Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Olafas Scholzas, centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, yra vienas įtakingiausių Vokietijos politikų, turintis kruopštaus, patikimo ir labai ambicingo žmogaus reputaciją.
Būdamas A. Merkel finansų ministras ir vicekancleris, jis palaikė glaudžius ryšius su kanclere ir netgi siekė įsitvirtinti kaip tikrasis jos politikos tęstinumo kandidatas, nors ir priklauso kitai partijai. Neseniai jis buvo nufotografuotas žurnalo „Sueddeutsche Zeitung“ viršeliui sunėręs rankas rombu.
Pakartojęs garsųjį A. Merkel gestą jis sukėlė varžovų iš A. Merkel CDU stovyklos nuostabą.
Dėl savo manieros kalbėti it automatas Šolcomatu („Scholzomat“) pravardžiuojamas O. Scholzas vargu ar išsiskyrė charizma prieš sekmadienio rinkimus. Tačiau, kitaip nei du pagrindiniai jo varžovai – Arminas Laschetas iš A. Merkel CDU-CSU aljanso ir Annalena Baerbock iš žaliųjų, – 63 metų politikas kampanijos kelyje sugebėjo išvengti gėdingų klaidų. Todėl dabar jis yra favoritas vadovauti kitai Vokietijos koalicinei vyriausybei.
Būdamas finansų ministras, O. Scholzas savo darbininkų partijoje įsitvirtino kaip konservatyvios fiskalinės drausmės šalininkas.
Atsargus požiūris
Nepaisant to, kad sutiko išjungti Vokietijos taip branginamą „skolų stabdį“, kad būtų užkirstas kelias žalingiems koronaviruso pandemijos padariniams, O. Scholzas primygtinai reikalavo iki 2023 metų grįžti prie šios politikos. „Visa tai brangiai atsieina, bet nieko nedaryti būtų dar brangiau“, – tuomet sakė jis.
Dėl savo atsargaus požiūrio O. Scholzas kartais atsidurdavo SPD paraštėse, liko nepastebėtas 2019 metais renkant partijos vadovą, kai pirmenybė buvo atiduota dviem palyginti nežinomiems kairiesiems. Tačiau per rinkimų kampaniją jis laikėsi pavyzdinės SPD politikos, remdamas planuojamą turto mokestį ir minimalios algos didinimą.
Nepaisant to, kad O. Scholzas pasisako už griežtą Vokietijos fiskalinę drausmę, būdamas Hamburgo meras nuo 2011 iki 2018 m., jis plačiai atvėrė piniginę miesto koncertų salei „Elbphilharmonie“ finansuoti. O. Scholzas, kurio šūkis yra „Galiu dalinti tik tai, ką turiu“, teisino šias išlaidas tuo, kad miesto finansai sveiki.
Gimęs šiauriniame Osnabriuko mieste, paauglystėje O. Scholzas įstojo į SPD. Jį žavėjo kairesni idealai, bet netrukus jis pasirinko labiau centristinį kursą. Baigęs teisininko, kurio specializacija – darbo reikalai, studijas, 1998 m. O. Scholzas buvo išrinktas į nacionalinį parlamentą. Tais pačiais metais jis vedė kolegę SPD politikę Brittą Ernst.
„Ne itin emocingas“
2002–2004 m. būdamas SPD generalinis sekretorius jis ir užsidirbo „automato“ pravardę, sausai, bet nenuilstamai gindamas nepopuliarias jo garbinamo tuomečio kanclerio Gerhardo Schroederio darbo reformas.
Būdamas pirmosios A. Merkel koalicinės vyriausybės darbo ministras 2007–2009 m. O. Scholzas padėjo išvengti masinių atleidimų per finansų krizę, įtikinęs įmones sutrumpinti darbo valandas, valstybei prisidedant prie atlyginimų, – tokia politika buvo kartojama ir per pandemiją.
Beveik dešimtmetį buvęs SPD vadovo pavaduotojas O. Scholzas taip pat palaiko gilesnę euro zonos integraciją ir didesnį Vokietijos įnašą į Europos Sąjungos biudžetą po „Brexito“.
O. Scholzas ir pats prisipažįsta „nesąs pernelyg emocingas politikoje“. Tačiau jo ramus elgesys padėjo jam išgyventi neramius laikus, kai jis dirbo finansų ministru, įskaitant ir „Wirecard“ sukčiavimo skandalą.
„Wirecard“, kadaise buvusi kylanti Vokietijos finansų technologijų žvaigždė, pernai pranešė apie bankrotą, tai buvo vadinama didžiausiu Vokietijos pokario apskaitos skandalu. Visai neseniai O. Scholzas sulaukė kritikos dėl įtarimų, kad jo Finansų ministerijai pavaldi kovos su pinigų plovimu institucija nepranešė atitinkamoms institucijoms apie galimus pažeidimus. Tačiau kai per televizijos diskusijas A. Laschetas užpuolė jį dėl pinigų plovimo, O. Scholzas išliko visiškai ramus ir tik kelis kartus trumpai jį pertraukė kaltindamas „faktų iškraipymu“.
Greitoje apklausoje po 90 minučių trukusių diskusijų žiūrovai paskelbė O. Scholzą nugalėtoju.
Hibridinėms grėsmėms atremti – taktinės pratybos Šalčininkų rajone. VRM.lt nuotr.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu generolu Ričardu Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų struktūrose.
Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.
„Tarp jų yra asmenų, kurie dabar sustojo į Socialdemokratų partiją. Jie – buvę VRM tarnybų, ir ne tik VRM tarnybų, vadovai, buvę aukšto rango pulkininkai, netgi esantys, buvę VRM darbuotojai rinkdavosi tardavosi ir turėjo siekį eiti į politiką“, – teigė R, Pocius.
Pasak VST vado, pagrindinis tikslas – destabilizuoti esamą valdžią, jie taip pat turėjo sąsajų su Rusija bei Odesos valdžia.
„Kompromituoti VRM sistemą, atgal grąžinti savo įtaką senbuvių sovietinių karininkų ir kalti pleištą tarp vadovybės ir tarnybų ir taip kelti sumaištį visose sistemose, tai yra sabotavimas“, – sakė R. Pocius.
Jis tikina, kad šiuo metu jokios grėsmės perversmui nėra. Kitas klausimas – kodėl šie sovietinės valdžios pareigūnai dirbo valdžioje ir po nepriklausomybės atgavimo.
„Jokio perversmo tikrai nebūtų buvę ir jokios grėsmės perversmui nėra. Tiesiog turėjome informaciją ją valdome ir jeigu būtų tokia tikimybė vadovybė būtų buvusi informuota ir būtų užkardyti tokie veiksmai“, – teigė VST vadas.
