Ratko Mladičius pripažintas kaltu dėl genocido Bosnijos karo metu. EPA-ELTA nuotr.
Amsterdamas, liepos 11 d. (dpa-ELTA). Pirmadienį Nyderlandai pareiškė „nuoširdžiausią atsiprašymą“ Srebrenicos žmonėms – pirmą kartą po daugelio metų, kai per Balkanų karą Nyderlandų pajėgoms nepavyko užkirsti kelio genocidui šiame Bosnijos mieste.
„Tarptautinė bendruomenė nesugebėjo pasiūlyti tinkamos apsaugos Srebrenicos žmonėms. Nyderlandų vyriausybė irgi atsakinga už (…) šią nesėkmę. Dėl to mes labai atsiprašome”, – per ceremoniją Potočaryje sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kasja Ollongren.
Balkanų karai pratrūko praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai Jugoslavija ėmė byrėti ir galiausiai suskilo į kelias naujas šalis. Vienos baisiausių kovų vyko Bosnijoje ir Hercegovinoje, ten etninės serbų pajėgos kovėsi su musulmonų ir etninių kroatų pajėgomis dėl teritorijos kontrolės. Nyderlandų žvalgybos MIVD būstinė. APN nuotr.
1995 m. vasarą Jungtinių Tautų vadovaujamos Nyderlandų pajėgos turėjo apginti Srebrenicos miesto gyventojus, daugiausia musulmonus. Tačiau jos nepasipriešino, kai tų metų liepos 11 d. Ratko Mladičiaus vadovaujamos etninės serbų pajėgos įsiveržė į miestą. Etninės serbų pajėgos nužudė apie 8 tūst. musulmonų vyrų ir berniukų, tai laikoma baisiausiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos genocido incidentu Europoje.
„Negalime palengvinti jūsų kančių. Tačiau galime pažvelgti istorijai tiesiai į akis”, – sakė K. Ollongren per ceremonijas, surengtas po 27 metų.
Nyderlandai ir praeityje kalbėjo apie politines nesėkmes, bet niekada tiesiogiai neatsiprašė. K. Ollongren taip pat aiškiai pasisakė, kad didžioji kaltės dalis ir toliau tenka žudynes vykdžiusioms jėgoms.
Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, birželio 19 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte atsiprašė 1995 metais į Bosniją ginti Srebrenicos pasiųstų taikdarių ir teigė, kad iš to galima pasimokyti, kaip pasaulis turėtų reaguoti į Rusijos karą Ukrainoje.
Lengvai ginkluoti olandų JT taikdariai nesugebėjo įveikti Ratko Mladičiaus vadovaujamų Bosnijos serbų pajėgų, ir beveik 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų buvo nužudyti per Srebrenicos genocidą.
Šeštadienį Schaarsbergeno karinėje bazėje Nyderlandų rytuose M. Rutte sakė vadinamųjų „Dutchbat III“ pajėgų veteranams, kad „praėjus beveik 27 metams kai kurie žodžiai vis dar nepasakyti“.
„Šiandien Nyderlandų vyriausybės vardu atsiprašau visų „Dutchbat III“ moterų ir vyrų. Jūsų ir žmonių, kurių šiandien čia nėra“, – sakė M. Rutte.
Minimos 26-osios Srebrenicos žudynių metinės. EPA-ELTA nuotr.
Jis sakė, kad taikdariai „visada stengėsi elgtis teisingai sunkiomis aplinkybėmis, net ir tada, kai tai buvo nebeįmanoma“.
Tai, kad šios pajėgos nesugebėjo užkirsti kelio Srebrenicos žudynėms – didžiausioms Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – nuo to laiko yra Nyderlandų nacionalinės sąžinės dėmė.
M. Rutte atsiprašė už „nepakankamą vyriausybės paramą“, kai grįžę namo jie buvo kritikuojami.
Olandų veteranai buvo teisūs klausdami, „kur buvo pasaulis“, kai vyko Srebrenicos žudynės, pridūrė jis. R. Mladičius pripažintas kaltu dėl genocido Bosnijos karo metu. EPA-ELTA nuotr.
„Ir, žinoma, šiandien taip pat galvojame: kur mes esame dabar, kai Ukrainos žmonės kenčia nuo žiaurios Rusijos agresijos“, – kalbėjo premjeras.
2019 metais Nyderlandų aukščiausiasis teismas nusprendė, kad valstybė yra ribotai atsakinga už 350 vyrų, kurie ieškojo prieglobsčio taikdarių bazėje, bet vėliau buvo išvaryti ir nužudyti Bosnijos serbų pajėgų, mirtį.
Taikdarių bazė buvo perpildyta ir jie uždarė vartus naujai atvykstantiems asmenims, o po to leido R. Mladičiaus pajėgoms neva evakuoti pabėgėlius į saugesnę vietą. Vyrai ir berniukai buvo atskirti ir autobusais nuvežti į mirtį, o jų kūnai sumesti į masines kapavietes.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos vadovus su raginimu nebepirkti rusiškos naftos ir dujų.
