Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujienų portalas Delfi skelbia devintus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai. Pirmadienį Delfi pristato, kokie politikai, visuomenės ir ekspertų nuomone, šiuo metu yra įtakingiausi.
Tradiciškai, vertinant bendrus elito balsus, įtakingiausiais tituluojami premjeras ir prezidentas. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė susilaukė daugiausiai ekspertų balsų (656), antrojoje vietoje – prezidentas Gitanas Nausėda (614 balsų).
Toliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (432 balsai). Ketvirta rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 397 balsais, penktas – profesorius Vytautas Landsbergis (361 balsas), praėjusiais metais užėmęs šeštąją vietą.
Toliau sąraše kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (324), kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (297), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (224). Į devintą vietą, iš pernai buvusios 8 vietos nukrito ekspremjeras Saulius Skvernelis (170), o dešimtuką užbaigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė (153).
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos elito nuomonės tyrimą atliko žurnalas „Reitingai“ naujienų portalo „DELFI“ užsakymu 2023 m. gegužės 17 d. – birželio 19 d. Jo metu buvo apklausti 999 asmenys – politikai, verslininkai, įmonių vadovai ir ekonomistai, tarnautojai, valstybinių įstaigų vadovai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, žiniasklaidos priemonių vadovai ir atstovai, visuomenininkai bei popkultūros, mados ir interneto veikėjai.
Visuomenės nuomonė dėl įtakingiausiųjų šiek tiek skiriasi
Tuo tarpu vertinant visuomenės balsus, pirmoje vietoje įsitvirtino prezidentas G. Nausėda. Jį prie įtakingiausiųjų priskyrė 45,3 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Antroje vietoje – premjerė I. Šimonytė (39 proc. apklaustųjų).
Visuomenės vertinimu, trečioje įtakingiausiųjų sąrašo vietoje – buvęs šalies prezidentas V. Adamkus (30,8 proc.). Lyginant su praėjusiais metais, buvęs šalies vadovas pakilo iš ketvirtos vietos. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtoje įtakingiausių politikų vietoje šiais metais, visuomenės nuomone, yra buvusi šalies prezidentė D. Grybauskaitė (30 proc.), penktoje – užsienio reikalų ministras G. Landsbergis (21,7 proc.). Šeštoje vietoje rikiuojasi krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (19,7 proc.). Septintą ir aštuntą vietas dalinasi – Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ir profesorius V. Landsbergis (19,4 proc.). Devinta, pagal visuomenės balsus, šiemet šiame sąraše yra LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (14,9 proc.), dešimtuką užbaigia pernai 8 vietoje buvęs ekspremjeras S. Skvernelis (14 proc.).
Gyventojų apklausą 2023 birželio 19–30 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Taikytas CAWI (Computer assisted web interview) metodas. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentinių reitingų lentelėje lyderiu išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė, rodo portalo „Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Prezidentas G. Nausėda ir toliau pirmauja – palaikymas šalies vadovui kito nežymiai. Gegužės mėnesį už jį būtų balsavę 20,7 proc., o birželį – 19,3 proc. apklaustųjų.
Nuo G. Nausėdos vis dar gerokai atsilieka advokatas I. Vėgėlė. Teisininką birželio mėnesį palaikė 10,1 proc. apklaustųjų, gegužę – 10,3 proc. gyventojų. Trečioje prezidentinių reitingų lentelės vietoje – visuomenininkas Andrius Tapinas, kurį birželio mėnesį palaikė 6,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 5,5 proc.).
Nors ir paklaidos ribose, ryškiausiai kito ekspremjero Sauliaus Skvernelio palaikymas. Birželio mėnesį jį prezidento poste norėjo matyti 6,2 proc. apklaustųjų, kai gegužę politiką palaikė 3,3 proc. žmonių. S. Skvernelis atsidūrė ketvirtoje reitingų lentelės vietoje, aplenkdamas europarlamentarę, socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, už kurią birželį ketino balsuoti 5,7 proc. apklaustųjų (gegužę – 6,4 proc.).
Tiek pat apklausos dalyvių birželį būtų balsavę už premjerę Ingridą Šimonytę (5,7 proc.). Gegužę ją palaikė 7,3 proc. apklaustųjų.
