Susisiekimo ministras

Aktualijos

Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – ketvirtadienį, pakrantėje prie Jonavos, įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią.
 
Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse. Tiltas per Nerį itin svarbus tiesiant geležinkelio liniją Latvijos link, planuojama, kad jo statyba truks 2,5 metų, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
 
Netoli Jonavos surengtame renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, susisiekimo ministras Marius Skuodis, „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Agnis Driksna, kiti projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančių institucijų bei organizacijų atstovai, partneriai bei svečiai.
 
„Šiandien simboliškai skelbiame išskirtinio objekto „Rail Baltica“ geležinkelio ruože nuo Kauno Latvijos sienos link statybų pradžią. Mūsų uždavinys – iki 2024 m. pabaigos nutiesti pagrindinę „Rail Baltica“ liniją nuo Kauno iki Panevėžio, o iki 2026 m. – iki pat Latvijos sienos – pereina į konkrečių statybos darbų etapą. Šiandienos geopolitiniame kontekste Lietuvos ir visų Baltijos šalių geležinkelio tinklo integracija su Vakarų susisiekimo tinklu yra ypatingos svarbos strateginis prioritetas, kurį privalome įgyvendinti kuo skubiau“, – oficialiame tilto per Nerį statybų pradžios renginyje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
Už „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendinimą atsakingos bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius K. Sankovski pažymėjo, kad geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos – vienas didžiausių techninių ir inžinerinių iššūkių įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą. Net 1,51 km tiltas drieksis apie 40 metrų aukštyje virš Neries bei upės slėnio. Per beveik 14 metrų pločio tiltą bus nutiestas europinio standarto vėžės geležinkelio dvikelis.  
 
„Visas „Rail Baltica“ ruožas tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos yra nemenkas iššūkis, nes tai pirmasis visiškai naujas geležinkelio ruožas, statomas Nepriklausomoje Lietuvoje. Geležinkelio tiltas per Nerį sudėtingiausia, bet strategiškai itin svarbi infrastruktūra tiesiant geležinkelį tarp Kauno ir Rygos“, – sakė K. Sankovski.
 
Statant tiltą – ypatingas dėmesys aplinkosaugai
 
Tilto statybos rangovo konkursą laimėjusi Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra. Bus rekonstruojama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias bei įrengiama nuovaža, taip pat tvarkomas landšaftas.
 
Tiltas bus statomas netoli miesto, todėl bus įrengiamos triukšmą slopinančios sienutės bei kiti triukšmą padėsiantys valdyti sprendimai.
Kadangi tiltas pateks į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Siekiant išvengti poveikio Neries biologinei įvairovei, darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu. Projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje: tilto atramos nebus statomos vandenyje, tad virš upės tarp atramų bus išlaikytas net 150 metrų atstumas, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.
 
Geležinkelio tiltą per Nerį statysianti Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ yra įgyvendinusi sudėtingus infrastruktūros projektus JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, įvairiose centrinės Amerikos, Azijos bei Afrikos valstybėse.
 
Sutarties vertė – 64 mln. eurų be PVM. Projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą finansuoja jame dalyvaujančios valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva, iki 85 proc. visų tinkamų išlaidų dengia Europos Sąjunga iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) fondo. Tiltą pagal sutartį numatoma pastatyti per 2,5 metų. „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybos techninės priežiūros paslaugas teiks bendrovė „Viamatika“.
 
Projekto progresas – visose Baltijos šalyse
 
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį statybos pradžios ceremonijoje dalyvavęs „RB Rail AS“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas A. Driksna akcentavo, kad globalaus projekto įgyvendinimas yra atidžiai stebimas visose trijose Baltijos šalyse ir rodo matomą pažangą.
 
„Atsižvelgiant į paskirtį, apimtį ir tarpvalstybinį sudėtingumą, „Rail Baltica“ yra unikalus infrastruktūros projektas, turintis daug ikoniškų infrastruktūros objektų, vienas iš jų – tiltas per Nerį. Noriu pabrėžti, kad „Rail Baltica“ yra ilgalaikis partnerystės projektas, todėl ypač vertiname bendradarbiavimą su mūsų tiekėjais ir strateginiais partneriais ES, nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, kurie užtikrina nuolatinę paramą projektui. Šiandien pasikeitė geopolitinis kontekstas, atsiranda poreikis kryptingesniam ir spartesniam projekto įgyvendinimui ir taip įrengiant naują strateginį transporto ir gynybos koridorių, jungiantį Baltijos šalis su likusia Europa, todėl esame pasiryžę pradėti pirmuosius važiavimus „Rail Baltica“ geležinkelio linija prioritetinėse atkarpose iki 2027 m.“
 
Šiuo metu Lietuvoje taip pat pradėti „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros – vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių – tiesimo darbai Jonavos rajone, aktyviai derinami geležinkelio ruožų tarp Kauno ir Vilniaus bei Kauno (Jiesios) ir Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos patvirtintų optimalių alternatyvų specialieji planai.
 
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.07.22; 05:43
Aktualijos

Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Monrealis/Vilnius, spalio 9 d. (ELTA). Lankydamasis Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), susisiekimo ministras Marius Skuodis dar kartą patvirtino visokeriopą šalies pagalbą ir įsitraukimą, šiai organizacijai vykdant „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Baltarusijoje gegužės 23 d. tyrimą.
 
Vizito Monrealyje (Kanada) metu vyko susitikimai su čia įsikūrusios organizacijos tarybos pirmininku Salvatore Sciacchitano, tarybos nariais ir kitais organizacijos atstovais, informuoja Susisiekimo ministerija. ICAO atliekamo tyrimo ataskaita turėtų būti patvirtinta lapkričio mėnesį.
 
