Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Minskas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos autokratinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad Baltarusijos karinėse pajėgose paskelbtas aukštos parengties režimas, ir pridūrė, kad Rusijos pietuose buvo numušti keturi orlaiviai.
68 metų A. Lukašenka apsilankė buvusios sovietinės šalies oro pajėgų centrinėje vadavietėje, jis vėl pasirodė viešumoje, prieš tai dingęs beveik savaitę, tai paskatino pranešimus, kad jis prastos sveikatos.
A. Lukašenka vilkėjo karinę uniformą, atrodė niūrus, su tvarsčiu ant rankos.
A. Lukašenka sakė, kad padidinta parengtis Baltarusijos pajėgose paskelbta trims dienoms po incidento pietiniame Rusijos regione prie Ukrainos sienos. „Praėjo trys dienos po įvykių netoli mūsų, turiu omenyje Briansko regioną, kur buvo numušti keturi orlaiviai“, – sakė A. Lukašenka, bet daugiau informacijos nepateikė. „Turėjome reaguoti“, – pridūrė jis.
Kompanija. Bjauri. EPA – ELTA foto
Šeštadienį Rusijos socialiniuose tinkluose pasklido filmuota medžiaga, kurioje matyti Briansko srityje sudužę keli Rusijos lėktuvai. Viename vaizdo įraše buvo matyti, kaip užsidegė, atrodo, kliudytas sraigtasparnis.
Rusijos gynybos ministerija nekomentavo, bet Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas pranešė, kad sraigtasparnis sudužo Klincų mieste. Prieštaringame pareiškime Vladimiras Rogovas, Maskvos primestas pareigūnas Rusijos kontroliuojamoje Zaporižios dalyje Pietų Ukrainoje, sakė, kad danguje buvo numušti keturi Rusijos lėktuvai: du sraigtasparniai MI-8, naikintuvas SU-35 ir bombonešis SU-34.
Nuo 1994 m. valdantis A. Lukašenka prieš tai pastarąjį kartą buvo matytas antradienį Maskvoje, švenčiant sovietų pergalę prieš nacistus. Jis praleido savo sąjungininko prezidento Vladimiro Putino surengtus pietus ir dar kelis kitus praėjusios savaitės renginius.
Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu – donoro iš Latvijos kepenimis. NTB nuotr.
Ankstyvą penktadienio rytą Kaune leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis su ypatingu kroviniu – donoro iš Latvijos kepenimis.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Latvijoje registruotas organų donoras. Artimieji nusprendė įprasminti velionio mirtį ir pratęsti jo gyvenimą kituose kūnuose – dovanoti organus donorystei.
Latvijos donorystės procesą organizuojanti atsakinga institucija informavo Nacionalinio transplantacijos biuro koordinatorių, kad jų šalyje yra donoras, kurio artimieji sutinka dovanoti organus transplantacijai, tačiau Latvijoje nėra recipientų, kuriems tiktų šio donoro kepenys.
Mūsų šalyje esančiam recipientui kepenys tiko, dėl to Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) koordinatorius organizavo organo pargabenimą į Lietuvą, buvo pasitelktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.
Šis organų donoras išgelbės net 5 gyvybes. Donoro inkstai liko Latvijoje ir bus transplantuoti dviem jų laukusiems ligoniams. Širdis, kepenys ir plaučiai buvo išskraidint į kitas Europos šalis. Plaučiai išgelbės recipientą Šveicarijoje, širdis ir vėl suplaks italo krūtinėje, o kepenys tiko recipientui iš Lietuvos, kuris transplantacijos laukė beveik dvejus metus. Jos transplantuotos Kauno klinikose, praneša Nacionalinis transplantacijos biuras.
Tai – trečias kartas, kai iš Latvijos šiais metais atgabenami donoro organai. Sausio mėnesį greitosios pagalbos automobiliu į Santaros klinikas buvo atvežti mirusio mažamečio inkstai, o vasario mėnesį Karinių oro pajėgų sraigtasparnis atgabeno donoro kepenis.
Tarptautinės organų donorystės esminis principas yra tas, kad užsienio šalims donoriniai organai pasiūlomi tik tuomet, kai savo šalyje gydomiems recipientams dėl medicininių parametrų jie yra netinkami.
NTB duomenimis, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 325 žmonės: 77 laukia inksto, 1 kasos-inksto komplekso, 38 širdies, 9 plaučių, 4 širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 145 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.
Tarp žmonių, žuvusių šeštadienį Aliaskos valstijoje, netoli Bjuto miesto, per sraigtasparnio „Eurocopter AS50“ katastrofą, yra ir tarptautinės investicijų grupės PPF savininkas, čekų multimilijardierius Petras Kellneris.