„Gerbiamasis Prezidente Steinmeier, Gerbiamasis Kancleri Sholz, kiekvieną dieną Ukrainoje prievartaujami, kankinami, šaudomi ar bombomis žudomi žmonės: moterys, vaikai, senjorai. Jų kūnai paliekami pūti gatvėse. Lyg aukščiausio lygio ciniško žiaurumo būtų negana, prie kūnų pritvirtinamos minos“, – į Vokietijos vadovus kreipiasi V. Landsbergis.
„Ir vis tik, kaip ir anksčiau istorijoje – po Aušvico, Belseno, Baby Yaro, po Ruandos, po Kosovo ir Srebrenicos – pasaulis nesiliauja kartojęs „Niekada daugiau“, bet ir nesugeba veikti. Jungtinės Tautos diskredituoja ir žemina pačios save“, – taip pat pažymi jis.
Profesorius akcentuoja, kad Europos Sąjunga jau skyrė Ukrainai milijardą eurų, tačiau ta pati Europos Sąjunga moka ne vieną milijardą eurų už Rusijos naftą ir dujas, taip „finansuodama karo nusikaltėlį“.
„Kiek dar – šimtų ar tūkstančių – kūnų reiks atrasti po Rusijos barbariškos „specialiosios operacijos“, kiek dar Mariupolių ir Bučų reikia sunaikinti, kad Europos Sąjungos šalių vyriausybės padarytų vieną drąsų žingsnį – atkirstų Kremliaus režimą nuo pagrindinio pajamų šaltinio – dujų ir naftos eksporto?
Taigi, jei mes, tardami: „Niekada daugiau“ tai ir manome, laikas veikti yra dabar. Nes alternatyvus neveiksnumas reiškia „Žudyk toliau“, – akcentuoja jis. Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
V. Landsbergis akcentuoja, kad Vokietija kiekvieną dieną mokėdama už rusišką naftą ir dujas finansuoja Rusijos agresiją Ukrainoje. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Kiekvieną dieną, kai Jūs mokate už rusišką naftą ir dujas, Jūs mokate už Putino tankus, už tai, kad jie siautėtų Ukrainos žemėje. Jūs mokate už tai, kad agresorius ir toliau žudytų, luošintų ir naikintų. Kiekvieną dieną, kai Jūsų vyriausybė delsia parduoti ar perduoti Ukrainai vokiečių ginkluotės, tankų, artilerijos ir šaudmenų, Jūs padedate Maskvos agresijai tęstis“, – pabrėžia V. Landsbergis.
„Kiekviena tolesnė karo diena reiškia, kad šimtai moterų, vaikų ir vyrų – žmonių gimusių gyventi taikiai ir laimingai, kaip ir Jūs ir mes – mirs žiauriai, siaubingose kančiose ir skausme, prievartaujami, kankinami ir apleisti“, – taip pat rašo jis.
Todėl profesorius ragina Vokietijos valdžią nebūti Rusijos nusikaltimų bendrininke ir priimti reikiamus sprendimus rusiškos naftos embargui.
„Kviečiu, atmeskite neveiklumą, abejingumą, egoizmą ar baimę ir nebūkite šių nusikaltimų bendrininkai. Neleiskite, kad siauri interesai jus paralyžiuotų. Kiekvieną sykį, kai Jūsų valdžia leidžia Rusijos karo nusikaltimų rėmėjams. Vokietijos gatvėse mosuoti karo nusikaltėlių vėliavomis, Jūs įžeidžiate aukų atminimą“, – akcentuoja V. Landsbergis.
„Tai turi liautis. Karas ir žudymas turi liautis. Ir jūsų galioje – paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms. Jūs turite galią uždrausti Rusijos karo nusikaltėlių rėmėjų veiklą ir Rusijos propagandą. Ir teikti Ukrainai reikiamų ginklų. Mūsų draugai vokiečiai – mes pasitikime Jumis, Jūsų sąžine ir morale“, – pažymi de fakto pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas V. Landsbergis.
Minimos 26-osios Srebrenicos žudynių metinės. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį tūkstančiai žmonių Bosnijoje ir Hercegovinoje rinkosi paminėti 26-ąsias Srebrenicos žudynių metines ir palaidoti 19 naujai atpažintų nelaimės aukų, praneša agentūra AP.
Sekmadienį virtine renginių minimos 1995 metais įvykusios daugiau kaip 8 tūkst. musulmonų, daugiausiai vyrų ir berniukų, žudynės ir organizuojamas nelaimės aukų, kurių palaikai buvo aptikti masinėse kapavietėse ir neseniai atpažinti naudojantis DNR analize, perlaidojimas.
