Senoviška troba. Vytauto Visocko nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti Seimui Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma apriboti galimybę statyti sodybas saugomose teritorijose.
Siūloma neleisti statyti ūkininko sodybas arba pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatus žemės sklype, jei daugiau negu pusė sklypo patenka į šalies saugomas ar Europos bendrijos svarbos buveines.
Seimo nario L. Jonausko teigimu, įstatymo pataisos užkirstų kelią piktnaudžiavimui, kai, prisidengiant ūkininko vardu, apeinant įprastas teritorijų planavimo procedūras, saugomose teritorijose statomi gyvenamieji namai.
Pasak jo, matome daug pavyzdžių, kai saugomose teritorijose įsigijusieji sklypą pasitelkia net „juoduosius archeologus“, kurie ieško niekada čia neegzistavusių sodybų pėdsakų, kad sklypo savininkas turėtų pagrindą ūkininko sodybos priedangoje pasistatyti prabangų namą.
„Tokių „sofos ūkininkų“, kurie naudojasi ūkininko vardu, jiems taikomomis įstatymų išlygomis ir, apeidami įprastas teritorijų planavimo procedūras, statosi prabangias vilas saugomose teritorijoje – vis daugėja. Saugomos teritorijos turi būti saugomos ir statybos ar ūkinė veikla čia negali būti leidžiama“, – sako L. Jonauskas.
Pasak parlamentaro, ūkininko sodybos ir pagalbinių ar kitų pastatų įrengimas, eksploatavimas saugomose teritorijose gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį „Natura 2000“ ir kitoms saugomoms teritorijoms, buveinėms bei jose esančioms saugomoms rūšims.
Pagal siūlomą projektą, „ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai daugiau negu pusė sklypo patenka į šalies saugomas ar Europos bendrijos svarbos teritorijas.“
Stadiono bėgimo takelis. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad artėjančių metų sausio mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybei turėtų būti pristatytas numatomas daugiafunkcio komplekso, kartu su Nacionaliniu stadionu, projektas.
„Daugiafunkcio komplekso projektuotojai yra numatę pirminį projektą Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti sausio mėnesį“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
Konservatorius pažymėjo, kad nepaisant kilusių trukdžių griaunant senąsias stadiono konstrukcijas ir nutraukus jų sprogdinimą, visi darbai vis tiek vyksta pagal planą ir iki statybų pradžios, kuri yra numatyta 2023 m. sausį, griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus įgyvendinti.
„Senųjų konstrukcijų griovimo darbai vyksta nuosekliai. Atsisakius sprogdinimo technologijos, rangovai grįžo prie pamatų demontavimo hidrauliniais kaltais“, – sakė vicemeras.
„Siekiant sumažinti triukšmo lygį ir sukelti kuo mažiau diskomforto aplinkiniams gyventojams, griovimo ir sklypo paruošimo darbus rangovai išdėstys iki statybos darbų pradžios“, – pridūrė jis.
V. Benkunskas aiškino, kad užsitęsę konstrukcijų griovimo darbai neturėjo įtakos ir galutinės koncesijos sąlygoms bei jos nesikeitė. Pasak jo, komplekso statybos, kaip ir yra įsipareigota, bus užbaigtos 2025 m.
„Galutinės koncesijos sąlygos nesikeitė. Koncesininkas yra įsipareigojęs komplekso statybas užbaigti 2025 m. Objekto pridavimas numatytas 2025 m. liepą“, – tvirtino kandidatas į Vilniaus merus.
ELTA primena, kad Vilniuje metų pradžioje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
2021 m. spalio pradžioje projektas dėl naujo komplekso susilaukė palaikymo miesto Taryboje, taip uždegus žalią šviesą koncesijos sutarčiai, Nacionalinio stadiono techniniam projektavimui ir statyboms.
Sutartis iki pateikiant Tarybai buvo kiek pakoreguota, atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas pastabas. Nekeistas pats finansinis veiklos modelis: liko Vilniaus miesto savivaldybės metinio mokėjimo dydis, numatytas galutiniame pasiūlyme, o projekto vertė, įskaitant kapitalo investicijas, finansavimo kaštus, sudaro 146 mln. 185 tūkst. eurų (be PVM). Daugiau nei pusė šios sumos – projekto kapitalo investicijos.
Vyriausybės nutarime numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos maksimalių įsipareigojimų suma – 53,4 mln. eurų (su PVM). Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos.
Nacionalinio stadiono sostinės Šeškinės rajone projektavimas prasidėjo 1985 m., o pačios statybos – 1987 m. Tačiau jau 1993 m. statybos darbai buvo nutraukti. 2008 m. projektui buvo skirta dar 33,6 mln. eurų, tačiau statybos darbai nutrūko ir tą kartą.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės šiuo metu nepradeda naujų projektų ir užbaigia anksčiau pradėtus, sako bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Jeigu pasižiūrėtume į ateitį, perspektyvą, tai nuo naujų projektų visi stengiasi kol kas susilaikyti. Nėra apibrėžtumo. Tą patį darome mes ir daugelis kitų kompanijų: šiuo metu baigiame tuos projektus, kuriuos esame pradėję. Naujų nepradedame“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė A. Avulis.
Jis sakė, kad Vyriausybės patvirtintas 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikos DNR planas galėtų būti paskatinimas ir statybų sektoriui.
„Tai bus paskata statybų sektoriui, nes čia lengviausia pradėti. Nors su pašaipa kai kas žiūri – leisti (lėšas – ELTA) šaligatviams, betonui, iš kitos pusės, tai yra darbo jėga, mokesčiai, ekonomikos dalis“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kol naujasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teikia nurodymus, kur koks medis turi būti nukirstas, o koks paliktas, svarbioms aplinkos politikos sritims trūksta laiko. Viena iš tokių yra statybos, kurios apaugusios biurokratija, kontrolės imitacija ir korupcija.