Septintoje vietoje – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, už kurį birželį prezidento rinkimuose balsą atiduotų 4,7 proc. apklaustųjų (gegužę – 4,8 proc.).
Toliau reitingų lentelėje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (birželį sulaukusi 4,6 proc. paramos) ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (birželį už jį būtų balsavę 2,5 proc. apklausos dalyvių).
Į apklausos sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis ir Gabrielius Landsbergis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų.
Visgi, 11,5 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už kitą politiką. Už ką atiduotų balsą, nežinojo 13,7 proc. gyventojų, o 9,4 proc. nurodė, kad rinkimuose nedalyvautų.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali. t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Birželio mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 12,6 proc. rinkėjų. Tuo tarpu gegužės mėnesį už LSDP būtų balsavę 14,5 proc. gyventojų.
Birželį už antroje vietoje likusius konservatorius balsuotų 8,8 proc. rinkėjų. Gegužės mėnesį už TS-LKD balsą būtų atidavę 9,2 proc. gyventojų.
Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečioje vietoje birželio mėnesį – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,9 proc. rinkėjų. Ši partija gegužės mėnesį vykdytoje apklausoje sulaukė 6,8 proc. apklaustųjų palaikymo ir buvo ketvirtoje reitingų lentelės vietoje.
Ketvirtoje vietoje birželį – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai palaikymą išreiškė 7,8 proc. žmonių. Gegužės mėnesį šią partiją palaikė mažiau rinkėjų – 6,6 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią gegužės mėnesį būtų palaikę 8,8 proc. respondentų, birželį sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo – 6,7 proc. apklaustųjų balsų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (4,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4 proc.), Darbo partija (2,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,2 proc.).
Už kurią kitą partiją balsuoti birželio mėnesį ketino 10,8 proc. respondentų, 11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.
Tyrime pateikiami partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. apklaustųjų atsakymų, rezultatai. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
I. Šimonytė labiausiai tinka eiti Vyriausybės vadovės pareigas
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma pasirinkti, kurie politikai arba visuomenės veikėjai labiausiai tiktų eiti Ministro pirmininko pareigas. Apklausa rodo, kad daugiausiai gyventojų balsų sulaukė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovę birželį pasirinko 9,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,9 proc.). Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Antrojoje reitingų lentelės vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, kurią ministro pirmininko poste birželį norėjo matyti 7 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,8 proc.).
Toliau premjero pareigas tinkamiausių užimti asmenų sąraše rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis (6,2 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), parlamentaras Aurelijus Veryga (3,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.), buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis (2,6 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.).
Vyriausybės veikla vis dar vertinama labiau neigiamai
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Teigiamai Ministrų Kabineto veiklą įvertino 3,2 proc. apklaustųjų, o 25,7 proc. – greičiau teigiamai. Palyginus su gegužės mėnesiu, 4,6 proc. padidėjo apklaustųjų dalis, kuri Vyriausybės darbą įvertino greičiau teigiamai.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Visgi didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje Vyriausybės darbą įvertino kritiškai: neigiamai – 30,9 proc. greičiau neigiamai – 33 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuota apklausa rodo, kad beveik 40 proc. gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su sukčių atakomis. Sukčiai taiko vis naujesnius gyventojų kišenes tuštinančius būdus, todėl Lietuvos bankas perspėja visus vasarojančius – itin svarbu neprarasti budrumo, rūpintis savo pinigų ir asmens duomenų saugumu.
Tyrimo, kurį šių metų vasario mėn. atliko kompanija „Spinter tyrimai“, rezultatai atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, kurie per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansinių sukčių ataka, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir finansiškai nenukentėjo.
