Belgai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto

Briuselis, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai Belgijos gyventojų sekmadienį protestavo prieš COVID-19 suvaržymus, nors omikron atmaina šalyje ir sukėlė rekordiškai daug ligos atvejų, praneša AFP.
Briuselyje – protestai dėl suvaržymų. EPA – ELTA foto
 
AFP reporterių teigimu, žmonių minios atrodė kur kas didesnės nei per ankstesnes demonstracijas Belgijos sostinėje Briuselyje, kur įsikūrusi ES būstinė ir kur anksčiau vyko protestuotojų susirėmimai su policijos pareigūnais.
 
Žmonės nešė plakatus, kritikuojančius premjerą Alexanderį de Croo ir COVID-19 galimybių pasą.
 
Organizatoriai – tarp kurių buvo „World Wide Demonstration for Freedom“ („Pasaulinė demonstracija už laisvę“) ir „Europeans United for Freedom“ („Europiečiai susivieniję už laisvę“) – į renginį kvietė atvykti ir kitų ES šalių gyventojus.
 
Demonstracijoje buvo matyti Lenkijos, Nyderlandų ir Rumunijos vėliavos.
 
TASS praneša apie kilusius susirėmimus su policija ir panaudotas ašarines dujas.
 
Belgijos policija. EPA - ELTA foto
Belgijos policija. EPA – ELTA foto
Belgai agresyviai protestavo prieš COVID-19 suvaržymus. EPA – ELTA foto

Protestas vyko nepaisant to, kad kai kurios valstybės rengiasi atlaisvinti sugriežtinimus, nors dėl omikron atmainos atvejų skaičiai greitai auga.
 
ES sveikatos agentūra penktadienį paskelbė, kad omikron atmaina dabar dominuoja ES ir kai kuriose kaimyninėse valstybėse.
 
Belgijoje pastarąją savaitę buvo patvirtinama daugiau nei 60 000 atvejų kasdien.
 
Tačiau sveikatos apsaugos sistemos nesusiduria su tokiu krūviu kaip ankstesnių bangų metu, nes ši atmaina yra švelnesnė, o daug žmonių paskiepyti, įskaitant ir trečiąja vakcinos doze.
 
Belgijos premjeras penktadienį paskelbė, kad barai ir restoranai gali dirbti ilgiau, bet naktiniai klubai liks uždaryti.
 
Kaimyninė Prancūzija paskelbė palaipsniui atlaisvinsianti apribojimus nuo vasario 2 d. nes yra „padrąsinančių ženklų“, kad omikron atmainos sukelta užsikrėtimų banga slūgsta.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2022.01.24; 08:00

Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.

Amsterdamas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Roterdame kilo riaušės po to, kai buvo paskelbta apie dalinį karantiną dėl COVID-19.
 
Protestuotojai padegė policijos automobilį ir mėtė akmenis, o Nyderlandų policija paleido įspėjamuosius šūvius, sužeidusius mažiausiai du žmones, praneša AFP.
 
Chaosas prasidėjo po protesto prieš COVID-19 suvaržymus ir valdžios planus apriboti neskiepytų žmonių patekimą į tam tikras vietas.
 
Per neramumus vienoje pagrindinių Roterdamo komercinių gatvių dešimtys žmonių buvo sulaikyta, o septyni buvo sužaloti, įskaitant policijos pareigūnus.
 
Praeitą šeštadienį Nyderlandai tapo pirmąja Vakarų Europos valstybe grąžinusia dalinį karantiną. Apribojimai restoranams, parduotuvėms ir sporto renginiams buvo įvesti mažiausiai trims savaitėms.
Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto
 
„Įspėjamieji šūviai buvo iššauti kelis kartus. Vienu metu padėtis tapo tokia pavojinga, kad pareigūnai baiminosi, jog teks šaudyti į taikinius“, – teigė policija.
 
Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas, kalbėdamas apie riaušes, jas apibūdino kaip „smurto orgija“.
 
„Galiausiai policininkai jautė poreikį išsitraukti ginklus, kad apsigintų“, – sakė jis žurnalistams.
 
Policija neatskleidė, kiek žmonių sužalojo įspėjamieji šūviai, tačiau visuomenins transliuotojas NOS paskelbė, kad buvo du sužeistieji.
 
