Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Maskva, rugsėjo 15 d. (ELTA). Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė, pasak kanalo „Nexta“, yra kritinė. Tai esą pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrejus Jusovas.
„Šią informaciją patvirtino įvairūs šaltiniai medicinos ir politikos sluoksniuose. Tai nėra sužalojimai. Kitas detales dar reikia išsiaiškinti. Jis jau seniai serga. Kalbame apie sistemines sveikatos problemas“, – anot „Nexta“, teigė A. Jusovas.
Ukrainos portalas „Obozrevatel“ pranešė, kad R. Kadyrovą ištiko koma. Esą planuojama jį perkelti gydymui į užsienį. Jau kelis mėnesius sklando gandai, kad R. Kadyrovas sunkiai serga.
R. Kadyrovas nuo 2007 m. gegužės yra Rusijos Čečėnijos respublikos vadovas. Jis yra nusiuntęs į Ukrainą savo kovotojus.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Po operacijos ir dešimties ligoninėje praleistų dienų popiežius Pranciškus sekmadienį vėl vadovavo kassavaitinei Viešpaties Angelo maldai šv. Petro aikštėje. Kalbėdamas pro Apaštališkųjų rūmų langą, jis dėkojo tikintiesiems už paramos žinutes, kurių sulaukė gulėdamas ligoninėje.
„Ši žmogiška parama man buvo didelė pagalba ir paguoda“, – sakė pontifikas tūkstančiams susirinkusių piligrimų. 86-erių popiežius po jam atliktos pilvo išvaržos operacijos iš ligoninės buvo išrašytas penktadienį. Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Pastaruoju metu popiežiaus sveikatos būklė kėlė spėliones dėl jo ateities. Dėl besitęsiančių dešiniojo kelio skausmų ir išialgijos pontifikas didžiąją praėjusių metų dalį buvo prikaustytas prie vežimėlio. Kovo pabaigoje jis tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito.
Kovą Pranciškus pabrėžė, kad neketina atsistatydinti. Jo pirmtakas Benediktas XVI, kuris būdamas 95-erių 2022 m. gruodžio 31 d. mirė, įėjo į Bažnyčios istoriją, kai 2013-aisiais dėl sveikatos priežasčių atsistatydino.
Nepaisant sveikatos problemų, Pranciškus neketina atsisakyti planuotų kelionių. Rugpjūčio pradžioje numatyta jo kelionė į Portugaliją, rugsėjo pradžioje į Mongoliją, o rugsėjo gale į Marselį Pietų Prancūzijoje. Nuo pirmadienio Katalikų bažnyčios vadovas atnaujins savo audiencijas ir susitikimus.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
Minskas, gegužės 13 d. (ELTA). Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka lankėsi ligoninėje, praneša „Unian“ remdamasi stebėtojų grupės „Belaruski Hajun“ informacija.
Teigiama, kad gegužės 13 d. apie 19 val. A. Lukašenka atvyko į Respublikinį klinikinį medicinos centrą, esantį ant Drozdų rezervuaro kranto netoli Minsko.
Anot stebėtojų grupės, prezidento kortežo atvykimo metu privažiavimai prie ligoninės buvo uždaryti, o pakelėse stovėjo saugumo pajėgos.
„Belaruski Hajun“ tviteryje paskelbė, kad kortežas iš medicinos centro išvyko apie 21 val., o apie 21:20 sustojo Astrašyckio miestelyje.
Gandai apie prastėjančią A. Lukašenkos sveikatą pradėjo plisti po jo apsilankymo gegužės 9 d. parade Maskvoje. Teigta, kad jis sunkiai paėjo, o iškart po parado greitai išvyko į Baltarusiją.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, balandžio 2 d. (ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį po pamaldų Šventojo Petro aikštėje, kalbėdamas „Viešpaties Angelo“ maldą, padėkojo visiems besimeldusiems už jo sveikatą.
„Dėkoju jums už dalyvavimą, taip pat už jūsų maldas, kurios pastarosiomis dienomis suintensyvėjo. Ačiū jums!“ – pontifikas sakė miniai.
Važiuodamas papamobiliu per aikštę, kurią puošė daugiau kaip 35 000 augalų ir gėlių, popiežius Pranciškus trumpai pamojavo maždaug 30 tūkst. miniai.
Jis atrodė rimtas, kai sekė procesiją per Šventojo Petro aikštę, kurioje ėjo aukščiausio rango dvasininkai nešini dideliais palmių lapais ir alyvmedžių šakomis.
Pontifikas palaimino palmes ir pasirėmęs lazdele nuėjo iki altoriaus ir atsisėdo. Ceremonijai vadovavo kardinolas.
Susirgęs bronchitu 86-erių popiežius buvo paguldytas į ligoninę trečiadienį ir iš jos išleistas Verbų sekmadienio išvakarėse.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 27 d. (ELTA). Europos Sąjungos valstybės narės pirmadienį paskelbė oficialų diplomatinį perspėjimą Sakartvelo vadovams dėl blogėjančios įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio sveikatos būklės.