Turtingiausio Čekijos piliečio žūties faktą pirmadienį patvirtino PPF atstovė spaudai Jitka Tkadlecova.
„Ponas Kellneris žuvo per sraigtasparnio katastrofą Aliaskoje. Laidotuvės vyks siaurame šeimos rate“, – sakė ji žurnalistams.
P. Kellneriui nuo 2019 metų priklausė 98,93 proc. kompanijos PPF akcijų. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, jo turtas buvo vertinamas 15,5 mlrd. dolerių. Leidinys 15 pastarųjų metų įtraukdavo čeką į turtingiausių planetos žmonių sąrašą.
Sekmadienį naujienų agentūra „The Associated Press“ pranešė, kad per sraigtasparnio „Eurocopter AS50“ katastrofą Aliaskoje žuvo mažiausiai penki žmonės. Nelaimė atsitiko Kniko ledyno rajone. Tarp aukų, be P. Kellnerio, – dar vienas Čekijos pilietis.
Tragedijos priežastys dar nenustatytos. JAV nacionalinė transporto saugumo valdyba tiria katastrofos aplinkybes.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriama situacija yra neeilinė, tačiau grėsmių Lietuvos suverenitetui kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Kai eskaluojama tokiu mastu, tai nėra eilinė situacija“, – po susitikimo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu žurnalistams kalbėjo R. Karoblis, komentuodamas šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas bei A. Lukašenkos sprendimą skelbti aukščiausią kovinę parengtį.
„Retorika, kuri ateina iš pono Lukašenkos – galbūt būtų normalu, tačiau yra ir kiti pajėgumai, kurie yra pasitelkti ir yra neįprasti tokioje vietoje. Situacija yra neeilinė. Kita vertus, mūsų vertinimu, rimtų grėsmių Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam integralumui nėra“, – akcentavo ministras.
R. Karoblis, vertindamas A. Lukašenkos režimo užimtą laikyseną, teigė, kad šiuo metu tiesiog yra ieškoma kaltų dėl kilusios politinės krizės Baltarusijoje.
„Nedemokratiniams režimams tai, matyt, yra būdinga. Praktiškai tą matome visur (…) Tai yra bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrųjų valstybės problemų. Tai daroma surandant išorinį priešą. Taigi išorinis priešas tapo Vakarai, kurie, kaip melagingai teigiama, yra pasiruošę atkirsti Gardiną ir jo sritį. Dėl to vyksta ir neplanuotos pratybos su papildomais veiksniais, dėl to yra paskelbta visiška karinė padėtis – o tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė ministras ir pabrėžė, kad Lietuva turi ir toliau nepasiduoti provokacijoms.
„Turime tokią situaciją, kokia yra. O mūsų pozicija yra vertinti ir analizuoti grėsmes. Tačiau kiek galime, turime išlikti ramūs ir nepasiduoti provokacijoms – nes to yra ir laukiama“, – apibendrino R. Karoblis.
Baltarusijai įteikta nota dėl valstybinės sienos pažeidimo
Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo.
Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną, 18.50 val., ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną. Tuo metu, kai valstybinę sieną kirto sraigtasparnis, nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Baltarusijos pasienyje esančių Medininkų buvo nusidriekusi žmonių grandinė. Į 32 kilometrų „Laisvės kelią“ sustoję žmonės pareiškė solidarumą ir paramą protestuojantiems baltarusiams, kurie po suklastotų prezidento rinkimų susidūrė su A. Lukašenkos režimo agresija ir brutalumu.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitinka su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis. Ievos Budzeikaitės nuotr.
Penktadienio pavakarę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie Kuršių mariose skęstančius du civilius asmenis, kurie maudėsi šalia pramoginio katerio.
Į įvykio vietą nedelsiant išsiųstas Valstybės sienos apsaugos tarnybos budintis kateris, kuris ištraukė vieną asmenį, kito žmogaus paieškai iš II Paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis „AS-365 Dauphin“.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivai irgi ieško Kuršių mariose dingusio žmogaus. Kariškiams talkina Uosto direkcijos kateriai „Dangė“ ir „Zunda“, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai sudužo Kroatijos kariuomenės mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai, atsistatydino šalies gynybos ministras Damiras Krstičevičius.
„Tai yra didžiulė netektis Kroatijos kariuomenei… Aš atsistatydinu“, – žurnalistams sakė ministras.
„Svarbiausia, kad viskas būtų ištirta“, – teigė taip pat ministro pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Krstičevičius.
Ketvirtadienį apie 16 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku) sudužo Kroatijos kariuomenės čekiškas „Zlin“ mokomasis lėktuvas ir žuvo du juo skridę pilotai.
„Tai buvo įprastas mokomasis skrydis“, – sakoma ankstesniame Gynybos ministerijos pranešime.
