Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką. Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
Moldovos kariškiai. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, vasario 23 d. (ELTA). Moldovos žvalgybos ir saugumo tarnyba (SIS) kartu su Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūra tiria tėvynės išdavimo ir šnipinėjimo bylą.
Joje figūruoja agentų tinklas, kuriam priklausė Moldovos piliečiai ir prie kurio veiklos prisidėjo užsienio valstybė.
SIS spaudos tarnyba nepatikslino, kuri valstybė turima omenyje, praneša portalas „NewsMaker“.
Tyrimo metu buvo nustatyti penki Moldovos piliečiai, iš kurių du buvo sulaikyti 2022 metų gruodį, o dar trims suteiktas įtariamųjų statusas.
Juos užverbavo kitos valstybės specialiosios tarnybos. Užverbuotieji turėjo smurtu padėti destabilizuoti situaciją šalyje ir pakeisti konstitucinę santvarką, rašo SIS spaudos tarnyba.
Be to, tirdamos šią bylą, Moldovos specialiosios tarnybos aptiko kitos valstybės piliečių, kurie užsiėmė šnipinėjimu ir finansavo Moldovos gyventojus.
Prorusiška Moldovos socialistų partija. EPA – ELTA foto
Tyrimas pradėtas 2020 metais. Pareigūnai užfiksavo ir planuotus, ir jau iš dalies atliktus veiksmus. Tai pinigų pervedimai, etninės neapykantos ir nepakantumo tam tikroms piliečių kategorijoms kurstymas, į smurtą linkusių žmonių samdymas dalyvauti protestuose.
SIS pažymėjo, kad už tėvynės išdavimą ir šnipinėjimą baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 12 iki 20 metų.
Neseniai ES viršūnių susitikime Briuselyje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalies žvalgyba perėmė Kremliaus planus įvesti savo kontrolę Moldovoje ir kad jis nedelsdamas perdavė visą informaciją savo kolegei prezidentei Maiai Sandu.
Vėliau M. Sandu per specialią spaudos konferenciją atskleidė Ukrainos perduotas detales. Pasak jos, Kremlius rengia ardomuosius veiksmus, siekdamas įvykdyti šalyje valstybės perversmą. Tam jis pasitelkia karinės patirties turinčius diversantus iš Rusijos ir Baltarusijos, taip pat iš Serbijos ir Juodkalnijos.
Mohamedas Morsis. EPA-ELTA nuotr.
Egipto pirmasis demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Morsis antradienio rytą palaidotas sostinėje Kaire.
M. Morsio advokatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvęs Egipto vadovas palaidotas rytinėje Kairo dalyje. Laidojimo ceremonijoje dalyvavo politiko šeimos nariai.
Buvęs prezidentas pirmadienį vykusio teismo posėdžio metu apalpo ir mirė. Egipto valstybinė televizija skelbė, kad 67 metų M. Morsiui sustojo širdis.
Pirmadienį vykusiame teismo posėdyje buvo nagrinėjama šnipinėjimo byla, kurioje M. Morsis buvo pagrindinis įtariamasis.
Žmogaus teisių gynimo grupės, kritikavusios M. Morsio kalinimo sąlygas, pareikalavo atlikti nešališką tyrimą dėl M. Morsio mirties. Buvusio prezidento šeima ir aktyvistai nuolat reiškė susirūpinimą dėl M. Morsio sveikatos būklės ir dėl M. Morsio kalinimo vienutėje trukmės.
M. Morsio sūnus Abdullah Mohamedas Morsis naujienų agentūrai „Reuters“ pirmadienį sakė, kad Egipto institucijos atmetė šeimos prašymą surengti laidotuves gimtajame M. Morsiui mieste.
2012 metais M. Morsis tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Egipto prezidentu. Eksprezidentas per karinį perversmą 2013 metais buvo pašalintas iš valdžios ir nuo to laiko kalinamas. Jis buvo vienas iš kaltinamųjų keliose baudžiamosiose bylose, iškeltose islamistų lyderiams, taip pat ir susijusiose su šnipinėjimu, valstybės išdavimu ir protestuotojų užpuolimu.
Teismui šiandien perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai šnipinėjus prieš Lietuvos Respubliką pateikti mūsų šalies piliečiui, tarnavusiam Lietuvos kariuomenėje paramediku.
Apie ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas gavus Valstybės saugumo departamento vykdytos ilgalaikės žvalgybos operacijos duomenis apie šio kaltinamojo galimai vykdytą nusikalstamą veiką detaliau bus pranešta spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas ir Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys.
Kanados spauda šiandien plačiai komentuoja Kanados karinės jūrų žvalgybos karininko Džefrio Dilailo (Jeffrey Delisle) bylą. Jis šiomis dienos prisipažino esąs kaltas, kad šnipinėjo Rusijos naudai.
„Kanados paslaptis galima įsigyti už grašius“, – piktinasi antraštėje tabloidas “Toronto Sun”. „Džefris Dilailas pardavinėjo tėvynę rusams už apgailėtinus 3 tūkst. dolerių per mėnesį“, – rašo apžvalgininkas Maikas Strobelas.
