Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje priimtais sprendimais dėl veiklų, kurioms nuo rugsėjo 13 d. bus taikomi Galimybių paso reikalavimai, pirmiausiai siekiama sumažinti ligoninėms tenkantį krūvį. Ministrė pirmininkė aiškina, kad norint naudotis kai kurioms kontaktinėms paslaugoms, nuo rugsėjo vidurio bus taikomas reikalavimas pateikti Galimybių pasą.
„Sprendimai numato, kad daugybė kontaktinių veiklų, taip pat grožio paslaugos, įvairių sporto klubų paslaugos ar kino teatrų, maitinimo paslaugos, apsilankymas dideliuose prekybos centruose būtų galimas tuo atveju, jeigu žmogus gali pateikti įrodymą, jog yra arba persirgęs arba pasiskiepijęs“, – trečiadienį po Ministrų Kabineto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, prie numatytų ribojimų bus siekiama eiti etapais. Nuo pirmadienio Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sugriežtins įmonėms nustatytus reikalavimus dėl COVID-19 infekcijos plitimo prevencijos, tačiau įmonės galės pasirinkti iš karto pradėti naudotis Galimybių pasu ir joms tuomet būtų taikomos švelnesnės sąlygos.
Kai kurių numatytų ribojimų, pavyzdžiui, draudimo nepasiskiepijusiems asmenims naudotis viešuoju transportu, premjerės teigimu, buvo atsisakyta dėl to, kad tokius reikalavimus tiesiog būtų sudėtinga administraciškai užtikrinti.
„Buvo įvertintos administracinės viešojo transporto galimybės ir čia mes kalbame apie miesto ir priemiestinį viešąjį transportą, nekalbame apie tolimesnio susisiekimo, kur yra visos galimybės patikrinti žmogaus bilietą ir galimybių pasą. Tačiau miesto transporte, ypač piko laiku, įgyvendinti tokį reikalavimą administraciškai būtų gana sudėtinga“, – aiškino ministrė pirmininkė.
Visgi premjerė pabrėžė, kad svarbiausias rodiklis, nuo kurio priklausys, kiek ilgai prireiks Galimybių paso yra vakcinacijos tempai.
„Neslėpsiu, kad vienas iš Vyriausybės orientyrų taip pat yra skiepijimosi tempai. Jeigu jie artimiausiomis savaitėmis išliks aukšti, bent jau tokie, kokius matėme praėjusią savaitę, gali būti, kad situacija stabilizuosis ir Vyriausybė galės sprendimą atšaukti arba jį modifikuoti. Tačiau kol kas galime turėti tik viltį, pagrįstą lūkestį turėti kol kas negalime, todėl sprendimas buvo priimtas“, – tikino I. Šimonytė.
Langų valymas. Impuls sporto klubas. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Vidmantas Šiugždinis sako, kad sveikatingumo sektorius pasigenda sklandesnio dialogo su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl sektoriaus gyvybingumo palaikymo bei adekvačių paramos priemonių.
Anot V. Šiugždinio, antradienį organizuojamas piketas prie Vyriausybės skirtas atkreipti dėmesį, kad reikalingos tikslingesnės paramos priemonės sveikatingumo sektoriui, taip pat reiškiamas prašymas kuo greičiau leisti atsidaryti sporto ir sveikatingumo centrams.
„Pagrindiniai prašymai yra du: kad sveikatingumo sektoriui, kaip vienam labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu, būtų skiriamos tikslinės subsidijos, ir kad kuo greičiau galėtume atsidaryti. Juolab kad argumentų dėl tolesnio uždarymo Vyriausybė neturi jokių. Esame pateikę ir Europoje atliktus tyrimus apie užsikrėtimus sveikatingumo klubuose, kad juose stebėtas labai minimalius skaičius užsikrėtimų. Visgi į tai atsakoma labai aptakiais argumentais“, – Eltai sakė jis.
V. Šiugždinis teigė, kad užsitęsus veiklos ribojimams daliai sporto ir sveikatingumo centrų nebebus prasmės atsidaryti pasibaigus pandemijai.
„Matome neryžtą priimant sprendimus, kad nesigilinama į konkrečius duomenis. Norime atkreipti dėmesį, kad sveikatingumo sektoriaus darbuotojai yra „ant ribos“, vis dažniau svarstoma, jei atidarymas neįvyks dabar, ar jis iš viso bus prasmingas su visomis susikaupusiomis skolomis per užsidarymo laikotarpį, su apribojimais ir valstybės subsidijų nebuvimu“, – tikino jis.
