Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu konfrontacijos istorija dar nesibaigė.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dar niekas nesibaigė, ir Prigožino – Šoigu istorija taip pat nesibaigė. O tai, kad (Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus) Gerasimovas pastaruoju metu bando imituoti veiklą, parodyti, kad yra gyvas, jaunas, žvalus ir t. t., taip pat byloja, jog jis bijo ir nerimauja dėl savo ateities“, – teigė pareigūnas.
A. Jusovas taip pat neatmetė galimybės, kad generolas Sergejus Surovikinas bus grąžintas į frontą.
Atsakydama į klausimą apie Rusijos karininkų nepasitenkinimą V. Gerasimovu, A. Jusovas teigė, jog jie supranta, kad idėja užpulti Ukrainą buvo visiškai idiotiška ir kad rusai nepasiekė jokių vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslų, o tai reiškia, kad bus ieškoma atpirkimo ožių.
„Ir kadriniai kariškiai, žinoma, jau pradeda suprasti, kad būtent jie yra ruošiamai šiam vaidmeniui. Jiems tai nepatinka, todėl jie bando kažkaip atsikirsti, atsimušti, kol kas patylomis, kuluaruose“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.
Gegužės 10 d. Vyriausioji žvalgybos valdyba pareiškė, jog vieši S. Šoigu, V. Gerasimovo ir J. Prigožino ginčai rodo, kad jie tarpusavyje aiškinasi, kas kaltas dėl pralaimėjimų Ukrainoje.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Naujas internete nutekintų slaptų žvalgybos dokumentų rinkinys rodo, kad Rusijos vyriausybės viduje vykstančios kovos gali būti platesnės ir gilesnės nei iki šiol buvo manoma, ketvirtadienį ryte pranešė laikraštis „The New York Times“.
Ką tik aptiktoje dokumentų talpykloje, kuri nebuvo dalis 53 puslapių rinkinio, praėjusią savaitę internete sulaukusio didelio visuomenės dėmesio, piešiamas tarpusavyje nesutariančios Rusijos vyriausybės paveikslas. Juose aprašomi ginčai dėl per karą Ukrainoje žuvusių ar sužeistų žmonių skaičiaus, o vidaus saugumo agentūra kaltina kariuomenę nuslepiant Rusijos patirtų nuostolių mastą.
Pasak laikraščio, šalies saugumo tarnyba FSB kaltina kariuomenę slepiant Rusijos pusėje patirtų aukų mastą. Kariuomenė ir toliau vengia perduoti blogas naujienas aukštesnėms vadovybės grandims, o FSB abejoja Gynybos ministerijos skaičiais diskusijose su Rusijos vyriausybe, teigiama dokumente.
Šiuose dokumentuose taip pat pateikiama naujų detalių apie vasario mėnesį vykusį viešą ginčą, per kurį verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai sukarintai grupuotei „Vagner“, apkaltino Rusijos kariuomenės pareigūnus, kad šie neperdavė jo kovotojams skubiai reikalingos amunicijos.
Viename dokumente teigiama, kad Rusijos prezidentas bandė ginčą išspręsti asmeniškai, pasikvietęs J. Prigožiną ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu į susitikimą, kuris, kaip manoma, įvyko vasario 22 dieną.
Internete jau kelias savaites plinta įslaptinti JAV žvalgybos agentūrų dokumentai, dažnai prorusiškuose kanaluose, ypač daug dėmesio sulaukia menamos žvalgybos detalės apie karą Ukrainoje.
JAV žiniasklaida kelias dienas skelbė jautrią medžiagą apie abi kariaujančias šalis, tačiau pačių dokumentų neskelbė. Neaišku, kas tuos dokumentus paviešino.
Rusijos generolai. Centre – Sergejus Šoigu
Vašingtonas, rugpjūčio 3 d. (ELTA). Pentagonas paneigė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimus, kad esą jos kariuomenei pavyko sunaikinti Ukrainoje šešis HIMARS raketų kompleksus, praneša „Reuters“.
„Mes žinome apie šiuos pastaruosius ministro Šoigu pareiškimus, ir jie vėl yra akivaizdžiai melagingi“, – sakė žurnalistams JAV gynybos departamento atstovas Toddas Brusselas.