„Šiais metais ne kartą susidūrėme su įvykiais, kai civiline aviacija pasinaudojama neteisėtiems ar beprecedenčiams tikslams. Visų pirma ypatingą reikšmę teikiame ICAO atliekamam tyrimui dėl „Ryanair“ keleivinio orlaivio priverstinio nutupdymo Minske. Tikimės, kad organizacijos tyrėjų galutinė ataskaita bus pateikta numatytu laiku, lapkričio mėnesį. Taip pat labai svarbu, kokių veiksmų imsis organizacija paskelbus tyrimo išvadas“, – susitikimuose kalbėjo susisiekimo ministras M. Skuodis.
 
„Ryanair“ orlaivio užgrobimo vykdomam tyrimui M. Skuodis pakartojo ir pasiūlė visą šalies pagalbą ir įsitraukimą, kokio tik gali prireikti tyrimui vykdyti.
 
Atsižvelgdama į oficialius Lietuvos ir kitų šalių siūlymus, ICAO dar gegužės mėnesį paskelbė pradedanti tyrimą incidento faktams nustatyti, kai tarptautiniu maršrutu į Vilnių skridęs „Ryanair“ lėktuvas su 126 keleiviais buvo priverstas nutūpti Minske. Tarptautinį tyrimą vykdanti ICAO tyrėjų komanda (angl. ICAO FFIT) lankėsi su incidentu susijusiose šalyse ir rinko informaciją, duomenis bei faktus, kurie padėtų sudėlioti visą šio aviacijos incidento seką. Rugpjūčio mėnesį ICAO FFIT tyrėjai susitiko su Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnais, primenama ministerijos pranešime.
 
ICAO FFIT tyrėjai analizuoja visų institucijų ir valstybių pateiktą medžiagą ir toliau planuoja koncentruotis į šalių parodymuose nustatytus nesutapimus, joms įvardinant incidento faktus ir įvykių seką.
 
Pasak ministro, nerimą kelia požymiai, rodantys, kad tarptautinė civilinė aviacija neretai yra naudojama kaip priemonė nelegaliai imigracijai organizuoti. M. Skuodis atkreipė dėmesį į nelegalią migraciją per Lietuvos–Baltarusijos valstybių sieną, išplitusią ir į kaimynines šalis – Latviją ir Lenkiją. Pasak ministro, kyla įtarimų, kad tai organizuojama pasitelkiant kitų šalių oro linijas.
 
Palyginti su 2020 m., šiemet nelegali migracija į Lietuvą per Baltarusijos sieną išaugo mažiausiai 55 kartus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.10.10; 10:04
Aktualijos

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos į bendrą posėdį antradienį kviečia susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių pasiaiškinti dėl viešumoje paskelbtų faktų apie ministro galimą dalyvavimą korupcinėje schemoje.
 
„Ministras kol kas neatsakė nė į vieną klausimą, nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis realiai mokėjo už savo namo statybas“, – sakė Seimo opozicijos ir TS-LKD frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad užtektų tiesiog atsakyti į klausimus, pateikti įrodymus, ir istorija būtų baigta.
 
Gegužės 15 d. susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius į kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto. 
 
„Informuojame, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius išsiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui pareiškimą dėl šmeižto, skelbiamo žiniasklaidos publikacijose. Taip pat ministras informuoja, kad šmeižto bylą atstovauti perdavė advokatams“, – Eltai praėjusią savaitę teigė ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė.
 
LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J.
 
Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose.
 
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra sakęs, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:04
Aktualijos

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį kreipsis į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto, kurį pilietis Aleksandras Ribnikovas reiškia žiniasklaidos publikacijoje, sakoma Eltai perduotame ministerijos pranešime.
 
Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo, esančio Trakuose, rekonstrukciją galimai buvo atsiskaitoma viešaisiais konkursais.
 
LRT Tyrimų skyrius teigė turintis duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
 
Apie J. Narkevičiaus nekilnojamojo turto sandorius pranešė naujienų portalui 15min.lt savo tapatybę atskleidęs buvęs bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas, kuris teigia, kad ministras yra jo dukros krikštatėvis.
 
„Man labai keista, jei jis manęs neprisimena ar mūsų sandorių. Juk J. Narkevičius ir jo žmona – mano jaunesniosios dukters krikšto tėvai“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė buvęs „Sodžiaus būsto“ savininkas.
 
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigia, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
 
Komentuodamas ketvirtadienį pasirodžiusio žiniasklaidos atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais, J. Narkevičius tvirtino, kad ši informacija atsirado dėl jo inicijuotų darbų ir pradėtų tyrimų paties kuruojamame sektoriuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 02:00
Aktualijos

„Valstiečių” lyderis Ramūnas Karbauskis ir buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Eltos nuotr.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigia, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kaltinimai dėl  susijusių asmenų įdarbinimo yra neargumentuoti ir nemaža dalis jų yra paremta melu. R. Masiulis tikina, kad kiekvienas jo įdarbintas asmuo, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Ramūnas Karbauskis dabar kaip politinis „Grigeo“ vamzdis – pila visas srutas jau nerinkdamas nei žodžių, nei argumentacijos. Per tą trumpą laiką, kiek aš susipažinau, ir melo yra nemažai, yra paminėtos sąsajos su žmonėmis, kurių nėra. Net nežinau, kaip vertinti žmogiškai, nes tiesiog ta informacija kaip srautas srutų plaukia“, – kalbėjo R. Masiulis.
 
Buvęs susisiekimo ministras teigia, kad kiekvienas iš jo įdarbintų asmenų, kandidatuodamas į savo pareigas, laimėjo konkursą ir buvo atrinktas pagal profesionalumą.
 
„Pirmiausia kiekvienas iš tų žmonių pagal savo pareigas laimėjo konkursus, jie buvo atrinkti pagal profesionalumą. Galėtume paimti pavyzdį – Lietuvos geležinkelių vadyba, vadovai ir visa pertvarka „Lietuvos geležinkelių”, kuri yra įvykus man tik tapus susisiekimo ministru, ji buvo padaryta, ji buvo suderinta detaliai su premjeru“, – tikino buvęs susisiekimo ministras.
 
