Pilaitės bendruomenę tikimasi uždegti darnios plėtros vizija


Print

Viešumoje netyla diskusijos, kad nekilnojamo turto plėtotojai nepakankamai atsižvelgia į darnią miestų plėtrą ir gyventojų poreikius. Nors viešai informuojama apie naujas statybas ir jų privalumus, ši informacija ne visada tinkamai pasiekia visuomenę ir ypač – apstatomų mikrorajonų bendruomenes.

Vilniaus Pilaitės mikrorajono Nidos g. 2 namo gyventojai, pasipiktinę vykdomomis ir planuojamomis UAB „Eika“ statybomis Pilaitėje, bei stokodami informacijos apie jas, šiandien ieško būdų, kaip jas sustabdyti ar bent jau koreguoti. Konfliktą sukėlė gyventojų susirūpinimas būsimų statinių tankumu ir nedideliu statomų objektų atstumu nuo čia jau esančių gyvenamųjų namų. 

Tad kokia ateitis laukia Pilaitės mikrorajono?

Pilaitės gyventojai nenori gyventi „skruzdėlyne“

„Kokį Vilnių įsivaizduojate Jūs, jei jis bus užstatytas daugiaaukščiais statiniais tik per „plauką“ atitinkančiais (arba neatitinkančiais) statybos įstatymo, statybos teisinių reglamentų ir kitų dokumentų nuostatų? Įžvelgiame, kad Pilaitės naujajame mikrorajone, kur statomi nauji butai, suformuoti sklypai nelogiškai ir neatsižvelgiant į harmoningos ir darnios visuomenės principus, ką vien liudija faktas, kad vienas šalia kito išdygo trys prekybos centrai, tačiau vaikų darželis taip ir nėra pastatytas“, – rašoma statybų bendrovei skirtame Nidos g. 2 gyventojų kreipimesi dėl informacijos pateikimo apie vykstančias statybas.

Pilaitės mikrorajono gyventojai nuogąstauja, jog juos ištiks tokios pat problemos, su kuriomis po naujų statybų susiduria Pašilaičių ar Fabijoniškių mikrorajono gyventojai – nėra kur pasistatyti automobilių, per spūstis sunku išvažiuoti į darbą, nuolat dygsta prekybos centrai, vietoj to, kad būtų atsižvelgiama į gyventojų socialinius ir kultūrinius poreikius. Pilaitiškiai piktinasi, jog statant negalvojama apie čia jau gyvenančius, kokios infrastruktūros jiems reikia, kad ypač didelis poreikis darželių, taip pat mokyklų, socialinių ir kultūrinių paslaugų ir pan.

Prioritetinis miesto išorinės plėtros rajonas

Pasak Vilniaus miesto vyr. architekto Lino Sinkevičiaus, viena didžiausių Lietuvos, neaplenkiant ir Vilniaus, urbanistikos problemų – mažėjantis piliečių skaičius, didėjanti gyventojų ir urbanistinės plėtros sklaida, nekompleksiška nauja plėtra, rekonstrukcija ar renovacija. „Kalbant apie Pilaitės mikrorajoną, pagal bendrąjį planą tai yra prioritetinis miesto išorinės plėtros rajonas, kuriame numatyta susisiekimo, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtra. Šiaurinė ir vakarinė Pilaitės dalys turi didžiausią plėtros potencialą. Naujai užstatomos teritorijos iš esmės skirsis nuo sovietmečiu pastatytų gyvenamųjų namų kvartalų pietinėje Pilaitės dalyje. Naujai užstatomos teritorijos bus daug įvairesnės užstatomų namų tipais, architektūra, aplinkos įranga“, – teigia L. Sinkevičius. 

Sostinės vyr. architektas sutinka, jog naujai užstatomos teritorijos bus užstatytos daug tankiau, įgyvendinimas tęsis palyginti ilgai ir bus fragmentiškesnis. Pietinės miesto dalies sovietmečiu pastatytų kvartalų privalumai – didelės erdvės ir gerai iš plėtota infrastruktūra, bet būtina šių pastatų ir jų aplinkos kompleksinė renovacija.