„Lyginant su praėjusių metų rezultatais, su sukčiais susidūrusių, bet nenukentėjusių asmenų skaičius padidėjo 4 proc. punktais. Viena vertus, tai yra gera žinia – remiantis tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalis gyventojų geba atpažinti sukčius. Kita vertus, praktiniai pavyzdžiai rodo, kad mums ir toliau svarbu didinti gyventojų atsparumą sukčių apgavystėms ir ugdyti jų finansinį raštingumą“, – sakė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad pamokydami atpažinti sukčius greta esančius žmones galime padėti jiems išvengti finansinių nuostolių. 29 proc. apklaustųjų per pastaruosius trejus metus padėjo kitam asmeniui atpažinti sukčių ataką ir išvengti ar bent sumažinti nuostolius: 25 proc. sugebėjo padėti atpažinti sukčių pinkles ir lėšos nebuvo prarastos, o 4 proc. padėjo atpažinti, bet per vėlai – bent dalį lėšų nukentėję asmenys prarado. Pinigai pakabinti po lubomis. Slaptai.lt foto
„Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius apgaulės būdus, todėl tampa itin svarbu ne tik patiems turėti žinių, būti atidiems, bet ir padėti nuo sukčių apsisaugoti šalia esantiems – dalintis istorijomis, perskaityta informacija, patarimais. Į sukčių pinkles patekti gali bet kas, todėl dalintis susidūrimo su sukčiais patirtimi jokiu būdu neturėtų būti gėda“, – pabrėžė dr. V. Dičpinigaitienė.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, siekdamas atkreipti atostogų ritmu jau gyvenančių žmonių dėmesį į augantį sukčiavimo mastą, pradėjo informacinę vasaros kampaniją. Jos tikslas – priminti, kokių sukčiavimo tipų esama, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą. Kampanija organizuojama kartu su informacine partnere LRT.
„Prisijaukink budrumą – sukčiai neatostogauja!“ Tokiu šūkiu visą mėnesį vasarotojus kviečiame domėtis, kaip atpažinti sukčiavimo būdus, ką daryti, kad nepakliūtume į sukčių pinkles, ir ko imtis, jei visgi užkibome ant sukčių kabliuko. Kampanijos simbolis – personifikuota akis, simbolizuojanti žmonių budrumą. Ji tarsi įspėja apie grėsmę netekti pinigų ar asmens duomenų.
„Prisijaukinkime budrumą, tai padės neįkliūti į sukčių pinkles ir išsaugoti pinigus bei asmens duomenis“, – ragino dr. V. Dičpinigaitienė.
Laiptai į viršų ar laiptai – žemyn? Slaptai.lt foto
Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka realiausiu kandidatu užimti šalies vadovo postą, rodo spalio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Visgi, jam ant kulnų lipa buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, atsiliekantis nuo G. Nausėdos tik 3 procentais.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų spalio 18 -28 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
15,4 proc. apklaustųjų savo balsą prezidento rinkimuose atiduotų už pirmoje reitingų lentelės vietoje įsitvirtinusį G. Nausėdą. Teisininką I. Vėgėlę remtų 12,1 proc. apklausos dalyvių.
Trečioji reitingų lentelėje – Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Už ją spalį būtų balsavę 10,8 proc. tyrimo dalyvių. Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis (5,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė (5 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,7 proc.). Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Tarp galimų kandidatų šalies vadovo rinkimuose įvardijama ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (3,1 proc.)., visuomenininkas Andrius Tapinas (3 proc.), Laisvės ir teisingumo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (2,9 proc.).
Į sąrašą įtraukti Aurelijus Veryga, Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis, Petras Gražulis , Gabrielius Landsbergi, Rokas Masiulis ir Ramūnas Karbauskis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tuo metu 19,5 proc. apklaustųjų tikino nežiną, už ką balsuotų, 8,7 proc. savo balso neatiduotų jokiam kandidatui.
Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Atliekant tyrimą taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Realiausi kandidatai užimti prezidento postą, jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, būtų kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir prezidentas Gitanas Nausėda, rodo naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Toliau rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė.
Apklausa vykdyta rugpjūčio 25-rugsėjo 2 dienomis. Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ prezidentinę apklausą daro jau antrą kartą šią vasarą, visi pokyčiai nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio apklausos – paklaidos ribose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 procento.
Pirmą lentelės vietą rugpjūčio mėnesio apklausos metu užėmė kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 15,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 17,2 procento. Visgi D. Grybauskaitė jau yra viešai pasakiusi, kad dar kartą prezidentės posto nesieks.
Antroje pozicijoje – dabartinis šalies vadovas G. Nausėda. Birželio mėnesį jo rezultatas lenkė paramą D. Grybauskaitei paklaidos ribose. Už jį birželį balsavę būtų 16,6 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 15,6 procento.