Praėjusią savaitę M. Saakašvilis apkaltino valstybės paskirtus gydytojus atsisakius jį gydyti ir dalyvaujant tariamame sąmoksle jį „nužudyti“.
Pirmadienį visų 27 ES valstybių narių sostinės koordinuotai pateikė oficialų diplomatinį „demaršą“ Sakartvelo teisingumo ministrui, žurnalistams sakė ES ambasadorius Sakartvele Pawelas Herczynskis.
„Esame labai susirūpinę dėl pranešimų apie blogėjančią jo sveikatą“, – sakė P. Herczynskis. Michailas Saakašvilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
55 metų provakarietiškas reformatorius buvo suimtas 2021 metais, praėjus kelioms dienoms po to, kai slapta grįžo iš užsienio į tėvynę.
Nuo praėjusių metų jis guli ligoninėje po to, kai 50 dienų atsisakė maisto protestuodamas prieš savo sulaikymą, kuris, pasak žmogaus teisių gynimo grupių, yra politiškai motyvuotas.
Grupė JAV gydytojų teigė, kad M. Saakašvilis kenčia nuo daugybės ligų, kurias sukėlė „kankinimai“ nelaisvėje.
Minėdamas Kristaus krikšto šventę, V. Putinas pasinėrė į ledinį vandenį. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, liepos 21 d. (ELTA). Kremlius ketvirtadienį paneigė gandus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga, ir pareiškė, jog valstybės vadovas sveikata nesiskundžia, praneša agentūra „Reuters“.
„Su jo sveikata viskas gerai, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Ukrainiečių, amerikiečių ir britų informacijos specialistai pastaraisiais mėnesiais skleidžia įvairias melagienas apie prezidento sveikatos būklę, tačiau tai yra tik pramanai.“
Trečiadienį Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putiną, kuris pareiškė, kad antradienį per vizitą Irane lengvai peršalo. „Vakar Teherane buvo labai karšta, 38 laipsniai Celsijaus, ir ten esantys oro kondicionieriai veikė labai dideliu stiprumu“, – teigė 69-erių prezidentas.
Vladimiras Putinas – dziudistas. EPA – ELTA nuotr.
Pastaruoju metu vis dažniau aptariama Kremliaus šeimininko sveikatos būklė. Visuomenėje sklinda įvairios teorijos apie galimas jo diagnozes, įskaitant vėžį ir Parkinsono ligą. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. V. Putinas dažnai rodosi viešumoje ir dirba nepakitusiu tvarkaraščiu.
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas trečiadienį viename saugumo forume sulaukė klausimo šia tema. Jis pareiškė, kad V. Putinas netgi yra „pernelyg sveikas“.
Apsauginės kaukės. Ar apsaugos. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad pandemijos valdymo klausimams Vyriausybės suburta ekspertų taryba iš esmės pritaria idėjai atsisakyti privalomo medicininių kaukių dėvėjimo. Tačiau premjerė akcentavo, kad visi likę ribojimai yra reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl bendro Ministrų Kabineto sprendimo dėl pandemijos ribojimų panaikinimo jau nebereikės.
„Vyriausybė nebeturi daugiau ką svarstyti todėl, kad dauguma apribojimų, kurie yra nustatyti, išskyrus tuos apribojimus, kurie yra nustatyti judėjimui per valstybės sieną iš trečiųjų šalių, yra nustatyti sveikatos apsaugos ministro, operacijų vadovo“, – antradienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak premjerės, Vyriausybei patarinėjantys ekspertai pritaria, kad kaukių dėvėjimas išliktų privalomas tik sveikatos priežiūros įstaigose.
„Mano žiniomis, vakar buvo diskusija ekspertų taryboje. Ekspertų taryba pritarė, kad iš esmės galima būtų priimti sprendimus, susijusius su kaukių dėvėjimo pakeitimais, jas paliekant tik tam tikrose labai ribotose situacijose, kaip gydymo įstaigose, slaugos įstaigose ir institucijose, kur tas kontaktas gali būti pavojingesnis negu šiaip bet kur gyvenime“, – tvirtino ji.
„Nors rekomendacija dėvėti kaukes, manau, kad išliks ir toliau“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Tačiau premjerė akcentavo, kad naujai užsikrečiančių asmenų skaičius dar siekia 3 tūkst. per parą, todėl kelionių apribojimai atvykstantiems iš trečiųjų šalių vis dar išliks.
„Apribojimas išliks iki to momento, kai, manau, kad galėsime tiesiog pripažinti pandeminę situaciją pasibaigus, tai tikrai dar nesame tame etape“, – aiškino I. Šimonytė.
