Sofija

Gordijo mazgas

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos

Sofija, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Bulgarija penktadienį nusprendė išsiųsti į Ukrainą apie 100 šarvuočių – tai pirmoji Balkanų šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą.
 
Parlamentas 148 balsais už ir 52 balsais prieš pritarė naujosios proeuropietiškos vyriausybės siūlymui perduoti transporto priemones kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis.
 
Devintajame dešimtmetyje šalies vyriausybė įsigijo įvairių modelių sovietų gamybos šarvuočių BTR, tačiau jie niekada nebuvo panaudoti. „Ši technika nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama parlamento sprendime.
 
ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį sovietinių ginklų, kurių pageidauja Ukraina, ir gamina jiems skirtą amuniciją. Tačiau ši šalis istoriškai ir kultūriškai išlieka labai artima Maskvai ir yra labai susiskaldžiusi pagalbos siuntimo Ukrainai klausimu.
 
Prorusiškos partijos „Vazraždane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas penktadienio sprendimą pavadino „išdavikišku ir gėdingu“, socialistų partija BSP taip pat griežtai pasisakė prieš. Iki šiol Bulgarija Kyjivui išsiuntė tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai.
 
Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Birželio pradžioje į valdžią atėjusi proeuropietiška vyriausybė dabar rengia antrą paketą, į kurį, kaip pranešama, bus įtraukti šaudmenys ir ginklai, tačiau ji šios informacijos nepatvirtino.
 
Šalies ginklų pramonė – pagrindinė sovietinių lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamintoja – suklestėjo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau gamyklos ginklus Kyjivui pardavinėjo tik per tarpines šalis – tokį sprendimą karo pradžioje rado tuometinis premjeras Kirilas Petkovas, o Ukraina jį gyrė. Po K. Petkovo nuvertimo 2022 metų viduryje Bulgariją valdė prorusiško prezidento Rumeno Radevo paskirti laikinieji ministrų kabinetai, kurie nepritarė tiesioginiam ginklų pardavimui Ukrainai.
 
Tačiau gynybos ministras Todoras Tagarevas neseniai pareiškė esąs už tai, kad ši politika būtų pakeista ir pradėtas tiesioginis ginklų pardavimas Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį lankėsi Sofijoje ir prašė paramos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.22; 00:30
Trumposios naujienos

Rumenas Radevas. EPA – ELTA nuotr.

Sofija, liepos 6 d. (Ukrinform-ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu aptarė saugumo klausimus, ambasadoriaus Ukrainoje paskyrimą ir bendras galimybes Juodosios jūros regione.
 
„Sofijoje susitikau su Bulgarijos prezidentu Rumenu Radevu. Mūsų bendras saugumas mūsų bendruose Europos namuose. Taikos formulė. Mūsų šalių bendradarbiavimas. Bulgarijos ambasadoriaus Ukrainoje paskyrimas. Ir bendros galimybės Juodosios jūros regione. Tik vienybė suteikia stiprybės, nepamirškime to“, – „Telegram“ paskelbė V. Zelenskis.
 
Kaip informavo prezidentūra, valstybės vadovas padėkojo Bulgarijai už kvietimą, taip pat už politinę paramą ir praktinę pagalbą Ukrainai bei svetingą požiūrį į Ukrainos piliečius, kurie šioje šalyje rado prieglobstį bėgdami nuo Rusijos agresijos.
 
„Esu nepaprastai dėkingas Bulgarijos žmonėms, kad jie suteikė prieglobstį nemažam būriui ukrainiečių. Manau, kad Bulgarijos tauta aiškiai supranta, jog tai ne „konfliktas“, o karas. Nes kai vyksta konfliktas, milijonai žmonių nepalieka šalies, kad išgelbėtų savo vaikų gyvybes. Karas vyksta mūsų teritorijoje, mūsų žemėje, todėl aiškiai suprantame, kad tai ne konfliktas, o karas“, – kalbėjo jis.
 
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu sudėlioti teisingus akcentus ir vadinti daiktus jų tikraisiais vardais.
 
V. Zelenskis pasidžiaugė, kad ketvirtadienį buvo pasirašyti keli svarbūs dvišaliai dokumentai, įskaitant bendrą deklaraciją dėl Ukrainos euroatlantinės integracijos ir susitarimo bei bendradarbiavimo energetikos sektoriuje memorandumą.
Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
 
Abiejų šalių lyderiai taip pat atkreipė dėmesį į bendrosios laisvės apsaugos klausimą.
 