Nyderlandų žiniasklaida pranešė, kad keli šimtai protestuotojų skandavo įvairius šūkius, reikalaudami „laisvės“, o tada ėmė mėtyti akmenis į policijos pareigūnus ir ugniagesius bei padegė kelis elektrinius paspirtukus.
 
Riaušių policija su skydais ir lazdomis žmonių grupes nukreipė nuo įvykio vietos, o gatvėse patruliavo raitoji policija ir pareigūnai su mikroautobusais.
 
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.

Roterdamo policijai į pagalbą teko pasitelkti pajėgas iš kitų šalies vietų.
 
Roterdamo savivaldybė išplatino perspėjimą, draudžiantį žmonėms rinktis riaušių vietoje, kad būtų atkurta viešoji tvarka, o pagrindinė traukinių stotis buvo uždaryta.
 
Dėl riaušių kilo įtampa prieš šeštadienį planuojamas tūkstantines demonstracijos Amsterdame ir Bredoje.
 
Nyderlandai, kaip ir likusi Europa, susiduria su augančiais COVID-19 atvejų skaičiais.
 
Penktadienį pranešta apie daugiau nei 21 tūkst. naujų atvejų.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2021.11.21; 06:07

Nyderlanduose tęsiasi riaušininkų suėmimai. EPA-ELTA nuotr.

Amsterdamas, lapkričio 20 d. (dpa-ELTA). Penktadienį per protestą prieš griežtesnius COVID-19 suvaržymus Roterdame kilo riaušės, o Nyderlandų policija pranešė apie pradėtą tyrimą ir besitęsiančius įtariamųjų sulaikymus, informuoja dpa.
 
Nyderlandų teisingumo ministras Ferdas Grapperhausas šeštadienį kalbėjo apie „žiaurų smurtą prieš policiją, pagalbos tarnybas ir ugniagesius“ bei informavo visuomenę, kad bus tiriamas policijos ginklų panaudojimas.
 
Penktadienio vakarą buvo sužaloti mažiausiai 7 žmonės, o 20 buvo sulaikyta. Roterdamo meras Ahmedas Aboutalebas įvykius pavadino „smurto orgija“.
 
Anot policijos, buvo paleisti įspėjamieji šūviai, bet šaudyta ir į žmones. Tikslus nukentėjusiųjų skaičius kol kas nežinomas.
 
Nyderlandų policija retai naudoja ginklus. Pareigūnai taip pat buvo sužeisti per riaušes.
 
Teisingumo ministras sakė, kad riaušininkai puolė policininkus, ugniagesius ir žurnalistus. Malšinti neramumų į Roterdamą buvo nusiųsti keli šimtai policijos pareigūnų iš visos šalies, o situacija suvaldyta apie 1 val. 30 min. nakties vietos laiku.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2021.11.21; 05:30

Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.

Šeštadienį – sekmadienį, jau trečią savaitgalį iš eilės, Prancūzijoje laukiama masinių demonstracijų prieš griežtesnius suvaržymus dėl COVID-19, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Manoma, kad šeštadienį popiet visoje šalyje protestuos 160 000 žmonių. Tokius skaičius, remdamasi policijos prognozėmis, paskelbė vietos žiniasklaida.
 
Praėjusį šeštadienį daugiau nei 160 000 žmonių protestavo prieš privalomus skiepus sveikatos apsaugos darbuotojams ir prieš tolesnį „sveikatos paso“ taikymą, įrodančio, kad jo turėtojas pasiskiepijo arba pasveiko nuo koronaviruso, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą.
 
Prancūzijos valdžia priemones sugriežtino liepos viduryje po to, kai ėmė augti naujų atvejų skaičius.
 
Šios savaitės pradžioje Prancūzijos parlamentas po ilgų svarstymų pritarė kontraversiškiems pakeitimams.
 
Nors premjeras Jeanas Castexas pritarė naujoms taisyklėms, tačiau prižadėjo dėl jų kreiptis į Konstitucinę tarybą, kuri sprendimą turėtų paskelbti rugpjūčio 5 d.
 
Prancūzija susiduria su ketvirtąja COVID-19 banga, tačiau beveik 62 proc. gyventojų yra gavę bent vieną skiepų dozę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.01; 07:00