Praėjusią parą, pirmadienį, Lietuvoje nustatyti 2823 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Pirmą kartą užsikrėtė 2618 žmonių, pakartotinai – 205. Nuo koronaviruso sukeltos ligos mirė 7 žmonės, 4 iš jų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti tik iš dalies, rodo antradienį Statistikos departamento skelbiami duomenys.
J. Bidenas sveikas ir gali eiti JAV prezidento pareigas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, lapkričio 20 d. (AFP-ELTA). Baltųjų rūmų gydytojas penktadienį atliko išsamią rutininę JAV prezidento Joe Bideno sveikatos patikrą ir nustatė, kad jis sveikas. Apžiūros metu prezidento galios buvo perduotos viceprezidentei Kamalai Harris, tapusiai pirmąja moterimi JAV istorijoje ėjusia šias pareigas, praneša AFP.
„Prezidentas yra sveikas, energingas 78 metų vyras, tinkamas sėkmingai vykdyti prezidento pareigas, įskaitant aukščiausiojo pareigūno, valstybės vadovo ir vyriausiojo pajėgų vado funkcijas“, – paskelbė Baltųjų rūmų gydytojas Kevinas O‘Connoras.
Išsamioje ataskaitoje nurodoma, kad J. Bideno eisena tapo „pastebimai standesnė ir mažiau gracinga“ nei prieš metus, o sakydamas kalbas viešumoje jis vis dažniau ir stipriau atsikrenkščia ir atsikosėja. Tačiau šie du simptomai nesiejami su rimtomis ligomis ir šiuo metu susirūpinimo nekelia.
Anot gydytojo, nebuvo rasta jokių problemų su širdimi ar dantimis, nėra odos vėžio ženklų, o regėjimas taip pat normalus.
Teigiama, kad prie geros prezidento būklės gali prisidėti tai, kad jis nevartoja jokių tabako produktų, negeria alkoholio ir mankštinasi bent 5 kartus per savaitę.
Šeštadienį J. Bidenui sukanka 79 metai ir jis yra vyriausias prezidentas JAV istorijoje. Iš gydytojo ataskaitos paaiškėjo, kad jis vartoja tris įprastus receptinius vaistus ir du nereceptinius vaistus bei nešioja kontaktinius lęšius.
Prezidento ūgis 182 cm, svoris – 83,46 kg, o jo kūno masės indeksas – 25.
Po sveikatos apžiūros Walterio Reedo ligoninėje į Baltuosius rūmus J. Bidenas grįžo šypsodamasis ir teigė besijaučiantis puikiai bei esantis nuostabios formos.
J. Bidenui penktadienį buvo atliekama kolonoskopija su nejautra, todėl šios procedūros metu prezidento pareigos buvo laikinai perduotos JAV viceprezidentei K. Harris. Ji jas ėjo 1 val. ir 25 minutes ir tapo pirmąją moterimi JAV istorijoje, turėjusia prezidento galias. K. Harris taip pat yra pirmoji moteris viceprezidentė.
J. Bidenas jau anksčiau buvo paskiepytas nuo COVID-19, o rugsėjį gavo sustiprinančiąją skiepo dozę.
Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, lapkričio 9 d. (dpa-ELTA). Pastaruoju metu sveikatos problemų turėjusi britų karalienė Elžbieta II, atrodo, jaučiasi geriau.
Monarchė kelias dienas praleido savo Sandringhamo rezidencijoje Anglijos Rytuose ir dabar grįžo į Vindzoro pilį prie Londono, pranešė naujienų agentūra PA.
95-erių karalienė 170 km ilgio atstumą įveikė sraigtasparniu. Anot stebėtojų, tai rodo, kad Elžbietos II sveikata pasitaisė.
Karalienei jos gydytojai buvo nurodę dvi savaites pailsėti. Jei leista tik nesunkiai padirbėti prie rašomojo stalo.
Pastaruoju metu buvo sunerimta dėl karalienės sveikatos. Monarchė pirmą kartą pasirodė pasiramsčiuodama lazdele ir atšaukė dvi keliones. Be to, ji vieną naktį praleido ligoninėje.
Elžbieta II tiksisi sekmadienį dalyvauti tradicinėje atminimo ceremonijoje kare žuvusiems kariams pagerbti.
Twitter. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Turkijos kibernetinė policija trečiadienį pradėjo teisinį tyrimą dėl „nepagrįstų“ įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose spėliojama apie prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sveikatą.
Savo pareiškime policija nurodė tirianti 30 žmonių, kurie naudojo arba pakartotinai paskelbė grotažymę #olmus (#heisdead), kuri tapo populiariausia tema Turkijos tviteryje.
Pabrėždamas vyriausybės jautrumą tokiems įrašams, R. T. Erdogano komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas trečiadienį paskelbė trumpą filmuką, kuriame matyti, kaip Turkijos lyderis išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina turkio spalvos kilimu. „Pasitikėk draugais, bijok priešų“, – parašė F. Altunas.
