Šeštadienį Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ ir savaite vėliau – gegužės 14 d. Kauno „Akropolyje“ – visus besidominčius veganizmu, vegetarizmu, žaliavalgyste ir sveiku gyvenimo būdu pakvies augalinio maisto renginys „Vegfest LT“ vasaros festivalis.
Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti įvairių pusgaminių, mėsos ir pieno produktų pakaitalų, ekologiškos produkcijos, natūralios kosmetikos ir švaros priemonių, specializuotos virtuvinės įrangos, receptų knygų, t.p. papuošalų, aksesuarų, namų dekoro elementų, žada organizatoriai.
„Tai bus pirmasis didesnės apimties renginys po dvejų su puse metų pertraukos. Tiek renginių, tiek gyvo bendravimo yra labai išsiilgę ir prekybininkai, ir lankytojai“, – teigė „Vegfest LT“ sumanytoja, Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Ventė Viteikaitė.
Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016 m. rudenį Vilniuje, o nuo kitų metų buvo pradėtas organizuoti ir Kaune. „Jo idėja gimė apsilankius didžiausiame pasaulyje veganams ir jiems prijaučiantiems skirtame renginyje – Londone organizuojamame „Vegfest UK“, kuris šiemet švenčia dešimties metų jubiliejų“, – pasakojo Ventė. Šiame renginyje kasmet dalyvauja daugiau nei pusė tūkstančio verslų, vyksta susitikimai su garsiausiais pasaulio veganais, maisto gaminimo pamokos, filmų peržiūros.
„Vegfest LT“ koncepcija – labai panaši. „Renginys skirtas ir susiburti veganams, ir su veganizmo idėjomis supažindinti kuo platesnę visuomenės dalį. Norime parodyti, koks platus yra veganiško maisto pasirinkimas ir koks jis skanus“, – sako organizatorė.
Veganizmą žmonės dažniausiai renkasi dėl etinių priežasčių – veganai įsitikinę, kad nedera išnaudoti kitų gyvų būtybių savo reikmėms. Kitiems svarbus sveikatos aspektas – augalinė mityba yra žymiai sveikesnė už mėsišką. O dar kiti akcentuoja norą nekenkti gamtai – paskaičiuota, kad intensyvi gyvulininkystė padaro daugiau žalos aplinkai, nei visa gamyba ir transportas kartu sudėjus.
Vegetarai nevalgo mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, o veganai atsisako ne tik jų, bet ir pieno produktų, kiaušinių, netgi medaus, taip pat vengia su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių turinčios kosmetikos, kailio, odos, vilnos bei šilko gaminių, pramogų su gyvūnais.
Pastaruoju metu veganų skaičius pasaulyje bei Lietuvoje sparčiai auga. Populiariausias šis judėjimas – Izraelyje, veganais šioje šalyje save laiko maždaug dešimtadalis visuomenės. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, bet didžiausia veganų platforma šalyje – Ventės suburta feisbuko grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu jungia per 36 tūkst. narių.
Pasak festivalio organizatorės, Lietuvoje vis daugiau verslų pastebi besikeičiančius pirkėjų poreikius ir į juos reaguoja. „Atsiranda vis daugiau verslų, gaminančių veganams tinkančias prekes ar jas importuojančių“, – sakė V. Viteikaitė. Dalį jų bus galima sutikti ir artėjančiame renginyje.
Federacinės tarnybos personalo darbuotojai gavo nurodymą atleisti iš darbo pernelyg apkūnius bendradarbius. Pirmiausia – užtikrinti, kad bus aiškinama, kaip formuoti sveiką gyvenimo būdą ir kokią įtaką turi sveikatai fizinis aktyvumas. Antra, – kontroliuoti bendradarbių kūno masės mažėjimo dinamiką. Toks pavedimas duotas Federacinės saugumo tarnybos operatyvinių skyrių vadovams.
Dabar FSB operatyvininkams bus keliami didesni fizinės parengties reikalavimai. Tie, kas jau nebegali atsikratyti per didelio svorio, bus siunčiami į medicinos įstaigas. Jeigu pernelyg apkūniems bendradarbiams ir tai nepadės, jie bus siunčiami į gydytojų komisiją, kuri nustatys, ar jie tinka tarnybai.
