Baltijos jūroje – stipri audra. Juozo Baltiejaus (ELTA) nuotr.
Ryga, sausio 17 d. (ELTA). Pirmadienį Latvijoje per audrą žuvo pagyvenusi moteris. Tai pranešė šalies Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT). Dėl blogo oro Latvijoje apie 15 tūkst. namų ūkių tebėra be elektros.
Kaip informuoja Latvijos žiniasklaida, remdamasi GMPT, stichijos auka Jūrmaloje tapo 1949 metais gimusi moteris – ant jos užkrito stipraus vėjo nulaužta medžio šaka.
Pasak bendrovės „Sadales tikls“ atstovų, dėl stipraus vėjo sutriko elektros tiekimas maždaug 20 tūkst. klientų visoje šalyje. Iki šiol jis dar neatnaujintas apie 15 tūkst. namų ūkių. Dėl stichijos šėlsmo Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo apie 200 iškvietimų, daugiausia – iš Jūrmalos ir Rygos. Gyventojai dažniausiai skundėsi dėl medžių, vėtros nuverstų ant kelių, šaligatvių ir automobilių, taip pat dėl nuplėštų stogų. Rygoje uraganinis vėjas nuplėšė dalį Duomo katedros stogo, išvartė daug medžių parkuose.
Blogi orai sutrikdė ir Rygos tarptautinio oro uosto darbą – keli skrydžiai vėluoja, o dar keli reisai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Sinoptikų duomenimis, Rygoje vidurdienį vėjo greitis siekė 28-30 m/s – tokios smarkios audros Latvijos sostinėje nebuvo nuo 2005 metų sausio.
Individualių namų savininkams skiriama parama nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinių, įsirengimui.
Balandžio 18 dieną energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriame numatyta, kad paramą galės gauti elektrą savo poreikiams iš saulės šviesos gaminti planuojantys individualių namų savininkai. Parama galės pasinaudoti individualių, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų arba sodo namų savininkai, įsirengiantys iki 10 kW galios saulės elektrines, kuriomis gaminama elektros energija bus naudojama namų ūkio poreikiams.
Fotoelektra yra elektros energija, gaunama tiesiogiai iš šviesos energijos, naudojant fotoelektrinius modulius. Saulės energijos panaudojimas Lietuvoje darosi vis populiaresnis, o Europoje kas antras namas panaudoja alternatyvius energijos šaltinius. Tai pažangi investicija, kuri senkant žaliavų ištekliams ir didėjant išmetamų teršalų kiekiams, yra vertinama ir ekologiniu požiūriu.
Vokietijos čerpių gamintojas „Nelskamp“ gamina saulės jėgaines (fotoelektros sistemas) ir hibridinių modulių saulės šildymo sistemas. Visi Nelskamp stogai su saulės jėgainėmis pasižymi efektyvumu ir estetika: „Solar Power Pack“ šildymo sistema, skirta karšto vandens paruošimui, „MS 5 PV“ – elegantiška stogo saulės jėgainė, „2 Power” ir „MS 5 2 Power” generuoja elektros energiją ir šilumą iš vieno modulio, „G 10 PV“ yra nepastebimai integruota į čerpių stogą.
Sistemos dydis priklauso nuo namų ūkyje gyvenančių žmonių skaičiaus ir tinkamo stogo ploto. Minėtos stogų sistemos jau daug metų sėkmingai naudojamos Vokietijoje. Priimtas paramos įstatymas padės Lietuvos namų ūkiams modernėti, pasinaudojant vokiška patirtimi ir kokybe.
Pastebėta, kad Lietuvoje skylinėja ir byra keraminės stogų čerpes. Ar taip yra tik Lietuvoje? Ar kitose Europos šalyse čerpės neskylinėja? Kaip teisingai pasirinkti stogo čerpes, kad jos labiausiai tiktų lietuviškiems orams?
Stogų dangos keraminės čerpės – tai visiškai natūralus, ekologiškai švarus produktas. Keraminių čerpių gamyba paprasta ir žinoma seniai: čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, po to degamos krosnyje aukštoje temperatūroje, kur įgyja svarbiausias vertingąsias savo savybes.
Tačiau vienų gamintojų čerpės suskilinėja po 5–15 metų, kitų – laikosi nepakitę 50 ir daugiau metų, todėl labai svarbu pasirinkti aukščiausios kokybės čerpes, kurios pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu, kurių paslaptis glūdi molyje, iš kurio čerpės pagamintos, ir modernioje gamybos technologijoje.
Nors keraminės čerpės lėtai reaguoja į temperatūros svyravimus (įkaista dieną ir atvėsta naktį per kelias valandas), didžiausia problema Lietuvoje yra dažna temperatūrų kaita: būna sezonų, kai oro temperatūra svyruoja nuo – 5 °C iki + 5 °C ne kartą per žiemos sezoną. Standartas keraminėms čerpėms EN1304 reikalauja, kad čerpės atlaikytų ne mažiau kaip 150 šilumos / šalčio ciklų. Hidrometeorologijos centro duomenis, šilumos / šalčio ciklų skaičius per metus gali siekti ir apie 200 kartų. Kaip tik šie ciklai ir tampa pagrindine čerpinės stogo dangos įrimo priežastimi. Įsivaizduokime, kad dalis stogo apsnigta, o dalį šildo saulė, akivaizdu, kad medžiagoje tai didelio vidinio įtempimo zona. Ilgainiui tokie procesai tiesiog ardo čerpes.
Žinoma, kuo čerpė daugiau įgeria vandens, tuo didesnė įrimo rizika. Apie tai pardavėjai dažnai nutyli, neretai sako, kad tai nereikšmingas rodiklis. Žinotina, kad čerpės, kurios įgeria daugiau kaip 8 % vandens, yra laidžios vandeniui. Tokių čerpių glazūra trūkinėja prarasdama savo estetiką ir funkciją.
„Dabar, kai didelę dalį stogo kainos sudaro montavimo darbų kaina, kai įvairių gamintojų čerpinių stogų dangų kaina svyruoja apie 15–20 eurų už kvadratinį metrą, apsimoka rinktis ilgaamžiškesnes čerpes“, – teigė UAB „Progressus Group” konsultantas Nerijus Baltrukonis. „Kokios čerpės geriausios? Daug metų parduodu čerpes. Populiariausi tarp pirkėjų yra Vokietijos gamintojo NELSKAMP NIBRA čerpių stogai. Jie tampa dar populiaresni, kai žmonės atkreipia dėmesį į funkcines savybes, o ne į spalvą, vaizdą ar kitus, dažnai mažiau vertingus, dalykus. Statydamiesi namus ir imdami paskolas 30-iai metų žmonės nori, kad ir jų namų stogai būtų ilgaamžiai.“
Moderniausios gamybos, kokybiškos ir tinkančios lietuviškam klimatui vokiškos NELSKAMP čerpės NIBRA turi gamintojo sertifikatą, kuris visiškai atitinka Europos statybos reglamentų reikalavimus. Sumontuotam stogui teikiama garantija, kurioje nurodoma, kada, kokios ir kur NELSKAMP NIBRA čerpės sumontuotos, kas jas montavo. Ši garantija pravers, kai pirkėjas sumanys pakeisti ar įsigyti būstą. Garantija – tai pastato stogo ilgalaikės vertės patvirtinimas.
Stogas – vienas iš dviejų svarbiausių (kitas pamatai) bet kurio namo konstrukcinių elementų, tai namo apsauga nuo šalčio, triukšmo, šėlstančių stichijų, o kartu tai detalė, kuri suteikia namo išvaizdai jaukios šilumos ir natūralumo.