Gandai apie 67 metų R. T. Erdogano sveikatą sklando jau daugelį metų, o vienas iš jo gydytojų 2011 metais paneigė, kad Turkijos lyderis serga vėžiu. Tais pačiais metais R. T. Erdoganui buvo atlikta laparoskopinė virškinimo trakto operacija ir nuo to laiko jis vaikšto dar atsargiau.
R. T. Erdoganas sekmadienį susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu Romoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose. Tada jis atšaukė savo planuotą dalyvavimą COP26 klimato konferencijoje Glazge, motyvuodamas ginču dėl saugumo protokolo.
Panašu, kad naujausią spėlionių bangą paskatino R. T. Erdogano nedalyvavimas savo valdančiosios partijos, kuri trečiadienį minėjo 19-ąsias atėjimo į valdžią metines, ceremonijoje. Oficiali naujienų agentūra „Anadolu“ vėliau paskelbė filmuotą medžiagą, kaip R. T. Erdoganas – iš pradžių stovintis, paskui sėdintis tyloje – susitiko sostinėje Ankaroje su Bagdadu Amreyevu, vadovaujančiu tiurkų kalba kalbančių Vidurio Azijos valstybių tarybai. Jo biuras nurodė, kad R. T. Erdoganas taip pat priims diplomatinius įgaliojimus iš naujos ambasadorių grupės Turkijoje.
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Lietuvos Prezidentas liūdnai kalbėjo apie sveikatos tautos būklę, kur ryškiai aliarmo varpais ima skambinti COVID-19. Nuskambėjo graudi frazė: buvo Lietuvoje vasarą pristabdyta vakcinacija, ir vėliau, kai padėtis vėl ėmė kritiškai blogėti, valdžia pradėjo verstis per galvą, bandydama šį procesą kaip nors paspartinti. Bet visuomenę sudaro ne puodai ar kitokie įrankiai, ją sudaro gyvi žmonės su savo įsitikinimais, mąstymu, ambicijomis, gal net ir prietaringumu.
Visi, kas gyvena Lietuvoje, gerai jaučia vyriausybės ir prezidentūros tylųjį konfliktą. Kas tuo suinteresuotas ir kas čia mėto akmenėlius į svetimą daržą, ne man spręsti. Bet ir profesionalūs žurnalistai nemoka užkirsti tam reiškiniui kelio. Kai Prezidentas pavasarį buvo paskelbęs savo norus, kad iki vasaros vidurio pasiskiepytų 70-80 proc. suaugusių gyventojų, šiandien jo kaltinimas vyriausybei savotišku sabotažu nėra visai iš piršto laužtas. Trintis tarp prezidentūros ir vyriausybės yra pastebimas gyva akimi. Piliečiams tokios ambicijos – kas iš valdžios institucijų yra teisesnis – tikrai nėra svarbiausias. Visuomenė geidžia būti sveika ir, kiek sąlygos leidžia, naudotis laisve. Priminsiu čia tikriausiai ne visų užmirštą faktą, kuris turėjo vietos pavasarį – vyriausybės potvarkiu buvo sustatyti prioritetai, kam reikę skiepytis pirmiausiai. Atidarius skiepų paketą reikia jį suvartoti per 3 dienas, vėliau tapdavo netinkamu ir reikėdavo išlieti. Kai viename skiepų punkte kažkas užsirašęs neprisistatė, liko dilema – išlieti, ar gal dar kas atsiras norintis. Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojas epidemiologas Vytautas Kasiulevičius pasiūlė savo žmoną. Žiniasklaidai sužinojus tą gydytoją tiek viešai visi valkiojo, kol žmogus išėjo iš ligoninės. Tai tik vienas konkretus pavyzdys, kad, Skaitytojau, žinotumei – Prezidentas netuščiažodžiavo. Gal todėl spauda ir televizija užsipuolė gydytoją, kad jis buvo Premjero S. Skvernelio šeimos gydytojas?
Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Po tokių Prezidento graudžių žodžių save gerbianti Premjerė arba viešai atsiprašydama turėtų tuos faktus paneigti, ar atsiprašiusi garbingai atsistatydinti. Deja, anot E. Mieželaičio, „čia Lietuva, čia lietūs lyja…“
Baigdamas pridursiu – aš nepasisakau už kokią nors partiją, ir žiūriu abejingai, kas kokiai pakraipai atstovauja. Valdžios atstovus vertinu pagal jų išmintį ir moralę. Todėl manau, kad tik Tauta gali būti abiejų šių valstybės institucijų teisėja.
Tūkstančiai žmonių Sakartvele reikalauja paleisti M. Saakašvilį
Tbilisis, spalio 19 d. (AFP-ELTA). Įkalintą buvusį Sakartvelo prezidentą ir opozicijos lyderį Michailą Saakašvilį, kuris jau beveik tris savaites laikosi bado streiko, antradienį apžiūrės gydytojai, pranešė jo advokatas.