„Manome, kad iš kelių šimtų sporto klubų, kurie neveikia, apie pusė yra ant kritinės ribos, nes net ir atsidarius kyla klausimas, ar jie sugebės surinkit kažkiek pajamų, kad padengtų savo sąnaudas“, – pridūrė V. Šiugždinis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vyriausybės skirta parama nėra tikslinga, be to, kai kuriais atvejais ir nelogiška.
„Ypač mažiesiems sveikatingumo verslams subsidijos, skaičiuojamos nuo yra pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra absoliučiai netikslingos. Jų didžiausi kaštai yra nuoma ir komunaliniai. (…)
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo ir kitą schemą, antrą variantą – nuomos ir komunalinių mokesčių kompensacija, bet kažkodėl tik už tirs mėnesius, nuo vasario iki balandžio. Tačiau kodėl nuo vasario? Gal pamiršo, kad mus uždarė lapkričio 7 d.?“, – klausė jis.
Be kita ko, pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo ir dialogo su paramą skiriančia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Mes norime realaus dialogo, nes Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip ir nesusitinka net pakalbėti. Su visais barais jau pasikalbėjo, o su sporto sektoriumi – ne. (…) Realiai norime atkreipti į save dėmesį, nežinau, kodėl vengiama komunikuoti“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.
Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki kovo 31 d.
Sveikatingumo ir sporto sritis per karantiną smarkiai nukentėjo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) nariai ir kiti Lietuvoje veikiantys sporto klubai pasirašė memorandumą „Saugi aplinka sportui“, kuriuo įsipareigoja imtis konkrečių priemonių, kad užtikrintų klientų ir personalo saugumą po atidarymo. Sektorius, praradęs nuo 90 iki 100 proc. pajamų, prašo skubaus dialogo būtinų subsidijų ir saugaus atidarymo planui suderinti.
Memorandumas „Saugi aplinka sportui“ yra iniciatyva, kuria patvirtinamas sporto ir sveikatingumo klubų pasiryžimas ir įsipareigojimas taikyti egzistuojančias saugos priemones. Memorandume aptariamos priemonės, parengtos atitinkamų sričių ekspertų, atsižvelgiant į pagrindines visuomenės sveikatos stiprinimo gaires.
„Kiek komiškai pradeda atrodyti Vyriausybės apsimetinėjimas, tarsi sveikatingumo ir sporto sritis neegzistuotų. Bet dar labiau liūdina Vyriausybės nesuvokimas kas yra fizinė ir emocinė žmonių sveikata, kokiais būdais ji stiprinama. Patys ir veiklos atnaujinimo planą parengėm. Memorandumą pasirašėm, įsipareigodami imtis visų įmanomų priemonių. O iš atsakingų ministrų tyla“, – pasakoja LSKA valdybos narys Vidmantas Šiugždinis.
Pasirašydamas memorandumą sveikatingumo ir sporto sektorius siekia parodyti bendrą sveikatingumo ir sporto industrijos įsipareigojimą užtikrinti klubo narių ir darbuotojų saugumą po klubų atidarymo. Be to, norima sudaryti galimybę klubo nariams ramiai ir saugiai jaustis klubuose stiprinant savo sveikatą.
Trečias, tačiau ne mažiau svarbus tikslas, pasak sveikatingumo ir sporto sektorius atstovų, – įtikinti politikos formuotojus bei sveikatos priežiūros specialistus, kad sporto ir sveikatingumo klubai neturėtų būti uždaryti per COVID-19 pandemiją, o jų veikla turėtų vykti, žinoma, laikantis visų saugumo priemonių. Sveikatingumo ir sporto klubai užtikrina, kad gali būti atsakingi, patikimi ir veiksmingi valstybės partneriai mažinant paplitusios pandemijos mastą, stiprinant žmonių fizinę, psichologinę ir emocinę gerovę bei atsistatant po neigiamų karantinų padarinių.
„Fizinis aktyvumas ir sveikas judėjimas yra svarbūs fizinės, psichinės ir emocinės sveikatos bei bendros gyvenimo kokybės veiksniai. COVID-19 apribojimai smarkiai sumažino fizinio aktyvumo rodiklius, o tai lėmė žmonių fizinės sveikatos pablogėjimą visame pasaulyje bei kritines to pasekmes ateityje“, – sako V. Šiugždinis.
