Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant kruvinų Sausio 13-osios įvykių minėjimui, Seimo opozicinės partijos atkreipia dėmesį į antradienį ketinamos priimti Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui skirtos rezoliucijos tekstą.
Šioje rezoliucijoje primenama, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Opozicinių frakcijų atstovai teigia rezoliuciją palaikantys, tačiau kartu ir manantys, jog nereikėtų sukurti pagrindo kelti klausimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.
„Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairių interpretacijų dėl rezoliucijos vieno sakinio galimų pasekmių, Seimo opozicija pareiškia, kad rezoliuciją suprantame kaip skirtą laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui paminėti, kuri neturi būti pagrindas iš naujo interpretuoti galiojančius teisės aktus. Opozicija laikosi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kuris teigia, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – rašoma „darbiečių“ išplatintame pranešime.
„Šiuo klausimu Konstitucijoje nėra nustatyta jokių išimčių. Viešojoje erdvėje vėl pasigirdus diskusijoms šia tema, norime aiškiai pasakyti – nepritariame nuolatiniam spekuliavimui šiuo klausimu ir raginame visas politines jėgas gerbti KT sprendimą“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jam antrino ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Konstitucinis Teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai 2002 metų birželio 19 d. nutarime konstatavo, jog „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“, – pranešime cituojama A. Norkienė.
Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi opozicija teigia pritarianti Seimo rezoliucijos „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektui, kurį pasirašė įvairių frakcijų nariai, tačiau nenori, kad šis dokumentas taptų spekuliacijų priežastimi.
„Mes prisimename to meto, Sausio 13-osios, svarbą, gerbiame kiekvieno žmogaus – tiek politiko, tiek kitų profesijų, tautų ar pažiūrų atstovų – indėlį, kurio dėka šiandien esame laisvi ir kuriame Nepriklausomą Lietuvą. Be vienybės, be visų tų, kurie nepabūgo ir drąsiai stovėjo prieš tankus, mūsų šalį tebekaustytų grandinės iš rytų. Pasakyti tik ačiū – tai nepasakyti nieko, nes nėra žodžių, galinčių apibūdinti visas aukas ir pastangas išlaisvinti Lietuvą, todėl pritariame rezoliucijai ir reiškiame jai palaikymą“, – tvirtina Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.
JAV prezidentas Donaldas Trampas su žmoma. EPA – ELTA nuotr.
JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio biuras, atliekantis tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, penktadienį paneigė „BuzzFeed“ straipsnyje pateikiamą informaciją apie tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas liepė buvusiam advokatui meluoti liudijant Kongrese, informuoja AFP.
D. Trumpo aplinka jau anksčiau kritikavo „BuzzFeed“ už straipsnį, kuriame teigta, kad prezidentas nurodė Michaelui Cohenui meluoti apie dangoraižio Rusijoje projektą, kurį D. Trumpo firma siekė įgyvendinti vykstant 2016 m. prezidento rinkimams.
Specialiojo prokuroro atstovas spaudai Peteris Carras sakė, kad „BuzzFeed“ pateikė netikslią informaciją apie specialiojo prokuroro biuro gautus pareiškimus ir dokumentus bei apie M. Coheno parodymus Kongresui.
R. Muellerio tyrimas dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir galimus slaptus susitarimus tarp D. Trumpo bei Maskvos dažnai aprašomas spaudoje ir tampa tema spekuliacijoms.
Tačiau tai itin retas ir kone beprecedentis atvejis, kad specialiojo prokuroro tarnyba išplatintų tokį pranešimą. D. Trumpas suskubo juo pasidžiaugti tviteryje, kur rašė, kad „tai labai liūdna diena žurnalistikai, bet puiki diena šaliai“, ir pridūrė, kad „melagingos naujienos yra žmonių priešas“.
V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Juozą Bernatonį ir Europos reikalų komiteto pirmininką Gediminą Kirkilą, ragindami dėl nesaugos elektrinės Astrave surengti bendrus komitetų posėdžius.
Parlamentaro teigimu, viešojoje erdvėje kyla vis daugiau spekuliacijų dėl branduolinės elektrinės Astrave statybų, atsijungimo nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų ir sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema procesų, todėl matomas poreikis Seimui žinoti realią padėtį minimais klausimais.
„Dėl apsisaugojimo nuo nesaugios elektrinės Astrave poreikio sutaria visos parlamentinės partijos. Šis klausimas taip pat sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Savo rašte prašau Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų pirmininkų kas mėnesį organizuoti bendrus komitetų posėdžius, kuriuose energetikos ministras arba jo paskirti atstovai bei kitos už Plano įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos pristatytų Plano įgyvendinimo eigą ir kitas su Astravo branduoline elektrine, desinchronizacijos su Baltarusija ir Rusija bei sinchronizacijos su Vakarų Europos žemynine elektros sistema susijusias aktualijas. Esu įsitikinęs, kad tai padėtų išsklaidyti ir tam tikrus viešojoje erdvėje sklandančius mitus apie Lietuvos laikyseną nesaugios Astravo elektrinės klausimu“, – rašto turinį komentavo A. Ažubalis.
2017 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės Astrave įgyvendinimo veiksmų, planą.
Lietuvos Vyriausybės vertinimu, Baltarusijoje statoma branduolinė elektrinė pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Prieš pusę metų, balandžio pradžioje, atviru laišku kreipiausi į politikus, teisėsaugą ir žiniasklaidą su paprastu prašymu – stabdykime pedofiliją ir spekuliacijas šia tema. Kas pasikeitė nuo to laiko?
Gero įvyko mažai. Greičiau, atvirkščiai. Naujos aukos, naujos bylos, nauji skandalai. O štai prieš porą dienų gavau vieno kolegos žurnalisto laišką. Jame atvirai kalbama jau apie naujas skandalingos istorijos skandalizavimo pasekmes – nesaugu tampa ir patiems žurnalistams. Pacituosiu laiško tekstą:
“Rugsėjo X d. X televizijos laidoje „AAAAAAA“ didelėmis raidėmis ekrane buvo parodyta mano pavardė, tuo metų vedėjui X. Y. teigiant, esą vienas dienraštis ir jo žurnalistas dirba už pedofilų mestus pinigus.