R. Masiulio teigimu, valstybei yra didžiulis pliusas, kad žmonės, su kuriais buvusiam ministrui teko dirbti tarptautinėse kampanijose, sutiko dirbti valstybei.
 
„Per savo karjerą aš daug esu dirbęs tarptautinėse kompanijose, kurios kelia pačius aukščiausius tikslus ir skaidrumo, ir profesionalumo. Kai kurie žmonės, su kuriais man teko garbė dirbti, sutiko dirbti ir valstybei. Tai yra didžiulis pliusas valstybei. Tai nėra kažkokios politinės sąsajos“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad tarp priimtų nėra jokių artimų draugų.
 
Buvęs susisiekimo ministras pritaria R. Karbauskio sprendimui dėl R. Masiulio įdarbintų asmenų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
 
„Labai gerai, tegul kreipiasi. Su STT daug bendradarbiavau ir apdovanojimą turiu už korupcijos mažinimą, taip, kad tikrai sveikinu“, – ironizavo R. Masiulis.
 
ELTA primena, kad valdančiųjų lyderis R. Karbauskis paviešino anksčiau žadėtą sąrašą asmenų, kuriuos, kaip tvirtina „valstiečių“ pirmininkas, Susisiekimo ministerijai pavaldžiose institucijose įdarbino buvęs ministras R. Masiulis.
 
R. Karbauskis kreipiasi į STT, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų. Kaip skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime, R. Karbauskis STT pateikė per dvidešimt įvairiai tarpusavyje susijusių asmenų pavardžių ir paprašė išsiaiškinti, ar tokių asmenų su panašiomis sąsajomis nebuvo daugiau.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:05
Politinės intrigos

VDU profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Eltos nuotr.

Antradienį Seime bus sprendžiami du prezidentui Gitanui Nausėdai itin svarbūs klausimai: svarstoma Jaroslavo Narkevičiaus ateitis susisiekimo ministro poste ir balsuojama, siekiant atmesti šalies vadovo veto dėl rinkimų kartelę mažinančio įstatymo.

Politologai įsitikinę, kad valdantiesiems nusprendus nepaisyti griežtos prezidento pozicijos, santykiai tarp G. Nausėdos ir valdančiųjų tik dar labiau paaštrėtų, kas, pabrėžia jie, neigiamai paveiktų ir „valstiečių“ potencialą artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Prezidentūra siunčia gana aiškią žinutę, jog G. Nausėda pozicijos susisiekimo ministro klausimu nežada keisti.

„Prezidentas per savo patarėją leido suprasti, kad ministro klausimas nebus patrauktas iš darbotvarkės, o ministrui išlikus savo poste, panašu, kad prezidentas ne tik neatsitrauks nuo savo pozicijos, bet dar papildomai transliuos rinkėjams, ką mano apie tai ir kokią išvadą atitinkamai turėtų apie tai padaryti rinkėjas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ekspertės teigimu, prezidentas tokios pat griežtos pozicijos laikosi ir kartelės mažinimo klausimu. Anot R. Urbonaitės, valdantiesiems nusprendus atmesti šalies vadovo veto, valdančiųjų ir prezidento santykius tai paveiktų neigiamai.

„Prezidentas turi pakankamai aiškiai išdėstęs argumentus, kodėl kartelė neturėtų būti leidžiama iki 3 procentų. Jeigu valdantieji atmes veto, tai reiškia, kad jie negirdės ne tik prezidento, bet ir ekspertų argumentų, kurie yra išdėstyti jau ne vieną ir ne du kartus. Tuomet atitinkamai mes vėlgi turėsime dar vieną momentą, kuris tarp prezidento ir šitos valdančiosios daugumos santykių pozityvo tikrai neįneš“, – sakė MRU politologė.

R. Urbonaitės įsitikinimu, valdančiųjų sprendimas susisiekimo ministrą palikti poste ir atmesti prezidento veto nebūtų didelės krizės tarp valdančiųjų ir Prezidentūros pradžia. Visgi, anot politologės, tai lemtų dar didesnę takoskyrą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos.

„Svarbiausia yra, ar politikai geba vieni kitus girdėti ir ar geba kalbėti argumentų kalba. Šiuo atveju tai bus testas ne tik santykiams, bet ir politikos kokybei“, – savo nuomonę išsakė ekspertė, akcentuodama, kad valdančiųjų žingsniai parodys, kuo vadovaujantis yra priimami sprendimai.

Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Vis dėlto R. Urbonaitė labai abejoja, kad premjeras Saulius Skvernelis nuspręs susisiekimo ministrą atstatydinti. Anot politologės, premjero retorika aiškiai rodė, kad ministras pirmininkas J. Narkevičių palaiko.

„Man būtų didelė nuostaba, jeigu (premjeras. – ELTA) išeitų ir pasakytų, kad vis dėlto bus teikimas atleisti ministrą. Arba netgi jeigu švelnindamas situaciją pats ministras sakytų: „gerai, norėdamas įtampas pašalinti aš priėmiau sprendimą ir atsistatydinu“, – abejojo R. Urbonaitė.

Ekspertė taip pat akcentuoja valdančiųjų pareiškimus, kad prezidentu yra manipuliuojama. Anot politologės, taip yra daroma bandant susilpninti prezidento įvaizdį.

„Prezidento nuomonė ir žodis vis dar gali būti svarus ir būtent dėl to, manau, kad jie šiuo metu vykdo tam tikrą akciją, norėdami susilpninti prezidentą ir jo įvaizdį, kitaip tariant, nemanau, kad yra visiškai atsitiktiniai pareiškimai, apie tai, jog prezidentu yra manipuliuojama“, – svarstė R. Urbonaitė.

Visgi, pasak politologės, valdančiųjų bandymai vaizduoti prezidentą kaip politiškai silpną gali skaudžiai atsiliepti 2020 metų Seimo rinkimuose.

