Greitoji medicinos pagalba. Slaptai.lt fotografija
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė tvirtina, kad gydymo įstaigų darbuotojų teisių užtikrinimas ministerijai yra prioritetas.
Anot jos, šiuo metu yra atliekama įstatymų revizija, ką ir kaip būtų galima pakeisti, sprendžiant smurto prieš medikus problemą.
„Man labai gaila, kad iš konteksto išėmus vieną sakinį susidarė toks įspūdis, kad ministerija galvoja tik apie medikų rengimą. Toli gražu, negaliu sutikti“, – Info TV teigė S. Bieliūnė.
Anot jos, ministerija sutinka, kad smurto prieš medikus sritis yra „ypatingai apleista“.
„Smurto temą mes apskritai turime labai opią ir skirtinguose sektoriuose, o kai kalbame apie ligoninių darbą, o ypač fronto liniją, turime žiūrėti iš skirtingų perspektyvų, kokios priemonės, kokie veiksmai, kokie mokymai yra reikalingi, kokie dar galėtų būti padaryti ir teisinio reguliavimo pakeitimai“, – sakė ministro patarėja.
S. Bieliūnė patikino, kad šiuo metu, kartu su Vidaus reikalų ministerija (VRM), yra peržiūrima, ką ir kaip būtų galima pakeisti.
„Be jokios abejonės, čia yra ir įstatymų lygmenyje poreikis mums atlikti didelę reviziją“, – pažymėjo ji.
Kalbėdama apie greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų saugumą, S. Bieliūnė patikino, kad sistema yra peržiūrima ir bus tobulinama klausantis praktikų – medikų, policijos pareigūnų.
„Kaip mes galime sureguliuoti, kad reagavimas visais atvejais būtų vieningas. Mes, iš tiesų, vykdydami planus, esame įtraukę lėšas kompetencijoms ir metodinei pagalbai teikti“, – sakė S. Bieliūnė.
Pasak jos, gydymo įstaigų darbuotojų teisių užtikrinimas ministerijai yra prioritetas.
„Bet teisinis reguliavimas yra reikalingas ir aukštesniame lygmenyje, todėl džiaugiuosi, kad bendradarbiausime ir dirbsime kartu su Seimo nariais“, – pažymėjo Sveikatos apsaugos ministro patarėja S. Bieliūnė.
ELTA primena, kad diskusijas dėl medikų saugumo paskatino sausio 1 dieną Kėdainių ligoninėje įvykusi agresija prieš medikę. Į ligoninę atvykęs vyras skubiosios pagalbos skyriaus gydytoją pastūmė ir nubloškė ant grindų. Vasario mėnesį ketinama sušaukti neeilinį Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį.
Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai Vilniaus rotušėje. LRV/Laimos Penek nuotr.
Vilniaus rotušėje trečiadienį pagerbti nusipelnę Lietuvos gydytojai, slaugytojai, sveikatos apsaugos darbuotojai bei savanoriai. Po dvejų metų pertraukos vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuoti Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už sunkų ir pasiaukojamą darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai, taip pat kovą su COVID-19 pandemija ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė beveik aštuoniasdešimčiai šalies gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.
„Tokie momentai yra ne mažiau svarbūs nei kasdienė pareiga ir gerai atliktas darbas“, – sveikindama medikus sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. – Tokios dienos, kai galima vertinti kolegas, kai jus įvertina kolegos, yra pačios savaime labai didelė dovana. Kalbant apie pastaruosius dvejus metus, visa tai atlaikyti, toliau dirbti savo darbą ir atlikti pareigą taip, kaip jūs tai darote, reikalauja kažkokios net dieviškos savybės sugebėti nustumti įtampą ir tiesiog suprasti, kad aš, kaip sakė Martinas Liuteris Kingas, tiesiog darau savo darbą, ir darau jį geriausiai, kaip sugebu.“
Prisimindama medikų darbą COVID-19 pandemijos laikotarpiu, premjerė teigė, kad yra įdomu ir galbūt net savotiškai sukrečia, kad mes pandemijos metu sakėme, jog didvyriškai kaunamės su nematomu priešu.
„Ir taip jau atsitiko, kad gyvenimas mus iš retorikos įmetė į aplinkybes, kur tie žodžiai yra labai tikri. Tie žodžiai reiškia tikrą kovą, tikrus žmones fronte, su tikrais ginklais, tikrais priešininkais, kurie nesirenka taikinių, dėl ko žūsta žmonėms, žūsta moterys, vaikai… Ir vėl susiklostė tokios aplinkybės, kai medikas yra labai svarbus. Yra tikrai nuostabu, kad į kvietimą padėti Ukrainos medikams jūs atsiliepėte fenomenaliai ir gausiai. Visa tai, ką mes dabar išgyvename, ta bendrystė, tai, kad 50 proc. Lietuvos žmonių vienaip ar kitaip prisideda prie pagalbos Ukrainai, rodo, kaip stipriai mes užaugome per tuos trisdešimt dvejus metus“, – sakė I. Šimonytė.
Sveikindamas vakaro svečius, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sakė, kad ši šventė yra žvilgsnių, žodžių ir minčių šventė.
„Šiandien matau jūsų šypsenas – jos yra gydančios. Jos gali nubraukti visus sunkumus, kuriuos patyrėte per pastarąjį laiką. O jis nebuvo paprastas: penkios pandemijos bangos, trys viruso atmainos, migrantų krizė, karas Ukrainoje… Tokiose situacijose sakoma: mažiau žodžių, daugiau darbų. Tačiau medikų pasaulyje žodžiai negali dingti – iškilus lietuvių mąstytojas Justinas Mikutis teigė, kad mediko žodžiai išgydo visas žaizdas, dar prieš joms atsirandant“, – sakė ministras.
Visiems medicinos darbuotojams dėkojo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Paulė Kuzmickienė.
Simboliška, kad šventė vyksta dviejų medikų bendruomenei reikšmingų datų kontekste: Lietuvos medicinos darbuotojų dienos balandžio 27-ąją ir Lietuvos slaugytojų dienos gegužės 13-ąją. Ši graži tradicija pasveikinti šalies medikus gyvuoja jau 18 metų. Per tą laiką, SAM duomenimis, nusipelniusių Lietuvos medikų vardai suteikti 311 gydytojų, 368 sveikatos apsaugos darbuotojų bei 83 slaugytojams.