Ukrainos prezidentas padėkojo Bulgarijai už principingą paramą šaliai siekiant narystės NATO, taip pat informavo savo kolegą apie Ukrainos pažangą Europos integracijos kelyje, įskaitant septynių Europos Komisijos (EK) rekomendacijų įgyvendinimą.
 
Šalys aptarė Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą. V. Zelenskis palankiai įvertino Bulgarijos pasirengimą prisijungti prie jos įgyvendinimo, ypač užtikrinant aprūpinimo maistu saugumą. Jis išsakė viltį, kad Bulgarijos vadovybė dalyvaus Pasauliniame taikos viršūnių susitikime. Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į  Bulgarijos ambasadoriaus Ukrainoje paskyrimo svarbą.
 
Bulgarijos kariuomenė

Vadovai ypač akcentavo bendradarbiavimą Juodosios jūros regione.
 
V. Zelenskis pabrėžė, kaip yra svarbu užkirsti Rusijai kelią įvykdyti teroro akto Zaporižios atominėje elektrinėje, nes tai gali turėti katastrofiškų padarinių žemynui. „Atominės elektrinės užėmimas taip pat nėra konfliktas, tai atviras karas“, – apibendrino jis.
 
Kaip jau skelbta, prezidentas Volodymyras Zelenskis liepos 6 dieną lankėsi Bulgarijoje.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.07.07; 00:01
Žvalgyba

Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Sofija, birželio 28 d. (ELTA). Bulgarija nusprendė paskelbti nepageidaujamais asmenimis 70 Rusijos ambasados diplomatų ir techninio personalo darbuotojų. Tai antradienį žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Sofijoje atstovas.
 
„Bulgarija nusprendė išsiųsti 70 diplomatų ir techninio personalo atstovų“, – sakė jis.
 
Šaltinis Rusijos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad Maskva atsakys į Bulgarijos sprendimą išsiųsti 70 diplomatų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.29; 05:34
Gordijo mazgas

Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.

Sofija, balandžio 20 d. (AFP-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras trečiadienį kreipėsi į Bulgariją, prašydamas prisijungti prie tarptautinių pastangų ir teikti karinę pagalbą jo šaliai, nes tradicinė Rusijos sąjungininkė tebėra viena iš paskutinių stabdžių Europos Sąjungoje (ES).
 
Ukraina ne kartą spaudė NATO ir ES valstybes nares paspartinti karinės pagalbos tiekimą, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį, tačiau Bulgarija, tradiciškai palaikanti glaudžius ryšius su Rusija, iki šiol atsisako tai padaryti. „Bulgarijos vyriausybė ir Bulgarijos parlamentas puikiai žino, ko prašo Ukraina (…) Kariaujant karą, reikia visko – nuo kulkų iki kovinių lėktuvų. Visoms NATO narėms pateikėme tą patį sąrašą“, – sakė Dmytro Kuleba trečiadienį po susitikimų Bulgarijos parlamente.
 
Aukščiausias Ukrainos diplomatas vėlai pirmadienį automobiliu atvyko su trijų dienų vizitu į Bulgariją, didelę amunicijos, prieštankinių raketų ir lengvųjų ginklų gamintoją. Balkanų valstybė yra tarp kelių Rytų Europos šalių, turinčių sovietinės gamybos naikintuvų MiG-29, kuriuos Ukraina stengiasi gauti, nes jos pilotai moka jais skraidyti. D. Kuleba aptarė karinės pagalbos klausimą antradienį susitikęs su premjeru Kirilu Petkovu ir gynybos ministru Dragomiru Zakovu, trečiadienį patvirtino Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Teodora Genčiovska.
 
Trečiadienio rytą jis taip pat susitiko su prezidentu Rumenu Radevu, kuris išreiškė santūrumą teikti karinę paramą.
 
Socialistų partija BSP pagrasino pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, jei Ukrainai bus siunčiama kokia nors pagalba. BSP lyderė ir ūkio ministrė Kornelia Ninova, kontroliuojanti ginklų eksporto licencijas, ne kartą pareiškė, kad kol ji bus vyriausybėje, į Ukrainą nebus eksportuota „nė viena vinis“.
 
„Mes gerbiame politinę situaciją Bulgarijoje ir paliksime parlamentui bei vyriausybei nuspręsti, kaip ir kada padėti Ukrainai“, – trečiadienį sakė D. Kuleba. „Tačiau noriu dar kartą pakartoti: tie, kurie nenori, kurie dvejoja, kurie pasisako prieš ginklų ir įvairios karinės technikos tiekimą Ukrainai, iš tikrųjų palaiko Rusijos agresiją ir mūsų piliečių žudynes“, – pridūrė jis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.04.21; 03:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.