Pasirašydami įsipareigojimą, sveikatingumo ir sporto klubai viešai įsipareigoja laikytis atstumo ir viruso plitimo ribojimo priemonių; užtikrinti darbuotojų ir klubo narių saugą, dezinfekuoti ir valyti klubus, žada stebėti klubų narių kontaktus ir atsekamumą, sakoma LSKA pranešime.
„Iš savo pusės padarėm viską kas nuo mūsų priklauso. Sveikatingumo sektoriuje dirbantys žmonės verda iš pykčio dėl nesiskaitymo su jais. Be to, jie mato pavyzdžius Ispanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, kur sporto bendruomenė sukilo prieš nelogiškus draudimus, kurie tose šalyse galimai buvo net ir neteisėti. Nežinau, kiek dar dienų pavyks sulaikyti susikaupusį norą eiti į gatves ir protesto veiksmais parodyti savo poziciją, jeigu Vyriausybė negirdi raginimų“, – teigia V. Šiugždinis.
Karantinas
Vyriausybė šalyje nuo šeštadienio įveda visuotinį karantiną. Taip pat įsigalioja papildomi ribojimai jo metu.
Viešojo maitinimo įstaigos negali aptarnauti lankytojų vietoje, maistą leista tiekti tik išsinešimui. Tęsti darbą gali tik įmonių, įstaigų ar organizacijų patalpose veikiančios maitinimo įstaigos, tiekiančios maistą tų įstaigų darbuotojams.
Prekybos ir paslaugų teikimo vietų veikla nestabdoma, tačiau turi būti užtikrinamas 10 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui, arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas klientas. Reikalavimas taip pat taikomas šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose teritorijose.
Judėjimas tarp šalies miestų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nėra. Transporte įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – galima važiuoti užimant tik sėdimą vietą, išlaikant mažiausiai vieno metro atstumą.
Valstybės sienos kirtimas lieka apribotas: užsieniečiai gali atvykti į Lietuvą tik pagal Vyriausybės nutarime numatytas išimtis.
Muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino uždaromi, nevyks jokie vieši komerciniai ir nekomerciniai renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas, kurios turės vykti be žiūrovų. Nors draudžiamas laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išimtys taikomos bibliotekoms, aukšto meistriškumo sporto pratyboms ir individualiems fizinio aktyvumo užsiėmimams su specialistu.
Darželiai ir pradinės klasės, taip pat specialiosios mokyklos ir specialiosios klasės veiks. Dėl darželio lankymo gali spręsti tėvai, draudžiama reikalauti pateisinti nelankytas darželio dienas. Jei kyla rizika dėl galimo viruso plitimo, darželių ir pradinių klasių veikimas gali būti nedelsiant stabdomas.
Vyresniems moksleiviams pamokos organizuojamos nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį ir kontaktinį mokymą. Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, tačiau tam tikrais atvejais, jeigu bus užtikrintos operacijų vadovo nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos ir higienos sąlygos, bus taikomos išimtys. Aukštosios ir profesinės mokyklos, išskyrus pirminį profesinį mokymą, vykdomą kartu su socialinių įgūdžių programa, vykdo tik nuotolinį mokymą.
Vestuvėse gali dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių. Laidotuvėse, išskyrus šeimos narius ir ritualines paslaugas teikiančius asmenis, taip pat gali dalyvauti ne daugiau nei 10 asmenų. Bažnyčiose rekomenduojama nutraukti tiesiogines pamaldas, siūloma pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, privaloma laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo nuo kitų žmonių arba jų grupių. Viešose vietose vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.
Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas sportuojantiems asmenims, profesionaliems sportininkams treniruočių bei varžybų metu ir neįgaliesiems, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Nusiimti kaukę taip pat leidžiama teikiant paslaugas, kurių negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, už gyvenamosios vietovės ribų ir kai šalia, 20 metrų spinduliu, nėra kitų asmenų.
Taip pat stabdoma sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla, draudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai.
Kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai gali tęsti darbą, jei laikomasi higienos reikalavimų. Privalomos kaukės, išankstinė registracija.