M. Saakašvilis paskelbė bado streiką, kai spalio 1 dieną grįžęs iš tremties Ukrainoje buvo įkalintas. 53-ejų metų vyras tvirtina, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas.
Jo gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimai jo sveikatai padarytos negrįžtamos žalos.
„Antradienį popiet vyriausybės sudaryta medikų taryba ištirs jo sveikatos būklę ir nuspręs, ar jį reikia hospitalizuoti“, – AFP sakė M. Saakašvilio advokatas Dito Sadzaglišvilis.
Sakartvelo teisingumo ministras Rati Bregadzė sakė žurnalistams: „Mūsų vienintelis interesas – kad būtų gerbiamos jo teisės ir kad jo sveikata būtų stabili“.
M. Saakašvilio asmeninis gydytojas Nikolozas Kipšidzė, kuris lankė jį areštinėje, sakė, kad dėl buvusio lyderio esamo „kraujo sutrikimo bado streikas yra ypač pavojingas“.
Pagal Sakartvelo įstatymus medicininę intervenciją be paciento sutikimo leidžiama atlikti tik tuo atveju, „jei asmuo yra be sąmonės ir kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei“, – sakė D. Sadzaglišvilis.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Praha, spalio 18 d. (AFP-ELTA). Čekijos prezidentas Milošas Zemanas dėl prastos sveikatos būklės nėra pajėgus eiti savo pareigas, žurnalistams pirmadienį teigė šalies Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, remdamasis ligoninės pranešimu.
Pasak jo, atėjo laikas apsvarstyti galimybę pasinaudoti Konstitucijos straipsniu, kuriuo prezidento įgaliojimai būtų perduoti parlamento pirmininkui ir premjerui.
M. Zemanas spalio 10 d., praėjus dienai po visuotinių rinkimų, buvo skubiai išgabentas į ligoninę. Anot vietos žiniasklaidos, jis kenčia nuo rimtų kepenų problemų, o paties M. Zemano komanda informacijos apie prezidento būklę kol kas neviešina.
Prezidentas neužilgo turėjo moderuoti derybas dėl naujosios Čekijos vyriausybės, kurią formuos tripartinis centro dešiniųjų aljansas „Kartu“ ir dar vienas dviejų centristinių partijų aljansas. Jie per rinkimus iškovojo 108 iš 200 vietų parlamente, o „Kartu“ lyderis Petras Fiala veikiausiai taps kitu šalies premjeru.
M. Zemano politinis sąjungininkas milijardierius premjeras Andrejus Babišas praėjusią savaitę teigė nedalyvausiąs derybose dėl naujosios vyriausybės, o jo populistinis judėjimas ANO, rinkimuose užėmęs antrąją vietą, liks opozicijoje.
„Karinė universitetinė ligoninė toliau laikosi nuomonės, kad prezidentas Milošas Zemanas dėl savo sveikatos nėra pajėgus eiti savo pareigas“, – teigė M. Vystrcilas, cituodamas ligoninės pranešimą.
Čekijos Senatas praėjusią savaitę paprašė ligoninės pateikti informacijos apie M. Zemano sveikatą ir pirmadienį gavo jos pranešimą. „Atsižvelgiant į jo ligos pobūdį, ilgalaikė jo sveikatos būklės perspektyva yra labai neaiški“, – teigiama pranešime. „Tikimybė, kad jis artimiausiomis savaitėmis grįš į darbą, yra nedidelė“, – priduriama pranešime.
Anot M. Vystrčilo, atėjo laikas „diskutuoti apie tai, kada ir kaip aktyvuoti 66-ąjį Konstitucijos straipsnį“. Šis straipsnis leidžia parlamentui balsavimu pripažinti prezidentą „nepajėgiu eiti savo pareigas“. Jo įgaliojimus tuomet perimtų kadenciją baigiantis premjeras ir naujasis parlamento pirmininkas, kuris paskirs naują ministrą pirmininką.
Praėjusią savaitę M. Zemanas pasirašė rezoliuciją, kuria sušaukė pirmąjį naujojo parlamento posėdį. Po jo laukiama oficialaus A. Babišo vyriausybės atsistatydinimo ir tuomet bus pradėtas naujosios vyriausybės formavimas.
Baidyklė. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė valdančiuosius ragina imtis veiksmų mažinant įtampas visuomenėje, nes, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, visuomenės streso lygis COVID-19 pandemijos metu yra išaugęs dvigubai.
„Baimės, nesaugumo, prarasto socialinio stabilumo jausmas, šokas dėl artimųjų mirties ir pajamų netekimo – visa tai gali virsti tiksinčia bomba, jeigu valdantieji ir toliau demonstruos įprastą aroganciją ir socialinį nejautrumą, kurio klasikinis pavyzdys yra premjerės pozicija, esą Vyriausybė nieko negali padaryti kylant kainoms. Socialiai nejautrūs sprendimai ir tragiška valdžios komunikacija didina naštą žmonių psichikos sveikatai, streso ir nerimo lygį visuomenėje“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė O. Leiputė.