Sofija, gruodžio 10 d. (ELTA). Bulgarijos Stara Zagoros srities teismas penktadienį paliko suimtus Rusijos pilietį Sergejų Zonenką, sulaikytą įtarus jį pramoniniu šnipinėjimu, ir du jo šeimos narius – žmoną ir sūnų, kurie yra Lietuvos piliečiai.   
 
Tai žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Bulgarijoje konsulinio skyriaus vedėjas Vladimiras Čertkovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje. „Stara Zagoros teismas nusprendė palikti suimtus S. Zonenką ir jo šeimos narius. Šis sprendimas bus apskųstas Plovdivo apeliaciniame teisme“, – sakė Rusijos diplomatas.
 
Laikraštis „24 časa“ savo tinklalapyje praneša, jog teisėjas sutiko su prokuratūros nuomone, kad žinomas mokslininkas ir ginkluotės specialistas, kuris vadovavo kumuliacinių šaudmenų gamybai Bulgarijos gamykloje „Arsenal“, likęs laisvėje gali pasislėpti nuo tyrėjų ir išvykti iš šalies. Rusijos pilietis kaltinimus savo adresu kategoriškai neigia.
 
Apie S. Zonenkos sulaikymą spalio 7 d. pranešė Stara Zagoros miesto policijos atstovai. Pasak Bulgarijos pareigūnų, 24 metų Lietuvos pilietis ir jo 59 metų tėvynainė, taip pat Rusijos pilietis dirbo karinėje gamykloje „Arsenal“, o jų veikla buvo susijusi su inovacinėmis technologijomis.
 
Jie visi buvo sulaikyti spalio 5 d. per specialią operaciją prie sienos su Graikija, kai buvo pranešta, kad įmonėje pasigesta gaminių ir dokumentų. Pasak tyrėjų, dalis dokumentų buvo rasta įtariamųjų automobilyje. Trys užsieniečiai rugsėjo 17 d. išėjo atostogų, iš kurių į darbą negrįžo.
 
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo automatų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
 
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų automatų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.11; 04:44
Gordijo mazgas

Strasbūras, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pripažino Bulgariją kalta pažeidus žodžio laisvę, kai už „chuliganizmą“ nuteisė du protestuotojus, dažais nupurškusius komunistinį paminklą.
 
Asenas Genovas ir Tsvetelina Sarbinska 2015 metais pateikė skundą Strasbūre įsikūrusiam teismui, kai Bulgarijos teismas pripažino juos kaltais dėl „chuliganizmo“ ir skyrė kiekvienam po baudą, prilygstančią 767 eurams. Nuosprendis buvo pagrįstas netiesioginiais įrodymais, kad 2013 m. per antivyriausybinius protestus jie dalyvavo dažais apipurškiant paminklą prie Bulgarijos socialistų partijos būstinės sostinėje Sofijoje.
 
EŽTT nusprendė, kad apkaltinamasis nuosprendis yra „nepagrįstas“. „Kontekstas aiškiai rodė, kad šio akto tikslas buvo išreikšti nepritarimą politinei partijai“, – teigiama EŽTT sprendime. Taip pat nėra įrodymų, kad paminklui būtų padaryta negrįžtama žala, priduriama jame.
 
Strasbūro teisėjai pirmajam pareiškėjui priteisė 998 eurus turtinės žalos ir abiem po 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
 
Komunistinių laikų paminklai Bulgarijoje nuolat kelia rusofilų ir antikomunistų, norinčių, kad jie būtų nugriauti, nesutarimus. Sudarkyti buvo keli tokie paminklai.
 
Vienu atveju 2011 m. kareivius sovietų armijos skulptūroje Sofijos centre pakeitė Supermenas, Kalėdų Senelis, Ronaldas McDonaldas ir kiti popkultūros herojai. Paskui po dvejų metų, minint 1968 m. Sovietų Sąjungos invazijos į Čekoslovakiją metines, jie buvo nudažyti rožine spalva.
 
Rusijos ambasada ne kartą pasmerkė šiuos veiksmus, kurių padariniai visada yra gana trumpalaikiai, nes valdžia greitai nuvalo paminklus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.01; 00:30
Žvalgyba

Persona non grata

Pirmadienį Bulgarijos URM paskelbė du Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis. Tai žurnalistams pranešė Rusijos diplomatinė atstovybė.
 
