Belgijos sostinė Briuselis – ypatingas miestas. Čia įsikūrusios 288 diplomatinės atstovybės ir maždaug 100 tarptautinių organizacijų, lobistinių firmų.
Būtent todėl šis miestas – labai patogi vieta įvairiausio plauko šnipams.
Taip Briuselį apibūdina Marko Zaterini leidinyje „La Stampa“.
Norint geriau suvokti, kodėl Austrija dabar meiliai flirtuoja su karo nusikaltėliu iš Kremliaus, asmeniškai atsakingu dėl pralieto ir tebeliejamo kraujo Ukrainoje, vertėtų prisiminti, kokios pozicijos Rusijos atžvilgiu oficialioji Viena laikėsi “šaltojo karo” metais.
Toji laikysena – prorusiška. Vaizdžiai tariant, Austrija jokioms žvalgybos netrukdė veikti jos teritorijoje: nei sovietams, nei amerikiečiams. Tačiau ypač čia veikti lengva ir patogu buvo sovietams. Beje, Austrija ilgai neturėjo net savo kontržvalgybos. O jos sostinė buvo pelnytai praminta šnipų Meka, šnipų rojumi.
Jauna, įžūli, nieko nepaisanti Ana Čapman simbolizuoja šiandieninę Rusiją, kokią norėtų matyti Vladimiras Putinas.
Taip savo naujoje knygoje “Apgaulė: šnipai, melas ir tai, kaip Rusija kvailina Vakarus” teigia Edvardas Lukasas.
Šios knygos ištraukas paskelbė Daily Mail (Deception: Spies, Lies and How Russia Dupes the West by Edward Lucas)”. Knyga pasirodo šių metų kovo mėnesį.
“Vakaruose į Anos Čapman nuotykius reaguojama su nuostabiu atsainumu, sumišusiu su geraširdiškumu”, – pastebi autorius. Edvardo Luko nuomone, ji buvo netikusi šnipė: “firma, kurią ji įsteigė Londone kaip priedangą, su klaidomis rašė savo netikrą adresą oficialiuose dokumentuose”.
Konstantinas Preobraženskis – labiau žinomas kaip žurnalistas ir rašytojas. Tačiau jis tuo pačiu dirbo ir Sovietų Sąjungos specialiosiose tarnybose – KGB, turėjo KGB papulkininkio laipsnį. Likimas taip susiklostė, kad K.Preobraženskiui keletą metų teko dirbti Japonijoje kaip TASS korespondentui.
Tačiau Japonijoje jis plušėjo ne tik kaip korespondentas, bet ir kaip KGB darbuotojas. Šis KGB papulkininkis pagarsėjo tuo, kad Japonijoje išleido savo prisiminimų ir apmastymų knygą “KGB Japonijoje”. Knyga turėjo didelį pasisekimą. Knyga tikrai įdomi, be to, pats K.Preobraženskis save vadina saugumiečiu, “kuris mylėjo Japoniją”. Tačiau Maskvoje knyga susilaukė daug priekaištų. Tik 2000 metais leidykla “Centrpoligraf” ją išleido rusų kalba. Ar tikrai galima pasitikėti K.Preobraženskiu, ar tikrai jis mylėjo Japoniją? Štai keletas padrikų minčių iš KGB veiklos Japonijoje. Ar jais galima tikėti, ar tai nuoširdūs paliudijimai, sunku spręsti.