„Manau, kad bandymas rodyti prezidentą kaip silpną gali vis dėlto neduoti jų siekiamo rezultato. Priešingai, kaina gali būti ta, kurią valdantieji sumokės jau 2020 metų rinkimuose. Jie žino, kad konfrontacijos taktika gali būti labai rizikinga ir kainuoti daug, todėl bando dabar prezidentą paveikti savo retorika. Bet finale mes galime matyti, kad konfrontacija vis dėlto atsisuks prieš juos pačius, ir tokia tikimybė, manau, yra gana didelė“, – apibendrino R. Urbonaitė.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad antradienį Seime vyksiantis balsavimas dėl rinkimų kartelės ir valdančiųjų sprendimas dėl J. Narkevičiaus gali būti veiksnys, nulemsiantis valdančiųjų ir prezidento tolesnę santykių eigą.

„Savotiškai tai bus tam tikras rodiklis, kuris apibrėš santykius. Kita vertus, suvokiant, kad rinkimai ne už kalnų, bandymas taikytis, ypač iš prezidento pusės, būtų paprasčiausiai nereikalingas dalykas. Dabar prezidentas paprasčiausiai turi privalumą reikalauti iš tų politinių jėgų, kurios valdo, konstruktyvaus veikimo, o ne kažkokių antro plano veiklų“, – Eltai kalbėjo L. Bielinis.

Visgi, pasak VDU profesoriaus, mažai tikėtina, kad prezidentas dėl valdančiųjų sprendimų reaguotų emocingai.
Kita vertus, L. Bielinis yra įsitikinęs, kad konfliktas su šalies vadovu valdantiesiems kainuotų labai brangiai, nes tai būtų konfrontacija ir su didelį visuomenės palaikymą turinčiu prezidentu. Politologas įsitikinęs, kad tai toks valdančiųjų sprendimas paskatintų visuomenę dar labiau nusisukti nuo valdančiųjų.

„Ko gero, valdantiesiems viskas kainuos labai brangiai, nes prezidento žodis labai dažnai gali nulemti jų veiksmų efektyvumą. Tai yra, kai jie priims sprendimą, – prezidentas kritikuos arba vetuos, o tai yra labai blogai viešajame lauke. Plius, valdančiųjų atviras konfrontavimas su prezidentu iš esmės būtų konfrontavimas su milžinišku visuomenės palaikymu prezidentui, o tai reikštų viena – visuomenė dar labiau nusisuktų nuo valdančiųjų. Todėl konfrontuoti su prezidentu reikštų prarasti paramą iš visuomenės“, – sakė L. Bielinis.

Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Profesoriaus teigimu, labai tikėtina, kad valdančiųjų sprendimas neklausyti prezidento raginimų dėl J. Narkevičiaus likimo ir rinkimų kartelės mažinimo būtų dar vienas smūgis „valstiečių“ reitingams.

„Labai tikėtina, nes didžioji visuomenės dalis palaiko prezidentą, o tai reiškia – laukia ir iš kitų, kad jie bent jau neprieštarautų prezidentui arba konstruktyviai su juo diskutuotų“, – sakė L. Bielinis.

Po virtinės viešojoje erdvėje dėmesio sulaukusių skandalų, kuriuose figūravo J. Narkevičius, prezidentas G. Nausėda susisiekimo ministrui pareiškė nepasitikėjimą ir kelis kartus baigiantis 2019-iesiems paragino trauktis iš einamų pareigų.
Savo ruožtu valdantieji į prezidento pareikštą nepasitikėjimą reaguoti neskubėjo ir nutarė, kad susisiekimo ministro likimą spręs 2020 m. sausio 14 d. valdančiosios koalicijos išplėstiniame posėdyje.

ELTA taip pat primena, kad prezidentas G. Nausėda 2019 metų pabaigoje vetavo parlamente pritarimo sulaukusias įstatymo pataisas, numatančias žemesnę patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms iki 3 ir 5 procentų. Sausio 14 d. Seime įvyks balsavimas, siekiant atmesti šį prezidento G. Nausėdos veto.

Informacijos šaltinis – ELTA

2020.01.14; 10:00

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kalbėti argumentais įrodyta kalba, teigia politologai. Todėl, pasak jų, prezidento teiginiai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius įdarbino apie 20 savo partijos bičiulių ministerijos valdomose įmonėse, turėtų būti įrodyti. Ekspertai taip pat pažymi, kad tokie teiginiai gali būti laikomi prezidento retorikos klaida, kuria būtent ir pasinaudojo valdančioji koalicija, įvardindami Prezidentūrą, neva teikiant melagingą informaciją visuomenei.
 
„Vienas dalykas aiškus, kad valdančioji koalicija nesiruošia trauktis dėl J. Narkevičiaus. Tuomet klausimas, ką darys prezidentas? Teiginiu apie 20 įdarbintų asmenų, aš sakyčiau, G. Nausėda padarė šiokią tokią, neesminę, bet visgi klaidą, kuomet leidosi į tokius smulkius ginčus ir argumentavimus, kodėl reikia atleisti J. Narkevičių. Aš manau, kad prezidentui nereikia papildomai aiškinti, kodėl J. Narkevičius yra blogas ministras. Matyt, kažkas iš patarėjų kažką pokalbyje pasakė apie tuos 20 žmonių ir nepagalvojus paleistas šitas skaičius, galbūt nepasirūpinus įrodymais. Galimas daiktas, kad tiek tų žmonių ir priimta, bet, norint tai pasakyti, iš tiesų juk reikia turėti sąrašą. Žinoma, valdantieji iš karto pasinaudojo šia klaida ir bando aiškinti, kad prezidentas klysta“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius, pridurdamas, kad prezidentui ieškoti naujų argumentų, kodėl J. Narkevičiui reikia trauktis, nebereikėjo.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad prezidentas turėtų kalbėti argumentuotai. Be to, politologas pažymi, kad apskritai situacija dėl J. Narkevičiaus santykių tarp valdančiųjų ir Prezidentūros tikrai negerina.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
„Apskritai politikoje turėtume kalbėti argumentų įrodymų kalba. Reikia tikėtis, kad prezidentas turėjo pagrindo taip teigti. (…) Atsiradusios įtampos, jos ir išliks, jeigu matėme abipusį bendradarbiavimą po rinkimų ir buvo randami kompromisai, tai dabar bus randami sunkiau.
 
