sukčiai

Aktualijos

SEB bankas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, atsiųsdami SMS žinutę, kurioje į gavėją kreipiasi tikru vardu ir/ arba pavarde. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius, kritiškai vertinti žinučių turinį ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.
 
„Sukčiavimas SMS žinutėmis vis dar išlieka tarp dažniausių sukčiavimo būdų, kai iš gyventojų išviliojamos lėšos, o finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir imasi naujų gudrybių, kad apgautų gyventojus. Pastarosiomis dienomis sulaukėme klientų skambučių apie gautas apgaulingas SMS žinutes, kuriose sukčiai į klientą kreipiasi tikru vardu ar pavarde“, – pažymi SEB Baltijos šalių Privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius
 
Anot L. Januševičiaus, tai, kad žinutėje nurodytas asmens vardas ir/ar pavardė, yra nauja sukčių taktika siųsti kuo labiau suasmenintas SMS žinutes, tokiu būdu siekiama asmenį priversti paspausti atsiųstą nuorodą ir atskleisti savo prisijungimo prie interneto banko kodus.
 
„Įtariame, kad sukčiai asmens vardą ir/ar pavardę ir kontaktinius duomenis gali gauti iš įvairiose interneto svetainėse pasisavintos, programišių nutekintos informacijos. Apie tokius atvejus viešojoje erdvėje girdime vis dažniau. Taip pat – iš socialinių tinklų paskyrų“, – pabrėžia L. Januševičius.
 
Banko atstovo teigimu, gavus tokią žinutę ir visgi paspaudus nuorodą, kuri dažniausiai veda į netikrą banko interneto puslapį, svarbu neįvesti jokių asmeninių duomenų – interneto banko atpažinimo kodo, asmens kodo, mokėjimo kortelės duomenų ir savo mobiliajame telefone neatlikti jokių veiksmų, t.y. nevesti programėlės „Smart-ID“ PIN1 ar PIN2 kodų arba mobiliojo parašo kodų. Tik tuo atveju, jei asmuo įveda tokius ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas. Neįvedus asmeninių duomenų sukčiai negali atlikti jokių operacijų asmens (banko kliento) vardu.
 
Bankas taip pat primena, kad tokia sukčių žinutė gali atsirasti ir ankstesnio susirašinėjimo su banku lange, todėl gali pasirodyti ypač įtikinanti.
 
„Išmanieji telefonai išmanūs tiek, kad SMS žinutes grupuoja pagal tai, ką nurodo siuntėjas. Internete pilna tinklapių, kurie teikia tokią paslaugą – galima nusiųsti žinutę nurodant „mama“, ir gavėjo telefone tokia žinutė atsiras prie ankstesnių tikrosios mamos žinučių. Draugams gal ir galima iškrėsti tokį pokštą, tačiau tokia technologija, deja, naudojama ne tik smagiems pokštams, bet ir nusikalstamoms schemoms“, – pasakoja SEB banko atstovas. 
 
Be to, svarbu atsiminti, kad bankas nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis ir niekada nereikėtų vesti savo prisijungimo prie interneto banko duomenų į SMS žinute gautą nuorodą, pabrėžiama SEB banko pranešime.
 
SEB bankas nuolat imasi įvairių priemonių, siekdamas mažinti sukčiavimo mastą. Pirmiausia tai gyventojų švietimas ir informavimas sukčiavimo prevencijos klausimais. Taip pat bankas nuolat tobulina savo stebėsenos įrankius, kad galėtų aptikti klientui nebūdingas operacijas, nuolat inicijuoja suklastotų interneto puslapių ir sąskaitų, kurias naudoja sukčiai, blokavimą, vysto technologinius sprendimus, bendradarbiauja su kitų infrastruktūrų tiekėjais, kurdamas sprendimus, kurie prisidėtų ribojant finansinį sukčiavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.06; 08:06
Aktualijos

Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienio rytą patikli panevėžietė neteko nemažos dalies savo santaupų. 1962 metais gimusi moteris gavo pranešimą su nuoroda, kurią atidarius suvedė savo bankininkystės duomenis. Sukčiai praturtėjo 3314 eurų.
 
Ketvirtadienį Marijampolės apskr. VPK gautas pranešimas, kad birželio 16 d. Marijampolės sav., Liudvinave, moteris į mobiliojo ryšio telefoną iš tariamo banko gavo SMS žinutę su nuoroda, kurią paspaudus ir suvedus el. bankininkystės prisijungimo apsaugos kodus, nuo moters banko sąskaitos buvo nuskaityta 933 eurų.
 
