Vilnius, sausio 20 d. (ELTA). Vakarėjant ketvirtadieniui, sudėtingos eismo sąlygos dėl snygio ir pustymo išlieka didžiojoje šalies dalyje, ypač Trakų, Marijampolės, Telšių ir Mažeikių rajonuose.
Čia valstybinės reikšmės kelių ruožai padengti prispausto arba pažliugusio sniego sluoksniu, daug kur provėžoti, slidūs.
Žiemiškai geresnės eismo sąlygos yra Pakruojo rajone, kur pagrindinių kelių dangos daugiausia yra šlapios, vietomis drėgnos.
Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai didžiojoje šalies dalyje išlieka provėžoti, aplediję, slidūs, daug kur padengti puraus, pažliugusio ar prispausto sniego sluoksniu, skelbia VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
AB „Kelių priežiūra” slidžius ir apsnigtus kelių ruožus valo ir barsto, tačiau vairuotojų prašoma atsižvelgti į kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas bei rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį.
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, daugelyje šalies rajonų sninga arba pusto, tik šiaurės rytų, rytų Lietuvoje bei Alytaus, Panevėžio ir Kauno rajonuose be žymesnių kritulių. Oro temperatūra nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio.
Ateinančią naktį daug kur snygis, pustymas, kai kur smarkus. Daugelyje rajonų plikledis, pustys, vietomis kils pūga. Vėjas pietvakarių, vakarų, pereinantis į šiaurės vakarų, 9-14 m/s, daug kur gūsiai 15-20 m/s, vakariniuose rajonuose vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 27 m/s.
Oro temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
Kaip ne kartą girdėjome iš tautiečių pasakojimų TV reportažuose ar televizinėse gyvenimo būdo laidose, žmonės mūsų padangėje karantino metu peržiūrėjo daug naujų kino filmų, serialų, kurių tikriausiai nebūtų turėję progos stebeilyti, jeigu ne tas prakeiktas koronavirusas, sustabdęs mūsų darbus, ne vieną pervedęs į nieko neveikimo režimą.
O pats įdomiausias filmas, kurį pamačiau aš pats, buvo 1-aisiais koronaviruso metais gegužės 12 d. pradėjęs dribti sniegas už lango. Pasistūmęs fotelį prieš didžiulį, beveik per visą sieną langą ilgai stebėjau šį vyksmą, kur įtemto siužeto vingius pradeda pavaduoti ne mažiau įkrautas neprasikalusios esmės lūkestis.
Tai buvo veizėjimas iškiliausia to žodžio reikšme.
Žinia, pats žodis „veizėti“ yra lietuviškojo žodyno karūna ir savaiminio iškilumo liudijimas, yra toks žodis, kuris meditacinę žmogaus būklę nusako nepalyginamai turiningiau nei tai išgali padaryti kitų tautų žodynai. Žodyje „veizėti“ ataidi Platono eidos teorijos įvardijimas ir pasaulio veido duotybė, dabar pasislėpusi už krintančio sniego klosčių vualio.
Kažkada, rizikuodamas būtų blogai suprastas, labai rimtame, akademiniame leidinyje esu parašęs, kad nėra labiau erotiško vaizdinio nei pavasarį atgimstančios žemės panorama. Tačiau netipiškas pavasariui krentančio sniego ant pražydusio medžio žiedų (vos nepasakiau – krūtų) vaizdinys, žemės erotinį pažadą suintensyvina dar labiau, net iki skausmo ribos.
Pasiryžus kalbėti tokia slidžia tema, nėra ko sustoti pakeliui, todėl daug netrypčiodamas aplink, pasakysiu iškart, kad koronaviruso laikų moterys su kaukėmis jaudina dar labiau nei savo atidengtą veidą reklaminiuose įvaizdinimuose eksponuojančios pasaulio gražuolės.
Tarkime, taip yra dėl to, jog dienos šviesa kartais išblukina moters veidą, paverčia jį banalybe, o kaukės atributas padeda susigrąžinti moters vaizdinį į paslapties rėmus.
Seksas galutine prasme yra beveidis, kaip ir tas pavasario sniegas už lango.