Dokumente numatoma perkelti apkūnius operatyvininkus iš specialiosios paskirties ir operatyvinių padalinių į kitus padalinius. Visas darbas turi būti atliktas iki 2019 metų kovo pirmosios.
Visa tai parašyta viename vidiniame Federacinės saugumo tarnybos dokumente, kurio vienas nufotografuotas puslapis pakliuvo viešumon.
Baltijos šalių sveikatos apsaugos ministrų susitikime aptarti Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbūs visuomenės sveikatos klausimai ir aptartas artimiausiu metu planuojamas pasirašyti memorandumas, kuriuo būtų įsipareigojama bendradarbiauti alkoholio bei tabako vartojimo mažinimo ir sveikos mitybos skatinimo klausimais.
Alkoholio kontrolės politika turėtų būti grindžiama prielaida, kad žalingas alkoholio vartojimas turi didesnę socialinę kainą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, taip pat, kad sveikata ir žmonių gerovė yra svarbiau negu ekonominiai veiksniai. Todėl yra būtina gerinti visuomenės sveikatą, skatinti mokslinius tyrimus ir užkirsti kelią alkoholio ir tabako keliamam pavojui sveikatai.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, taip siekiama skatinti bendradarbiavimą Baltijos šalyse teikiant įvairių formų paramą, skatinti mokslinius tyrimus, dalintis patirtimi.
„Matome, kad visos trys Baltijos šalys patiria panašių problemų ir daugeliu atvejų renkasi panašius tų problemų sprendimus. Esame mažos valstybės, todėl parama yra labai svarbi, visi veikdami kryptingai galime pasiekti kur kas geresnių rezultatų“, – sako ministras A.Veryga.
Baltijos šalys vieningai sutaria dėl kovos su neteisėta tabako gaminių prekyba. Tai yra pasaulinė problema, kurios šalys negali išspręsti veikdamos po vieną. Planuojamame pasirašyti memorandume teigiama, kad neteisėta prekyba tabako gaminiais pirmiausia yra orientuota į ir taip pažeidžiamas žmonių grupes, pavyzdžiui, jaunimą. Taip pat mažai tikėtina, kad šie nelegalūs tabako gaminiai atitinka keliamus ES reikalavimus, produktų reglamentavimą. Pavyzdžiui, tokie gaminiai neturi įspėjamųjų ženklų ant pakelių, kurie yra privalomi ir labai svarbūs.
Tuo tarpu netinkama mityba gali būti daugelio lėtinių ligų priežastimi. Širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, hipertenzija, antsvoris ir nutukimas – vienos sparčiausiai plintančių ligų, kurioms didžiulę įtaką daro nesaikingas riebalų, cukraus, druskos vartojimas ir naudingų maistinių medžiagų trūkumas. Todėl visos trys Baltijos šalys turėtų koordinuoti savo veiksmus vykdydamos ES bei PSO veiksmų planus dėl sveikos mitybos puoselėjimo ir maisto produktų gerinimo.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, dar apie 80 tūkst. šiuo metu serga įvairiomis onkologinėmis ligomis, o net 20 proc. visų mirčių – nuo vėžinių susirgimų. Daugiausia pacientų nužudo piktybiniai plaučių navikai, nuo jų kiek atsilieka storosios žarnos ir skrandžio vėžys.
Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva vasario 4 dieną minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė sako, kad onkologija – vienas greičiausiai besikeičiančių mokslų, kuriame dera tiek tradicinė, tiek netradicinė medicina ir net vyrauja tam tikros mados.
Šią vasarą aktualijų portalo SLAPTAI.LT žurnalistams teko dalyvauti pėsčiųjų žygyje "Dzūkų kovų keliais".
Tai buvo nenuginčijamai įspūdingas, prasmingas renginys, propaguojantis ir sveiką gyvenimo būdą, ir skatinantis visuomenę domėtis Lietuvos istorija.
Bet svarbiausia, kad raginimai giliau pažinti Lietuvos praeitį pateikti išradingai, patraukliai. Žygio organizatorių primityviu patriotizmu tikrai neapkaltinsi.