Toliau lentelėje – premjerė Ingrida Šimonytė. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 7,2 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,4 procento respondentų. Po premjerės I. Šimonytės – buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jį prezidento rinkimuose artimiausią sekmadienį birželio apklausos metu būtų balsavę 5,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 6 procentai.
Toliau rikiuojasi buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Štai birželio mėnesį už jį balsavę būtų 7,6 procento, rugpjūčio mėnesio apklausoje – 5,6 procento apklaustųjų. Po jo – pirmą kartą į šią apklausą įtrauktas visuomenininkas Andrius Tapinas. Už jį rugpjūčio mėnesį prezidento rinkimuose balsavę būtų 3,7 procento respondentų.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė rikiuojasi po visuomenininko A. Tapino. Už ją birželio mėnesį balsavę būtų 4,4 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 3,4 procento. Po jos – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat į šią apklausą patenka pirmąjį kartą. Taigi rugpjūčio mėnesį už jį balsavę būtų 3,2 procento apklaustųjų.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis rikiuojasi toliau. Birželio mėnesį už jį balsavę būtų 2,1 procento respondentų, rugpjūčio mėnesį – 2,7 procento. Toliau – buvęs sveikatos apsaugos ministras, LŽVS atstovas Aurelijus Veryga.
Birželio mėnesio apklausoje jis surinko mažiau nei 2 procentus, rugpjūčio mėnesį jį prezidento kėdėje matyti norėjo 2,3 procento apklaustųjų.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen rikiuojasi toliau. Pirmąjį vasaros mėnesį už ją balsavę būtų 2,7 procento respondentų, paskutinį vasaros mėnesį – 2,2 procento. Lentelę užbaigia užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tiek birželį, tiek ir rugpjūtį už jį balsavę būtų 2 procentai apklaustųjų.
Į sąrašą įtraukti Remigijus Šimašius, Aušra Maldeikienė, Valdemaras Tomaševskis ir Petras Gražulis surinko mažiau nei 2 proc. simpatikų balsų. Už kitą kandidatą dar birželį būtų balsavę 10 procentų apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – jau tik 5 procentai. 11,5 procento sakė nebalsuosiantys birželį, 9 procentai apklaustųjų – rugpjūtį. Variantą „nežinau“ birželio mėnesio apklausos metu rinkosi 14,9 procento, rugpjūčio mėnesį – 13,7 procento.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Finansines pandemijos pasekmes pajuto beveik pusė šalies gyventojų − 45 proc. šalies namų ūkių per karantiną sumažėjo pajamos, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Bankas praneša, kad galimam finansiniam sukrėtimui ateityje teigia būtų pasiruošę 57 proc. gyventojų, jie turi sukaupę mažiausiai trijų mėnesių išlaidų dydžio finansinį rezervą.
„Dėl pandemijos įvestas karantinas gerokai supurtė šalies namų ūkių finansus. Beveik pusės namų ūkių pajamos sumažėjo, panaši jų dalis tokiems finansiniams išbandymams nebuvo pasirengę. Kaip rodo apklausos duomenys, bent 3 mėnesius leidžiančių pragyventi santaupų per karantiną neturėjo daugiau nei 40 proc. namų ūkių“, – pranešime sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, karantino metu 48 proc. namų ūkių finansinė situacija žymiai nepakito, o 7 proc. nurodo tuo metu galėję pasidžiaugti išaugusiomis pajamomis.
Be to, panašu, kad įvestas karantinas ir dėl to apribotas ekonominis aktyvumas labiausiai finansiškai paveikė uždirbančius mažiau.
„Pajamų sumažėjimą pajuto daugiau nei 50 proc. tų namų ūkių, kuriuose vienam nariui tenka iki 300 eurų pajamų per mėnesį. Tuo metu namų ūkiai, kurių vienam nariui tenka 700 eurų ir daugiau pajamų per mėnesį, karantino finansinius iššūkius atlaikė geriau − tik kas ketvirtas iš jų susidūrė su sumenkusiomis pajamomis“, – sako banko atstovė.
Anot J. Cvilikienės, nedideles pajamas gaunantys gyventojai turi mažiau galimybių atsidėti pinigų taupymui, todėl netikėtai užklupę ekonominiai sunkumai jiems gali tapti sudėtingu išbandymu.
Gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu gegužės 18-27 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