Bus vientisa architektūra ir darni plėtra

„Gyvenvietės ar jos dalies kūrimas yra lyg atskiro miestelio formavimas, kuriame svarbu apmąstyti kiekvieną detalę. Darni plėtra daro didelę įtaką būsimų naujakurių gyvenimo kokybei. Svarbu ne tik pastatyti pastatą, bet ir sukurti aplinką, kurioje gyvens žmonės, tad Pilaitės rajone vykdomos statybos – ne išimtis“, – sako Pilaitės mikrorajone statybas vykdančios bendrovės „EIKA“ plėtros projektų vadovė Jolanta Dobradziejienė.

Plėtojant Pilaitės mikrorajono darnios plėtros viziją, vidiniuose namų kiemuose yra įrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, suoleliai, kad tėvai galėtų prisėsti žaidžiant vaikams. Namų kiemuose sodinami ilgamečiai želdiniai bei žemaūgiai medžiai, kurie neužstos pro langus patenkančios šviesos, ir daugelis kitų svarbių aspektų kuo patogesniam bendruomenės gyvenimui. Šiais metais „Eika“ Pilaitėje, greta statomų daugiabučių namų, įrengė ir sporto aikšteles. Vidiniame kieme, šalia smėlio dėžės ir sūpynių, pastatytas stalo teniso stalas, skirtas aktyvaus poilsio mėgėjams.

Taip pat gyvenvietėje buvo atsisakyta didelių automobilių stovėjimo aikštelių plotų, vietoj jų pastatyta penkių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, atskirianti gyvenvietę nuo gatvės ir mažinanti triukšmą, sklindantį iš judraus Pilaitės prospekto, bei formuojanti jaukią ir saugią gyvenvietę viduje. Jau kitais metais „Eika“ planuoja Pilaitėje įrengti ir naują krepšinio aikštelę.  

„Pilaitės gyvenvietė išsiskiria nuoseklia bei vientisa namų architektūra, šalia namų suformuotos žalios ir saugios zonos. Siekiame čia sukurti ne tik darnią aplinką, bet ir darnią bendruomenę, įtraukiant visus gyventojus – nuo mažiausių iki vyriausių“, – pastebi J.Dobradziejienė. Iki 2015-ųjų „Eika“ planuoja pastatyti Pilaitėje dar apie 250 naujų butų.

Pažangiausi darnios miestų plėtros projektai apdovanojami

„Džiugu, jog Lietuvoje pamažu didėja supratimas, kas yra darni miestų, mikrorajonų ar kvartalų plėtra. Vis dėlto, darnios miestų plėtros indikatorių laikomasi dar nepakankamai nuosekliai, o tokie principai taikomi tik pavieniams objektams. Apskritai, urbanistinis rytdienos paveikslas, laikantis žaliosios statybos principų ir standartų, kurie numatyti ES direktyvose, Lietuvoje yra dar pakankamai blankus. Būtent todėl, siekdami dalyvauti projektavimo, konsultavimo ir vertinimo procesuose bei parodyti žaliųjų statybų pridėtinę naudą, jau antrus metus organizuojame konkursą „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas“, – sako projekto „Ateities miestai“ vadovė Rita Glazer.

Anot jos, šis konkursas skirtas pažangiausiems ekologiško būsto ir darnios miestų plėtros kriterijus atitinkantiems projektams, kurie vertinami pagal visame pasaulyje naudojamus pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo standartus, apimančius projekto vadybą, sveikumą, gyvenimo kokybę, energinį efektyvumą, vandentvarką, architektūrą, statybos medžiagas, inžinerinį aprūpinimą, atliekas, taršą, ekologiją, urbanistiką, žemės naudojimą, ekonomiką, socialinę atsakomybę, informacijos sklaidą, komunikaciją su bendruomenėmis, viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPP), teritorinių bendruomenių įtraukimą, kraštovaizdį bei susisiekimą.

Darnios miestų plėtros principai apima pastatų vientisumą, bendrą architektūrą, išplėtotą infrastruktūrą: susisiekimo kelius ir takelius, viešojo transporto sistemą, automobilių stovėjimo vietas ir pakankamą jų skaičių, vaikų žaidimo aikšteles, tam tikrai teritorijai numatomas žaliąsias zonas, mokyklas, darželius, prekybos centrus, poliklinikas, paslaugų sektorius ir visą kitą infrastruktūrą, kuri sudaro palankias ir patogias sąlygas mikrorajono gyventojams.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Vilniaus Pilaitės mikrorajonas.

Informacijos šaltinis – Ad Verum

2014.01.02; 05:15


Prisijunkite prie diskusijos