Šveicarijos prezidentas

Trumposios naujienos

Šveicarijos prezidentas Alainas Berset. EPA – ELTA foto

Bernas, birželio 21 d. (AFP-ELTA). Šveicarijos prezidentas Alainas Berset trečiadienį netikėtai paskelbė, kad 2023 metų pabaigoje pasitrauks iš vyriausybės po daugiau nei dešimtmetį trukusios tarnybos. 51 metų Socialistų partijos atstovas A. Berset sakė, kad metų pabaigoje pasitrauks iš Šveicarijos Federalinės tarybos vyriausybės, o sostinėje Berne skubiai surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad atėjo „tinkamas metas pasitraukti“.
 
Turtingos Alpių šalies prezidento pareigas kasmet rotacijos principu perima vienas iš septynių tarybos narių. A. Berset yra jauniausias ir kartu ilgiausiai dirbantis ministras, prie vyriausybės prisijungęs 2012 metais. Prezidento pareigas jis eina antrą kartą, prieš tai jas užėmė 2018 metais. „Jaučiu, kad padariau viską, kas įmanoma. Atidaviau viską“, – sakė jis. Federalinei tarybai jis sakė, kad planuoja palikti vyriausybę „metų pabaigoje“.
 
A. Berset buvo vienas svarbiausių veikėjų organizuojant skubų sunkumų ištikto banko „Credit Suisse“ perėmimą, kurį per šių metų kovo mėnesio savaitgalį įvykdė jo didesnysis konkurentas UBS. Jis baiminosi, kad priešingu atveju antrasis pagal dydį Šveicarijos bankas būtų žlugęs per kelias dienas ir sukėlęs chaosą šalyje, o galbūt ir pasaulinę bankų krizę.
 
A. Berset yra Šveicarijos vidaus reikalų ministras ir, būdamas atsakingas už sveikatos apsaugą, atliko svarbų vaidmenį šaliai kovojant su COVID-19 pandemija. 2020 metų gruodį jis pripažino, kad vyriausybė suklydo per daug sušvelnindama apribojimus, todėl per antrąją pandemijos bangą šalyje buvo užfiksuoti vieni didžiausių infekcijos atvejų skaičių Europoje. Krizės įkarštyje jis sulaukė grasinimų nužudyti ir jam buvo paskirta policijos apsauga – itin retas atvejis Šveicarijoje.
 
2024 metais Šveicarijos prezidento pareigas užims dabartinė viceprezidentė, gynybos ministrė Viola Amherd, priklausanti centro dešiniųjų Centro partijai.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.06.22; 07:17
Gordijo mazgasSkaitomiausios

EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava

Bernas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Šveicarijos neutralitetas svarbesnis nei bet kada, sekmadienį paskelbtame interviu sakė prezidentas Alainas Bersetas, gindamas prieštaringai vertinamą draudimą perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus.
 
„Šveicariški ginklai neturi būti naudojami karuose“, – sakė jis savaitraščiui „NZZ am Sonntag“.
 
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, pradėtos 2022 m. vasario mėnesį, Šveicarijoje verda karštos diskusijos dėl neutraliteto, kurio šalis tradiciškai laikosi daugelį metų. Turtinga Alpių valstybė nėra Europos Sąjungos narė, tačiau pasekė bloko pavyzdžiu ir įvedė sankcijas Maskvai, bet didesnio lankstumo dėl savo karinio neutralumo kol kas nerodo.
 
Nepaisant Kyjivo ir jo sąjungininkių spaudimo, Šveicarija ir toliau neleidžia šalims, turinčioms Šveicarijos gamybos ginkluotę, reeksportuoti ją į Ukrainą. Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymai buvo atmesti pagal įstatymą, draudžiantį kitoms šalims eksportuoti šveicariškus ginklus, jei jų gavėja yra tarptautino ginkluoto konflikto dalyvė.
 
Pasak A. Berseto, Šveicarijos politika grindžiama „įsipareigojimu taikai, humanitarinei teisei ir tarpininkavimui, kai tai įmanoma“.
 
Humanitarinių ir žmogaus teisių įstatymo ir Ženevos konvencijų apsauga „svarbesnė nei bet kada anksčiau“, sakė prezidentas ir perspėjo, kad būtų „labai pavojinga dabar atsisakyti šių pagrindinių principų“. „Karas nėra Šveicarijos DNR dalis“, – sakė A. Bersetas ir pabrėžė, kad jo šalis visuomet siekia „prisidėti prie tarpininkavimo ir taikos, kai tik gali“.
Šveicarijos gynybos ministerijos emblema
 
A. Bersetas sakė esąs įsitikinęs, kad norint užbaigti karą Ukrainoje reikia derybų su Rusija, „kuo greičiau, tuo geriau“. Jis pasmerkė „karo siautulį“ kai kuriuose Šveicarijos visuomenės sluoksniuose, raginančiuose atsisakyti neutralumo. Tai „nereiškia abejingumo“, sakė jis ir paminėjo „precedento neturinčias sankcijas“, kurias Šveicarija taiko Rusijai.
 
Parlamente svarstomos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles, kad kitos šalys galėtų perduoti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus ginklus. Tačiau A. Bersetas pabrėžė, kad vyriausybės „pozicija aiški“, ir pridūrė, jog tai atitinka ir jo asmeninę poziciją: „Šveicarijos ginklai neturi būti naudojami karuose”.
 
Tikėtina, kad galutinio sprendimo priėmimo procesas, po parlamento ir vyriausybės debatų galimai surengiant referendumą, užtruks kelis mėnesius.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.03.13; 06:10
Trumposios naujienos

V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas trečiadienį savo susitikimą pradėjo rankos paspaudimu prie Ženevos vilos, kur abu prezidentai planuoja kalbėtis apie didžiausias JAV ir Rusijos santykių problemas per pastaruosius metus.
 
Po susitikimo šeimininko, Šveicarijos prezidento Guy Parmelino, įžangos J. Bidenas ištiesė ranką V. Putinui, ir tai buvo pirmasis rankos paspaudimas V. Putinui nuo sausio mėnesio, kai J. Bidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
 
„Visada geriau susitikti akis į akį“, – sakė J. Bidenas, kai abu vyrai atsisėdo su savo aukščiausiais diplomatais, pradėdami viršūnių susitikimą, kuriame Šaltojo karo dvasia sklandė virš dabartinio JAV susirūpinimo dėl Rusijos kibernetinių atakų ir to, ką Baltieji rūmai vertina kaip pavojingą poslinkį į autoritarizmą.
 
Stengdamasis skambėti pozityviai, V. Putinas sakė tikintis, kad „susitikimas bus produktyvus“, kai jiedu liks „tete-a-tete“.
 
Nors susitikimo aplinka – prabangi vila su vaizdu į Ženevos ežerą – ir vaizdinga, tačiau laukia alinanti diplomatinė akistata, kuri gali trukti iki penkių valandų ir be jokių pietų pertraukų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.16; 15:21