„Kodėl tie žmonės atsirado ir kaip jie atsirado tose pačiose pozicijose po sovietinių laikų ir dar aukštesnėse pozicijose 1991 metų pabaigoje. Kodėl po 2015 metų jie išėję į atsargą veikė toliau (…) Kodėl tarnybos nebuvo modernizuojamos, kodėl jos buvo sabotuojamos? Į tai reikia žiūrėti. Dabar mums jų veikla yra žinoma, kur jie žada toliau eiti ir kokiais metodais dirba, kaip jie nori sukompromituoti VRM sistemą“, – sakė R. Pocius.
E. Misiūnas patvirtino, kad bus pradėtas tyrimas ir informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai.
„Susipažinau su raštu ir pasikviečiau vadą pasikalbėti. Pakalbėjome apie buvusias grėsmes ir esamą situaciją ir galimus veiksmus, situacija kelia susirūpinimą, koks vertinimas galėtų būti tinkamas. Imsimės veiksmų. (…) Yra informacija, ji bus pateikta specialiosioms tarnyboms ir prokuratūrai“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Pasak ministro, susitikimai tarp buvusių ir esamų pareigūnų buvo vykdomi nuo Nepriklausomybės laikų.
E. Misiūnas konkrečių nei Seimo narių, nei VST ar VRM pavardžių neįvardino.
„Dėl tyrimo, detaliau nieko negaliu pasakyti“, – sakė E. Misiūnas.
Grupė vidaus tarnybos generolų ir kariuomenės atsargos brigados generolas įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.
Delfi skelbia, kad šiomis dienomis VST vidaus reikalų ministrui E. Misiūnui pateikė informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką Sandrių Survilą.
Dokumente rašoma, kad S. Survila, jo uošvis Stanislovas Stančikas (buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas), buvę VRM tarnybų vadai nuolat susitikinėja slaptuose susitikimuose.
„Juos konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai. Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, – rašoma pranešime ministrui.
VST vadas generolas R. Pocius DELFI patvirtino šią informaciją: „Turime tokią informaciją apie nuolatinius buvusių VRM, ir ne tik, tarnybų vadovų (generolų), kai kurių buvusių ir esamų VRM sistemos pulkininkų, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų susitikimus ir aptarimus. Tai vyksta jau senokai. VST buvo įspėta dėl tarnybų vadovų persekiojimų, galimų provokacijų ar sukurtų istorijų žiniasklaidoje siekiant sukompromituoti VRM tarnybų vadovus, pačias tarnybas, taip įvedant destrukciją ir demoralizuojant tarnybas. Tuo buvo siekiama sukelti nepasitenkinimą vadovais ir jų veikla VRM sistemoje, nušalinti juos ir užimti jų vietas savais. Vienas iš šių susirinkimų dalyvių siekių – būti politikoje ir grąžinti jų įtaką vidaus reikalų sistemoje. Tolimesnė šių asmenų veikla 2018 metais patvirtino gautos informacijos tikrumą“.
ELTA primena, sausio 18 d. dėl sistemingų drausminių nusižengimų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų iš pareigų atleistas buvęs VST Vilniaus dalinio vadas pulkininkas S. Survila.
Per visą tarnybos laikotarpį S. Survilai buvo skirta 14 nuobaudų – baustas drausminėmis nuobaudomis, pradedant už alkoholio vartojimą tarnybos vietoje iki Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pranešė VST.
VSD prieš porą metų atlikus tyrimą dėl bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis, panaikino teisę S. Survilai dirbti su slapta informacija.
Iki 2018-ųjų balandžio S. Survila buvo VST Vilniaus padalinio vadas, tuomet pažemintas pareigose.
Rumunijos valdančiosios partijos lyderiui skirta trejų su puse metų kalėjimo bausmė. EPA-ELTA nuotr.
Rumunijos valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) pirmininkas Liviu Dragnea ketvirtadienį dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo nuteistas trejiems su puse metų kalėjimo.
L. Dragnea neturėjo iš karto keliauti į kalėjimą, nes jis dar gali apskųsti sprendimą.
Ketvirtadienį vakare pasklidus žinioms dėl nuosprendžio L. Dragneai, tūkstančiai rumunų išėjo į sostinės Bukarešto ir kitų miestų gatves, reikalaudami naujos vyriausybės.
Tarp socialdemokratų vykstančios intrigos ir politinės vertės netekę politikos senbuviai toliau skandina Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), o konservatorių populiarumas auga, nepaisant to, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) lyderiai yra tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų.
Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dėl politikoje daromų klaidų nebeturi potencialo auginti visuomenės palankumo.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio pradžioje vykusi apklausa parodė, kad jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų TS-LKD, už kuriuos ketino balsuoti 15,6 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos gyventojų. Antroje vietoje pagal populiarumą yra LVŽS (14,5 proc.), o trečioje – LSDP (9,8 proc.).
Ties 5 proc. rinkėjų palaikymo riba išlieka partija Tvarka ir teisingumas (4,7 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (4,7 proc.). Tuo tarpu už 5 proc. ribos, kuri reikalinga partijai patekti į Seimą, atsidūrė Lietuvos liberalų sąjūdis (4,1 proc.). Lyginant su ankstesniu mėnesiu, liberalų populiarumas sumažėjo 3 procentiniais punktais, o per paskutinius du mėnesius šios partijos palaikymas sumažėjo net 5 procentiniais punktais.
Apklausų duomenys taip pat rodo, kad Darbo partija praktiškai išnyko iš Lietuvos politinio žemėlapio – už ją balsuotų vos 1,6 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje didėja partijomis nusivylusių piliečių. Net keturi iš dešimties (39,8 proc. rinkėjų) respondentų šiuo metu arba nežino, už kurią partiją atiduotų balsą, arba yra nusprendę apskritai rinkimuose nedalyvauti. Per paskutinį mėnesį neapsisprendusių rinkėjų dalis padidėjo 3 procentiniais punktais.
„Baltijos tyrimų“ atliktų apklausų duomenys siunčia kelis įdomius signalus apie procesus, kurie vyksta Lietuvos partinėje sistemoje.
Politologų nuomone, LVŽS reitingo augimą riboja klaidos, kurias „valstiečių“ elitas daro Seime, bei neužtikrintas darbas Vyriausybėje. Nesėkmingas, visuomenę papiktinusių reformų „startas“ taip pat yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl LVŽS populiarumo reitingas ne tik nėra stabilus, bet ir leidžia pirmoje vietoje įsitvirtinti opozicinei Tėvynės sąjungai.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu konservatorių populiarumo augimas taip pat turi „stiklines lubas“. Reikia pažymėti, kad konservatorių lyderiai yra tarp nepalankiausiai vertinamų Lietuvos visuomenės veikėjų. Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, konservatorių lyderius nepalankiai vertina daugiau žmonių nei palankiai.
Partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį palankiai vertina 38 proc., o nepalankiai 51 proc., buvusį konservatorių pirmininką ir ekspremjerą Andrių Kubilių palankiai vertina 20 proc., o nepalankiai – 69 proc. respondentų, Vytautą Landsbergį atitinkamai 29 proc. vertina palankiai ir 60 proc. – nepalankiai. Neigiamą palankaus vertinimo rodiklį taip pat turi Irena Degutienė (palankiai 32 proc. ir nepalankiai 49 proc.) bei Žygimantas Pavilionis (atitinkamai 28 proc. ir 30 proc.).
Tačiau, nepaisant neigiamo matomiausių partijos narių vertinimo, TS-LKD sugeba, nors ir nestipriai, didinti savo populiarumą. Lyginant su ankstesnio mėnesio duomenimis, konservatorių palaikymas išaugo beveik vienu procentu.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas tokią situaciją pavadino savotišku politiniu fenomenu. Anot jo, šiek tiek neįprasta, kad partijos lyderiams esant vieniems nepopuliariausių politikų šalyje, jų atstovaujamos politinės jėgos reitingai sugeba augti.
Pavyzdžiui, Liberalų atveju stipriai sumažėjus Remigijaus Šimašiaus populiarumui (beveik 10 procentinių punktų per pastarąjį mėnesį), krito ir liberalų partijos palaikymas (nuo 7,1 proc. praėjusį mėnesį iki 4,1 lapkritį). Kitaip tariant, partijų lyderių palankaus vertinimo rodiklis tiesiogiai susijęs su partijos populiarumu.
Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.
„Logiška būtų, jei konservatorių politinių lyderių nepopuliarumas neigiamai veiktų ir partijos reitingus. Iš kur atsiranda „papildomi“ partijos rėmėjai, kai šitiek žmonių valstybėje konservatorių lyderių apskritai nemėgsta?“, – retoriškai klausė politologas.
V. Dumbliausko nuomone, konservatorių populiarumas neturi daug galimybių augti „kraujuojančių“ liberalų sąskaita. Tikras liberalų rinkėjas, anot MRU docento, iš principo už TS-LKD partiją neturėtų balsuoti. Nebent, pastebėjo V. Dumbliauskas, pasitikėjimas liberalais dar labiau sumažės ir bus akivaizdu, kad partija tikrai neperlips 5 proc. barjero. Tokiu atveju racionalūs rinkėjai, nenorėdami išmesti savo balso į šiukšlių dėžę, galbūt galėtų rinktis Tėvynės sąjungą. Vis dėlto, politologas nebrėžė juodžiausių scenarijų liberalams ir, anot jo, ši partija politiniame žemėlapyje turėtų išlaikyti panašias pozicijas.
Tuo tarpu vertindamas toliau krintančius LSDP reitingus, V. Dumbliauskas teigė, kad, įvertinus esamą kontekstą partijoje, toks kritimas dar yra labai palankus socialdemokratams.
„Įvertinus partijos skilimą ir prasidėjusias intrigas tarp buvusių partiečių, galima tik džiaugtis, jog tik tiek populiarumo reitingas krenta“, – ironizavo V. Dumbliauskas.
Politologas nedvejodamas mažėjantį socialdemokratų populiarumą siejo su Gedimino Kirkilo, Juozo Bernatonio ir kitų iš LSDP pasitraukusių partiečių „ardomąja“ veikla.
„Gediminas Kirkilas ir Juozas Bernatonis ardomąją socialdemokratų veiklą ir toliau tęsia. Mano galva, – teigė V. Dumbliauskas, – senasis socialdemokratų elitas išėjęs negali susitaikyti, kad pirmininku tapo ne tas, ką jie buvo iš anksto suplanavę. Visi jie tikėjosi Mindaugo Sinkevičiaus, o gavo Gintautą Palucką. Tad dabar jie nenurims. Toliau šmeiš G. Palucką, o tai nuosekliai skandins partiją ir neigiamai veiks jos populiarumą“.
V. Dumbliauskas Socialdemokratų darbo frakciją įkūrusius buvusius LSDP narius įvertino kaip netekusius politinės rinkos vertės. „Dabar jų politinė vertė rinkoje – nulinė, jie nelaimėtų nei vienmandatėje, o jų atstovaujama partija nesurinktų nė kelių procentų. Labai gaila, kad patys jie to nesupranta,“ – neigiamai atsiliepdamas apie LSDP vykstančius procesus, teigė MRU docentas.
Politologas mano, kad socialdemokratų populiarumą įmanomą atkurti, tačiau tai, esant tokioms aplinkybėms, bus labai sunku. Išėjimas iš „valstiečių“ „šešėlio“ buvo būtinas žingsnis socialdemokratams, dabar G. Paluckas privalo stiprinti partinę tapatybę ir nuolatos kritikuoti „valstiečius“.
Eltos korespondentas Benas Brunalas
XXX
Apklausa vyko 2017 m. spalio 25-lapkričio 8 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1085 Lietuvos gyventojai (15 metų ir vyresni), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?
Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų)
2017 10 (%)
2017 11 (%)
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus
14,8
15,6
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą
12,8
14,5
Lietuvos socialdemokratų partiją
10,3
9,8
Partiją Tvarka ir teisingumas
6,6
4,7
Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą
3,4
4,7
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį
7,1
4,1
Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus)
2,1
2,7
Lietuvos centro partiją
2,8
2,4
Darbo partiją
3,1
1,6
Kitas partijas
–
0,1
Nežino, neatsakė
37,0
39,8
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas.
Peržvelkime liūdnai pagarsėjusio socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklą nuo 2009-ųjų, kai po vienos kadencijos pertraukos jis vėl įsitvirtino Seime.
Žiniasklaida Mindaugą Bastį linksniuoti pradėjo 2009 metų rudenį – kaip vieną iš parlamentarų „rinktinės”, kuri Maskvoje (!) atstovavo Seimui pirmosiose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. M. Bastys ten žaidė minifutbolą. Na, o Seime tais metais balsavo prieš pasiūlymą sumažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.
2010 m. vasarį jis buvo minimas kaip vienas iš 13 Seimo narių, patekusių į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius. Ir toliau žiniasklaidoje garsėjo kaip parlamento sportininkas.