Anot jo, Ukrainos kariai labai taikliai ir efektyviai naudoja visas HIMARS sistemas, kurias „JAV, sąjungininkai ir partneriai perdavė šaliai, kad ji galėtų gintis nuo žiauraus ir nusikalstamo Rusijos įsiveržimo“.
„Ukrinform“ primena, jog Rusijos kariškiai ne kartą teigė, kad esą jiems pavyksta numušti HIMARS raketas, bet nepateikė jokių įrodymų savo žodžiams patvirtinti.
Vladimiras Putinas atostogauja Sibire. EPA – ELTA nuotr.
Atostogaudamas Sibire kartu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, šalies prezidentas Vladimiras Putinas po tankų mišką vairavo visureigį ir perėjo siūbuojantį virvinį tiltą. Tokią vaizdo medžiagą sekmadienį išplatino Kremliaus žinių tarnyba.
Rusijos valstybinė televizija dažnai transliuoja įvairius V. Putino užsiėmimus lauke, taip palaikant sveiko, stipraus ir energingo lyderio, kuris šalį dar galės valdyti daugybę metų, įvaizdį.
Kremliaus išplatintame vaizdo įraše, nufilmuotame visureigio viduje, matyti vairuojantis V. Putinas, transporto priemonę varantis sniegu nuklotu keliu, vingiuojančiu per tankų beržyną.
Vėliau V. Putinas ir S. Šoigu vaizduojami klampojantys po kelius siekiantį sniegą, apžiūrinėjantys sunykusį mišką ir atsargiai einantys per virvinį tiltą, nutiestą virš užšalusios upės.
Ankstesni veiksmo filmams prilygstantys V. Putino žygiai neapsiėjo be skandalų. Nardydamas Juodojoje jūroje 2011 metais, Rusijos lyderis neva aptiko dvi XV a. menančias amforas. Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida iš tokio atradimo tik pasišaipė, nes ant abiejų amforų nebuvo dumblių ar kitų jūros gyvūnijos pėdsakų. Vėliau V. Putino atstovas spaudai pripažino, kad „atradimo“ scena buvo suvaidinta.
Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu. Reuters nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo artimam bendražygiui, gynybos ministrui Sergejui Šoigu 65-ojo gimtadienio proga skyrė vieną aukščiausių šalies apdovanojimų.
Ministrui bus įteiktas 1-ojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“, ketvirtadienį Maskvoje pranešė Kremlius. S. Šoigu nuo 2012 metų eina gynybos ministro pareigas ir yra laikomas vienu artimiausių V. Putino bendražygių.
Iš Tuvos autonominės respublikos kilęs S. Šoigu yra vienas populiariausių šalies politikų. Per koronakrizę jis buvo antroje vietoje pagal rusų pasitikėjimą, parodė nepriklausomo Levados instituto gegužės pradžioje atliktas tyrimas.
V. Putinas ir S. Šoigu neretai drauge leidžia laisvalaikį. Pavyzdžiui, 2019-aisiais jie kartu vaikščiojo ir rinko grybus Sibiro taigoje. Be to, abu politikai reguliariai toje pat komandoje žaidžia tradicinį ledo ritulio mačą Raudonojoje aikštėje.
Michailas Mišustinas. EPA – ELTA nuotr.
Dalyvaujant prezidentui Vladimirui Putinui, naujasis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas antradienį Maskvoje pristatė savo kabinetą.
Naujojoje vyriausybėje lieka beveik 16 metų užsienio reikalų ministro postą užimantis Sergejus Lavrovas, taip pat gynybos ministras Sergejus Šoigu. Portfelį išlaikė ir Vidaus reikalų ministerijai vadovaujantis Vladimiras Kolokolcevas. Daug kitų ministrų postų užims nauji veidai.
Praėjusią savaitę atsistatydino visa Dmitrijaus Medvedevo vadovaujama vyriausybė. Premjeras šį žingsnį argumentavo siekiu leisti prezidentui nekliudomai vykdyti reformas. Tarp jų yra ir konstitucijos pataisos.
V. Medvedevas paskirtas Rusijos Saugumo tarybos pirmininko, t. y. V. Putino pavaduotoju.
„Rusija paskelbė parengusi koviniams veiksmams savo viršgarsinę raketą „Avangard“. Bet ar ji tikrai pavojinga Vakarams?”, – klausia vokiečių leidinys ” Frankfurter Allgemeine Zeitung” .