Kol kas sudužimo priežastys nėra žinomos.
D. Krstičevičius apie nelaimę telefonu kalbėjo su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi, penktadienį jie ketina susitikti, pranešė Vyriausybė.
Šiemet tai buvo jau antra aukų pareikalavusi nelaimė Kroatijos karinėse oro pajėgose.
Sausį Adrijos jūroje sudužo karinis sraigtasparnis. JAV pagamintas „Kiowa Warrior OH-58D“ sraigtasparnis taip pat vykdė mokomąjį skrydį. Sudužimo priežastys iki šiol nebuvo paviešintos.
Sraigtasparniai. Slaptai.lt nuotr.
Jonijos jūroje tarp Graikijos ir Italijos rastos NATO operacijoje dalyvavusio ir dingusio Kanados sraigtasparnio nuolaužos, naujienų agentūrai AFP patvirtino šaltinis Graikijos kariuomenėje.
Patruliuoti susiruošęs sraigtasparnis pakilo nuo Kanados fregatos „Fredericton“ denio.
Jonijos jūroje, „Italijos kontrolės ir intervencijos zonoje rastos nuolaužos“, AFP teigė šaltinis. Jis patvirtino, kad tai Kanados sraigtasparnio nuolaužos.
„Graikija dalyvauti gelbėjimo operacijoje nusiuntė karinių jūrų pajėgų sraigtasparnį“, – tikino jis.
Trečiadienį, kai sraigtasparnis staiga dingo, juo skrido šeši žmonės, sakė šaltinis.
Valstybinė Graikijos televizija pranešė, kad prie nuolaužų tarptautiniuose vandenyse netoli Graikijai priklausančios Kefalonijos salos rastas ir kūnas. Tačiau šaltinis Graikijos kariuomenėje kol kas nepatvirtino, ar tai tiesa.
Kanados ginkluotosios pajėgos kiek anksčiau paskelbė pranešimą, kad praradus ryšį su sraigtasparniu buvo pradėta paieška.
„Kai praradome kontaktą su sraigtasparniu, jis dalyvavo Aljanso pratybose prie Graikijos krantų“, – informavo Kanados ginkluotosios pajėgos.
Šilutės rajono savivaldybėje, ties Ventės kaimu, apsivertė laivas. Prie molo atvežti trys nukentėję asmenys.
Jūroje tarp Ventės ir Nidos apie 14:13 val. apsivertė laivas su trimis žmonėmis. Pirminiais duomenimis, dar vienas asmuo nuskendo.
Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės ir Neringos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota VSAT Pakrančių apsaugos rinktinei, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Klaipėdos apskrities vyriausiam policijos komisariatui.
Jungtinio gelbėjimo ir koordinavimo centro budėtojas, gavęs pranešimą apie apvirtusią valtį tarp Pervalkos ir Preilos (Kuršių nerija), pakėlė budintį sraigtasparnį AS-365 „Dauphin“ iš I-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje, paieškos ir gelbėjimo darbams Kuršių nerijoje vykdyti.
Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnis „AS-365 Dauphin” ir jo įgula Baltijos jūroje padėjo atlikti žmonių gelbėjimo operaciją.
Šeštadienio rytą Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pagalbos kreipimąsi iš jachtos, kuri pirminiais duomenimis skendo už 50 kilometrų į pietvakarius nuo Klaipėdos uosto vartų.
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis dalyvavo evakuojant visą jachtos įgulą, 8 žmones, į netoliese buvusį keltą. Žmonių evakuaciją atliko kelto įgula panaudodama gelbėjimo valtį ir gelbėjimo kapsulę.
Karinių oro pajėgų sraigtasparnio įgula į keltą nuleido budintį Karinių oro pajėgų mediką ir gelbėtoją, kurie vertino išgelbėtų žmonių būklę. Įvertinus žmonių būklę, vienas asmuo sraigtasparniu nugabentas į Klaipėdos ligoninę. Kiti nukentėję asmenys į Klaipėdą grįžta keltu.
VE.lt žiniomis, jachta plaukė lenkų įgula. Oro sąlygos buvo prastos: bangų aukštis – 2,5 metro, vėjo greitis – 15 metrų per sekundę.
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis toliau tęsia budėjimą Nemirsetoje.
Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų (KOP) vadas gen. plk. Aleksandras Zelinas pareiškė, kad šiuo metu fronto bombonešio Su-25 pagrindu yra kuriamas naujas orlaivis, kurio kovinė versija būtų valdoma dviejų pilotų: vado ir šturmano-operatoriaus.
Karininko A. Zelino teigimu, sudėtingos lėktuvo ginkluotės sistemos ir užduočių, skiriamų orlaivio pilotams, kompleksiškumas reikalauja „keturių, o ne dviejų akių“.