2011 m. pradžioje minimas kaip vienas Seimo darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti narys. Grupė parengė protestų sulaukusias pataisas, pagal kurias saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą vietoj Valstybės saugomų teritorijų tarnybos būtų pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.
Pavasarį spaudoje M. Bastys prabyla apie žemės ūkį – kad žemės ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas. Rudenį aistringai pasisako prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Mėtosi kaltinimais, kad kai kurie Seimo nariai iš anksto žinojo apie „Snoro“ nacionalizavimą. Žiemą pasisako prieš PVM didinimą.
2012 m. rudenį pagarsėja kaip parlamentaras, degalams ir mašinos tvarkymui skyręs 6,08 tūkst. Lt parlamentinių lėšų. Išrenkamas į Seimą naujai kadencijai. Vienbalsiai išrenkamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku. Iškart imasi raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.
2013 m. sausį paminimas tarp parlamentarų, turinčių verslo interesų (bendrovės „Agrolina“ akcininkas).
Vasarį prasideda M. Basčio energetinė „epopėja“: jis skandalingai pagarsėja kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras, dabar pats norįs statyti saulės elektrinę savo vienmandatėje apygardoje, Šakių rajone (antrasis taip pagarsėjęs įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras – įvairiais korupciniais nusikaltimais apkaltintas buvęs Alytaus meras, iš Socialdemokratų partijos pašalintas Česlovas Daugėla).
Tuo pat metu prasideda ir skandalas dėl Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinete įvykusio neskelbto susitikimo su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais. M. Bastys teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną, šio paprašytas esą ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.
Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net
Toliau M. Bastys minimas kaip vienas iš Seimo narių, kurie sumanė perrašyti Baudžiamąjį Kodeksą šalinant partijų ir religinių organizacijų atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus. Ir toliau garsėja kaip Seimo sportininkas bei daug parlamentinių lėšų automobiliui skiriantis parlamentaras.
2014 m. pavasarį iškeliamas kaip socdemų kandidatas į Europos Parlamentą, bet į EP nepatenka. Vasarą paaiškėja, kad trečią kadenciją Seime dirbantis M. Bastys prieš dvejus metus už beveik 300 tūkst. Lt įsigijo komercines patalpas, kurių pardavėja – Tamara Žurova, „Vilniaus brigados“ ir Lietuvos mafijos krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės našlė.
Rudenį kaip IVPK pirmininkas pasisako prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Palaiko balsavimo internetu idėją. Žiemą aktyviai agituoja už įstatymą, kuriuo būtų steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą.
2015 m. pavasarį žiniasklaidoje M. Bastys saldžiai prabyla apie energetiką – esą Lietuva Europai parodė, kaip galima garantuoti sau laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose: Klaipėdoje jau veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, toliau vykdomi elektros jungčių su Švedija ir Lenkija darbai. Rudenį minimas kaip parlamentaras, daugiau nei tūkstantį eurų parlamentinių lėšų skyręs viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti.
2016 m. pavasarį M. Bastys toliau giria Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, esą 2015 metais pasiektas mažiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pristato Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų nustatyta tvarka, kokiais atvejais su golfu susijusios išlaidos būtų pripažįstamos reprezentacinėms. Vasarą minimas kaip A. Butkevičiaus skandalingojo darbo kodekso rėmėjas. Rudenį rinkimuose vos vos aplenkia konservatorių Arvydą Vidžiūną ir patenka į Seimą. Išrenkamas į Seimo ekonomikos komitetą, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Gruodį išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju.
2017 m. sausį M. Bastys pirmiausia paminimas kaip naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės, vienašališkai ketinančios gerinti santykius su Maskva, narys. Nutaria kandidatuoti į socialdemokratų pirmininko postą.
Kovą prasideda M. Basčio atominė krizė: pirmiausia jam neišduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, įvertinus jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu (pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą).
Lietuvos saugumas (VSD)
Šią informaciją gavęs Seimo vadovas Vikoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš parlamento vicepirmininko pareigų. M. Bastys atsistatydina iš Seimo vicepirmininko pareigų, pasitraukia iš rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto, kiek vėliau stabdo ir narystę partijoje. Tačiau iš Seimo nario pareigų trauktis pareiškė neketinąs. Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja jam apkaltą. M. Bastys imasi atsakomųjų žingsnių: prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio veiksmų, tačiau prokurorai prašymą atmeta. Kad galbūt neskaidrių ryšių Rusijos energetikos atstovais turintis parlamentaras socialdemokratas Mindaugas Bastys kompromituoja Seimą, pareiškia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Balandžio mėn. M. Bastys parašo viešą atsakymą VSD, kuriame saugumo veiklą prilygina raganų medžioklei. VSD medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, parodo, kad „Rosatom“ turėjo planų įsitvirtinti Lietuvoje, į juos buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas.
Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.
Seimo pirmininkas ragina M. Bastį atsisakyti parlamentaro mandato. „Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria NSGK išvadoms dėl M. Basčio.
Gegužės pabaigoje apkaltos komisija paskelbia, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas. Trauktis iš Seimo M. Bastį paragina naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Birželio pradžioje Seimo nariai pritaria komisijos išvadoms dėl apkaltos proceso pradėjimo, birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.
Spalio mėn. narystę partijoje suspendavęs M. Bastys vėl iškyla į viešumą kaip vienas iš Seimo socialdemokratų frakcijos, nusprendusios prieš partijos valią tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), narys. Tačiau spalio 11-ąją M. Bastys viešai pareiškia nebepritariąs socialdemokratų ir valstiečių-žaliųjų valdančiajai frakcijų koalicijai ir atsiimąs savo parašą.
Biografija (pagal „Wikipedia.lt“)
Mindaugas Bastys (g. 1965 m. sausio 29 d. Joginiškiuose, Šakių raj.) – zootechnikas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
1972–1983 m. mokėsi Šakių raj. Kriūkų vidurinėje mokykloje.
1990 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę. Parengė biomedicinos mokslų srities agronomijos daktaro disertaciją „Pluoštui auginamų linų pasėlio tankumo, derliaus bei jo kokybės formavimas technologinėmis priemonėmis“.
1990 m. Kriūkų kolūkio darbuotojas.
1991 m. AB „Kauno audiniai“ Kriūkų filialo direktorius.
1993–2000 m. UAB „Agrolina“ direktorius.
1998–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros mokslinis bendradarbis.
2000–2003 m., 2003 m. ir 2007–2008 m. Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.
2000 m. Kriūkų seniūnijos seniūnas.
2000–2004 m. Seimo narys.
Nuo 2001 m. sausio Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Prezidiumo narys.
Nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas.
2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko patarėjas.
Nuo 2008 m. Seimo narys.
Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.
2017 m. kovo mėn. po įtarimų turint neskaidrių ryšių su Rusijos energetikos atstovais atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę socialdemokratų partijoje.
2017 m. birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad artimiausiu laiku tikimasi išspręsti visus techninius dalykus, kurie atsirado partijai palikus aštuoniems parlamentarams ir iš jos gretų pašalinus Antaną Vinkų.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Šiandien labai daug emocijų. Matyt, reikia palaukti kelias dienas tol, kol emocijos nuslūgs. Greičiausiai bus kviečiamas partijos prezidiumas, kuris aptars situaciją ir pasisakys, kaip turėtų elgtis tie frakcijos nariai, kurie likę partijoje. Manau, reikėtų palaukti ir visus tuos techninius dalykus išspręsime“, – žurnalistams sakė G. Paluckas po partijos tarybos posėdžio. Socialdemokratų partijoje susiklosčiusios padėties jis nedramatizavo.
„Aš tai vadinu tam tikra prasme epochos pabaiga ir naujo pradžia (…) Politikoje, kaip ir gamtoje, tuščia vieta nebūna. Nauji žmonės iš regiono, nauji partiečiai, nauji žmonės iš visuomenės tikrai turės galimybes mūsų partijoje naujai atsiskleisti“, – sakė G. Paluckas.
Aštuoni Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai, nepaisę tarybos sprendimo nutraukti koalicijos sutartį su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), šeštadienį įteikė pareiškimą, kuriuo pasitraukė iš partijos gretų.
Pareiškimą pasirašė Seimo nariai Algirdas Butkevičius, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Rimantė Šalaševičiūtė, Irena Šiaulienė, Andrius Palionis, Artūras Skardžius, Rimantas Sinkevičius. Pareiškimo nepasirašė tik parlamentaras A. Vinkus, jis buvo iš partijos pašalintas slaptu tarybos balsavimu.
Socialdemokratų gretose nesant vieningos pozicijos dėl bendradarbiavimo su valdančiąja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Seimo narys Mindaugas Bastys nutarė pasitraukti iš frakcijų koalicijos.
Feisbuke jis pareiškė, kad prašo jo parašą po koaliciniu susitarimu laikyti negaliojančiu.
Praėjusį šeštadienį posėdžiavusi Socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė šalinti iš partijos Seimo socialdemokratus, kurie pasisakė už frakcijų koalicijos sudarymą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tačiau galutinį sprendimą dėl sankcijos priims taryba.
Ateinantį šeštadienį susirinksianti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba ketina apsispręsti dėl jos sprendimui nepaklususių Seimo socialdemokratų.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 25 d. Seimo socialdemokratų frakcija balsavo už sprendimą sudaryti frakcijų koaliciją su LVŽS frakcija pagal Seimo statutą.
Už koaliciją su „valstiečiais“ pasisakė 10 frakcijos narių: Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius ir Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas, kuriam LSDP statutas negalioja. Prieš buvo 4: Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Raminta Popovienė. Susilaikė vienas – Julius Sabatauskas.
LSDP Etikos ir procedûrų komisija siûlo partijos Tarybai Seimo socialdemokratus pašalinti iš partijos. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Šeštadienį posėdžiavusi Socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija siūlo šalinti iš partijos Seimo socialdemokratus, kurie pasisakė už frakcijų koalicijos sudarymą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Galutinį sprendimą dėl sankcijos priims Taryba. Ją sušauks spalio 10 d. vyksiantis prezidiumas.
Valdančiąją daugumą remiančios Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Andrius Palionis iš anksto tikėjosi tokio sprendimo. „Jaučiu, kad jų sprendimas bus šalinti“, – žurnalistams yra sakęs A. Palionis. Politikas mano, kad jo vadovaujama frakcija išliks, tačiau, koks jos gali būti pavadinimas, jis nesiėmė spėlioti.
Rugsėjo 27 d. LSDP Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad sprendimas sudaryti frakcijų koaliciją Seime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija buvo priimtas „nepaisant LSDP Tarybos nutarimu priimto sprendimo ir prieštarauja jo esmei, neatitinka partijos išreikštos valios ir LSDP Statuto reikalavimų“.
LSDP frakcijos Seime atstovai, sudarę frakcijų koaliciją, nesutiko su tokiu partijos Etikos ir procedūrų komisijos konstatavimu ir pateikė savo skundus.
Penki frakcijos nariai taip pat kreipėsi į partijos suvažiavimą „dėl šiurkščių LSDP statuto pažeidimų priimant LSDP Tarybos 2017 m. rugsėjo 23 d. nutarimą“ nutraukti koaliciją su LVŽS.
Įvertinusi dalies LSDP frakcijos Seime skundą, surinkusi bei patikrinusi informaciją, Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad teiginiai dėl Tarybos sprendimo neteisėtumo ar nedemokratiškumo, yra nepagrįsti. Komisijos nuomone, Tarybos sprendimas dėl koalicijos nutraukimo su LVŽS yra teisėtas, galiojantis ir turi būti vykdomas.
Etikos ir procedūrų komisija taip pat nenustatė Tarybos sprendimo priėmimo procedūros pažeidimų.
Už koaliciją su „valstiečiais“ pasisakė 10 frakcijos narių: Juozas Bernatonis, Andrius Palionis, Antanas Vinkus, Artūras Skardžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Irena Šiaulienė, Algirdas Butkevičius ir Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas, kuriam LSDP statutas negalioja. Prieš buvo 4: Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas, Raminta Popovienė. Susilaikė vienas – Julius Sabatauskas.
Jaunasis naujasis socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas elgiasi nesolidžiai, neadekvačiai ir savo vidaus kovą dėl partijos sosto iškėlė aukščiau nei visos valstybės stabilumas. G. Paluckui rūpi sustiprinti savo silpną įvaizdį, nustumti iki tol buvusius įtakingus bičiulius, o koalicijos sugriuvimas, krizė vyriausybėje ir Lietuvos reputacija tarptautinėje erdvėje jam tėra antraeiliai reikalai. Tai tikrai ne valstybiškas požiūris.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Gintauto Palucko kova
Vos tapo aišku, kad Algirdas Butkevičius atsisako toliau vadovauti socialdemokratų partijai, kilo sąmyšis ir vidinės rietenos. Jaunieji pradėjo intriguoti prieš senuosius, kairieji prieš turtuolius, socialistai prieš lddpistus, regionai prieš miestus. Kadangi nei viena stovykla neturėjo sutelkusi visos galios – skyrių paramos, svarbių postų ir pareigų, patriarchų paramos ir populiarumo visuomenėje – tai tos tarpusavio kovos ir vidinių rietenų aidai skamba iki šiol.