„Sergėjaus Šoigu žodžiai nuskambėjo kaip išankstinė jubiliejinė dovana prezidentui: praėjus beveik dvidešimčiai metų po to, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią, Rusijos gynybos ministras paskelbė neva sensaciją. Anot S.Šoigu, Orenburgo rajone pradėtos strateginių pajėgų pratybos. Pasak S.Šoigu, „Avangard“ sistema – tai ant tarpžemyninės raketos pritvirtintas viršgarsinis ginklas, veikiantis beprotiškai greitai, itin manevringas ir absoliučiai nepažeidžiamas “, – rašo žurnalistas Lorenzas Hemikeris.
Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos
V.Putinas dar prieš metus užsiminė, kad Rusija sugebėjo pasigaminti „Avangard“. Tuomet daugybė Vakarų šalių kariškių ir ekspertų puolė nerimauti, ar NATO pajėgus neutralizuoti naująjį ypatingąjį Rusijos ginklą? Žodžiu, ar Vakarai turi kuo atsakyti?
Tačiau apie tikrąjį Rusijos kovos sistemos veiksmingumą sunku ką nors konkrečiau pasakyti: informacijos apie ją yra mažai, o jos šaltinis – beveik visada tik Rusijos pusė. Praėjusiais metais atliktuose bandymuose buvo matoma tik pati paleidimo priemonė, o ne kovos sistema, rašoma vokiškame leidinyje.
„Koks Vakarams bebūtų nemalonus Rusijos technologinis pranašumas dėl viršgarsinių ginklų, kalbėjimas apie „Avagard“ strateginę vertę yra akivaizdžiai perdėtas, – įtaria Hemikeris. – Tiek Amerikoje, tiek Rusijoje yra užtektinai rimtų ginklų, leidžiančių daugmaž išlaikyti pusiasvyrą.
„Todėl, pasak Miuncheno raketų ginklų eksperto Markuso Schillerio, sistema „Avangard“ pirmiausia turi psichologinį poveikį. Rusai atvirai provokuoja mūsų baimes”, – sakė jis pokalbyje su leidiniu „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Ar „Avangard“ tikrai veikia taip, kai tvirtina Kremlius, – vargu bau.
Satan – 2 raketa. Youtube.com nuotr.
„Putinas dirba kaip puikus manipuliatorius”, – teigė Schilleris. Jis moka reklamuoti visus Rusijos kuriamus neva ypatingus ginklus. Ekspertas yra sužavėtas tuo, kad Vakarai sumišo ir pasimetė, išgirdę pasakojimus apie nepažeidžiamą, nenugalimą, neįveikiamą „Avangard“.
„Psichologinis spaudimas, kurį provokuoja Kremlius viešai kalbėdamas apie „Avangard“ , pirmiausia įtakos gali turėti tiems, kurie priima strateginius sprendimus Vakaruose. Tiksliau tariant, tiems, kurie planuoja, kokius ginklus reikia gaminti, kokiems tyrimams ir bandymams skirti lėšų iš karinio biudžeto.
Manoma, kad Šaltojo karo metu, jei būdavo paleidžiama tarpžemyninė raketa, prezidentai ir jų karo vadai dar turėjo keletą minučių pagalvoti dėl atsakymo pobūdžio. Dabar, sako Vokietijos užsienio politikos visuomenės tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Melling Toks, – viskas kitaip. Svarstymams, ar atsakyti ir kaip atsakyti į priešo ataką praktiškai nėra. Tokia būsena skatina ginklavimosi varžybas.
Anot ekspertų, naujieji Rusijos raketiniai ginklai nesuteiks Rusijai ilgalaikio pranašumo. „Geriausiu atveju tai gali paskubinti tarptautines derybas dėl ginklų kontrolės, kuriose vėliau būtinai dalyvaus tokios valstybės kaip Kinija ir Prancūzija. Juk jos taip pat kuria viršgarsinius ginklus.
Todėl viena aplinkybė tikrai neginčijama: tuoj prasidės, jei dar neprasidėjo, ginklavimosi varžybos, kuriose svarbiausi žaidėjai – JAV, Rusija ir Kinija.
Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu. Reuters nuotr.
Tikriausiai įdomu žinoti, kaip ir kur Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šventė 67-ąjį gimtadienį?!