Tikrai dalykinių santykių tarp valdančiosios koalicijos ir prezidento, J. Narkevičiaus situacija tikrai nepagerina“, – Eltai teigė A. Krupavičius.
V. Valentinavičius primena, kad konstituciškai prezidentas negali atleisti ministro.
 
„Prezidentas konstituciškai negali atleisti ministro. Bet ką G. Nausėda gali padaryti – tai padėti rinkėjams suformuoti atitinkamą požiūrį į valdančiąsias partijas, ir jis tą daro. O valdantieji daro didelę klaidą, manydami, kad šitas užsispyrimas ginti J. Narkevičių neturės pasekmių. Juk jau turi ir turės vis didesnių“, – teigė jis.
 
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A. Krupavičius taip pat primena, kad atsakomybė dėl J. Narkevičiaus konstituciškai krinta premjerui Sauliui Skverneliui.
 
„J. Narkevičiaus situacijos sprendinys pirmiausia yra valdančiosios koalicijos ir premjero rankose. Vienintelis asmuo, kuris gali teikti ir atleisti ministrą, yra ministras pirmininkas. Šiuo atveju prezidentas, kad ir kaip nesutikdamas su vieno ar kito ministro veikla, neturi savo rankose instrumentų, kurie leistų jam ministrą atstatydinti. Jis gali tik pareikšti vienokią ar kitokią savo poziciją, bet ne daugiau“, – teigė A. Krupavičius.
 
Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

A. Krupavičius primena, kad Dalios Grybauskaitės kadencijoje buvo ne vienas atvejis, kuomet sulaukęs kritikos ministras taip ir likdavo poste.
 
„Pastarąjį dešimtmetį mes jau matėme įvairių situacijų. Pavyzdžiui, Kęstučiui Trečiokui Dalia Grybauskaitė siūlė pagalvoti, ar jis tikrai tinkamas eiti pareigas. Tačiau jis liko iki kadencijos pabaigos. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Gediminas Kazlauskas, kuris ne vieną kartą buvo raginamas pasitraukti iš ministro posto, taip pat liko visą kadenciją. Turėjome situaciją, kuomet D. Grybauskaitė rėmė buvusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, bet vis dėlto koalicija nusprendė jį atstatydinti. Tuomet kilo premjero Andriaus Kubiliaus ir prezidentės konfliktas“, – teigia A. Krupavičius.
 
Politologo teigimu, prieš rinkimus J. Narkevičiaus situacija valdančiajai koalicijai yra minusas. Pasak A. Krupavičiaus, premjeras turi greičiau nuspręsti, ar tikrai J. Narkevičius yra kompetentingas pareigoms.
 
„Tai šiuo atveju koalicija ir premjeras turi nuspręsti, ar J. Narkevičius yra tikrai tinkamiausias ministras. Kita vertus, akivaizdu, kad visuomenė taip pat stebi situaciją ir ją vertina. Artėjančių rinkimų kontekste J. Narkevičius yra akivaizdus minusas Lenkų rinkimų akcijai bei valdančiajai koalicijai“, – teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.10; 03:00
Aktualijos

Naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Jaroslavas Narkevičius savo veiklą pradėjo chaotiškai, sako prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas pastaruoju metu kritikos sulaukiančio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausančio susisiekimo ministro veiksmus.
 
„Manau, ministras tikrai pradėjo savo veiklą chaotiškai. Turbūt vienas iš pagrindinių dalykų, kuris yra svarbus politikoje: jeigu jau darai kažkokį sprendimą, visada pagalvok, kas bus po to ir kokį sprendimą darysi susiklosčius situacijai, kurią išprovokuos tavo pirminis sprendimas“, – LRT laidai „Dienos tema“ kalbėjo G. Nausėda.
 
Pasak jo, po to, kai J. Narkevičius atleido buvusio ministro Roko Masiulio suformuotą Lietuvos pašto valdybą, susiklostė sudėtinga situacija.
 
„Klausimas, kiek tokia situacija gali tęstis, nes neaišku, kada bus suformuota nauja valdyba? Ar į naująją valdybą norės eiti žmonės, nepriklausomi ekspertai, žinodami liūdną ankstesnės valdybos likimą? Veikiausiai suformuoti valdybą bus sudėtinga. Kertame būtent per tą šaką, ant kurios sėdi valstybinės įmonės“, – tęsė šalies vadovas.
 
G. Nausėda pabrėžė, kad J. Narkevičius turi rimtai pagalvoti apie savo darbo viziją, nes, pasak jo, nesunkiai sukurtas problemas ateityje bus labai sunku išspręsti.
 
„Ministras turėtų gerai apgalvoti ne tiktai tas aplinkybes, kuriomis pietauja (kaip suprantu, jis už tuos pietus susimokėjo), bet ir turėtų pagalvoti apie tai, kokia apskritai yra jo vizija, jeigu jis tokią apskritai turi, nes čia sukelti dar daugiau problemų lygioje vietoje tikrai nesudėtinga, bet po to bus labai sudėtinga jas išspręsti“, – LRT sakė G. Nausėda.
 
Galiausiai šalies vadovas pridūrė, kad kritikos susilaukusį ministrą turės įvertinti ir premjeras Saulius Skvernelis.
 
„Apie tai šiandien kalbėjomės su premjeru, ir tikiuosi principingo premjero įvertinimo“, – teigė G. Nausėda.
 
Pats šalies vadovas LRT duotame interviu neslėpė, kad asmeniškai nėra patenkintas tuo, kaip dirba LLRA-KŠS deleguotas ministras.
 