G. Palucko pergalė visuotiniuose socdemų partijos pirmininko rinkimuose buvo ne tarpusavio vaidų pabaiga, bet tik pradžia. Naujasis pirmininkas ėmėsi visų įmanomų būdų įrodinėti savo lyderystę. Senieji šulai arba turi nusilenkti ir nusižeminti prieš naująjį vadą, arba turi būti nustumti nuo galios. Be to, už G. Palucko nugaros laukia jaunieji socialdemokratai, kurie siekia galios ir postų, o juk viskas užimta, todėl būtina kažką patraukti.
Didžiausia kova užvirė tarp senųjų bičiulių ir jaunojo pirmininko. Senieji socdemai partijoje ir Seime yra įtakingi jau daugybę metų, kartu jie yra stabilumo, bet ir stagnacijos garantas. Jie yra visos lietuviškos socialdemokratijos veidas ir kai jiems buvo netiesiogiai pasiūlyta atsisakyti visko, tai kilo nepasitenkinimas. Juo labiau, kad nėra jokių būdų, kaip būtų galima perleisti G. Palucko komandai nei Seimo narių postų, nei ministrų kėdžių, nei juo labiau gausių valdininkiškų etatų. G. Paluckui gi rūpi kuo skubiau senuosius nustumti nuo valdžios ir sutelkti sau palankius bičiulius. Kad kova nevirstų susidorojimu, buvo imtasi vajaus parodyti Seimo frakcijos narius kaip liaudies priešus, kaip nutolusius nuo žmonių ir tik besigviešiančius valdžios. Tam organizuojamas skyrių balavimas dėl koalicijos.
Jei dėl tokių intrigų būtų smukdoma tik pati partija, tai nieko baisaus, tačiau G. Paluckas savo partiniais žaidimais atakuoja Vyriausybės stabilumą.
Ar tikrai skyrių balsavimas dėl koalicijos yra demokratinis ir grįstas politine logika? Juk de facto šis balsavimas tėra socialdemokratų skyrių pirmininkų lojalumo naujajam pirmininkui patikrinimas. Ar eilinis partijos narys iš kokios Akmenės turi pakankamai informacijos apie koalicijos vidines peripetijas, kad galėtų rimtai apsispręsti? Būtent vietos aktyvas jį indoktrinuoja ir nulemia kaip dauguma narių turi balsuos. Akivaizdus pavyzdys – Jonavos skyrius, kuriame G. Palucko konkurentai Sinkevičiai turi įtaką, balsavo taip, kaip buvo palanku Mindaugui Sinkevičiui. Skyriai, kurių pirmininkai linkę pripažinti naująjį pirmininką ir nori tęsti politinę karjerą, renkasi balsuoti taip, kaip nori naujasis pirmininkas.
Valstybė – socialdemokratų intrigų įkaitė
Kol vyksta batalijos tarp bičiulių socialdemokratų, kvailio vietoje yra valstiečiai ir Ministras Pirmininkas. Oficialiai tarsi yra sakoma, kad koalicija netenkina, bet kuo netenkina? Jeigu kyla klausimų tarp koalicijos partnerių, būtų galima susėsti ir pasikalbėti, išsiaiškinti, bet socdemai tam neturi laiko, nes jie tuo metu riejasi tarpusavyje. Be to, ir neaišku su kuo galima kalbėtis. Naujasis lyderis dar per daug silpnas, o senieji vadai jau per mažai stiprūs.
Viešumoje viskas atrodo keistai. Nepaaiškinama, kuo bloga koalicija, tačiau kai kurie socdemai ne tik nebegina savo Vyriausybės pozicijų, bet dar gi kritikuoja aktyviau už bet kurį opozicionierių.
G. Palucko komanda grasina išėjimu iš koalicijos ir tai daro su absurdo teatro elementais – išeis, neišeis, išeis nuo naujos sesijos pradžios, nuo 20 dienos, nuo sausio 1 dienos… Na argi taip elgiasi aukščiausi pareigūnai, kuriems rūpi valstybės ateitis, jos tarptautinis autoritetas?
Visa tai daro didelę žalą Lietuvos reputacijai. Mūsų valstybė visgi jau yra pasiekusi tam tikrą brandą, kuri atsispindi ir Vyriausybių stabilume. Paskutinės dvi Vyriausybės dirbo visą kadenciją: Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus. Galima jas abi kritikuoti, bet negalima paneigti, kad jau buvome pasiekę politinių procesų stabilumo, net krizių laikotarpiais. O stabilumas yra politikoje ir ekonomikoje vertinama vertybė, požymis, kad politikai pasiekę tam tikrą politinės kultūros brandą, geba susitarti dėl tikslų, geba bendradarbiauti ir siekti kompromisų.
Dabar gi yra reali grėsmė, kad ši Vyriausybė neišdirbs viso 4 metų periodo. Tai būtų signalas, kad mūsų partinė demokratija negali peržengti kai kurių politikų asmeninių ambicijų. Pirmoji politinė ambicija buvo Ramūno Karbauskio režisuotas spektaklis po Seimo rinkimų, kad, neva, konservatoriai yra blogi, o jis dirbs su socialdemokratais. Antrą kartą tas pasikartojo G. Palucko atveju. Asmeninės nuoskaudos abiem atvejais buvo iškeltos aukščiau valstybės interesų, dabar matome to pasekmes.
Lyginant su balandžio mėnesį vykusia apklausa, net 12 procentinių punktų padaugėjo neapsisprendusių gyventojų, nepalaikančių jokios partijos ar nežinančių, už kurią partiją jie balsuotų per būsimus Seimo rinkimus. Keturi iš dešimties (41proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Rinkimai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 25-birželio 7 d. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didesnį gyventojų palaikymą turėtų dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga -, už kurias balsuotų po 13 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų.
Trečioje vietoje būtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (10 proc.), ketvirtoje – partija Tvarka ir teisingumas (7 proc.), penkti – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6 proc.), šešta – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (5 proc.).
Toliau pagal gyventojų palaikymą rikiuojasi 5 proc., reikalingų patekti į Seimą, neperengiančios partijos – Darbo ir Lietuvos centro partijos (po 3 proc.) ir Lietuvos laisvės sąjunga/liberalai (1 proc.).
Pastarąjį mėnesį 8 procentiniais punktais sumažėjo ketinančių balsuoti už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei 5 procentiniais punktais sumažėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų palaikymas, o kiek ženkliau padidėjo tik partijos Tvarka ir teisingumas palaikymas (2 procentiniais punktais). Kitų partijų palaikymas nepakito.