„Šiandien į Bulgarijos URM buvo iškviestas patarėjas-pasiuntinys, jam buvo įteikta nota dėl Rusijos ambasados darbuotojų paskelbimo nepageidaujamais asmenimis. Jie turi palikti Bulgariją per 72 valandas“, – informavo atstovybė.
 
Rusijos ambasada pabrėžė, kad šis Bulgarijos sprendimas yra nepagrįstas. „Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė ambasados atstovai.
 
Šeštadienį Bulgarijos ministras pirmininkas Boikas Borisovas, komentuodamas pranešimus, kad šalies pareigūnai sulaikė šešis šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamus žmones – Bulgarijos gynybos ministerijos ir karinės žvalgybos darbuotojus, taip pat ir Rusijos pilietę, kuri yra vieno iš sulaikytųjų žmona, pareiškė, jog dėl šios bylos teks paskelbti Rusijos diplomatus nepageidaujamais asmenimis.
 
Rusijos ambasada Bulgarijoje reikalavo iki teismo nutraukti visas spekuliacijas šia tema. Jos atstovai sakė, jog tikisi, kad „teismo procesas bus depolitizuotas, bešališkas ir objektyvus, atitiks Bulgarijos ir tarptautinės teisės normas“. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 05:00
Trumposios naujienos

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. EPA-ELTA nuotr.

Bulgarijoje aštrėja antivyriausybiniai protestai. Demonstrantai trečiadienį sostinėje Sofijoje blokavo daug pagrindinių gatvių ir svarbių sankryžų, taip paralyžiuodami eismą miesto centre.
 
Taip pat prie Rusės buvo blokuojamas tiltas per Dunojų į Rumuniją.
 
Sostinėje Sofijoje ir kituose miestuose – Plovdive, Varnoje bei Burgase tūkstančiai žmonių 21 dieną iš eilės protestavo prieš nuo 2017 metų valdžioje esančią premjero Boiko Borissowo vyriausybę. Jie kaltina vyriausybę korupcija ir priklausomybe nuo vieno bulgarų oligarcho.
 
Protestuotojai mojo nacionalinėmis vėliavomis ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir naujų rinkimų.
 
Per protestą prie teismo Sofijoje demonstrantai vėl reikalavo, kad iš pareigų trauktųsi ir generalinis prokuroras Ivanas Geševas. Jie kaltino jį veikiant vyriausybės naudai.
 
Demonstrantai prie vyriausybės rūmų Sofijoje ketina protestuoti nuolat. Organizatoriai paragino žmones iš visos šalies atvykti čia su palapinėmis, antklodėmis, rūbais ir geriamuoju vandeniu.
 
Protestuose dalyvauja skirtingų politinių pakraipų grupuotės, tarp jų – liberalai, iš Vakarų Europos dėl koronaviruso pandemijos grįžę studentai, Rusijai palankaus prezidento Rumeno Radevo šalininkai bei opozicijoje esančių socialistų rėmėjai.
 
Dėl pandemijos sukeltos krizės B. Borissowas atmeta vyriausybės atsistatydinimą. Eiliniai rinkimai šalyje numatyti 2021 metų kovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 08:10
Trumposios naujienos

Bulgarijoje – protestai prieš vyriausybę. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai bulgarų ketvirtadienį aštuntą dieną iš eilės protestavo prieš vyriausybę, kurią kaltina korupcija ir palankumu oligarchams, ir reikalavo jos atsistatydinimo.
 
Dieną po to, kai premjeras Boiko Borisovas atleido finansų, ekonomikos ir vidaus reikalų ministrus, daugiau kaip 18 tūkst. protestuotojų užblokavo eismą miesto centre ir reikalavo premjero atsistatydinimo.
 
Kritikai kaltina B. Borisovo vadovaujamą vyriausybę palankumu oligarchams. Bulgarijoje politika ir stambus verslas yra neatsiejamai susiję.
 
Protestai Sofijoje ir kituose Bulgarijos miestuose kilo po to, kai paaiškėjo apie tariamas vyriausybės suteiktas privilegijas ir apsaugą, kuriomis naudojosi verslo žmonės ir buvę politikai.
Bulgarijoje aštuntą parą nesiliauja protestai. EPA – ELTA nuotr.
 
Praėjus 13 metų po įstojimo į Europos Sąjungą (ES), Bulgarija pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą išlieka labiausiai korumpuota bloko valstybe nare.
 
Premjeras B. Borisovas atsisako atsistatydinti. Jo kadencija šiame poste baigsis 2021 metų pradžioje.
 