Renginyje ypatingo dėmesio sulaukė medikai savanoriai, vykę į karščiausius Ukrainos taškus teikti pagalbos kariams ir civiliams, nukentėjusiems nuo Rusijos karo agresijos. Į Ukrainos pagalbos šauksmą nedelsdami atsiliepė keli šimtai lietuvių medikų. Pirmoji jų grupė jau atliko savo misiją – dalis į Lietuvą grįžo praėjusį sekmadienį, likusieji šiuo metu yra pakeliui namo.
Gerų žodžių bei plojimų negailėta ir medikų bendruomenei pandemijos metu padėjusiems savanoriams, dirbusiems ligoninių COVID-19 skyriuose, mobiliuosiuose punktuose, talkinusiems visose situacijose, kuriose jų labiausiai reikėjo: Lietuvos šaulių sąjungai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, Lietuvos Caritui, Nacionaliniam savanorių koordinavimo centrui „Stiprūs kartu“, Gedimino legionui, VšĮ „Vilnius sveikiau“ bei daugybei kitų organizacijų ir pavienių savanorių.
Viso renginio metu koncertavo ir apdovanojimus papuošė VU kamerinis orkestras, kuris per savo veiklos dešimtmečius ne tik tapo svarbia Lietuvos muzikinio gyvenimo dalimi, bet kartu pritraukė koncertuoti ir šalies medikus: gydytojus, slaugytojus ir sveikatos apsaugos darbuotojus.
Nusipelniusių gydytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų vardai suteikiami nuo 2004 metų, nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai – nuo 2015-ųjų.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad valdančioji dauguma į ministrus Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijose neatsitiktinai siūlo nepartinius kandidatus.
Pasak jo, paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė puikiai supranta, kad dar nesibaigus spalį išrinkto Seimo kadencijai gali tekti šių ministerijų vadovus atleisti.
„Aš matau vieną labai įdomią Šimonytės arba pačios valdančiosios koalicijos tendenciją… Į kertines sunkiausias pozicijas ministerijose yra statomi nepartiniai žmonės, kurių, jeigu ką, bus galima be didelių politinių aukų atsisakyti“, – „Žinių radijui“ sakė socialdemokratas.
Anot jo, būtent Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamose srityse artimiausiu metu laukia kone didžiausi iššūkiai politikams.
„Žemės ūkio ministerija tikrai bus minų laukas dėl žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos, kurios gairės ir mados ateina iš ES. Ten daug sprendimų, kuriuos reikės padaryti ir ne visi jie bus populiarūs. Lygiai taip pat Sveikatos apsaugos ministerija. Čia atviru laužu ir atvira ugnimi liepsnoja tiek pandemijos situacija, tiek sisteminiai iššūkiai. Todėl tiek ponas Dulkys, tiek ponia Miniataitė yra saugūs (politiniai – ELTA) pasirinkimai: jeigu nepasiteisina technokratas, be didelės kančios jo yra atsisakoma ir imami kiti“, – samprotavo politikas, akcentuodamas, kad analogiškos praktikos buvo realizuotos Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje.
„Taip buvo Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje, pirmiausiai krito tie, kurie buvo ne politikai, o technokratai“, – apibendrino G. Paluckas.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio rytą susitiks su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. Kaip yra informavusi Prezidentūra, susitikimo metu turėtų būti aptartas Vyriausybės formavimas. Šalies vadovas taip pat turėtų pranešti, kurie I. Šimonytės pasiūlyti kandidatai į ministrus Prezidentūros filtrų nepraėjo.
Viešojoje erdvėje kalbama, kad šalies vadovui netiko į sveikatos apsaugos ministrus siūloma Arūno Dulkio ir į susisiekimo ministrus teikiamo Kasparo Adomaičio kandidatūros.
Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos balandžio 13-osios, pirmadienio, 7.00 val., duomenimis, per pastarąją parą patvirtinti 9 nauji ligos atvejai. Bendras Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų skaičius pasiekė 1062.
Per sekmadienį ištirti 791 ėminys. Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso – 41503.
Šiuos duomenis pateikė 6 laboratorijos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro balandžio 12 d. 21 val. duomenimis, mirčių skaičius – 24, pasveikusiųjų – 101. Iš jų 15 – sveikatos priežiūros specialistai, 1 farmacininkas.
24-asis mirties nuo COVID-19 atvejis – miręs žmogus iš Marijampolės. Jis buvo 91-erių metų ir priklausė rizikos grupei.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimą dėl laikinai trumpinamo mobiliųjų patikros punktų darbo laiko pranešti vėlų penktadienio vakarą. Pasak prezidento, tokie komunikacijos sprendimai kelia nereikalingą įtampą, todėl šalies vadovas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skirti labai rimtą dėmesį savo komunikacijai.
„Tikrai taip komunikuoti negalima, nes tai kelia visiškai nereikalingą įtampą lygioje vietoje. Ir turbūt dar kartą tenka apgailestauti, kad komunikavimas vis dar tobulintinas ir kartais sukelia aistras ten, kur visiškai to neturėtų būti“, – po apsilankymo COVID-19 karštosios linijos skambučių centre Kaune žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Todėl šalies vadovas ragina Sveikatos apsaugos ministeriją skirti labai rimtą dėmesį komunikacijai.
„Turbūt palinkėjimas Sveikatos apsaugos ministerijai, be savo rutininių darbų, skirti labai rimtą dėmesį ir komunikavimui, nes komunikavimas šiandieninėje visuomenėje taip pat yra be galo svarbus dalykas“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda teigia, kad nors šalis ir didina testavimo skaičių, tačiau teigti, kad pasiektas didžiausias pajėgumas, pasak prezidento, kol kas negalima. Šalies vadovo teigimu, laboratorijų pajėgumai turėtų didėti ir artimoje ateityje pasiekti 5 tūkstančius tyrimų per parą.
„Šiuo metu mes didiname testavimo skaičių, bet tuo pat metu laboratorijų pajėgumai nedidėja tokiu greičiu, kokiu mes norėtume, todėl atsiranda tam tikri kamščiai, kuriuos reikia įveikti, tai tie laboratorijų pajėgumai turėtų didėti ir pasiekti 5 tūkstančius per parą, bet tai dar yra ne šiandienos realybė, tai bus galima tik artimiausioje ateityje“, – sakė G. Nausėda.
Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad koronaviruso plitimo valdymo operacijai turi vadovauti kariškis, o šalia jo – patyręs karo medikas, kurį konsultuotų profesionalūs infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai.
Kartu profesorius pažymi, kad premjero Sauliaus Skvernelio ir ministerijų vaidmuo šiuo metu – vykdyti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus.