Viešbučių veikla nedraudžiama, tačiau neleidžiama teikti grupinių paslaugų, privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat ribojamos maitinimo paslaugos viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas turi būti organizuojamas nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje. Privačiam sektoriui, kai tai įmanoma, darbą taip pat rekomenduojama organizuoti nuotoliniu būdu.
Gydymo įstaigose, globos namuose bei kitose socialines paslaugas teikiančiose stacionariose įstaigose draudžiamas gyventojų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą įstaigos vadovo ar kito jo įgalioto asmens leidimu.
Užtikrinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, valdant pacientų bei lankytojų srautus. Šeimos gydytojas arba kitas sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, turi parinkti paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą – kontaktinį arba nuotolinį.
Planinė pagalba gali būti proporcingai ribojama, siekiant užtikrinti skubią pagalbą bei COVID-19 gydymą.
Darbo ar laisvalaikio susirinkimai vidaus patalpose ar išorėje taip pat draudžiami.
Visuotinio karantino režimas tęsis iki lapkričio 29 dienos 24 val.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo bei papildomų ribojimų jo metu.
„Visoje Europoje turime itin sparčiai prastėjančią COVID-19 situaciją. Kasdien augantys susirgimų ir netekčių skaičiai aiškiai signalizuoja, kad privalome imtis griežtesnių veiksmų. Kaip tą daro ir didžioji dauguma Europos šalių.
Kai Lietuvoje turime apie 1000 užsikrėtusių žmonių per parą, priemonių pasirinkimas, deja, nėra didelis. Arba vakcina, arba karantinas. Vakcinos kol kas nėra. Lieka priemonės, kurios yra griežtos, tačiau būtinos“, – antradienį feisbuke rašė S. Skvernelis.
Jei siūlymams būtų pritarta, viešojo maitinimo įstaigų darbas būtų nutraukiamas, maistą būtų leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebūtų, kitos parduotuvės turėtų užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
Judėjimas tarp šalies miestų būtų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nebūtų.
Vestuvėse ir laidotuvėse galėtų dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių.
Bažnyčiai bus siūloma nutraukti tiesiogines pamaldas ir pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Taip pat siūloma stabdyti sporto klubų, baseinų, SPA veiklą, drausti šokių, dainavimo ir kitus kontaktinius užsiėmimus.
Viešbučių veikla nebūtų draudžiama, tačiau nebūtų leidžiama teikti grupinių paslaugų, būtų privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat siūloma riboti maitinimo paslaugas viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad nuo karantino pradžios savo veiklą sustabdyti turėję sporto klubai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Pasak jo, net ir atnaujinus veiklą tikimasi išaugusio užsidarančių klubų ir bankrotų skaičiaus.
„Sporto klubų veikla yra sustabdyta, klubai stovi be veiklos jau pusantro mėnesio – abonementai sustabdyti, žmonės nesportuoja. Apskritai laukia sunkus laikotarpis. Net ir atsidarius jiems, žmonės dar bus išsigandę, vasaros periodas mažai žadantis, tad pusmetis bus tikrai sudėtingas. Bus bankrotų, užsidarančių klubų“, – Eltai teigė jis.
A. Mačiuko nuomone, kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek prireiks laiko, kol sportas bendroje erdvėje žmonėms vėl bus priimtinas ir nekeliantis baimių. Jo manymu, visiškam atsigavimui gali prireikti 1-2 metų.
„Sudėtinga spėlioti. Labai priklausys ir nuo medijų, nes kai žmonės yra įbauginti, kasdien skaito, kiek yra užsikrėtusiųjų, sergančiųjų, bijoma prasilenkti gatvėje, tai ką kalbėti apie sportą bendroje erdvėje. Tam prireiks nemažai laiko. Sunku prognozuoti, bet tokie skaičiai, kokius turėjome iki karantino, sugrįš po 1-2 metų. Tikrai liks tų baimių“, – sakė jis.
Nuo pirmadienio savo paslaugas, esant tam tikriems reikalavimams, gali teikti kirpyklos ir nagų priežiūros salonai, lauko kavinės, bibliotekos, muziejai ir zoologijos sodai, atveriama galimybė tam tikrų sporto rūšių profesionalioms treniruotėms lauke.
Kaukių dėvėjimas viešose vietose ir toliau išlieka privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai valgoma ar geriama viešojo maitinimo įstaigose.