Kitą savaitę premjero laukia parlamento balsavimas dėl nepasitikėjimo, kurį inicijavo opozicijos socialistai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.17; 11:00
Trumposios naujienos

Bulgarijos prezidentas šeštadienį paragino premjerą ir jo centro dešiniųjų vyriausybę bei vyriausiąjį prokurorą atsistatydinti. Prezidento teigimu, tai vienintelis būdas sumažinti šalyje didėjančią politinę įtampą, kuri paskatino masinius protestus, informuoja „Euronews“.
 
2016 metais Bulgarijos prezidentu išrinktas Rumenas Radevas atvirai kritikuoja premjero Boyko Borisovo vyriausybę, kaltina ją korupcija, teisingumo stoka ir žodžio laisvės slopinimu.
 
Pastarosiomis dienomis tūkstančiai žmonių ėjo protestuoti į sostinės Sofijos gatves ir reikalauti B. Borisovo bei vyriausiojo prokuroro Ivano Geševo atsistatydinimo, kaltindami juos korupcija ir ryšiais su nusikaltėlių grupuotėmis. Protestus paskatino anksčiau šią savaitę I. Geševo duotas nurodymas atlikti kratas prezidento administracijos patalpose ir dviejų jo padėjėjų sulaikymas.
 
„Yra tik viena išeitis iš šios padėties: atsistatydinti vyriausybei ir generaliniam prokurorui. Pasitikėjimas šiomis institucijomis po smurto ir manipuliacijų negali būti atkurtas“, – teigė R. Radevas.
 
Tačiau Bulgarijos premjeras B. Borisovas nepasidavė visuomenės protestams ir šeštadienį atmetė prezidento raginimus jo vyriausybei atsistatydinti.
 
„Vyriausybėje mus laiko ne kas kitas, kaip atsakomybė“, – šeštadienį pareiškė B. Borisovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.12; 10:32
Žvalgyba

Bulgarija pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš du Rusijos diplomatus dėl šnipinėjimo. Tai pranešė Bulgarijos prokuratūros atstovai, kuriais remiasi „Lenta.ru“.
 
Nustatyta, kad vienas iš Rusijos piliečių nuo 2017 metų iki šiol rinko informaciją apie rinkimų procesą Bulgarijoje. Jis turi diplomato imunitetą ir yra Rusijos ambasados Sofijoje konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius.
 
Kitas Rusijos pilietis nuo 2018 metų spalio iki šiol rinko informaciją energetikos srityje, kuri yra valstybinė  ir tarnybinė paslaptis. Ji buvo siunčiama į Rusijos žvalgybos tarnybos būstinę Maskvoje. Šis šnipas yra Rusijos prekybos atstovybės Sofijoje darbuotojas.
 
Rusijos ambasadorius Bulgarijoje Anatolijus Makarovas naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad oficialiais kanalais negauta jokios informacijos apie Rusijos diplomatams pateiktus kaltinimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 05:30
SkaitomiausiosŽvalgyba

GRU Nr 1 Denis Sergejew. Deckname Sergej Fedotov. Bellingcat

Dabar jau aišku, kad bulgarų prekeivį ginklais Jemeljaną Gebrevą (Емельян Гебрев) prieš ketverius metus nuodijo Rusijos slaptųjų tarnybų agentai. Tiksliau tariant – Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Dar tiksliau – likvidavimo operacijai vadovavo rusų agentas, turėjęs Sergejaus Fedotovo vardu išduotą pasą.

Bellingcat ir Der Spiegel rašo, kad Sergejus Fedotovas – tai 45 metų GRU (ГРУ) darbuotojas Denisas Sergejevas.

Taigi 2015 metų balandžio  mėnesį ginklų gamyklos Bulgarijoje savininkas J.Gebrevas viename iš Sofijos restoranų pavakarieniavo, o jau kitos dienos rytą vos bepajudėjo. Paskui – apalpo. Dar po kelių valandų bulgarą ištiko koma. Ir vis dėlto ginklais prekiaujantis verslininkas buvo stiprus, gajus – atsigavo.

Tiesa, 2015 metų gegužės mėnesį, neprabėgus nė mėnesiui po pirmojo vos mirtimi nesibaigusio negalavimo, bulgaras J.Grebnevas vėl susirgo. Bet jis buvo Laimės kūdikis – ir vėl išsikapstė.

2015-aisiais metais dar niekas neįtarė, nežinojo tikrųjų bulgaro negalavimo priežasčių. Manyta, jog J.Gebrevas tiesiog apsinuodijo maistu.