„Vadovauti COVID-19 operacijai turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Tokių tikrai turime. Šalia tokio žmogaus privalo būti patyręs karo medikas. Vienas. Pabrėžiu – karo medikas. Buvęs Afganistane, Afrikoje, Irake ar Ukrainoje. Patikėkite – tokių irgi turime. Karo mediką konsultuoti turi profesionalūs epidemiologai ir infekcinių ligų specialistai. Jeigu tokių neturime (nors, kiek žinau, kai kurių niekas dar neklausė nuomonės), galima porą ištraukti iš Italijos ir Kinijos“, – penktadienį V. Kasiulevičius rašo feisbuke.
„Premjerui reikia leisti užsiimti ekonomika ir nukrauti rūpinimąsi visokiais reagentais ir terpėmis. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos turi tiesiog vykdyti visus Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus šią valandą, o ne svarstyti ir imituoti veikimą“, – pridūrė jis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad kovo 15 d. Lietuvoje patvirtinti dar trys nauji koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejai. Visi trys asmenys – neseniai grįžę iš užsienio. Taigi visi iki šiol infekcijos atvejai – įvežtiniai.
Patikslinama, kad vienas žmogus izoliuotas ir gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, du – Vilniuje, Santaros klinikose. Visiems jiems teikiama reikalinga pagalba.
Dėl šių naujų atvejų pradėti epidemiologiniai tyrimai.
Šiuo metu Lietuvoje patvirtinta iš viso dvylika COVID-19 atvejų. Pirmoji pacientė jau pasveikusi ir šeštadienį išleista namo.
Atsižvelgiant į situaciją dėl koronaviruso plitimo, Vyriausybė neeiliniame posėdyje šeštadienį nutarė paskelbti karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Karantino režimo trukmė – nuo kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val.
Arkikatedros aikštėje medikai mokė gaivinti pacientus, jei kartais nebeliktų kam. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį į medikų eitynes Katedros aikštėje rinkosi ne tik sveikatos sistemos darbuotojai, bet ir pacientai, kuriems gydytojai negailėjo patarimų, mokė, kaip atlikti dirbtinį kvėpavimą, kitus gaivinimo veiksmus, jei kartais nebeliktų kam.
Kaip Eltai sakė gydytoja psichiatrė Renata, su sveikatos politikais – į eitynes atėjusius sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininke Asta Kubiliene – ji kalbėjosi apie priklausomybių ligų centrų reorganizaciją ir realius tolesnius veiksmus.
„Tai pacientams ir dirbantiesiems tuose centruose svarbus klausimas. Žinoma, svarbūs ir kitos su psichikos sveikata susijusios problemos. Atlyginimai sveikatos sistemos darbuotojams tikrai nėra vienintelė problema, kurią šiandien keliame. Mums rūpi visa sveikatos priežiūros sistema, kaip ją keisti, kad būtų draugiška pacientui ir drauge visiems joje dirbantiems“, – sakė psichiatrė.
Rezidentas Robertas taip pat akcentavo, kad sveikatos sistemos problemos – kompleksinės.
„Rezidentų situacija, žinoma, taisytina, bet mes pamatėme realius žingsnius, kurie suteikia šiek tiek optimizmo, nes iki Medikų sąjūdžio buvo štilis“, – Eltai sakė gydytojas rezidentas.
Paklaustas, kodėl yra mitinge, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga stebėjosi, kur kitur galįs būti. „Jei čia keliami sveikatos priežiūros klausimai, privalau būti, kaip kitaip, – sakė ministras.
A.Veryga teigė palaikąs daugumą mitinge keliamų reikalavimų – tiek dėl atlyginimų dydžių, tiek dėl etapinių kompetencijų, sveikatos sistemos valdysenos problemų, kurias kelia jaunieji medikai.
„Nėra ko nepalaikyti. Gaila, kad daug metų problemos kaupėsi ir prisikaupė iki tokio lygio, kad bendruomenė nebegali su tuo gyventi. Bandome jas spręsti. Tik neįmanoma išspręsti visko iš karto, nes kai kurie sprendimai 20 metų nebuvo priiminėjami gal kažko bijant, nenorint nusibraukti politinių taškų ar panašiai. Mes imtis rimtų sprendimų nebijom. Gerai, kad bendruomenė pradeda pati tuos klausimus kelti, palaikyti – politikams tai irgi svarbu, jeigu rūpi ne tik politika“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko, mitingo organizatorių reikalavimai yra racionalūs ir visiškai suprantami. Apie didelę šalies medikų emigraciją iš Lietuvos dėl socialinių ir ekonominių priežasčių kalbama daug, bet ši problema vis dar neišspręsta.
„Nepateisinama, jei jaunas gydytojas rezidentas teuždirba po 300-400 eurų, t. y. už didžiulės kvalifikacijos reikalaujantį darbą negauna nė minimalios mėnesinės algos. Taip, jei gaunama pusketvirto šimto eurų siekianti stipendija, jaunas specialistas gali gyventi oriau, bet juk ją gauna tik dalis, – pabrėžė A. Černiauskas. – Tiek investuojame į medikų rengimą, o paskui patys juos varome į užsienį, kur jie pasitinkami išskėstomis rankomis“.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipė dėmesį į kitą didžiulę problemą – prastas rezidentų socialines garantijas. „Jei gaudama tokią algą jauna gydytoja išeina motinystės atostogų, kaip jai verstis?“, – retoriškai klausė profesinės sąjungos pirmininkė.
A. Baublytė taip pat pabrėžė, kad praėjusių metų liepą 8 proc. buvo keliamas tik gydytojų ir slaugos specialistų darbo užmokestis, rezidentų algos nekilo, nes jų įdarbinimas finansuojamas vien iš biudžeto.
„Skaičiuojama, kad vien po studijų emigruoja apie dešimtadalį medicinos studentų. Jau kalbama apie prarastą gydytojų kartą. Kiek ilgai valdantieji leis situacijai blogėti, kol pagaliau bus imtasi ryžtingų veiksmų?“, – retoriškai klausė A. Černiauskas.
Kaip skelbė ELTA, lapkričio pradžioje Premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti akcijomis „Žinių radijui “ S. Svernelis teigė, kad tokiu šantažu Vyriausybės tikrai nepaspausi.
Dar viena nuotrauka iš medikų surengtos akcijos Arkikatedros aikštėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Medikų mitingo išvakarėse, po Vyriausybės posėdžio S. Skvernelis tikino, kad dėl svarbiausių klausimų su medikais Vyriausybė susitarė. Jis teigė, kad su Gydytojų sąjunga yra pasirašytas susitarimas, su Medikų sąjūdžiu taip pat diskutuota ir, anot jo, surasti problemos sprendimai.
