Edvardas Kubilius, kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai Edita Mildažytė ir Algirdas Kaušpėdas. Savo patirtimi taip pat dalijosi kelios smurtą šeimoje patyrusios, bet sėkmingai nuo jo išsivadavusios moterys.
Antradienis, gruodžio 6 d. (Vilnius). Prezidentūroje susitiko Lietuvos verslo moterų tinklo atstovės ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys, globojamos Vilniaus miesto krizių centro. Verslininkės ėmėsi iniciatyvos padėti šioms moterims, taip papildydamos Prezidentės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“ dar viena puikia iniciatyva.
Pirmą kartą Lietuvoje moterų organizacija pasiūlė pagalbą moterims, išdrįsusioms nebesitaikstyti su smurtu ir pradėti keisti savo gyvenimą iš esmės. Susitikimo dalyvės kalbėjosi apie ateitį – kokia ji galėtų būti, kaip padėti smurtą patyrusioms moterims atsitiesti, siekti savo tikslų.
Krizių centro globotinės dalijosi savo išgyvenimais – ką reiškia išdrįsti pabėgti nuo smurto šeimoje, su kokiais sunkumais ir iššūkiais susiduriama mėginant iš naujo kurti savo gyvenimą. Apie savo patirtis pasakojo ir verslo atstovės.
Verslininkės parengė veiklos planą, pasiūlė mentorystę, individualų bendravimą, savišvietos užsiėmimus, paskaitas, ekskursijas. Visa tai asmeninę krizę išgyvenusioms moterims ir jų vaikams turėtų padėti atverti naujas galimybes, pajusti teigiamas gyvenimo permainas.
Ši iniciatyva – dar vienas vertingas žingsnis, mėginant spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje užregistruota daugiau nei 23 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, nuo smurto kenčia kas trečia Lietuvos moteris.
Lietuvos verslo moterų tinklas vienija verslininkes visuose šalies regionuose. Organizacija jungia profesionalias veiklias moteris – verslo savininkes ir aukščiausio lygio vadoves įmonėse.
Lapkričio pabaigoje Prezidentūroje įvykusiame kitame kovos su smurtu artimoje aplinkoje specialistų pasitarime buvo parengti pasiūlymai naujajai Vyriausybei, kaip efektyvinti šią kovą. Pasiūlymuose buvo akcentuojamas ir Prezidentės raginimas pasverti smurto prieš moteris kainą. Būtinybę ją įvertinti šalies vadovė yra pabrėžusi ir savo laiške Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
Kampanijos „Už saugią Lietuvą“ tikslas – kovoti su smurtu, savižudybėmis ir priklausomybėmis, skatinti globą ir įsivaikinimą. Daugiau informacijos apie kampaniją galima rasti interneto puslapyje uzsaugialietuva.lt, socialinėje „Facebook“ paskyroje www.facebook.com/uzsaugialietuva ir naudojant žymą #UžSaugiąLietuvą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.