XXX
Apklausa vyko 2017 m. gegužės 25-birželio 7 dienomis. Apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?
Seimo rinkimuose balsuotų už (procentas nuo visų rinkėjų – 18 metų ir vyresnių gyventojų)
2017 04 (%)
2017 05 (%)
Lietuvos socialdemokratų partiją
13,5
13,0
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą
20,8
12,7
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus
14,6
9,7
Partiją Tvarka ir teisingumas
5,0
7,1
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį
7,0
5,5
Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą
4,1
4,9
Darbo partiją
3,3
2,8
Lietuvos centro partiją
2,1
2,5
Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus)
1,3
0,8
Kitas partijas
–
0,5
Nežino, neatsakė
28,3
40,5
Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.
Informacijos šaltinis – ELTA ir „Baltijos tyrimai“
Be abejo – Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą derėtų kuo kruopščiau ir nuodugniau išnagrinėti, kad ateityje nebeliktų nė kruopelės abejonių. Jei jau kalbėtume visiškai atvirai, tai reikėjo padaryti senų seniausiai. Bet kaip sako tautos išmintis: geriau vėliau nei niekada…
Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokį nutarimo projektą antradienį Seimui 37 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į 9 su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.
Siūloma įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“
Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.
Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių, ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, kartu ir žemės nuomos kaina.
Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.
Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.
Seimo narys Artūras Skardžius
Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.
„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš 9 komisijai formuluojamų klausimų.
Komisijai taip pat siūloma nustatyti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.
„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.
Birželio 16 d. A. Skardžius laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).
„Gerbdamas partijos reputaciją nuo 2017 metų birželio 17 dienos laikinai stabdau savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kol bus ištirta viešai apie mane paskelbta informacija“, – A. Skardžiaus žodžius cituoja LSDP informacijos centras.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, A. Skardžius kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus esą gina parlamente. Skardžiams priklausančiame žemės sklype Šilutės rajone pastatytos vėjo jėgainės, o politiko šeima už tai gauna apie 24 tūkst. eurų per metus, tai yra gerokai daugiau nei greta esančių sklypų savininkai. Kaip parodė 15min.lt žurnalistinis tyrimas, politikas ne tik nenusišalina nuo susijusių klausimų svarstymo Seime, bet gina savo žemės nuomininkų interesus.
Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija trečiadienį ketina apklausti parlamentarą M. Bastį. Penktadienį planuota jo apklausa neįvyko, nes tam pritrūko laiko.
„Tiesiog mes norėjome suteikti galimybę tiek M. Basčiui, tiek jo advokatams dalyvauti apklausoje ir užduoti visus jiems rūpimus klausimus, ir dėl to prasitęsė Seimo nario Vytauto Bako apklausa“, – penktadienį žurnalistams po komisijos posėdžio sakė apkaltos komisijos pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Seimo narys Mindaugas Bastys
Penktadienį komisija apklausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką V. Baką.
„Šiandien mes išklausėme kaip liudininką Seimo narį V. Baką, kuris vadovavo Seimo NSGK, kuris kaip laikinoji komisija tyrė M. Basčio klausimus. Mes gavome paaiškinimus, manau, jūs matysite išvadoje, ką mes sužinojome. Dabar aš tos informacijos teikti negaliu“, – sakė A. Širinskienė.
Jos teigimu, posėdyje dalyvavęs Seimo narys M. Bastys ir toliau teikia įvairius nušalinimus. „Šiandien buvo bandoma nušalinti mane tuo pagrindu, kad priklausau Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet aš netgi partijai nepriklausau ir nelabai mačiau pagrindo nusišalinti“, – teigė A. Širinskienė.
Ji užtikrino, kad komisija gerbia M. Basčio teises.
„Mes tikrai gerbiame jo procesines teises ir Seimo nario M. Basčio kaip žmogaus teises. Kaip matėte, Seimo nario V. Bako apklausa truko dvigubai ilgiau, negu mes tikėjomės, tai, manau, tikrai rodo, kad advokatai turi visas galimybes gintis“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo nario M. Basčio teigimu, abejonių dėl komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas.
„Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK nuostatomis, reiškiu nušalinimą nuo darbo apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei“, – pareiškė M. Bastys.
Socialdemokratų partijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentaro teigimu, išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas jam kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti apkaltos komisijos darbui.
„Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai.
M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. M. Basčio nuomone, taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir dėl to buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas.
Iki gegužės 15 d. turėjusi baigti darbą M. Basčio apkaltos komisija ketina prašyti Seimo dar dviem savaitėms, iki birželio 1 d., pratęsti jos darbą.
Seimo komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Kaip jau skelbta, V. Bako vadovaujamas parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naujuoju Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku.
Darbo susitikime buvo aptartos šalies aktualijos, svarbiausi sprendimai valstybei ir žmonėms.
Prezidentė palinkėjo sėkmės einant partijos pirmininko pareigas, didinant partijos atvirumą ir atsinaujinimą, o kartu ir prisidedant prie partinės sistemos stiprinimo šalyje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.
Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?
Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.
Draudimas panaikins landas korupcijai
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.
Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.
Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.
Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.
Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Kilniems tikslams juk negaila
Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.
Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.
Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.
AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.
Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.
O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.
Kada ir kuo baigsis pertvarka?
Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?
Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, vertėja, prisiminimų knygų autorė Goda Ferensienė nemananti, jog būsimieji Seimo rinkimai taps bent šiek tiek pažangesni nei praėjusieji. Godos Ferensienės įsitikinimu, rinkimai būtų prasmingesni tuo atveju, jei stambiosios parlamentinės partijos leistų reitinguoti pirmuosius savo sąrašų dešimtukus. Štai tada atsirastų ir įtampos, ir netikėtumų, ir azarto, ir rinkėjai aktyviau eitų balsuoti. Bet nei socialdemokratai, nei konservatoriai – krikščionys demokratai vargu ar išdrįs tokiam “savo populiarumo patikrinimui”.
Videostudijos „SLAPTAI” viešnia taip pat svarsto, kuo neperspektyvios, neįdomios, keistos Vytauto Šustausko ir Kristinos Brazauskienės politinės jungtuvės, prisimena, ką prieš pat mirtį yra kalbėjusi pirmoji Algirdo Brazausko žmona. Kaip visada, G.Ferensienė – iš aštri, ir kandi.