Premjeras žurnalistams detalizavo planus gerinti medikų darbą šalyje. Anot Premjero, šalia nuosekliai planuojamo didinti atlyginimo medikams Vyriausybėje ir Seime vyksta diskusijos dėl stipendijų ir darbo užmokesčio sujungimo.
Vyriausybės vadovas užsiminė apie svarstomą galimybę rezidentūroje padaryti nemokamą mokslą. Taip pat, kad ieškoma galimybių palengvinti vykdyti tiesiogines gydytojo funkcijas savarankiškai. „Tie dalykai yra darbotvarkėje, jie yra sprendžiami, diskutuojami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Seimas praėjusių metų pabaigoje atsisakė padidinti algas gydytojams rezidentams iki tokio lygio, kaip buvo nuspręsta. Rezidentų atlyginimus toliau reglamentuos Vyriausybės nutarimas, o jiems didinti kitais metais papildomai bus skirta 1,4 mln. eurų.
Pasak Medikų sąjūdžio, tai reiškia, kad rezidentų atlyginimas bus tik keliais eurais didesnis nei 2018 m. didėjantis minimalus darbo užmokestis.
„Sieksime parodyti, kad esame stipri jėga, kad mūsų daug ir negalima nesiskaityti su gydytojais“, – Eltai sakė Medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė.
Kaip ELTA jau skelbė, Ministrų Kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti specialią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas algų didėjimas nuo kitų metų sausio 1 d. Nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui turi būti taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad nuo kitų metų sausio 10 proc. bus didinamos gydytojų rezidentų algos, tam valstybės biudžete yra papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kiltų iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 iki 530 eurų.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ieškoma daugiau galimybių didinti rezidentams algas. Skubos tvarka pateiktas siūlymas Finansų ministerijai įgyvendinti papildomą priemonę ES lėšomis – „Gydytojų rezidentų pakopinių kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas“ bei „Gydytojų rezidentų motyvacijos skatinimas diegiant pakopinių kompetencijų modelį“. Pritarus teiktam siūlymui, įgyvendinant pakopinių kompetencijų modelį, būtų nuolatos tikrinamas gydytojų rezidentų pasiruošimas ir skatinama rezidentų motyvacija, projekto įgyvendinimo metu iš ES lėšų keliant jiems darbo užmokestį, susietą su įgytomis kompetencijomis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva Seime sausio 3-iąją surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje tartasi dėl rezidentų darbo užmokesčio didinimo: ketinama pereiti prie „studento be stipendijos“ finansinio modelio, kai visos rezidento pajamos būtų draudžiamosios. Be to, nuspręsta kuo greičiau įgyvendinti žalos be kaltės modelį ir etapinių kompetencijų teisinį reglamentavimą.
„Matome akivaizdžių problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar. Kreipsiuosi į Vyriausybę ir prašysiu iki sausio pabaigos parengti planą, į kurį įeis teisės aktai, datos, finansiniai šaltiniai ir kitos reikalingos detalės dėl nuoseklaus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio didinimo kartu užtikrinant, kad visos rezidentų pajamos būtų draudžiamosios, taip pat įdiegti gydytojų rezidentų etapinių kompetencijų ruošimo modelį, laipsniškai auginant jų kompetencijas ir plečiant atsakomybių ribas“, – mitingo išvakarėse sakė A. Kubilienė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, gydytojų ir gydytojų rezidentų atlyginimai didės, ir tam yra ir bus išnaudojamos visos šiandien turimos galimybės. Nuo sausio gydytojų rezidentų algos didinamos 10 proc. Tam valstybės biudžete numatyta 1,4 mln. eurų. Nuo šio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kyla iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 euro iki 530 eurų plius stipendija.
Seime prie rezidentų atlyginimų didinimo klausimo bus sugrįžta pavasario sesijoje.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį į protesto mitingą rinksis medikai. Medikų sąjūdžio atstovė Urtė Builytė tikisi, kad mitinguoti ateis visi rezidentai, kurių yra apie 2400, prisijungs gydytojai ir pacientai.
Mitingą „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“ palaiko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). Ministras Pirmininkas teigia, kad medikų mitingas yra politinė akcija ir politinis pareiškimas.
„Nemanau, kad šitie klausimai sprendžiami aikštėse“, – tvirtino S. Skvernelis.
Praėjusių metų lapkričio pradžioje S. Skvernelis, kalbėdamas apie atlyginimų kėlimą sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms, teigė, kad gydytojų streikų Vyriausybė netoleruos. Komentuodamas Lietuvos medikų sąjūdžio ketinimus atlyginimų didinimo išsireikalauti streikais „Žinių radijui “ Premjeras teigė, kad tokiu šantažu Vyriausybės tikrai nepaspausi.
„Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais – tai kelias neperspektyvus“, – sakė Premjeras.
Trečiadienį, po Vyriausybės posėdžio S. Skvernelis tikino, kad dėl svarbiausių klausimų su medikais Vyriausybė susitarė. Jis teigė, kad su Gydytojų sąjunga yra pasirašytas susitarimas, su Medikų sąjūdžiu taip pat diskutuota ir, anot jo, surasti problemos sprendimai.
Premjeras žurnalistams detalizavo planus gerinti medikų darbą šalyje. Anot Premjero, šalia nuosekliai planuojamo didinti atlyginimo medikams Vyriausybėje ir Seime vyksta diskusijos dėl stipendijų ir darbo užmokesčio sujungimo.
Vyriausybės vadovas užsiminė apie svarstomą galimybę rezidentūroje padaryti nemokamą mokslą. Taip pat, kad ieškoma galimybių palengvinti vykdyti tiesiogines gydytojo funkcijas savarankiškai. „Tie dalykai yra darbotvarkėje, jie yra sprendžiami, diskutuojami“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Medikų sąjūdžio atstovės teigimu, protesto akcijos tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdančiųjų sprendimu ignoruoti Seimo narių nutarimą 30 proc. didinti darbo užmokestį rezidentams.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimas praėjusių metų pabaigoje atsisakė padidinti algas gydytojams rezidentams iki tokio lygio, kaip buvo nuspręsta. Rezidentų atlyginimus toliau reglamentuos Vyriausybės nutarimas, o jiems didinti kitais metais papildomai bus skirta 1,4 mln. eurų.
Pasak Medikų sąjūdžio, tai reiškia, kad rezidentų atlyginimas bus tik keliais eurais didesnis nei 2018 m. didėjantis minimalus darbo užmokestis.
„Sieksime parodyti, kad esame stipri jėga, kad mūsų daug ir negalima nesiskaityti su gydytojais“, – Eltai sakė Medikų sąjūdžio atstovė U. Builytė.