Seimo narė ragina kuo greičiau įgyvendinti dar šių metų liepą pateiktas Valstybės kontrolės rekomendacijas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turėtų daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui, gyventojų informavimui apie psichologinės pagalbos galimybes ir jų raštingumo psichikos sveikatos srityje stiprinimui.
SAM apklausos duomenimis, emocinės būklės pablogėjimą antrosios COVID-19 bangos metu pripažįsta 49 proc. gyventojų. Apie 1,5 karto yra išaugę nerimo, pykčio, liūdesio jausmai. 2020-aisiais fiksuotas savižudybių skaičiaus augimas.
O. Leiputės nuomone, valdžia turėtų nedelsdama pasiųsti signalą visuomenei, kad „skęstančiųjų gelbėjimas nėra pačių skęstančiųjų reikalas“.
„Eilės prie „galimybių pasų“ ir kiti incidentai parodė, kad valdžia ignoruoja faktiškai egzistuojančias nelygias galimybes, skaitmeninę atskirtį, socialinę nelygybę. Menkinti ar išstumti žmones dėl jų socialinės padėties ar skaitmeninės atskirties yra labai ciniška ir pavojinga taktika“, – konstatuoja parlamentarė.
Valstybės kontrolė neseniai konstatavo, kad dabartinėje situacijoje šalies atsigavimui koją kiša ir atsilikimas sveikatos raštingumo srityje.
O. Leiputė primena, kad, pavyzdžiui, 69 proc. gyventojų nežino, kad nemokamas psichologinės pagalbos paslaugas gali gauti savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.
Valstybės kontrolės užsakymu 2021 m. balandžio mėn. atliktos apklausos rezultatai parodė, kad 90,5 proc. gyventojų psichologinės pagalbos COVID-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neieškojo.
O. Leiputė pažymi grėsmingus vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos rodiklius: „Tai, kas išgyvenama šiandien, rytoj virs naujomis socialinėmis įtampomis. 2020-aisiais daugiau nei pusė (54 proc.) tėvų nurodė, kad dėl streso jų vaikas turi elgesio ar emocinių sunkumų. Pandemijos metu dvigubai (nuo 9 iki 18 proc.) išaugo skambučių į „Vaikų liniją“ savižudybių tema. COVID-19 pandemijos metu psichikos sveikatos paslaugų laukimo eilės pas vaikų ir paauglių psichiatrą padidėjo 23 proc.“, – sako parlamentarė.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus atmetė italų žiniasklaidos spėliones dėl galimo jo atsistatydinimo. „Apie tai net nepagalvojau“, – sakė pontifikas interviu Ispanijos radijui „Cope“. Jis negalįs paaiškinti, kaip žiniasklaidai kilo tokia mintis, sakė Pranciškus, kuriam prieš maždaug du mėnesius buvo atlikta žarnyno operacija.
„Kai popiežius guli ligoninėje, vis kyla lengvas vėjelis ar audra konklavoje“, – pokštavo 84-erių Katalikų bažnyčios vadovas, turėdamas omenyje susirinkimą Vatikane už uždarų durų, kuriame renkamas naujas popiežius. Pasak popiežiaus, vengdamas gandų, jis skaito tik vieną itališką laikraštį ir niekada nežiūri televizoriaus.
Į klausimą apie sveikatos būklę pontifikas taip pat atsakė juokdamasis: „Dar esu gyvas“. Jis teigė ypač esąs dėkingas vienam „labai patyrusiam“ italų slaugytojui Vatikano ligoninėje.
Jis „išgelbėjo jam gyvybę“, privesdamas operuotis. „Dabar galiu viską valgyti, kas anksčiau dėl divertikulų nebuvo įmanoma“, – sakė Pranciškus. Divertikulai yra mažos storosios žarnos gleivinės išvaržos per visus sienelės sluoksnius.
Anot popiežiaus, jis ir toliau vartoja medikamentus, tačiau šiaip jaučiasi gerai. Interviu jis paskelbė ir apie savo kelionių planus. Pradžioje rugsėjį Katalikų bažnyčios vadovas lankysis Vengrijoje ir Slovakijoje. Vėliau suplanuotos kelionės į Graikiją, Kiprą ir Maltą. Lapkritį Pranciškus ketina dalyvauti Pasaulio klimato konferencijoje Glazge – apie tai Vatikanas paskelbė jau metų pradžioje.
Aleksejus Navalnas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijoje kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatai trečiadienį perspėjo dėl jo kalėjime blogėjančios sveikatos ir pareikalavo nedelsiant leisti susitikti su juo. Advokatai pranešė, kad A. Navalnas skundžiasi nugaros skausmu ir kojos nutirpimu.