Dideli pinigai, didelės problemos
„Big boys, big toys“, kaip pasakytų anglai, yra statybos! Statybų sektorius yra viena svarbiausių Lietuvos ekonomikos sričių, kurioje sukasi dideli pinigų srautai, daug suinteresuotų pusių ir silpna valstybės priežiūra. Prieš keletą metų žiniasklaida šiek tiek daugiau kreipė dėmesio į statybų išdavimo dokumentus, vykdymą ir pasimatė, kad kontroliuojančios institucijos perkrautos darbu, įrodinėjimas ir faktų konstatavimas reikalauja daug pastangų, o rezultatai minimalūs. Faktiškai kiekviename objekte galima surasti pažeidimų, o teisės aktų labirintai tokie klaidūs, kad bet kokie atvejai yra traktuojami įvairiai.
Naujosios statybos sostinės pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Ministrai keičiasi, vadovai irgi neužsibūna, o jokių kokybinių pokyčių statybų sektoriuje nematyti. Aplinkos politikos pareigūnai žadėjo suteikti daugiau viešumo statybų leidimų gavimo atvejams ir leisti virtualiai matyti pačias statybas. Visgi daugiau kalbų reikalai nepasistūmėjo. Statybos yra turbūt viena klaidžiausių sričių, kur būtinas politikų ir visuomenės dėmesys. Jeigu yra atsakingų žmonių, kurie matuoja verslo įsikūrimo greitį, investicijų pritraukimą ar kt., tai statybų srityje karaliauja biurokratizmas ir popierizmas. Seniausiai visą procesą būtų galima perkelti į el. erdvę ir apskritai atsisakyti popierių. Visa sistema su matininkais, specialistais, registratoriais ir kontrolieriais turėtų keistis duomenimis ir nebevarginti gyventojų reikalavimais. Viską perkėlus į internetą, pasimatytų, kad geros dalies popierių ir pažymų visai nė nereikia.
Nei prieisi, nei privažiuosi. Slaptai.lt nuotr.
Vos įdėmiau pažvelgus į bet kurią su statybomis susijusią procedūrą, aiškėja, kad tikrovė skiriasi nuo realybės. Jau ne kartą kalbėta, kaip butus pirkę žmonės formaliai apsigyvena „viešbučiuose“ ir „svečių namuose“, įmonės stato daugiabučius samdydamos su verslo liudijimais dirbančias brigadas ir daug kitų atvejų. Ministras tik pasidomėjo ūkininkų ūkių situacija ir paaiškėjo, kad ūkininkų daugiausiai yra Vilniaus regione, nes tai tėra landa pasistatyti namą supaprastinta tvarka.
Kam reikalingos fiktyvos pažymos?
Ne mažiau probleminė statybų dalis yra ir statybų užbaigimas. Norint teisiškai sutvarkyti statybų užbaigimą, valstybė reikalauja daugybės pažymų iš įvairių institucijų, o tai kainuoja. Neretas atvejis, kai faktinis statytojas ir statybų užbaigimo iniciatorius yra visai kitas asmuo. Kotedžai, namai ir butai Lietuvoje parduodami neužbaigti, taigi naujasis pirkėjas turi organizuoti teisinį statybų užbaigimą ir įregistravimą. Tada paaiškėja, kad yra neatitikimų, valstybinė sistema yra sudėtinga, bet veikia didžiulis tarpininkų būrys, kurie, pasak skelbimų, žada išspręsti „bet kokias problemas“. Paskaičius skelbimus, teisinis statybų užbaigimas „sutvarkomas“ už 1–3 tūkst. eurų.
Lietuvos statyba – sunkus darbas. Slaptai.lt nuotr.
Skelbimų autoriai žada, kad energetiniai sertifikatai bus išduoti, nors niekas nieko nematuos, garso kvalifikavimo protokolai „visada“ atitiks normas, ne bėda jei trūksta statybos vadovo ar kitų būtinų parašų ir t.t. Reiškinys jau toks masinis, kad skelbimų autoriai net nesislepia, kad „gamina“ fiktyvias pažymas. Tai kam geriau nuo tokių butaforinių pažymų?
Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija nevaldo situacijos, nes sistema iškreipta. Valstybė reikalauja daugybės pažymų, jas mielai kuria tarpininkai, o už viską moka gyventojai. Gal laikas būtų visą reikalą supaprastinti, atsisakyti perteklinio biurokratizmo ir pasitelkti išmaniąsias sistemas? Ar tokia betvarkė specialiai sukurta korupcijai klestėti? Kol ministras rūpinasi atskirais medžiais, gyventojai vargsta su pažymomis, kurios yra niekinės, nes dažnu atveju yra fiktyvios. Ministre, pasirūpinkit ne tik medžiais, bet ir žmonėmis!
Viešumoje netyla diskusijos, kad nekilnojamo turto plėtotojai nepakankamai atsižvelgia į darnią miestų plėtrą ir gyventojų poreikius. Nors viešai informuojama apie naujas statybas ir jų privalumus, ši informacija ne visada tinkamai pasiekia visuomenę ir ypač – apstatomų mikrorajonų bendruomenes.
Vilniaus Pilaitės mikrorajono Nidos g. 2 namo gyventojai, pasipiktinę vykdomomis ir planuojamomis UAB „Eika“ statybomis Pilaitėje, bei stokodami informacijos apie jas, šiandien ieško būdų, kaip jas sustabdyti ar bent jau koreguoti. Konfliktą sukėlė gyventojų susirūpinimas būsimų statinių tankumu ir nedideliu statomų objektų atstumu nuo čia jau esančių gyvenamųjų namų.