Deja, mes tikrų duomenų neturime ir vargu ar kada nors sužinosime pikantiškų smulkmenų. Mes pajėgūs vertinti V.Putino gimtadienio ypatumus tik iš to, ką mums leido pamatyti.
O kai kurios Rusijos televizijos parodė tik tiek: kaip ir anksesniaisiais kartais į Sibiro kalnus atsipūsti po įtemto darbo V.Putinas vėl keliavo drauge su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Skirtumas nebent toks: jei anksčiau atostogaujantį ar gimtadienį švenčiantį V.Putiną mums parodydavo karingą: profesionaliai jojantį žirgu, drąsiai nardantį jūroje, draugiškai glostantį Amūro tigro jauniklį, tai dabar V.Putinas buvo kur kas lyriškesnis. Šį sykį jis Sibiro kalnuose rinko uogas, grybus, gėrė arbatą.
Šveicarijos leidinio Tages-Anzeiger žurnalistė Cita Affentranger mano, kad S.Šoigu buvimas šalia V.Putino – neatsitiktinis. Ji mano, kad V.Putinas į tokias keliones bent jau dabar šį ministrą pasirenka specialiai. S.Šoigu – vienas iš kandidatų į Rusijos prezidento postą 2024-aisiais metais, kai baigsis V.Putino prezidentavimo era, kai V.Putinas daugiau nebegalės tapti šalies vadovu naudojant net ir formalius teisinius resursus.
Žodžiu, įmanoma, kad S.Šoigu nūnai labai svarbus žaidėjas – V.Putiną pakeisiantis politikas. Pastaruoju metu RF prezidentas ir RF Gynybos ministras – neatskiriami broliai dvyniai. S.Šoigu kartu su V.Putiu priima karinius sprendimus, kartu dalyvauja kariniuose paraduose, skrenda į Sibirą ilsėtis…
Sergejus Šoigu. TASS nuotr.
Svarbu prisiminti ir tai, kad iki šiol niekad jokių interviu nedalinęs S.Šoigu leido vienai televizijai kamantinėti jį ištisas dvi valandas. Taip nutiko pirmą kartą per septynerius metus. Šveicarijos žurnalistė C. Affentranger mano, kad tai – dar vienas ženklas, rodantis, jog V.Putinas rimtai svarsto, ar jam po kelerių metų nederėtų S.Šoigu pasirinkti savo įpėdiniu.
S.Šoigu nūnai vaizduojamas tarsi žmogus, atėjęs į aukščiausią šalies valdžią iš visuomenės, iš paprastų darbininkų gretų. S.Šoigu tvirtino, kad jis, kaip ir dauguma rusų, nenori karo, bet Rusija turi daug piktų riešų, todėl jis privaląs stprinti šalies gynybinius pajėgumus. Rusijos kariuomenė turi būti tokia stipri, kad pajėgtų apginti Rusiją… taip įsitikinęs S.Šoigu.
Anksčiau, būdamas Nepaprastųjų situacijų ministru, šis vyras susikūrė puikų įvaizdį: vos tik nutinka nelaimė, jis pirmasis skuba ten, kur … surengtas teroro aktas, sugriuvo namai po žemės drebėjimo, įsiliepsnojo gaisrai ar kilo potvynis.
Todėl, jei V.Putinas nepakeis nuomonės – pasirinks S.Šoigu, jam neturėtų būti sunku laimėti prezidento rinkimų – milijonams Kremliaus propagandos apkvailintų rusų jis atrodo labai patrauklus.
Tačiau niekuomet nedera atmesti įtarimų, kad S.Šoigu pasirinktas tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo tikrojo įpėdinio. V.Putinas gali manyti, jog dar labai anksti išsiduoti, ką jis pasirinkęs.
Rusija pareiškė, kad pagrindinė 14 gyvybių nusinešusį gaisrą povandeniniame laive sukėlusi priežastis buvo Akumuliatorių skyriuje užsiplėskusi ugnis.
Pirmadienį povandeniniame laive netoli Severomorsko karinio laivyno bazės šiaurinėje Murmansko srityje kilo gaisras, pražudęs didžiąją dalį įgulos. Trečiadienį Kremliaus atstovai žadėjo incidento detalių neaiškinti, bet ketvirtadienį buvo paskelbta gaisro priežastis.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu aiškino, kad aukščiausios valstybinės paslapties povandeninis laivas buvo varomas ir branduoliniu kuru, bet reaktorius buvo gerai izoliuotas nuo ugnies.