Pasak LPSK pirmininko Artūro Černiausko, mitingo organizatorių reikalavimai yra racionalūs ir visiškai suprantami. Apie didelę Lietuvos medikų emigraciją iš Lietuvos dėl socialinių ir ekonominių priežasčių kalbama daug, bet ši problema vis dar neišspręsta.
„Nepateisinama, jei jaunas gydytojas rezidentas teuždirba po 300-400 eurų, t. y. už didžiulės kvalifikacijos reikalaujantį darbą negauna nė minimalios mėnesinės algos. Taip, jei gaunama pusketvirto šimto eurų siekianti stipendija, jaunas specialistas gali gyventi oriau, bet juk ją gauna tik dalis, – pabrėžia A. Černiauskas. – Tiek investuojame į medikų rengimą, o paskui patys juos varome į užsienį, kur jie pasitinkami išskėstomis rankomis“.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipia dėmesį į kitą didžiulę problemą – prastas rezidentų socialines garantijas. „Jei gaudama tokią algą jauna gydytoja išeina motinystės atostogų, kaip jai verstis?“, – retoriškai klausia profesinės sąjungos pirmininkė. Aldona Baublytė taip pat pažymi, kad praėjusių metų liepą 8 proc. buvo keliamas tik gydytojų ir slaugos specialistų darbo užmokestis, rezidentų algos nekilo, nes jų įdarbinimas finansuojamas vien iš biudžeto.
„Skaičiuojama, kad vien po studijų emigruoja apie dešimtadalį medicinos studentų. Jau kalbama apie prarastą gydytojų kartą. Kiek ilgai valdantieji leis situacijai blogėti, kol pagaliau bus imtasi ryžtingų veiksmų?“, – retoriškai klausia A. Černiauskas.
Ministrų Kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui nustatyti specialią tvarką, pagal kurią būtų užtikrintas algų didėjimas nuo kitų metų sausio 1 d. Nustatyta, kad skaičiuojant atlyginimus jaunesniajam gydytojui rezidentui turi būti taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas – 3,5, o vyresniajam gydytojui rezidentui – 4.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad nuo kitų metų sausio 10 proc. bus didinamos gydytojų rezidentų algos, tam valstybės biudžete yra papildomai skirta 1,4 mln. eurų. Nuo sausio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kiltų iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 iki 530 eurų.
Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ieškoma daugiau galimybių didinti rezidentams algas. Skubos tvarka pateiktas siūlymas Finansų ministerijai įgyvendinti papildomą priemonę ES lėšomis – „Gydytojų rezidentų pakopinių kompetencijų modelio kūrimas ir diegimas“ bei „Gydytojų rezidentų motyvacijos skatinimas diegiant pakopinių kompetencijų modelį“. Pritarus teiktam siūlymui, įgyvendinant pakopinių kompetencijų modelį, būtų nuolatos tikrinamas gydytojų rezidentų pasiruošimas ir skatinama rezidentų motyvacija, projekto įgyvendinimo metu iš ES lėšų keliant jiems darbo užmokestį, susietą su įgytomis kompetencijomis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės iniciatyva Seime sausio 3-iąją surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje pavyko susitarti dėl rezidentų darbo užmokesčio didinimo: ketinama pereiti prie „studento be stipendijos“ finansinio modelio, kai visos rezidento pajamos būtų draudžiamosios. Be to, nuspręsta kuo greičiau įgyvendinti žalos be kaltės modelį ir etapinių kompetencijų teisinį reglamentavimą.
„Matome akivaizdžių problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar. Kreipsiuosi į Vyriausybę ir prašysiu iki sausio pabaigos parengti planą, į kurį įeis teisės aktai, datos, finansiniai šaltiniai ir kitos reikalingos detalės dėl nuoseklaus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio didinimo kartu užtikrinant, kad visos rezidentų pajamos būtų draudžiamosios, taip pat įdiegti gydytojų rezidentų etapinių kompetencijų ruošimo modelį, laipsniškai auginant jų kompetencijas ir plečiant atsakomybių ribas“, – sako A. Kubilienė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės, gydytojų ir gydytojų rezidentų atlyginimai didės, ir tam yra ir bus išnaudojamos visos šiandien turimos galimybės. Nuo sausio gydytojų rezidentų algos didinamos 10 proc. Tam valstybės biudžete numatyta 1,4 mln. eurų. Nuo šio mėnesio jaunesniojo rezidento alga nuo 391,5 euro kyla iki 463,75 euro, o vyresniojo rezidento alga – nuo 495,9 euro iki 530 eurų plius stipendija.
Seime prie rezidentų atlyginimų didinimo klausimo bus sugrįžta pavasario sesijoje, nes turi būti numatyti labai aiškūs teisiniai įrankiai, kad jie augtų stabiliai.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti Seimo nario Antano Matulo elgesį. Pareiškime prašoma įvertinti parlamentaro viešojoje erdvėje skleidžiamus kaltinimus SAM dėl neva neskaidrios veiklos.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais Nendrė Černiauskienė aiškino, kad ministerijai skiriant didelį dėmesį korupcijos prevencijai ir skaidrumo siekimui neliko nepastebėti ir A. Matulo teiginiai apie neskaidrius procesus tiek ministerijoje, tiek organizuojant ir vykdant konkursą į Valstybinių ligonių kasų (VLK) direktoriaus ir kitų įstaigų pareigas. „Tai yra šmeižtas, kuris, manome, galimai turi konkrečių tikslų“, – pabrėžė N. Černiauskienė.
Jos teigimu, yra išsaugoti visi vykusio konkurso į VLK vaizdo ir garso įrašai, taip pat ir komisijos pasitarimas vertinant kandidatus. Konkurse dalyvavo ir nepriklausomi stebėtojai, todėl sprendimas paskirti Jūratę Sabalienę į VLK vadovo pareigas buvo pagrįstas visos komisijos bendra nuomone ir vertinimu.
„Manome, kad toks Seimo nario A. Matulo elgesys skleidžiant visuomenę klaidinančią informaciją, tikėtina, dėl labai asmeninių priežasčių, diskredituoja tiek ministeriją, tiek Seimą, kenkia visuomenės pasitikėjimui valstybės tarnyba bei neatitinka politikui keliamų elgesio reikalavimų. Todėl siekdami apginti viešąjį interesą ir išsklaidyti abejones, kreipėmės į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti, ar toks elgesys dera Seimo nariui“, – sako N. Černiauskienė.