Ketvirtadienį Vilniaus apskr. VPK gautas moters (gim. 1982 m.) pareiškimas, kad birželio 20 d., apie 19 val., Vilniuje, Talino g., paspaudus iš neva pirkėjo el. paštu gautą aktyvią nuorodą, iš jos banko sąskaitos pasisavinta 3 000 eurų.
 
Ketvirtadienį Vilniaus apskr. VPK gautas vyro (gim. 1986 m.) pareiškimas, kad tą pačią deną paspaudus neva iš pirkėjo per „Viber“ programėlę gautą aktyvią nuorodą, iš jo banko sąskaitos pasisavinta apie 460 eurų.
 
Pradėti ikiteisminiai tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.25; 07:13
Aktualijos

Swedbank. Slaptai.lt nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.
 
„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − perspėja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
 
Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų, pabrėžiama „Swedbank“ pranešime.
 
„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant ar šokiruojant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva patiriamus nesklandumus dėl banko sąskaitos ar interneto banko paskyros. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
 
Kaip pabrėžia Ž. Augonė, nuorodos, į kurias pranešimuose nukreipia sukčiai (pavyzdžiui, swedalertinfo.com, swedbank.lt.anyha.info) neturi nieko bendro su „Swedbank“ veikla.
 
Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai, pasak banko specialistų, reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
 
Bankas neprašo suteikti asmeninių duomenų
 
Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti gyventojai – bankas niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Bankai niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.
 
Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti savo tapatybę – kai į banką kreipiatės patys ir būtina patvirtinti, kad jūs tikrai esate jūs.
 
Bankas nesiunčia aktyvių nuorodų
 
Bankas klientams niekada nesiunčia SMS pranešimų su aktyviomis nuorodomis.
 
Net jei nuorodoje minimas banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, neapsigaukite – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta išgauti asmeninius duomenis arba paskatinti patvirtinti fiktyvius mokėjimo pavedimus.
 
Išlikite kritiški iš artimųjų gaunamai informacijai
 
Sukčių pranešimai jus gali pasiekti ir netiesiogiai – jais gali pasidalinti jūsų šeimos nariai, artimieji, draugai, kolegos. Artimos aplinkos žmonių patikinimas, kad būtina atlikti pranešime nurodomus veiksmus, neturėtų sumažinti jūsų budrumo − tai toks pat sukčių bandymas išgauti jūsų asmeninę informaciją ar pinigus, perspėja bankas.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.05.11; 00:01
Aktualijos

Swedbank. Slaptai.lt nuotr.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.
 
„Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu. Šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kuomet skambinantys asmenys prisistato banko darbuotojais ir informuoja apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje, bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos ar neva užpildytą paskolos paraišką“, − sako „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.
 
Pasak jos, išskirtinis pastarojo meto telefoninių sukčių bruožas – jie dažniausiai į gyventojus iš karto kreipiasi ir bendrauja tik rusų kalba, nes absoliučia dauguma atvejų skambinama ne iš Lietuvos, tam pasitelkiamos įvairios nuotolinio bendravimo programėlės, pavyzdžiui, „Viber“.
 
„Sukčiai į gyventojus dažnai kreipiasi vardu, pasako daugiau asmeninių detalių, o pokalbio metu sumaniai išgavę kitą informaciją, sukčiai sudaro įspūdį, kad asmens duomenis gavo iš banko. Tačiau pokalbiui sukčiai būna pasiruošę iš anksto, o duomenis susirenka iš kitų šaltinių, įskaitant pačių gyventojų socialinių tinklų paskyras“, − teigia saugumo ekspertė.
 
Kaip nurodoma banko pranešime, pastebima tendencija, kad dėl sukčių nuostolių patyrusių gyventojų geografija apima tokius miestus kaip Klaipėda, Vilnius, Visaginas, kuriuose gyvena nemaža dalis rusakalbių gyventojų.
 
„Paskambinus telefonu pirminis sukčių tikslas yra sukelti įtarimus, neva iškilo reali grėsmė prarasti pinigus arba susilaukti teisėtvarkos pareigūnų dėmesio dėl sąskaitoje atliekamų neteisėtų veiksmų. Jei gyventojai tuo patiki, sukčiai žengia antrą žingsnį – prisistatydami banko saugumo ekspertais jie pažada pagalbą ir siūlosi išspręsti kilusias problemas“, − banko pranešime cituojama Ž. Augonė.
 