Praėjusį rugpjūtį vienas žymiausių Vladimiro Putino kritikų A. Navalnas vos išgyveno po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Sausį, vos grįžęs į Rusiją, 44-erių opozicijos lyderis buvo sulaikytas, kitą mėnesį jam paskirta dvejų su puse metų kalėjime bausmė. Jis bausmę atlieka netoli Maskvos esančioje pataisos kolonijoje.
Trečiadienį A. Navalno advokatė Olga Michailova pranešė, kad pastaruoju metu jis skundėsi stipriu nugaros skausmu, o šią savaitę nutirpo jo koja.
Opozicijos lyderį apžiūrėjo neurologas, tačiau, O. Michailovos teigimu, jis neįvardijo skausmo priežasties, tik davė ibuprofeno.
„Tai visas gydymas“, – žurnalistams sakė advokatė ir tikino, jog vaistai nuo skausmo nepadėjo, o antradienį nutirpo jo koja.
„Nežinau, kas jam yra. Jį turėtų apžiūrėti normalus medikas“, – teigė advokatė.
O. Michailova sakė, kad trečiadienį jai nebuvo leista pasimatyti su A. Navalnu.
Kremliaus kritiko komanda išreiškė didelį susirūpinimą.
A. Navalno dešinioji ranka Leonidas Volkovas išsakė įtarimą, kad kalėjimo administracija tokiu būdu galimai dangsto tai, kad jis buvo išvežtas į kalėjimo ligoninę.
„Nežinome, kur yra A. Navalnas ir kodėl jie slepia jį nuo jo advokatų“, – feisbuko paskyroje rašė L. Volkovas.
A. Navalno antikorupcinio fondo tyrimų vadovė Marija Pevčich teigė: „Greitai blogėjanti jo sveikata mums kelia didelį nerimą.“
„Manome, kad A. Navalno gyvybei gresia pavojus ir reikalaujame nedelsiant prie jo prileisti advokatus“, – tviterio paskyroje rašė ji.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų.
Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų rezultatus trečiadienį gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija, kurioje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, o trečiadienį 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.
Paaiškėjo, kad 6 ėminiai su britiškąja koronaviruso atmaina „atkeliavo“ iš Vilkaviškio, 4 – iš Kauno, o vienas – iš Marijampolės.
Iš viso šiuo metu šalyje jau yra žinomų 12 atvejų, kai žmonės užsikrėtė britiškąja viruso atmaina. Pirmasis pacientas jau yra pasveikęs.
SAM pateikiamais duomenimis, šią savaitę iš viso tirti 284 ėminiai. Kauno klinikos jau ištyrė minėtuosius 96, dar 188 ėminius tiria referentinė „European Centre for Disease Prevention and Control“ laboratorija. Tikimasi iš šios užsienio laboratorijos rezultatų sulaukti artimiausiu metu.
Siekiant stebėti Lietuvoje aptinkamų COVID-19 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą, nacionaliniu lygiu pradėtas vykdyti koronaviruso genomo sekoskaitos procesas, primenama SAM pranešime. Šie tyrimai pradedami atlikti, pasitelkiant nacionalines laboratorijas, turinčias reikalingą įrangą tyrimams.
Organizuoti ir koordinuoti plataus masto koronaviruso genomo sekoskaitos procesą pavesta Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL).
Eidamas 74-uosius metus, mirė buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo asmeninis gydytojas Haroldas Bornsteinas. Tai ketvirtadienį pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis savo šaltiniais.
Leidinys nepatikslina, kur konkrečiai ir dėl kokios priežasties mirė H. Bornsteinas. Jis anksčiau dirbo ligoninėje Niujorko Manhatano rajone. H. Bornsteinas buvo D. Trumpo asmeninis gydytojas 1980-2017 metais.
Per 2016 metų rinkimų kampaniją medikas paskelbė ataskaitą, kurioje tikino, kad D. Trumpas „neturi jokių reikšmingų sveikatos problemų“. Gydytojas tada tvirtino, jog „jei D. Trumpas bus išrinktas prezidentu, jis neabejotinai bus sveikiausias žmogus, kada nors ėjęs šias pareigas“.
2018 metais H. Bornsteinas prisipažino, jog visą ataskaitą sukūrė D. Trumpas, jis ją parašė diktuojant politikui. Pasak gydytojo, 2017 metų vasarį į jo biurą atėjo D. Trumpo padėjėjai ir paėmė visus užrašus apie Baltųjų rūmų šeimininko sveikatą.
JAV prezidentas nutraukė visus santykius su H. Bornsteinu, kai šis žurnalistams papasakojo, kad yra išrašęs D. Trumpui preparatų, skirtų plaukų augimui skatinti, nuo odos paraudimo, taip pat pacientams, kurių kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis.
Per 2016 metų rinkimų kampaniją kandidatų į prezidentus sveikatos tema sulaukė ypač daug dėmesio. Mat D. Trumpas ne kartą pareiškė, kad jo varžovė kovoje dėl prezidento posto, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, nėra visiškai sveika. Respublikono rinkimų štabas darė užuominas, kad esą H. Clinton mėgina nuslėpti sunkią ligą. Jos atstovai tokius tvirtinimus neigė.
Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso yra saugi vyresniems žmonėms. EPA-ELTA nuotr.
Viena iš perspektyviausių vakcinų nuo koronaviruso saugiai padeda sukelti patikimą imuninę reakciją į koronavirusą ne tik jaunų, bet ir vyresnio amžiaus žmonių organizme, rodo ketvirtadienį paskelbti Oksfordo universiteto ir Jungtinės Karalystės (JK) bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos vakcinos klinikinių tyrimo rezultatai.
2-ojo etapo klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad vyresnių nei 56 metų amžiaus žmonių organizme ši vakcina sukėlė mažiau šalutinių poveikių nei jaunesnių žmonių organizme.
Vakcinos kūrėjai tikino, kad šiuo metu atliekami platesnio masto 3-ojo etapo tyrimai.
Įprastai nuo vakcinų susiformuojantis imunitetas yra silpnesnis vyresnių žmonių organizme, o tai lemia didesnį senjorų pažeidžiamumą ligoms.
„Būtent todėl svarbu, kad vakcinos nuo COVID-19 būtų ištirtos su šios amžiaus grupės žmonėmis, kuriems taip pat būtų teikiamas prioritetas skiepijant“, – sakė Oksfordo universiteto profesorius, vienas iš tyrimo autorių Andrew Pollardas. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „The Lancet“.
Šios vakcinos 2-ojo etapo tyrime dalyvavo 560 žmonių. 240 iš jų buvo vyresni nei 70 metų amžiaus, jie buvo padalyti į tris grupes. Pirmajai grupei suleista viena vakcinos dozė, antrajai – dvi, o trečiajai grupei suleistas placebas.
Imuninė reakcija į vakciną buvo įvertinta skiepijimo dieną, o tada dar keletą kartų per kelias savaites.
Tyrėjų teigimu, visų amžiaus grupių tyrimo dalyviams susidarė panašus imunitetas.
„Tyrimas rodo, kad imuninė reakcija buvo sukelta visose amžiaus grupėse, įskaitant vyresnių nei 70 metų amžiaus dalyvių grupę. Kadangi vyresni žmonės bus skiepijami vieni pirmųjų, kai vakcina bus prieinama, tai – gera žinia“, – tyrimo rezultatus komentavo Sautamptono universiteto, kuris nedalyvavo tyrime, mokslininkas Michaelas Headas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo metu iš viso 48 vakcinos nuo koronaviruso pasiekė tyrimų su žmonėmis etapą.
Šį mėnesį buvo paskelbti „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ bendrovių kuriamų vakcinų 3-ojo etapo rezultatai, kurie parodė, kad abi vakcinos sukuria efektyvų imunitetą nuo COVID-19.
Laikrodis. Slaptai.lt fotografija
Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius teks atsukti viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.
Du kartus per metus keičiamas laikas kaskart sukelia daugybę klausimų.
VUL Santaros klinikų neurologų klausiama, ar laikrodžio persukimas naudingas žmonių sveikatai, o gal turi labiau neigiamą poveikį. Dažnas skundžiasi, kad laikrodžio persukimas jį išbalansuoja, žmogus jaučiasi sudirgęs, nerimastingas, sunkiau susikoncentruoja, suprastėja miegas, sutrinka budrumo pojūtis.
Vienos valandos pokytis blogina sveikatą
2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai teigė, kad laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas, ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų), sakoma Santaros klinikų pranešime.
„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika. Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.
Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas
Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir taip vadinamosioms pelėdoms.
„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo. Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – aiškina R. Masaitienė.
Cirkadinių procesų darnią veiklą reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą. Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.
Taigi už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai faktoriai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag). Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti, o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9-10 val.
Šis pavyzdys rodo, kad individualiam žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.
„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas, galime nusistatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.
Yra apskaičiuota, kad daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais Europos gyventojams siūlo rinktis standartinį laiką, t. y. žiemos laiką. Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos-tamsos režimu. Ekspertai savo išvadose nurodo ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (viršsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė, sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų, pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).
Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų, pabrėžiama Santaros klinikų pranešime.
Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R. Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.
Vidinė motyvacija padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio
Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Santaros klinikų gydytoja neurologė R. Masaitienė išskiria kelis dalykus. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms. Laikrodis. Slaptai.lt nuotr.
Be to, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę miego sutrikimai ar miego trūkumas – pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių. Ypatingą dėmesį R. Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, tada ryte jaučiasi ne taip blogai. Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.
„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pabloginantys jų savijautą“, – dėsto R. Masaitienė.
Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė R. Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje.
Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis. Norėjo, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas.
Paradoksas tas, kaip pažymima Santaros klinikų pranešime, kad tie patys britai (kartu su kitų šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams, padidėjusiam avaringumui.