Bet po 2018-ųjų metų, kai Solsberyje pabandyta naudojant itin nuodingą medžiagą  likviduoti į Vakarus perbėgusį Rusijos slaptųjų tarnybų karininką Sergejų Skripalį, visiems tapo aišku, jog ir bulgaro vos mirtimi nesibaigusio negalavimo priežastis – ne pašvinkusi žuvis (tik pamanyk, turtingas verslininkas prabangiame Bulgarijos sostinės restorane apsinuodija sena lašiša, – juk neįtikėtina).

Labai svarbu, kad žurnalistai iš Bellingcat ir Der Spiegel ganėtinai nesunkiai išsiaiškino, kokie Rusijos piliečiai tais metais buvo atvažiavę į Bulgariją, kai vos galo negavo Kremliui neįtikęs ginklų prekeivis. Vienas iš tokių „svečių“ – 45 metų GRU darbuotojas D.Sergejevas, turėjęs S.Fedotovo vardu išduotą pasą. Bulgariją lankyti jis pradėjo dar 2012 metais. Šengeno vizą gaudavęs ambasadoje. Bulgarijos sostinėje Sofijoje jis užfiksuotas ir 2015 metų balandžio 24-ąją, likus trims dienoms iki pasikėsinimo į J.Grebnevo gyvybę.

Minėtų leidinių žurnalistai kruopščiai tikrino tuomet į Bulgariją atvykusių Rusijos piliečių pasų duomenis su oficialiomis Rusijos ir Bulgarijos pasų duomenų bazėmis, ir nustatė, jog bulgarui nunuodyti buvo pasitelkti aštuoni minėto S.Fedotovo prižiūrimi GRU agentai.

Bulgarų ekspertai išsiaiškino, kad nuodai, kurių pagalba į aną pasaulį bandyta pasiųsti J.Gebrevą, labai panašus į „Novičiok“, kuriuo Didžiojoje Britanijoje nuodijo S.Skripalį.

Jemeljanas Gebrevas. Miroslavo Michailovo (RFE/RL0 nuotr).

Publikacijos autoriai Kristo Grocevas, Romanas Leberger ir Fidelis Šmidt įtaria, jog bandymai nužudyti Vakaruose gyvenančius nepalankius Vladimirui Putinui žvalgybininkus, politikus, žurnalistus, verslininkus, – viena iš svarbiausių Kremliaus užduočių. Rusija siekia susilpninti Europą, kad ji taptų paklusnesnė, sukalbamesnė, minkštesnė, silpnesnė, be vienybės. Sakykim, aršiai nekritikuotų Maskvos, jei Rusija vėl užpuls kokią nors kaimyninę valstybę, nė nemanytų taikyti ekonomines sankcijas, netrukdytų įgyvendinti į „Nord Stream 2“ panašius projektus.

Vienas iš būdų, kaip destabilizuoti Europą, – tai jos sostinėse rengti įžulias politinių oponentų likvidavimo operacijas. Nuodijimo metodą šiandien pamėgę GRU agentai Vakaruose dirba įžūliai, žiauriai, ciniškai. Jų nesulaikysi, jų nesugraudinsi. Į Kremliaus nemalonę patekusių žmonių žudymas vidury baltos dienos didžiuosiuose Vakarų miestuose, Europos žvalgybų nesugebėjimas atspėti GRU planų pasirenkant naujus taikinius, drastiškus išpuolius organizavusiųjų agentų sėkmingas sugrįžimas į Rusiją, – visa tai kelia įtampą. Europa pradeda nepasitikėti savo jėgomis. Europa jaučiasi bejėgė. Kremliui to tik ir reikia.

Beje, jei klausite, kuo gi ginklais prekiavęs bulgarų verslininkas neįtiko Kremliui, – paaiškinti nėra sunku. 2008-aisiais metais , kai Rusija puolė Gruziją, J.Gebrevas daug modernių ginklų pardavė ne rusų, o gruzinų ginkluotosioms pajėgoms. Be to, jis ruošėsi nusipirkti dar vieną ginklų gamyklą Bulgarijoje, kurią kontroliuoti per tarpininkus, matyt, norėjo Rusijos slaptosios tarnybos.

Parengta pagal Bellingcat ir Der Spiegel publikacijas

2019.11.26; 05:02

Žvalgyba

Lapkričio 4-ąją Kremlius šventė Nacionalinės vienybės dieną. Tądien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai įteikė Draugystės ordiną Bulgarijos „Rusofila“ judėjimo lyderiui Nikolajui Malinovui (Николай Малинов).