Kaip pabrėžia saugumo ekspertė, tam sukčiai prašo suteikti savo asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės ir/ar kortelių duomenis bei kliento autentifikacijai ar mokėjimo atšaukimui prašo patvirtinimo suvedant Smart-ID, mobiliojo parašo ar PIN generatoriaus kodus.
 
„Asmeninių duomenų atskleidimas yra kritinis momentas, nes tai atlikus iškyla reali grėsmė prarasti savo lėšas ir patirti finansinių nuostolių. Todėl gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų“, − perspėja „Swedbank“ atstovė.
 
Ž. Augonė primena pagrindinį sukčių atpažinimo būdą − banko darbuotojai niekuomet patys neskambina gyventojams prašydami atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos. Svarbu žinoti, kad bankui nereikia klientų sutikimo tam, kad būtų atšaukta ar sustabdyta mokėjimo operacija.
 
„Saugokite savo prisijungimo priemones: kodus įsiminkite, o ne užsirašykite, niekam jų neatskleiskite, apsaugokite savo išmaniuosius įrenginius ekrano užraktu ir niekuomet neskubėkite suvesti turimos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų bei perskaitykite įdėmiai, kam duodate sutikimą. Jei praradote prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjote įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui“, − pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.23; 03:00
Aktualijos

Vilniuje sukčių aukomis penktadienį tapę vilniečiai neteko sąskaitose pinigų.
 
Apie 10 val. Vilniuje moteriai, gimusiai 1997 m., paskambino nepažįstamas asmuo ir įtikino ją esąs banko darbuotojas. Jis apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš banko sąskaitos pasisavino 570 eurų.
 
Truputį vėliau, apie 10.56 val., nepažįstamo asmens skambučio sulaukė 1999 m. gimusi moteris. Ji irgi patikėjo, kad jai skambina banko darbuotojas, ir atskleidė elektroninės bankininkystės duomenis. Iš moters sąskaitos pasisavinta 3 901,10 euro.
 
Sukčių apgaulės auka tapo ir 1961 m. gimęs vilnietis. Penktadienį apie vidurdienį paskambinęs nepažįstamas asmuo jį irgi įtikino esąs banko darbuotojas ir apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis. Iš vyro banko sąskaitos apgaule pasisavinta 2 080,65 euro.
 
Vilniaus apskrities policija praneša, kad visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.26; 10:00
Aktualijos

„Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują telefoninių sukčių ataką. Pastarosiomis dienomis šalies gyventojai sulaukia sukčių skambučių, kai skambinantys asmenys prisistato „Swedbank“ darbuotojais ir teiraujasi, ar jų vardu buvo pildyta paskolos paraiška, taip pat praneša apie bandymą atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos.
 
Taip gyventojams stengiamasi sukelti įtarimų, jog neva buvo nutekinti jų asmeniniai duomenys, jų vardu buvo pateikta paraiška paskolai gauti arba neva buvo fiksuotas bandymas atlikti neteisėtą pavedimą. Sukčiai į gyventojus kreipiasi ir bendrauja daugiausiai rusų kalba.
 
Tai yra klasikinis telefoninio sukčiavimo atvejis, kai gyventojams pristatoma išgalvota istorija, siekiant juos įbauginti ir čia pat siūlant pagalbą – prašoma kliento identifikuoti save, atskleisti asmeninę informaciją, padiktuoti prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis.
 
Galutinis sukčių tikslas – suklaidintą asmenį priversti patvirtinti vieną ar daugiau mokėjimų ir taip išvilioti pinigų.
 
„Swedbank“ saugumo specialistai primena, kad banko darbuotojai niekuomet neskambina gyventojams ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos.
 
Gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų. Jeigu pokalbis sukėlė įtarimų, būtina nedelsiant nutraukti pokalbį ir susisiekti su banku.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 14:44
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Leidyklas „Briedis“ pristato knygą „Operacija „Šedevras“

Garsiausio pasaulyje meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano karjera, švelniai tariant, labai neįprasta. R. Wittmanas su bendraautoriumi Johnu Shiffmanu kaip įmanydami stengėsi kuo tiksliau rekonstruoti visus įvykius. Peržvelgė oficialias ataskaitas, meno nusikaltimų knygas, meno istorijos veikalus, asmeninius užrašus, vaizdo įrašus, nuotraukas ir kvitus, taip pat įvairius oficialius ir neoficialius dokumentus bei išrašus. Vėl ir vėl lankėsi nusikaltimų vietose ir muziejuose tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje. Siekdami atkurti per pasalas vykusius dialogus, peržiūrinėjo sekimo vaizdo ir garso medžiagą ir išrašus.