Visuomenės aktualijų portale „Slaptai“ (2010-08-28) pasirodė užsienyje ir jau Lietuvoje pelnytai pripažinto publicisto Viliaus Bražėno (čia jis per trumpą laiką išleido keturias knygas ir paskelbė daugybę straipsnių) rašinys „Bažnyčios gynėjo šarvus užsidėjus“.
Kaip tikras katalikas, žinodamas, kad apaštalavimo priedermė priklauso ne tik dvasiškiams, bet ir pasauliečiams, jis rašinyje labai argumentuotai atrėmė Bažnyčios hierarchams daromus priekaištus dėl neleidimo įnešti prezidento Algirdo Mykolo Brazausko karstą į Arkikatedrą.
Straipsnio autorius taip pat pažymėjo sukeltą sovietinio tvaiko propagandinį šurmulį jau kelias dienas prieš prezidento mirtį bei laidotuvių panaudojimą kitiems tikslams, negu atsisveikinimui su velioniu. Priminęs romėnų posakį „Apie mirusį gerai arba nieko“, autorius paneigė jo taikymą žymiam visuomenininkui ar politikui, nes, anot jo, nė vienas, kas palieka raštus, knygas, politinių bei filosofinių pasisakymų straipsnius, „nemiršta“, niekad „nenutyla“.
Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, vertėja, trijų memuarų autorė Goda Ferensienė šių metų pradžioje išleido dar vieną prisiminimų knygą – “Grįžtu į vakardieną”. Knyga – vos pusantro šimto puslapių storio. Tačiau ji susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Už šiuos prisiminimus G.Ferensienė buvo pašalinta iš Socialdemokratų partijos. Kai kurių Socialdemokratų partijos vadovų manymu, G.Ferensienė neturėjo teisės nepalankiai atsiliepti apie Mykolą Brazauską bei jo žmoną Kristiną. Nors, atvirai kalbant, prisiminimuose “Grįžtu į vakardieną” tos kritikos – ne tiek jau daug. Vos keletas eilučių, vos keletas pastebėjimų. Pavyzdžiui, antroji A.M.Brazausko žmona Kristina pavadinama “bufetava”, pastebima, jog A.M.Brazauskas specialiai nėjo į kai kuriuos Atgimimo metais rengiamus Sąjūdžio mitingus, kantriai laukdamas, “iš kur papūs vėjas”. Tačiau politinių intrigų meistrai ėmėsi net žygių, jog memuarų autorė G.Ferensienė būtų pašalinta ir iš Lietuvos žurnalistų sąjungos. Žodžiu, grubios politinės cenzūros apraiškų gausu iš šiandieninėje Lietuvoje.
Žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlė, vertėja, trijų memuarų autorė Goda Ferensienė šių metų pradžioje išleido dar vieną savo prisiminimų knygą – “Grįžtu į vakardieną”. Už šiuos prisiminimus ji buvo pašalinta iš partijos. Kai kurių socialdemokratų partijos vadovų manymu, G.Ferensienė neturėjo teisės nepalankiai atsiliepti apie Mykolą Brazauską bei jo žmoną Kristiną. Žodžiu, grubios politinės cenzūros apraiškų gausu iš šiandieninėje Lietuvoje.
Beje, buvusi Solialdemokratų partijos narė Goda FERENSIENĖ pasakoja ne vien apie priežastis, paskatinusias išleisti knygą “Grįžtu į vakardieną”. Ji piktinasi Lietuvos politikos nūdiena: lietuvius lygina su lenkais, vardina Lietuvos Seimo klaidas, kritikuoja Europos Sąjungos neveiklumą, taip pat analizuoja Socialdemokratų partijos perspektyvas. Šiandien skelbiame 2-ąją videointerviu dalį.
Videostudija “SLAPTAI” sveikina žymaus komunistų partijos veikėjo Algirdo Ferenso našlę, vertėją, trijų memuarų autorę Godą Ferensienę, šių metų pradžioje išleidusią dar vieną savo prisiminimų knygą – “Grįžtu į vakardieną”. Knyga – vos pusantro šimto puslapių storio. Tačiau ji susilaukė didelio populiarumo ir nevienareikšmių vertinimų. Už šiuos prisiminimus G.Ferensienė buvo pašalinta iš Socialdemokratų partijos. Kai kurių socialdemokratų partijos vadovų manymu, G.Ferensienė neturėjo teisės nepalankiai atsiliepti apie Mykolą Brazauską bei jo žmoną Kristiną. Politinių intrigų meistrai ėmėsi net žygių, jog memuarų autorė būtų pašalinta iš Lietuvos žurnalistų sąjungos. Žodžiu, grubios politinės cenzūros apraiškų gausu iš šiandieninėje Lietuvoje.
Beje, buvusi Solialdemokratų partijos narė Goda FERENSIENĖ pasakoja ne vien apie priežastis, paskatinusias išleisti knygą “Grįžtu į vakardieną”. Ji piktinasi Lietuvos politikos nūdiena: vardina Lietuvos Seimo klaidas, kritikuoja Europos Sąjungos neveiklumą, apgailestauja, jog lietuviai nėra tokie atkaklūs ir užsispyrę kaip lenkai. Šiandien skelbiame 1-ąją videointerviu dalį, o balandžio 19-ąją bus paskelbta 2-oji videopokalbio dalis.
Kodėl Algirdas Brazauskas bėdą dėl socialdemokratų partijos klaidų verčia Gediminui Kirkilui? Juk į socialdemokratų partijos lyderio ir premjero postą kadaise šį vyrą stūmė būtent A.Brazauskas. Jei G.Kirkilas – silpnas politikas, tai kodėl A.Brazauskas neįžvelgė šios aplinkybės anksčiau?
Beje, kodėl socialdemokratų partija šiandien nedrįsta imtis realios iniciatyvos. Pavyzdžiui, nesudaro šešėlinės Vyriausybės? Kaip visuomenė turėtų žiūrėti į Juozą Oleką, iš užsieniečių tesugebėjusį vos ne dvigubai brangiau nupirkti keletą karo laivų? O kodėl socialdemokratai į savo gretas taip lengvai priėmė perbėgėlę iš kitos partijos – Aušrinę Mariją Pavilionienę, į šalį nustumdami ne ką prastesnius saviškius senbūvius? Kodėl etikos sargo Algimanto Salamakino veikla nėra veiksminga? Ar galima dabartinę socialdemokratų partiją vadinti gobšiausia partija, nes joje – daugiausiai milijonierių?
Videostudijos „SLAPTAI” viešnia – Goda FERENSIENĖ. Buvusio žymaus sovietinių laikų partinio veikėjo žmona tvirtina nebijanti sakyti karčios tiesos, nes nūnai nedaranti jokios karjeros ir nesiekianti užimanti jokių postų.