Šis apdovanojimas nebūtų kritęs portalui slaptai.lt į akis, jei ne svarbi aplinkybė. Bulgarijoje šis vyras kaltinamas šnipinėjęs Rusijos labui.

Priekaištai dėl šnipinėjimo jam pateikti rugsėjo mėnesį. Tuomet Bulgarijos generalinis prokuroras Sotiras Cacarovas  teigė, kad, remiantis įslaptintu tyrimu, Malinovas ne tik bendradarbiavo su dviem Rusijos organizacijomis, bet joms pateikė ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos. 

Visų pirma, omenyje turima „Dvigalvio erelio“ draugija, kuriai vadovauja Rusijos verslininkas Konstantinas Malofejevas, finansavęs, kaip įtariama,  antiukrainietiškas demonstracijas Kryme ir Rytų Ukrainoje.

Buvęs Bulgarijos parlamento narys Malinovas dažnai reiškė prorusiškas idėjas, jis palankiai įvertino Rusijos aneksuotą Krymą ir priešinosi Bulgarijos narystei NATO.

Teismas Malinovą paleido už užstatą. Jam buvo uždrausta išvykti iš šalies. Tačiau teisėjas vis tik padarė išimtį – leido jam išvykti iš Bulgarijos laikotarpiui nuo lapkričio 1 iki 5 dienos, kad galėtų dalyvauti Rusijos taikos fondo ir Tarptautinės slavų sąjungos renginiuose. Atvykęs į Rusiją Nikolajus Malinovas taip pat dalyvavo pokalbių laidoje per kanalą „Rusija 24“, apibūdindamas apdovanojimo įteikimą kaip reakciją į jam Bulgarijoje pateiktus kaltinimus.

Praėjusią savaitę tapo žinoma, kad Bulgarija paskelbė Rusijos ambasados ​​pirmąjį sekretorių persona non grata, taip pat atsisakė išduoti vizą Maskvos pasiūlytam kariniam atašė.

Beje, minėtas apdovanojimas įteikiamas už „ypatingus nuopelnus skatinant tautų taiką, draugystę, bendradarbiavimą ir abipusę pagarbą“.

Informacijos šaltinis – Svoboda.org

2019.11.06; 03:00

Gordijo mazgas

Dėl prieštaringų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginių imigracijos tema Bulgarija kviečiasi Prancūzijos ambasadorę Sofijoje.
 
Bulgarijos užsienio reikalų ministerijos atstovė sakė, kad ambasadorė pirmadienį turės paaiškinti, ką E. Macronas turėjo omenyje kalbėdamas apie „nelegalius bulgarų ir ukrainiečių tinklus“.
 
Be to, Bulgarijos ambasadorius Prancūzijoje paprašytas įteikti protesto notą Užsienio reikalų ministerijai Paryžiuje.
 
E. Macronas praėjusią savaitę davė interviu prancūzų laikraščiui „Valeurs Actuelles“, kuriame pareiškė esąs už legalią migraciją pagal kvotas. Kartu jis pridūrė teikiąs pirmenybę legaliems migrantams iš Gvinėjos ar Dramblio Kaulo Kranto, o ne „nelegaliems bulgarų ir ukrainiečių tinklams“.
 
E. Macronas griežtos kritikos iš visų politinių stovyklų sulaukė ir dėl savo teiginių apie islamą.
 
E. Macrono žodžius apie migraciją šeštadienį paskelbė bulgarų žiniasklaida. Jie sukėlė ir aršią Bulgarijos viceprezidento Krasimiro Karakačanovo reakciją. „Niekas neturi teisės įžeidinėti bulgarų ir ukrainiečių“, – rašė jis feisbuke ir pridūrė, kad minėti teiginiai yra „dar vienas politinės arogancijos pademonstravimas“.
 
Penktadienį Prancūzijos ambasadorių jau išsikvietė Ukraina. Šis kalbėjo, kad E. Macrono žodžiai buvo paimti iš konteksto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.04; 03:00
Trumposios naujienos

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
 
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
 
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
 
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
 
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
 
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 04:00
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir robotas Sofija

Sofija nėra žmogus, nors labai panašus į tikrą žmogų – simpatišką, mielą moterį. Sofija – tai robotas, kuris pagamintas kaip gyvas žmogus, galintis beveik viską, ką gali ir žmogus – kalbėti, judėti, juoktis, reaguoti į pašnekovo žodžius… Šį robotą pagamino garsi Honkongo kompanija Hanson Robotics, išvysčiusi robotų gamybą.