R. Wittmanas, dažniausiai neginkluotas, dalyvavo daugybėje slaptųjų operacijų, gaudė meno kūrinių vagis, sukčius ir juodosios rinkos prekeivius visame pasaulyje. Jis žavi istorijomis, susijusiomis su neįkainojamo meno ir senienų – Rockwello ir Rembrandto, Monet ir Picasso paveikslų, auksinių senovės Peru kario šarvų, Rodeno skulptūros, įkvėpusios impresionistų judėjimą, galvos apdangalo, kurį Geronimas vilkėjo savo paskutiniame „Pow-Wow“, retos Pilietinio karo kovinės vėliavos, kurią mūšyje nešė kariai, – atgavimu. Sugauti meno vagys ir aferistai – turtingi ir vargšai, protingi ir kvailiai, organizuoti nusikaltėliai ir beviltiški vienišiai. Kontrabandininkas, atnešęs jam pagrobtą VI a. lobį, pasirodė esąs aukšto rango diplomatas. Vertintojas, pavogęs nesuskaičiuojamą daugybę relikvijų iš karo didvyrių palikuonių, buvo aristokratiškai atrodęs sukčius. 

FTB apskaičiavo, kad per šias rizikingas operacijas buvo susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių. R. Wittmanas teigia, jog statistika jam nerūpi. Kas vertingiau – Rembrandto autoportretas ar karius į mūšį vedusi Amerikos vėliava? Jie abu – neįkainojami.

APIE AUTORIUS

Robertas K. Wittmanas dvidešimt metų dirbo FTB specialiuoju agentu. Jis padėjo sukurti Meno nusikaltimų tyrimo grupę, buvo vyresnysis tyrėjas. Atstovavo Jungtinėms Valstijoms visame pasaulyje: vykdė tyrimus, konsultavo užsienio šalių policiją ir muziejus įvairiais meno nusikaltimų tyrimo, paveikslų paieškų ir saugumo klausimais.

Johnas Shiffmanas yra „The Philadelphia Inquirer“ reporteris. Buvęs teisininkas ir Baltųjų rūmų bendradarbių programos direktoriaus pavaduotojas yra pelnęs ne vieną apdovanojimą kaip žurnalistas, o 2009 metais buvo Pulitzerio premijos finalininkas.

2021.01.21; 18:00

Atsargiai

Berlyno policija. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos pareigūnai sulaikė Berlyne du sukčius, kurie, dėdamiesi policininkais, mėgino bausti praeivius, neva nesilaiančius karantino reikalavimų. Tai šeštadienį pranešė VFR sostinės policija.
 
Piktadariai Mauerio parke priėjo prie dviejų jaunuolių ir prisistatė esą pareigūnai, kontroliuojantys, kaip gyventojai laikosi karantino. Sukčiai pareikalavo sumokėti 1 tūkst. eurų baudą ir dar apieškojo vieną iš praeivių. Jaunuoliams kilo įtarimas, ir jie iškvietė policiją, kuriai netrukus pavyko sulaikyti tariamus „tvarkos saugotojus“.
 
Vokietijoje karantinas galioja nuo lapkričio 2 d., iš pradžių planuota, kad jis truks iki gruodžio, bet infekcijos plitimo dinamika nesumažėjo iki norimo lygio. Barai ir restoranai šalyje uždaryti, patiekalus ir gėrimus leidžiama tik išsinešti. Nedirba sporto klubai, tatuiruočių salonai, baseinai, grožio ir masažo salonai, teatrai, kino teatrai, koncertų salės.
 
Trečiadienį VFR valdžia susitarė pratęsti dalinio karantino režimą iki gruodžio 20 d. Vokietijoje leidžiami privatūs susitikimai – ne daugiau kaip penki žmonės iš dviejų namų ūkių. Valdžia sugriežtino parduotuvių lankymo taisykles – vienam pirkėjui turi tekti ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų ploto. Regionuose, kur epidemiologinė situacija ypač įtempta, moksleiviai nuo aštuntos klasės mokysis keliomis pamainomis.
 