„Sakyčiau, šiandien didžiausi mano priekaištai yra skirti būtent susisiekimo ministrui. Labai noriu tikėtis, kad jis artimiausioje ateityje sugebės suvaldyti situaciją, nes priešingu atveju sprendimai turi būti labai adekvatūs“, – apibendrino G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad ažiotažas dėl susisiekimo ministro kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog J. Narkevičius, viešėdamas Abu Dabyje ir Minske, už vakarienę nusprendė mokėti ne iš jo komandiruotei skirtų pinigų, bet pasinaudojo ministerijai pavaldžių įmonių lėšomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.20; 00:30
Aktualijos

Jei iš susisiekimo ministro pareigų patrauktas Rokas Masiulis būtų likęs Ministrų Kabinete, jis būtų tapęs „pleištu“, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis.
 
„Dėl Roko Masiulio… prezidentas vertino gerai šio ministro darbą ir tikrai matė galimybių, kad jis galėtų dirbti, tačiau, pakalbėjus su (valdančiąja. – ELTA) koalicija – Vyriausybė yra akivaizdi problema. Kad ir koks geras ministras tu būtum ir kokią gerą strategiją turėtum, kad ir kiek idėjų turėtum – jeigu tu neturi kaip ministras palaikymo Seime ir Vyriausybėje, tu esi įkalintas politinės situacijos. Tokia yra logika. Rokas Masiulis šiuo atveju likdamas Vyriausybėje būtų tarsi pleištas ir jo visos iniciatyvos, ir geros iniciatyvos, būtų nepalaikomos Seime vien dėl to, kad tai yra Roko Masiulio iniciatyvos. Prezidentas puikiai supranta tą realybę, nenori politinės sumaišties ir linki viso ko geriausio Rokui Masiuliui, ir net buvo užsiminęs, kad mato galimybę, kad iš politinės arenos jis nedings“, – LRT radijui kalbėjo P. Mačiulis.
 
ELTA primena, kad įgaliojimus atgavusioje Vyriausybėje pasikeitė trys ministrai. Po to, kai prie valdančiosios daugumos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), susisiekimo ministrą R. Masiulį pakeitė LLRS-KŠS narys Jaroslavas Narkevičius. Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną pakeis taip pat LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė. Žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį pakeitė „socialdarbietis“ Andrius Palionis.
 
Iš pareigų ministerijoje šalinamas R. Masiulis yra teigęs, kad pirmi ženklai, jog jis bus atšauktas iš ministro pareigų, buvo po Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus atleidimo, o susisiekimo ministro pakeitimą R. Masiulis pavadino „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio kerštu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 09:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Klausimai paprasti, o atsakymų nėra. Asmeninės nuomonės – taip pat. Žodžiu, prasideda rudeninis naujosios Seimo koalicijos su Karbauskiu, Kirkilu, Žemaitaičiu bei Tomaševskiu ir naujuoju ministrų kabinetu „grybavimo“ sezonas.

Vakar vakare pirmasis tautai televizijos laidoje „Dienos tema“ (LRT)  prisistatė naujas paskirtasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. Pirmiausia, paklaustas, ką galvoja apie pavardžių rašymą originalo kalba, lyg ir bandė išdėstyti savo nuomonę, bet aiškaus atsakymo taip ir nesugebėjo suformuluoti. Lyg ir reikėtų, lyg ir nebūtina.

O kaip su nulio promilių taikymu vairuotojams? Šio klausimo džiunglėse paskirtasis susisiekimo ministras klaidžiojo kur kas ilgiau. Esą reikia diskutuoti, reikia specialistų, partnerių, etc. nuomonių ir įvertinimo. O kokia paties paskirtojo ministro asmeninė nuomonė? Pasirodo, aiškios tarsi ir neturi: skirtingose Europos valstybėse esą skirtingas ir promilių skaičius. Bet reikės svarstyti, tartis…

Bet gi „valstiečiai“, prie kurių prisijungė ir Lenkų rinkiminė akcija (krikščioniškų šeimų sąjunga), kuriai priklauso ir J. Narkevič, savo programoje aiškiai sako – nulis promilių, ir nė žingsnio atgal.

Klausiamas dėl valdžios grasinamo mokesčio taršių automobilių savininkams J. Narkevič dar labiau pasiklydo, nes iš pradžių nelabai, atrodo, ir klausimą suprato…

Šioje naujoje koalicijos politinėje klounadoje vakar viską labai aiškiai paaiškino šio laivo kapitonas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, Rokas Masiulis „ buvo geras ministras, bet tik viešuosiuose ryšiuose“, o problemų Susisiekimo ministerijoje vis daugėja.

Štai taip: geras ministras, bet tuo pačiu – ir blogas.

Būna gi neretai taip su Karbauskiu: kaip valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos seniūnas jis, matyt, geras, bet kaip minčių žiniasklaidai dėstytojas – akivaizdžiai blogas.

Štai taip ir norisi, labai naiviai, paklausti: tai kur, praėjus trisdešimčiai metų nuo Baltijos kelio, kurio jubiliejų netrukus švęsime, prašapo intelektualai, visuomenės gerbiami, jos pasitikėjimo verti profesionalai ir šiaip protingi žmonės?

Būkime atviri, su kiekviena nauja ketverių metų Seimo kadencija, politinė Lietuvos padangė vis niūresnė, politinė kultūra vis menkesnė, kaip, beje, ir elementarus politikų raštingumas.

Maža to, kad J. Narkevič nelabai pavyzdingai kalba lietuviškai, pasirodo, nemoka ir anglų kalbos.

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Laimės kūdikis – sulaukė naujojo Prezidento Nausėdos, nes tapti Trakų rajono meru praėjusiose Savivaldybių rinkimuose jam nepavyko. O šiuo kartu pro Dalios Grybauskaitės filtrą būtų neprasprūdęs…

Lauksime kitų paskirtųjų – Tamašūnienės ir Palionio pasirodymo.