Parlamentaras A. Matulas anksčiau yra tvirtinęs, kad konkursas vyko neskaidriai. Taip pat A. Matulas kalbėjo ir apie kitus korupcinius atvejus sveikatos sistemoje.
Parlamentaro Kęstučio Masiulio spaudos konferencija. Slaptai.lt nuotr.
Birželio 22-ąją Seime parlamentaras Kęstutis MASIULIS surengė specialią spaudos konferenciją.
Jos metu buvo svarstoma, kodėl Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga leidžia naikinti medicinos įstaigas provincijoje. Pavyzdžiui – Valkininkuose, Šaukėnuose…
Seimo narys Kęstutis Masiulis mano, kad tokie ministro sprendimai – niekam tikę. K.Masiulis kviečia ministrą kuo greičiau persigalvoti. Lietuvos provinciją reikia gaivinti, o ne naikinti. Lietuvos provincijai reikalingos naujos investicijos, naujos darbo vietos. O medicinos įstaigų perkėlimas iš Valkininkų ar Šaukėnų į sostinę dar labiau susilpnintų šių mažųjų miestelių patrauklumą. Juose padaugėtų bedarbių, žmonės būtų priversti emigruoti į Vakarus arba keltis į didžiuosius Lietuvos miestus.
Valstiečių ir žaliųjų arba, kaip jie save įvardino, profesionalų vyriausybė įsibėgėjo ir panašu, kad ramiai sau plauks per reformų ledynus ne 100, o 1000 dienų.
Titaniko žūtis. Ar Lietuva nėra panaši į skęstantį Titaniką?
Atrodo, kad tai jau suvokė Respublikos prezidentė 100-adienio vyriausybės pasiekimus savo metiniame pranešime Seime pavadindama chaotiškų reformų manijos laiku, nors naujos krypties ir neparodė, vyriausybės nekompetenciją pradeda suvokti elektoratas – smunka valdančiųjų reitingai sociologinėse apklausose, suvokia tai ir netgi vienas kitas profesionalas dabartinėje vyriausybėje.
Kur plaukiame ir kada skęsime?
Klausimas, kur plaukia ir kada nuskęs Valstiečių ir žaliųjų reformų ledlaužis, kuriuo plaukti, nepaisant pradinių nesėkmių, valdantiesiems palinkėjo Respublikos vadovė, ne retorinis. Kol kas reformų kryptis nežinoma, o šių chaotiškų reformų laiką padauginus iš 10, maždaug ir turėtume datą, o jei paaiškės „Litaniko“ maršrutas, – tai ir vietą, kur įvyks katastrofa. Kad tokia grėsmė reali – požymių yra. Respublikos vadovė dabartinėms valdančiųjų reformoms priskiria kompetencijos (proto) stoką, tačiau nepaisant šio trūkumo, siūlo reformuoti dar ryžtingiau. Daugiau reformų, daugiau ir beprotybės, tad kažkur abi grafiko kreivės turėtų susitikti, o tada ir išnirs ledkalnis, kurio ten neturėjo būti, nieks jo nelaukė, nestebėjo ir šiam susidūrimui nesiruošė. 1000 dienų ramybės, be pagrįstos ir nepagrįstos kritikos, reikalavimų, pasiūlymų ir pageidavimų, bent jau leistų „Litanikui“ po 1000 dienų nuskęsti gražiai, grojant orkestrui, džentelmenams pasiaukojančiai gelbstint savo damas.
Tiems, kurie patikėjo, kad valstybės laivas valdomas tikrų profesionalų ir palaikomas rekordinio keleivių skaičiaus yra absoliučiai saugus, derėtų leisti ramiai snausti prabangiose kajutėse, o didžiausiems entuziastams netrukdyti knaisiotis po pačius ledlaužio vidurius žemiau vaterlinijos, kad po susidūrimo su ledkalniu nuskęstų visa ši istorija drauge su jos kūrėjais į mitologines senojo lietuvių tikėjimo anapusinio pasaulio gelmes.
Bėda tik ta, kad katastrofos stebėtojai nebūsime tik tokiu atveju, jei „Litaniko“ išvykoje nedalyvausime laiku susikrovę lagaminus ir išsinešdinę į senąjį žemyną. O jei pasiliksime, turime prisiminti, kad skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas. 1000 dienų dabartinei vyriausybei reikia, geriau gal ir nebus, bet tikrai nebus blogiau. Humanistiniu požiūriu, kiekvienam žmogui, net jei jis būtų vyriausybės vadovas ar Seimo narys, reikia suteikti galimybę suvokti, kad vadovauja ne policijos komisariatui, ne avis gano ir ne žaliai dažo reprezentacinių pievučių žolynus už Europos sąjungos Sanglaudos fondo aplinkai skiriamus pinigėlius.
Budistinis ritualas: reformos, reformos…
Kad valdančiųjų suvokimo procesą stimuliuotume, turime kalbėti: prezidentė sakyti kalbas, ekspertai teikti išvadas, analitikai – įžvalgas, žurnalistai – „loti“ ir t.t. Tačiau, net ir šiuo atveju, tik kalbant, o ne darant, derėtų susitarti dėl terminologijos. Sąvokų ir jų reikšmių skirsnis yra kiekvieno įstatymo pradžioje, turi jis būti ir viešųjų asmenų oro ir kinkų drebinimo retorikoje apibrėžtas ir vienodai suprantamas. Kitaip subyrėsime nesusikalbėjimo chaose kaip senovės babiloniečiai ir apie 2,83 mln. Lietuvos piliečių, taip ir nesulaukusių tikrojo pranašo, liks tik prisiminimai bei archainės kalbos bereikšmių žodžių rinkiniai, kalbininkų saugomi pasaulinio voratinklio skaitmeninių duomenų bazės užkaboriuose. Valdžios galvos eteryje monotoniškai dudenančios mantrą – „Om mani padme hum“, būtų nieko blogo, ji nieko nereiškia, bet tokia ir yra jos prasmė kelyje į nušvitimą. Tačiau šiuo metu esminė Lietuvos Respublikos Gyvenimo įstatymo sąvoka, nuo kurios reikėtų pradėti, yra mantra „Reformos“. Tik ši mantra turi ir reikšmę, ir daugiau nei vieną visiškai skirtingas reikšmės interpretacijas.
Kiek vyksta, ir kiek būtų gana?
Piliečiui iš šalies, Lietuva turėtų pasirodyti labai dinamiškai besikeičianti šalis, nes joje nuolat kas nors reformuojama. Kinų baisiausias palinkėjimas žmogui – gyventi permainų laikotarpiu – tampa savaimine vertybe ir pagrindiniu mūsų valstybę ir jos piliečių būklę charakterizuojančiu rodikliu. Kiek jų vyksta šiuo metu, kur jos veda, kam reikalingos ir kodėl po jų turėtumėme gyventi gerai?