Federalinio kanclerio žinybos vadovas Helgė Braunas ketvirtadienį televizijos kanalui RTL pareiškė, kad Vokietijoje įvestos karantino priemonės tikriausiai galios iki ateinančių metų kovo. Pasak jo, pavasarį daugiau žmonių turės galimybę pasiskiepyti nuo koronaviruso. Bet H. Braunas neatmetė, kad tam tikrų apribojimų išliks ir kovo mėnesį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.29; 00:30
Atsargiai

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Tilvikienė baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Dar vienas toks ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu taip pat turėtų pasiekti teismą. Abu juos sieja ta pati budri klaipėdietė, kuri sulaukusi telefoninių sukčių skambučio, užuot atidavusi santaupas, iškvietė policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskutinę praėjusių metų vasaros dieną, pakėlusi laidinio telefono ragelį, klaipėdietė išgirdo vyrišką balsą, teigiantį, kad jos namuose gali būti padirbtų pinigų, tad į svečius atvyks ekspertas, kuris juos patikrins, o radęs netikrų – pakeis į tikrus. Moteris pokalbį, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, palaikė apie pusantros valandos. Vyriškas balsas vis klausinėjo, kiek pinigų ji turinti, kokiomis kupiūromis. Supratusi, kad skambina sukčius, moteris apie tai pranešė savo dukrai, kuri ir paskambino policijos pareigūnams. Šie atvykę luktelėjo pinigų tikrintoju apsimetusio, anksčiau 6 kartus teisto, Kretingos rajono gyventojo ir sulaikė vyrą.

41-erių kaltinamajam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą, 5 tūkstančius eurų siekiantį, turtą. Vyras dėl šios nusikalstamos veikos, kaltu prisipažįsta.

Įdomu tai, kad kitą dieną moteris ir vėl sulaukė sukčių skambučio. Tądien ji vėl išgirdo tokią pat istoriją. Telefoninis sukčius moteriai ir vėl pasakojo, kad į svečius užsuks ekspertas ir patikrins ar tarp jos pinigų nėra padirbtų banknotų. Klaipėdietė policiją informavo dar kartą. Pareigūnai, atvykę į moters namus, sulaikė dar vieną įtariamąjį. Šiame ikiteisminiame tyrime, kuris vis dar atliekamas, įtarimai pareikšti trims asmenims. Jie įtariami pasikėsinimu apgaule užvaldyti svetimą turtą bei galėję apgaule užvaldyti 10-čiai nukentėjusiųjų priklausantį turtą. Tikimasi artimiausiu metu bylą taip pat perduoti teismui.

Pinigų tikrintojo byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus pasiekė penktadienį, balandžio 20 d.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė (Klaipėda)

2018.04.25; 05:30

Trumposios naujienos

Atkreipiame dėmesį į vakar įvykusį sukčiavimo atvejį Vilniaus miesto savivaldybėje, kai asmuo, prisistatęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnu, neteisėtai pasisavino Savivaldybei priklausantį automobilį. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą ir įtariamąjį sulaikė.

Atsakingai pareiškiame, kad STT pareigūnai nėra niekaip susiję su Savivaldybėje įvykusiu įvykiu. Norime paraginti visuomenę būti budriems ir nepasiduoti tokio pobūdžio sukčiavimams.

Išskirtiniais atvejais, vadovaudamiesi teisės aktais, siekdami užkardyti nusikalstamą veiklą ar iškilus pavojui žmogaus gyvybei ar sveikatai, pareigūnai gali pasinaudoti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiu turtu, tačiau tokie atvejai yra labai reti.

Prisistatydami STT pareigūnai parodo pareigūno ženklą. Kiekvienas ženklas turi pareigūną identifikuojantį numerį.

Jei kyla klausimų, visada galite paskambinti STT karštąja linija 8 5 266 333, pateikti informaciją ir ją pasitikrinti.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.09.15; 16:21

Aktualijos

Nuosprendį išgirdo du jauni pasvaliečiai, socialiniuose tinkluose skelbę, kad už atlygį gali padėti gauti vairuotojo pažymėjimus, o jų pažadais patikėjusius žmones palikę ir be pinigų, ir be taip trokštamo dokumento. Pasvalio rajono apylinkės teismas abu juos pripažino kaltais dėl sukčiavimo ir skyrė po 90 parų arešto.

Pasvalyje gyvenantys bendraamžiai bičiuliai, anksčiau teisti 22 metų S. Ž. ir J. P. teisiamųjų suole atsidūrė dėl noro prasimanyti pinigų sukčiaujant. 2014 metų pabaigoje jie sugalvojo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbti skelbimą, kad už atlygį gali gauti originalius, „įtrauktus į duomenų bazes“ vairuotojo pažymėjimus. 

Continue reading „Pasvaliečių sukčių masalas – vairuotojo pažymėjimai” →