Vakar sukako mėnuo, kaip Daukanto aikštės rūmuose įsikūrė Prezidentas Gitanas Nausėda. Sako, kuo toliau, tuo labiau žmonės jį myli, o jo reitingai šoka vis aukštyn.

Tikriausiai tai galbūt ir tiesa. Tik ryškių konkrečių darbų kol kas nematyti.

2019.08.13; 06:47

Aktualijos

Geležinkelis „Viking”
Lietuvos Susisiekimo ministras Rokas Masiulis

„Azerbaidžanas yra labai svarbus tarptautinio transporto maršruto „Viking“ dalyvis“. Taip kalbėdamas su Haqqin.az žurnalistu pareiškė Lietuvos Susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kaip tvirtino ministras R. Masiulis, po tarptautinio uosto Aliat pastatymo Azerbaidžane bei paleidus veikti geležinkelį Baku-Tbilisis-Karsas labai išsiplėtė „Viking“ galimybės. Artimiausiu metu šis kelias nutįs iki Stambulo Turkijoje. Taigi Azerbaidžano geležinkelių prijungimas leidžia pagerinti tranzitinių pervežimų pajėgumus Rytai – Vakarai ir Šiaurė – Pietūs kryptimis. O taip pat sukūrė alternatyvius transporto kelius patogesniems nei iki šiol ryšiams tarp Europos ir Azijos. Žodžiu, Azerbaidžanas – svarbi šalis šiame tarptautiniame projekte.

Priminsnime: „Viking“ apima štai tokį maršrutą: Lietuva – Baltarusija – Ukraina ir Gruzija – Azerbaidžanas/ Centrinė Azija – Kinija /Iranas – Indija. Svarbiausias šio sumanymo tikslas: kad Skandinavijos šalys per Lietuvą, Baltarusiją ir Ukrainą turėtų išėjimą prie Juodosios jūros regiono, o iš ten – gabenti savo prekes į Azerbaidžaną, Iraną, Tolimuosius Rytus ir Indiją. Dabar prekes nugabenti iš Šiaurės Europos į Indiją galima per 20 parų, o iš Kinijos – per 16-18 parų. Alternatyviais keliais ši kelionė trunka du kartus ilgiau – apie 40 parų.

Informacijos šaltinis – www.haqqin.az

2018.09.08; 10:00

Aktualijos

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) pradedamas vidaus auditas, kurį pristatydamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Pasak ministro, auditas parodys, koks pažeidimų mastas, kiek iš viso iššvaistyta lėšų, ir ar jas įmanoma grąžinti.

„Į orą ištaškyta apie 20 mln. eurų, jie valstybei neatneš jokios naudos, nes jie išleisti projektų, kurie niekados nebus atlikti, projektavimui. Iš viso išleista apie 46 mln. eurų, o audito paaiškės, kiek dar lėšų iššvaistyta“, – aiškino ministras.

R. Masiulis vardijo, kaip direkcijoje veikė „politikų nuraminimo“ schema.

„Panašu, kad vienintelis realus paaiškinimas – ne viena ankstesnė direkcijos vadovybė, patyrusi politikų spaudimą padaryti, pastatyti, remontuoti kokį kelią, juos nuramindavo ir nupirkdavo projektavimo darbus. Taip kadencijos laikotarpiu būdavo tarsi nusiperkama ramybė, bet darbų padaryti net nebuvo planuojama. Vadovai būdavo vadinami sukalbamais, nors jie realiai žinojo, kad niekas neįvyks. Kiekviena nauja kadencija reiškė vis naujus pažadus“, – pasakojo susisiekimo ministras.

Anot jo, naujai direkcijos vadovybei nurodyta nuo šiol skaidriai vykdyti kelių planavimo tvarką.

„Iki šiol tokio aiškaus planavimo nebuvo, ir tokie politikų užsakymai dar labiau direkciją išblaškydavo“, – teigė R. Masiulis.

Laikinai einantis LAKD direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas sakė, kad audituoti reikia apie 1000 projektų.

„Reikia patikrinti jų atitikimą teisės aktams. 46 mln. eurų yra suma, kuria dar nėra pasinaudota. Daugiau kaip pusė tų projektų taip niekada ir neišvys dienos šviesos. Pirmieji patikrinti apie 50 projektų, jų vertė truputį per 10 mln. eurų“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Jo teigimu, audituojami projektai nuo 2007 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 06:00

Aktualijos

Seimo narys Algirdas Butkevičius kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako galimų Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.

„Viešojoje erdvėje Bakas, kalbėdamas apie NSGK atliekamą parlamentinį tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvuose naudojamos saugos sistemos, mane apšmeižė, leisdamas suprasti, kad esą aš jau esu kaltinamasis, kuriam iškelta byla, pažeidė mano asmens teises, pažemino mano ir Lietuvos Respublikos Seimo, kurio nariu esu, reputaciją, suklaidino visuomenę, savo pasisakymu darė spaudimą NSGK nariams“, – teigia A. Butkevičius.

Pasak jo, yra ir kitų aplinkybių, kurios kelia abejones dėl V. Bako elgesio etikos.

„Rengiant liudytojų apklausą NSGK atliekamame parlamentiniame tyrime tik aš ir buvęs ministras Rimantas Sinkevičius buvome apklausti viešai, posėdyje dalyvaujant žurnalistams. Visi kiti liudytojai buvo apklausiami uždaruose posėdžiuose, – sako A. Butkevičius. – Dar keistesnis sprendimas tas, kad aš, kaip buvęs susisiekimo ministras, buvau pakviestas liudyti, tuo metu dėl kvietimo liudyti kitus susisiekimo ministrus, kurių valdymo metu „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė pagrindinius, su rusiška saugos valdymo sistema susijusius, sprendimus, dar tik svarstoma. Dar daugiau – NSGK pirmininkas pareiškė, kad kvies mane į pakartotinę, jau uždarą, apklausą, nors čia pat pripažino, kad minėtos sistemos diegimo darbai vyko vadovaujant ministrui Eligijui Masiuliui“.