Praėjus daugiau kaip ketvirčiui amžiaus po brutalių žudynių, rytiniame šalies mieste įsikūrusiose memorialinėse kapinėse šalia daugiau nei 6,6 tūkst. kitų nelaimės aukų amžinojo poilsio atguls 16 vyrų, du paaugliai berniukai ir moteris.
Naujai atpažinamoms nelaimės aukoms kasmet, liepos 11 dieną, per žudynių pradžios metines, surengiamos iškilmingos laidotuvių ceremonijos.
„Vos atsikėlusi ir išgėrusi kavos atėjau aplankyti savo vyro ir jo brolio kapų, kad galėčiau pasakyti už juos maldą“, – sakė Kadefa Rizvanovič, kuri per žudynes neteko 20 vyriškos giminės artimųjų, kurių daugelio palaikų nepavyko rasti iki šiol.
„Čia taip pat palaidoti mano dėdės iš tėčio ir mamos pusės. Sukalbėjau maldą už juos ir už visas Srebrenicos aukas“, – pridūrė ji.
Daugelis žudynių aukų buvo sumedžioti ir nužudyti jiems bandant pabėgti į mišką, kai Srebrenicą 1995 metų liepos 11 dieną užėmė serbų pajėgos. Jų kūnai buvo sumesti į paskubomis iškastus masinius kapus ir po kurio laiko buldozeriais iškasti ir išskirstyti po kitas kapavietes, siekiant nuslėpti siaubingą nusikaltimą.
Srebrenicos žudynės vainikavo 1992–1995 metų karą, kuriame susirėmė trys pagrindinės šalies etninės grupės – serbai, kroatai ir bosniai. Konflikto metu žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kai 1995 metais buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
Po Paryžiuje vykusio Ukrainos viršūnių susitikimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja suteikti amnestiją separatistams šalies rytuose. Jei Kijevas perims sienos kontrolę nesuteikęs gyventojams saugumo garantijų, gali įvykti „antroji Srebrenica“, – pareiškė jis antradienį Maskvoje.
V. Putinas omenyje turėjo genocidą Bosnijoje, kai 1995-aisiais serbai išžudė tūkstančius Bosnijos musulmonų.
„Amnestijos įstatymas dar nepriimtas“, – kalbėjo V. Putinas. Dėl to esą sutarta dar 2015-aisiais derybose dėl taikos plano. Susitikime Paryžiuje pirmadienį, be kita ko, buvo patvirtinta, kad rusakalbiams Luhansko ir Donecko regionams ateityje turi būti suteiktas specialusis statusas.
„Mes matėme, kaip prezidentas V. Zelenskis diskutuoja su nacionalistais. Neaišku, kas ten stipresnis“, – sakė V. Putinas. Anot jo, neaišku, kas būtų, jei nacionalistai įžengtų į minėtus regionus.
400 km ilgio sieną su Rusija kontroliuoja separatistai.
Nyderlandų Aukščiausiasis teismas penktadienį nutarė, kad valstybės atsakomybė dėl 1995 metų Srebrenicos žudynių, vykusių Bosnijos karo metu, yra tik labai ribota ir daug mažesnė, nei buvo pripažinta anksčiau.
Žemesnės instancijos teismas 2017 metais nusprendė, kad olandų veiksmai reiškė, jog iš musulmonų buvo „atimta 30 proc. galimybė išvengti smurto ir egzekucijos“, todėl Nyderlandų valstybė turi sumokėti 30 proc. šeimoms priklausančių kompensacijų. Dabar šis procentas buvo sumažintas iki 10 proc., teismas nutarė, kad taikos palaikymo pareigūnai turėjo „tik nedidelį šansą“ užkirsti kelią šimtams musulmonų vyrų žūčių.
Tad teisėjai apkarpė santykį, pagal kurį Nyderlandų atstovai turės prisidėti išmokant kompensaciją 350 žuvusiųjų šeimų – šalis turės 10 proc. prisidėti teikiant išmokas Bosnijos serbų nužudytųjų artimiesiems.
Aukoms atstovauja organizacija „Srebrenicos aukų motinos“, kuri kompensacijos teismuose reikalauja jau daugelį metų.
Bosnijos serbų armija 1995 metais Srebrenicos anklave išžudė 7–8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų. Šios žudynės, kurių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, įvyko Bosnijos serbų pajėgoms išstūmus JT taikdarius iš Srebrenicos. Jos laikomos vienu tamsiausių Bosnijos pilietinio karo epizodų ir kruviniausiomis skerdynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Du tarptautiniai teismai yra pripažinę jas genocidu.
Aukščiausiasis Nyderlandų teismas pripažino, kad olandai taikdariai neteisingai vykdė pabėgėlių evakuaciją. Jie iš savo prieglobsčio išsiuntė 350 vyrų, žinodami, kad jiems gresia mirtinas pavojus. Vis dėlto dabar teisėjai pripažino, kad olandų taikdarių atsakomybė buvo „tik ribota“.