Beje, robotas Sofija buvo specialistų pagamintas taip, kad galėtų ne tik reaguoti į žmonių reakcijas, bet būtų pajėgi prisitaikyti prie skirtingo bendravimo su žmonėmis. Neįtikėtina, bet akivaizdu: šis robotas pajėgus bendrauti su žmogumi beveik kaip lygus su lygiu.

Sofija jau turėjo daug „susitikimų” su žymiais pasaulio politikais, menininkais, žurnalistais. Ji, sakykim, 2017-aisiais „svečiavosi“ Saudo Arabijoje ir net „įgijo“ šios šalies pilietybę.

Šiandien šis technikos stebuklas „svečiuojasi“ Azerbaidžane. Azerbaidžano Imišlinsko rajone šalies Prezidentas Ilhamas Alijevas iškilmingai atidarė politikos, kultūros ir visuomenės poreikiams skirtą kompleksą „ASAN HEJAT“. Štai tame komplekse Azerbaidžano prezidentui ir buvo parodytas robotas – stebuklas, vardu Sofija.

Apie tai informuoja daugelis Azerbaidžano leidinių.

2018.10.23; 07:59

Trumposios naujienos

Bulgarija reaguoja į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) reikalavimą: NATO šalis iki 2024 metų ketina savo išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP. 

Bulgarijos kariuomenė

Iki šių meto galo bus parengtas atitinkamas „nacionalinis planas“, – antradienį Sofijoje po Saugumo tarybos posėdžio pareiškė Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas (Rumen Radew), informuoja agentūra dpa.

Skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) šalis, kuri nuo 2004-ųjų yra NATO narė, jau daug metų gynybai skiria mažesnę BVP dalį nei pageidauja NATO.

Tik 2016 metais Balkanų šalis savo gynybos biudžetą padidino iki 1,3 proc. BVP. 2015-aisiais šis rodiklis dar buvo 1,26 proc.

Dėl įtemptos tarptautinės padėties Bulgarijos parlamentas iki metų pabaigos aktualizuos 2011 metais priimtą nacionalinio saugumo strategiją, nusprendė susitikimo dalyviai. Institucijai be premjero Boiko Borisovo priklauso ir parlamentinių partijų lyderiai.

Pasak buvusio generolo R. Radevo, visi sutarė, kad Bulgarijos ginkluotųjų pajėgų modernizacija turi būti tęsiama ir kartu „stiprinamas vietos ginkluotės pramonės vaidmuo“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 00:01

Politinės intrigos

Kai kurių Vakarų šalių sostinėse stiprėja nuogąstavimai, kad Bulgarija vėl gali pasiduoti Maskvos kerams, nors jau prieš daugelį metų ji priimta į Vakarų aljansus, rašo The Wall Street Journal. „Bet koks Sofijos nukrypimas į Rytus gali pakirsti ES ir JAV pastangas pademonstruoti vieningą frontą santykiuose su Vladimiru Putinu, kai Rusija stengiasi atkurti savo įtaką Ukrainai ir kitoms buvusioms SSSR respublikoms“, – aiškina žurnalistas Džo Parkinsonas.

„Rusija visada bus artima bulgarų širdžiai, – sako Javoras Simeonovas, valdančiosios Socialistų  partijos jaunimo sparno lyderis. –  Bulgarija visada buvo tarp Rusijos ir Europos, ir jos nereikia versti pasirinkti. Ji gali eiti kelio viduriu“.

Continue reading „Vakarų sąjungininkai susirūpinę dėl Bulgarijos posūkio į Rytus” →

vienuolynas_33
Žvalgyba

Praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje sovietinės Bulgarijos specialiosios tarnybos „Državna sigurnost“ (DS) maksimaliai pasistengė, kad jos agentai vienuoliai infiltruotųsi į Zografou vienuolyną ant Ato kalno.

Manoma, kad  „vienuoliai su antpečiais” plušėjo tikrai ne viename Bulgarijos vienuolyne. O pačiuose svarbiausiuose, turtingiausiuose vienuolynuose DS agentų būta ir po keliolika asmenų.  

O gudruoliška ir tuo pačiu labai slapta operacija Zografou vienuolyne buvo siekiama ne tik perimti į savo rankas vienuolių „dvasios” kontrolę, bet ir uždėti letenas ant Ato lobių – retų knygų, aukso, brangakmenių, ikonų bei kitokių religinių istorinių relikvijų.

Continue reading „Vienuoliai su antpečiais” →