Partijų reitingų lyderiais išlieka socialdemokratai ir konservatoriai

Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.

 

Birželio mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 12,6 proc. rinkėjų. Tuo tarpu gegužės mėnesį už LSDP būtų balsavę 14,5 proc. gyventojų.

 

Birželį už antroje vietoje likusius konservatorius balsuotų 8,8 proc. rinkėjų. Gegužės mėnesį už TS-LKD balsą būtų atidavę 9,2 proc. gyventojų.

 

Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečioje vietoje birželio mėnesį – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,9 proc. rinkėjų. Ši partija gegužės mėnesį vykdytoje apklausoje sulaukė 6,8 proc. apklaustųjų palaikymo ir buvo ketvirtoje reitingų lentelės vietoje.

 

Ketvirtoje vietoje birželį – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai palaikymą išreiškė 7,8 proc. žmonių. Gegužės mėnesį šią partiją palaikė mažiau rinkėjų – 6,6 proc.

 

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią gegužės mėnesį būtų palaikę 8,8 proc. respondentų, birželį sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo – 6,7 proc. apklaustųjų balsų.

 

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (4,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4 proc.), Darbo partija (2,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,2 proc.).

 

Už kurią kitą partiją balsuoti birželio mėnesį ketino 10,8 proc. respondentų, 11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.

 

Tyrime pateikiami partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. apklaustųjų atsakymų, rezultatai. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.

 

 

Apklaustųjų taip pat buvo prašoma pasirinkti, kurie politikai arba visuomenės veikėjai labiausiai tiktų eiti Ministro pirmininko pareigas. Apklausa rodo, kad daugiausiai gyventojų balsų sulaukė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovę birželį pasirinko 9,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,9 proc.).

 

Antrojoje reitingų lentelės vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, kurią ministro pirmininko poste birželį norėjo matyti 7 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,8 proc.).

 

Toliau premjero pareigas tinkamiausių užimti asmenų sąraše rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis (6,2 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), parlamentaras Aurelijus Veryga (3,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.), buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis (2,6 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.).

 

 

Apklaustųjų taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Teigiamai Ministrų Kabineto veiklą įvertino 3,2 proc. apklaustųjų, o 25,7 proc. – greičiau teigiamai. Palyginus su gegužės mėnesiu, 4,6 proc. padidėjo apklaustųjų dalis, kuri Vyriausybės darbą įvertino greičiau teigiamai.

 

Visgi didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje Vyriausybės darbą įvertino kritiškai: neigiamai – 30,9 proc. greičiau neigiamai – 33 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

 

Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

 

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.