Vargu ar žinomas architektas Lorencas Džardinis, pagal kurio projektą pastatyti Burbonų rūmai, kuriuose dabar posėdžiauja Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, galėjo numatyti, kad ateis tokia diena, kai Paryžiaus širdyje, būtent šituose rūmuose, Prancūzijos parlamentarai ramiai stebės, kaip mušama mergina.

To žvėriško jos užpuolimo priežastis ta, kad ji azerbaidžianietė ir išdrįso išrėkti visą tiesą apie armėnus ir Chodžali genocidą.

2013 metų vasario 26 dieną Azerbaidžano namų Paryžiuje vadovė Mirvari Fatalijeva ir studentas Viusalas Huseinovas buvo žiauriai sumušti per armėnų bendruomenės atstovų surengtą Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje renginį „25 metai po Sumgaito įvykių: Kalnų Karabacho tautos dabartinė situacija ir ateities perspektyvos“.

Continue reading „Mirvari Fatalijeva: „Būtent deputatas Rošbluanas įžeidinėjo mane“”

KRUVINOJO SAUSIO GEOPOLITINIS ASPEKTAS

Nagrinėjant sausio 20-osios įvykių ištakas, negalima neatsižvelgti ir į Vakarų valstybių poziciją, kurią jie demonstravo visuomeninių politinių procesų Azerbaidžane atžvilgiu. Reikia pripažinti – ji buvo ne Azerbaidžano naudai. Didžiulį neigiamą vaidmenį, formuojant Vakaruose iškreiptą įvykių Azerbaidžane vaizdą, suvaidino SSRS „centrinė“ spauda.

Pataikaudama Armėnų apaštališkąjai bažnyčiai ir „Dašnakcutiuno“ partijai, SSKP CK vadovaujama sovietinė spauda atvirai vykdė visuomenės indoktrinavimą, pateikdama armėnų separatizmą kaip neišvengiamą protesto aktą prieš Azerbaidžano vadovybės sovietiniais metais tariamai vykdytą jų priespaudą, žeminimą ir diskriminavimą.

Continue reading „Azerbaidžaniečių genocido realijos (antroji dalis)”