Pasak A. Butkevičiaus, visa tai rodo, kad komiteto pirmininkas nėra objektyvus priimdamas sprendimus, turi išankstinį nusistatymą, siekia daryti spaudimą NSGK nariams atliekant tyrimą, formuoja klaidingą visuomenės nuomonę.

„Seimo narys Bakas viešai reiškė abejones dėl mano kandidatūros į NSGK narius, ragino nusišalinti nuo atliekamo parlamentinio tyrimo, abejojo mano nešališkumu. Jo teiginiai neturi jokio pagrindo, diskredituoja atliekamą tyrimą, kvestionuoja viso Seimo priimtą sprendimą dėl mano darbo NSGK. Remiantis Seimo statutu, sprendimą dėl nusišalinimo galiu priimti tik aš pats arba Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau ne NSGK pirmininkas. Toks elgesys meta man „šešėlį“, menkina mano reputaciją, neatitinka etikos principų“, – pabrėžia A. Butkevičius.

Atsižvelgiant į tai, A. Butkevičius prašo įvertinti, ar Seimo nario V. Bako pasisakymai ir veiksmai yra etiški ir ar neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.25; 00:05

Aktualijos

Trečiadienį parlamentinį tyrimą ketina tęsti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kuris aiškinasi asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimą neteisėtą įtaką politiniams procesams.

Į posėdį pakviestas buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Rimantas Sinkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.

Praėjusią savaitę NSGK pasitvirtino reglamentą ir tyrimo grafiką.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas tuomet sakė, kad NSGK pradėjo nuo vieno iš tyrimo epizodų – tai yra „Lietuvos geležinkeliuose“ vykę procesai.

„Tiriamos tam tikros aplinkybės, tam tikros technologinės sistemos, kurios vertė yra dešimtys milijonų eurų, kuri, mūsų vertinimu, gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, kuri susijusi su Rusijos karine pramone. (…) Mes aiškinamės tos sistemos diegimo aplinkybes, asmenis, kurie buvo atsakingi, kokiu lygmeniu tie sprendimai buvo derinami“, – sakė V. Bakas.

NSGK pirmininko teigimu, tyrimas apima laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų.

Seimo sprendimu, NSGK suteiktas Seimo laikinosios tyrimo komisijos statusas. Parlamentinį tyrimą pavesta atlikti ir pateikti Seimui išvadas iki kitų metų gegužės 1-osios.

Seimas savo nutarimu įpareigojo NSGK nustatyti, „ar palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis buvo siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams“.

Tyrimo metu bus bandoma išsiaiškinti, ar buvo politinių partijų ir atskirų politikų veiklos finansavimo atvejų, galinčių kelti grėsmę valstybės interesams, kai siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK taip pat tirs, ar buvo grėsmę valstybės interesams keliančių atvejų, kuriais, siekiant paveikti situaciją strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose, buvo darytas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėta įtaka politikams ir (ar) politiniams procesams.

Šis naujas parlamentinis tyrimas inicijuotas atsižvelgiant į Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusio NSGK nustatytas aplinkybes. Pradėti tokį tyrimą paskatino ir NSGK šiais metais atliktos parlamentinės kontrolės metu paaiškėjusi informacija bei viešojoje erdvėje esanti informacija, kuri leidžia daryti prielaidas apie galimą neteisėtą asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių įtaką politiniams procesams, neskaidrią paramą atskirų politikų rinkimų kampanijoms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.15; 06:00

ilja_larsas
Ekonomika ir finansai

Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėju ir vadovu Ilja Laursu. Aptarta aukštųjų technologijų sektoriaus ir užsienio investicijų plėtros perspektyvos bei priemonės pagerinti ekonominę padėtį Lietuvoje.

Tautininkų iniciatyva „GetJar“ įkūrėjas ir savininkas Ilja Laursas Seime susitiko su Seimo nariu Gintaru Songaila ir Tautininkų sąjungos ekonomikos komiteto nariais.

Ilja Laursas – sėkmingiausias Lietuvos verslininkas aukštųjų technologijų sektoriuje.

„GetJar” yra didžiausia aukštųjų technologijų įmonė Lietuvoje, jau tapusi pasaulinio lygio kompanija, o jos savininkas yra vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių. Nors I.Laurso įmonė veikia garsiajame Silicio slėnyje JAV, tačiau pats jos savininkas liko Lietuvos piliečiu, skirtingai negu daugelis lietuvių, pasirinko gyventi Lietuvoje ir čia stengiasi kuo daugiau įdarbinti darbuotojų bei pakviesti užsienio investuotojų.

Continue reading „Tautininkai buvo susitikę su „GetJar” įkūrėjumi Ilja Laursu” →

telefonas-sukciai
Atsargiai

Seimo narys Evaldas Jurkevičius, reaguodamas į gyventojų skundus  dėl sukčiavimo telefonu, kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Politikas siūlo nustatyti griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą, išankstinio mokėjimo SIM korteles susiejant su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

 „Dažniausiai žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi anoniminėmis mobiliojo ryšio kortelėmis. Šios kortelės yra lengvai prieinamos, nebrangios, o prekyba jomis visiškai nekontroliuojama.  Daugelyje Europos šalių mobiliojo telefono SIM kortelės su telefono numeriu parduodamos tik pateikus asmens dokumentą, užregistruojant pirkėją, tad kiekvienu atveju tiriant sukčiavimo bylą pareigūnai lengvai nustato kas nusipirko SIM kortelę. O tai, siekiant „apsunkinti gyvenimą“ telefoniniams sukčiams ir apsaugoti pažeidžiamiausius socialinius sluoksnius, yra labai svarbu.“ – sakė E. Jurkevičius.

Continue reading „„Pagalba telefoniniams sukčiams – anoniminės SIM kortelės“” →