14 įgulos narių žuvo prisikvėpavę nuodingų dūmų. Ketvirtadienį gynybos ministras per oficialų pokalbį prezidentą Vladimirą Putiną patikino, kad pagrindinė gaisro priežastis buvo nustatyta – užsidegė Akumuliatorių skyrius, paskui ugnis išplito.
„Branduolinio kuro skyrius povandeniniame laive buvo visiškai izoliuotas, jame nebūna žmonių. Įgula ėmėsi visų reikalingų priemonių tą skyrių apsaugoti, jis nepažeistas ir veikia. Tai leidžia tikėtis, kad netrukus laivą vėl bus galima naudoti“, – sakė S. Šoigu.
„Prezidentas Putinas įtraukė savo karinę specialiąją tarnybą į apnuodijimą Solsberyje ir hakerių atakas Vakaruose. Kaip dirba GRU ir kodėl pastaruoju metu viskas taip dažnai išeina kreivai? (…) Ar iki šiol tai tai atsitinka tik karinei specialiajai tarnybai, ar kažkam kitam?“ – kelia klausimus vokiečių leidinio Der Spiegel žurnalistas Kristianas Ešas.
„Anksčiau GRU buvo laikoma profesionalia, net galima sakyti skrupulinga institucija. Bet paskutiniai įvykiai parodo ją visiškai kitokią“, – rašo publikacijos autorius. Jis pabrėžia, kad Boširovo ir Petrovo pasirodymas televizijoje „tiesiog juokina, kad toks nepanašus į tiesą“, o keturių GRU darbuotojų, bandžiusių įsilaužti į OPCW (Cheminio ginklo draudimo organizacija) kompiuterinį tinklą ir pakliuvusių į Olandijos specialiųjų tarnybų rankas, operacija buvo „nerangi“.
„Nuo to laiko, kai buvo suardyta universali sovietinė tarnyba – KGB, Rusija turi daug specialiųjų tarnybų, – pasakoja Ešas. – GRU pasižymi tuo, kad tai vienintelė speciali tarnyba, kuri neturi nieko bendro su senąja KGB ir jos palikimu. Ji buvo ir tebėra pavaldi Generaliniam štabui. Tuo pačiu ji turi savo reguliariąją armiją: GRU specialiosios paskirties būriai – tai elitinė kariuomenė, kuri apmokoma operacijoms priešiškose šalyse. Tas, kas užsirekomendavo tarnaudamas GRU specialiosios paskirties būriuose, galėjo pakilti aukštyn aparato viduje. (…) Todėl tipiškas GRU agentas skiriasi nuo savo civilių konkurentų iš Užsienio žvalgybos tarnybos. Stačiokiškai sakant, tai ne gerų manierų įžvalgus analitikas, o netaktiškas karjeristas, kuris žino, kaip padėti sprogmenį, ir apšaudomas priešo jaučiasi geriau nei Anglijos provincijoje. Abu įtariamieji Solsberio byloje, GRU karininkai Čepyga ir Miškinas, iš pirmo žvilgsnio labai tinka tokiam tipažui“.
Putinui valdant GRU prarado įtaką, lyginant su FSB, kurios galia vis labiau stiprėjo, tęsia žurnalistas. Jai ypač smarkiai smogė 2008 metais prasidėjusi karinė reforma. Tuometis gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas atėmė iš GRU tai, kas ją skyrė nuo kitų specialiųjų tarnybų, – specialiosios paskirties būrius. Atėmė iš GRU ir jos simbolius: pavadinimą sutrumpino iki GU, o šikšnosparnį emblemoje, kurią kai kurie tarnybos veteranai išsibadydavo kaip tatuiruotę, pakeitė gvazdiku.
„Putino nemėgsta GRU žmonės“, – sako žymus Maskvos žurnalistas Sergejus Kanevas, atliekantis savus tyrimus. Kanevas – vienas iš tų, kas nušvietė GRU veiksmus Solsberyje, ir tas, kuris sužinojo apie RF Gynybos ministerijoje įsiplieskusį įniršį GRU atžvilgiu.