Gyvemimas Lietuvoje tikrai labai brangus. Slaptai.lt nuotr.
Visą savaitę (vieną iš daugelio Lietuvoje, niekuo ypatingai neišsiskiriančią nuo buvusių prieš tai ir tos, kuri prasidės rytoj), vyko apie 20 reformų. Daugiausia kalbama apie švietimo reformą, bet svarbios ir kitos – jau svarstoma finansų ministro Viliaus Šapokas pristatyta mokesčių reforma; Aplinkos ministras Kęstutis Navickas reformuoja urėdijas; tebevyksta diskusijos dėl alkoholio prieinamumą mažinančių reformų inicijuotų Sveikatos ministerijos, o su alkoholio pramone susijęs verslas ar iš jo reklamavimo gyvenantys popso kūrėjai skaičiuoja praradimus; nuo liepos 1 d. įsigalioja darbo kodekso pakeitimai, reformuojantys darbdavių ir darbuotojų santykius; teismų reforma, anot prezidentės, užbaigta, bet dabar prasideda šios reformos pasekmių etapas, optimizuojama veikla, atleidžiami pertekliniai darbuotojai; panaikinus PVM lengvatą bemaž 2/3 Lietuvos piliečių turės kažkaip reformuoti savo veiklą, taupyti, o 250 tūkst. piliečių, kurių pajamos ypač menkos, planuoti savo laiką pašalpų gavimo procedūroms, kurios nėra nei paprastos, nei greit atliekamos; visos šalies piliečiai vis dar jaučia euro įvedimo – pinigų reformos pasekmes, o jei pažvelgtume į regionus, lokalias reformas, tarkim, Valkininkų vaikų sanatorijos likvidavimą optimizuojant sveikatos paslaugų tinklą ir „reformuojant“ Valkininkų kaimelio šviesesnių perspektyvų viltis, – reformų skaičių galėtume drąsiai dauginti iš 10.
Prie visų reformų dar būtinai reikėtų pridėti valstybės valdymo aparato reformavimą, tradiciškai vykstantį pasikeitus valdžioms, nes šis procesas dar ir dabar nėra pasibaigęs, naikinamas vienas kitas departamentas ar skyrius ir kuriamas naujas, kitaip pavadintas ir t.t. Taigi, pagrįsti, kad gyvename reformų laikotarpiu, argumentų daugiau nei pakankamai.
Reformos – reikšmingos. O jei kelti klausimą, kodėl į Lietuvą kaip neskubėjo, taip neskuba ir niekada neskubės investicijos, atsakymas būtų labai paprastas – investuoti ir kurti verslą šalyje, prisitaikyti ir prie esamos, ir prie nenuspėjamomis kryptimis besikeičiančios situacijos rizikinga ir sudėtinga, o kalbant verslui suprantama vertybine terminologija – nepelninga. Neapsimoka, jei pasaulyje yra panašaus išsivystymo šalių, kur viskas daugiau mažiau stabilu, geriau ar blogiau, bet prisitaikymo kaštai prie situacijos būna vienkartiniai, o ne nuolatinė išlaidų eilutė biudžete.
Kodėl Lietuvoje daromos reformos?
Atmetus Atgimimo laikotarpį, kai bemaž visus sovietinius įstatymus reikėjo keisti į nacionalinius, ir stojimo į Europos Sąjungą laikotarpį, kai nacionalinius įstatymus reikėjo keisti į europinius, kitų reformų tikslai ir priežastys dažniausiai buvo ir yra dvi: finansinių krizių laikotarpiu ženkliai sumažėjus pinigų, tenka mažinti išlaidas, atleisti darbuotojus ir visi šie taupymai bei mažinimai pavadinami reformomis. Kita reformų priežastis ir tikslas – politinio lojalumo stimuliavimas. Pasikeitus polinei valdžiai į valstybines įmones, valdymo institucijas, pradedant ministerijomis, baigiant joms pavaldžiomis biudžetinėmis įstaigomis, naudingų, rinkimus laimėjusiai politinei jėgai nusipelniusių ar tiesiog „reikalingų žmonių“ įdarbinimas, o dėlto reikalingas ir ten dirbančių žmonių atleidimas, taip pat pavadintas reformavimo terminu.
Visą šį procesą, pavadintą reformomis, įtikinamiau galima pristatyti visuomenei bei paprasčiau atleisti darbuotojus, nereikia vertinti jų kompetencijos, sugebėjimų, darbo efektyvumo, pakanka tiesiog reformuoti padalinį ir tuo remiantis visiems darbuotojams įteikti atleidimo lapelius. Su didesniais ar mažesniais šalutiniais veiksniais, šios dvi reformų priežastys, drauge ar atskirtai, bet visada turinčios labai aiškius tikslus egzistavo ir egzistuoja bemaž visose vykdytose ir vykdomose reformose.
Politinio lojalumo stimuliavimas
Pavyzdžių apstu, tarkim, dar Aplinkos ministerijai vadovaujant Valentinui Mazuroniui buvo panaikintas Gamtos apsaugos departamentas. Turint galvoj, kad pati Aplinkos ministerija kūrėsi ant Gamtos apsaugos ministerijos kamieno lipdant kitas veiklų šakas (prijungtos Miškų bei Statybos ir urbanistikos ministerijos), kad gamtai ministerijoje nebeliko net departamento statuso, atrodė, kaip lengva beprotybė. Tačiau beprotybė įvyko, vandens faunos apsauga užsiimantis skyrius tapo Gamtos apsaugos skyriumi, kuris ilgainiui darbuotojų skaičiumi pranoko buvusį departamentą. Dabartinėje Aplinkos ministerijos sandaroje atsirado Gamtos apsaugos ir miškų departamentas, tarsi gamtos tebūtų tik miškuose, o laukuose būtų tik agrokultūra, miestuose – tik urbanistika, o vandenys visai pamiršti, kadangi neaiškios substancijos užpildytose lygiose plynėse ypatingų turtų nesimato.