„Specialiosios tarnybos klaidos pastaraisiais metais Kanevui keistos – tai ne tik GRU būdinga problema. „Visa valstybinė sistema degraduoja“, – sako jis. Jeigu Rusijoje pareigūnai parduoda priėjimą prie pasų duomenų bazės, – o tai, reikia manyti, palengvino Skripalio bylos tyrimą, – kodėl karinė tarnyba turi būti išimtis?“ – sakoma straipsnyje.
GRU emblema – šikšnosparnis
„Ir vis dėlto galima daryti išvadą, kad GRU, tikriausiai, išplėtė savo veiklos plotus, jeigu ji taip dažnai iškyla, – samprotauja Ešas. – Toji ekspansija, savo ruožtu, susijusi su neįprastu pakilimu, kurį tarnyba pasiekė po 2012 metų. Tada gynybos ministrą Serdiukovą pakeitė Sergejus Šoigu, vienas iš galingiausių žmonių ir didžiausias garbėtroška šalia prezidento, ir tas, su kuo Putinas mieliausiai poilsiauja gamtoje“. Šoigu iš dalies atsisakė savo pirmtako karinės reformos, pakėlė armijos prestižą. „Naudos išpešė ir GRU: Šoigu grąžino jai specialiosios paskirties būrius. Tačiau dar daugiau naudos ji gavo iš kardinalaus posūkio Rusijos užsienio politikoje nuo Ukrainos krizės laikų. Būtent GRU kariuomenė, uniformuota, bet be atpažinimo ženklų, lydėjo 2014 metais Krymo aneksiją ir kovėsi Donbase prieš Kijevo armiją“, – tvirtina žurnalistas.
„Nuo Krymo prasidėjo įkvėpimas veikti „mažais žaliaisiais žmogeliukais“, slaptomis specialiosios paskirties karių be pažintinių ženklų operacijomis, – Ešas cituoja karinio eksperto Aleksandro Golco žodžius. – Susidarė įspūdis, kad taip galima užvaldyti visą pasaulį“. Taigi, GRU pradėjo kištis į dalykus, kurie anksčiau jos visiškai nedomino.
„Tai Rusijos vadovybės logika: vienintelis instrumentas, kurį Rusija gali pateikti tarptautiniu lygiu, – tai karinė jėga. Ir kol nėra atvirų kovinių veiksmų, GRU bus instrumentas, kurio pagalba atliekamos slaptos operacijos“, – perduoda Ešas.
2016 metais GRU veikė praktiškai chaotiškai, toliau rašo žurnalistas, minėdamas įsilaužimą į Amerikos demokratų kompiuterius Hilari Klinton rinkiminės kampanijos metu, prorusiškų jėgų suplanuotą perversmą Juodkalnijoje, hakerių atakas prieš sporto funkcionierių kompiuterius Rio de Žaneire ir Lozanoje, siekiant apriboti Rusijos dopingo skandalo 2014 metų Olimpinėse žaidynėse padarinius. „Tai buvo ypač keista, – pabrėžia Ešas. – Galų gale, sistemingas dopingas buvo kultivuojamas su FSB priedanga. (…) Kodėl GRU reikia padėti konkurentams iš FSB išsikapstyti iš nemalonumų?“ „Todėl, kad ji tai gali, – sako britų ekspertas specialiųjų tarnybų klausimais Markas Galeotis. Pasak jo, kiekviena tarpusavyje konkuruojanti specialioji tarnyba stengiasi pasitarnauti Putinui kuo naudingiau. – Tai juk apskritai Rusijos tarnautojams svarbiausia – nuspėti, ko Putinas norės rytoj“.
FSB jus seka
„Ne vėliau kaip 2016 metais GRU virto politiniu instrumentu. Beje, mūsų armija nesikišo į politiką nuo dekabristų sukilimo 1825 metais. Tai labai pavojinga, o pasekmės nenuspėjamos“, – Ešas cituoja Maskvos žurnalistą Andrejų Soldatovą, jau kiek metų studijuojantį Rusijos specialiąsias tarnybas.
„Klausimas, kaip į tai žiūri Vladimiras Putinas – ar jis nori ir toliau naudoti GRU neįprastiems tikslams, ar jau gailisi dėl šitos idėjos. (…) Pasak Soldatovo, viskas priklauso nuo gynybos ministro. )… O kadangi Putinas kol kas labai patenkintas garbėtroška Šoigu, visiškai galimas dalykas, kad GRU nerangumas nepakenks jam ir šį kartą“, – konstatuoja Spiegel.