Matyt, reformatorių nuomone, prasmės iš tų vandenų būtų, nebent juos perdavus Susisiekimo ministerijai, kuri užuot ploninus žemės transporto kelių dangas, galėtų užsiimti vandens transporto kelių gilinimu. Vanduo ir smėlis Aplinkos ministerijoje išlieka, tačiau tokią reformos vertę ir paskirtį, atmetus politinio lojalumo stimuliavimo kriterijų, suvokti paprasčiausiai neįmanoma. O jei šį argumentą – naujas pavadinimas, naujos pareigos, naujas žmogus – laikyti pagrindiniu reformos tikslu ir jau toliau ieškoti kokios nors prasmės – reforma pradeda dėliotis į nuoseklią priežasčių – pasekmių grandinę. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kiekvienas ilgiau (išmokęs prisitaikyti prie reformų) valdymo struktūrose išdirbęs valdininkas, galėtų papasakoti, kiek kartų jis buvo „politiškai reformuotas“.
Taupymas – pinigų įsisavinimas
Ko gero labiau nei politinio lojalumo stimuliavimo sąlygotos reformos, lėmusios tik periodišką postų persidalijimą bei nuolatinę įtampą dėl darbų laikinumo eiliniams biudžetinių įstaigų tarnautojams, reformavimo sąvokos reikšmę pakeitė, o tiksliau ją diskreditavo, „taupymo reformos“.
Geriausiai ją atskleidžia 1998 m. Rusijos krizės metu Andriaus Kubiliaus vyriausybės vykdytas taupymo vajus, kai 20 proc. buvo mažinamos biudžeto išlaidos. Šių reformų pasekmės ritasi iki šių dienų ne dėl finansinių pokyčių, bet dėl to, kad tuo metu susiformavo reformavimo kriterijai, reikšmės, principai, kryptys, lėmę ir vėliau vykdytų reformų tendencijas. Tąsyk, jėgos ir drąsos užteko, intelektualinio potencialo galbūt irgi buvo, bet vykdant „reformą“ apsiribota pradinėse mokyklos klasėse įgytomis žiniomis.
Tarkim, kaip buvo reformuojama (20 proc. mažinamas finansavimas) sveikatos sistema. Kai sveikatos įstaigos gavo potvarkį 20 proc. sumažinti savo išlaidas, bet negavo tokiam radikaliam perversmui profesionaliai paruošti ir įvykdyti reikalingo finansavimo (priešingai – lėšos atimtos), viskas vyko labai natūraliu būdu. Ligoninės medicininis personalas rinkosi du kelius: pasitikintys savo žiniomis, jaunesni gydytojai, perleido medicinos reikalų skaičiavimą ūkio skyriams, o patys krovėsi lagaminus, nes užsienyje šių paslaugų reikėjo, už papildomą darbą buvo mokama, o juo labiau, pinigai neatimami.
Ar mes kada nors būsime tokie laimingi – kaip šios merginos? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O tie, kurie lagaminų nesikrovė ir skaičiavo patys – tikslą sau suformulavo labai aiškų – surasti būdą, kaip susigrąžinti tuos atimtus 20 proc. ir sukurti sistemą, kad daugiau toks akibrokštas neištiktų. Tokiu būdu Konstitucijoje įtvirtintą „nemokomo gydymo“ normą vis labiau keitė tai šen, tai ten mokamos medicinos paslaugos, kurios po truputį, bet nuolatos didėja ir iki šios dienos. Smulkus kyšininkavimas, puikiai pažystamas medicinos sektoriuje dar nuo sovietinių laikų ir tikrai ne paslaptis daugeliui Seimo narių, pagal profesiją gydytojams, iš dalies, atsiradus tik mokamoms paslaugoms, legalizuotas, tačiau neišnyko.
Juk sovietiniais laikais jo „nebuvo“, „nebuvo“ jo ir 1998 m., „nėra“ jo ir dabar. Kadangi iš niekur kitur nei iš medicininių paslaugų vartotojų tokių sumų nuolat nepaimsi, tad šiuo paprasčiausiu keliu ir nueita – galutinis rezultatas, sudėjus naujas mokamas paslaugas ir „neoficialius“ atlygius – ligonis, medicinos paslaugų vartotojas mokėjo vis daugiau ir daugiau, jam mažiau pinigų liko kitoms, socialinėms, kultūrinėms, buitinėms, maitinimosi ir t.t. reikmėms.
Panašu, kad artėja laikas, kai konstitucijoje įtvirtintą nemokamą medicininę pagalbą tegaus tik visiškai sveikas žmogus, o jei susirgs, prasidės ir mokėjimai: už reikalingus ligai nustatyti, o ne bendruosius tyrimus, tvarsčius operacijoms, savalaikę, o ne kada „prieis eilė“ diagnostiką, vaistus ligoninėje ir t.t.
Ši reforma atskleidžia ir vieną esminių visų tolimesnių reformų bruožą – reformos papildomai nekainuoja, reiškia ir kompetencijos joms nereikia. Kaip 1998 m., kai reformų vykdytojams buvo ne tik nemokama, bet pinigai už darbą atimami ir jie skubėjo kuo greičiau juos susigrąžinti iš vartotojų, dabar jau nebedaroma, atsiranda netgi finansavimas, jei tam randama lėšų ES struktūrinių fondų eilutėse. Tačiau esmė išlieka. Reformos – laisvalaikio pramoga, hobis, kad jos būtų įvykdytos, reikia jėgos ir drąsos, o proto – kiek Dievas davė.
Vertybinių reformų langas
Ar buvo 3-oji reformų priežastis, siekis sukuri efektyviau veikiančią, valstybės piliečiams naudingą sistemą? Reikia pripažinti, kad tokių pastangų tikrai yra ir buvo, tačiau šios intencijos taip tampriai persipynę su dviem pirmosiomis, kad jas ignoruojant, reformų tikslai ir kryptys tampa nesuvokiami, tad ir belieka reformas pavadinti „chaotiškomis“.
Esminė bėda ta, kad Lietuva turėjo labai trumpą, net dviejų metų netrukusį, vertybinių reformų periodą. Realiai vertybinės reformos vyko 1990–1992 m. Tuomet drąsos ir ryžto buvo su kaupu, jėgos irgi užteko, tik proto – vargu. Vyravo, ypač ekonominėse ir socialinėse srityse, elementari beprotystė, sąmoningai ar nesąmoningai paslėpta po laisvės, tautiškumo, nepriklausomybės vertybinėmis kategorijomis. Jau ir nekalbant apie primityvų grobstymą „vertybininkams“ – reformatoriams atsidūrus prie valstybės išlaidų ir pajamų bankelio ir pirmą kartą gyvenime išvydus pinigų prikrautas seifų lentynas. Ryžtingi, drąsūs reformatoriai, jausdami tautiškai nusiteikusios visuomenės palaikymo jėgą, pamatę pinigus, labai dažnai pamiršdavo, kad jie tėra tik monetarinės politikos vykdymo priemonė. Kai šią priemonę prilygindavo tik daiktų ar paslaugų vertei – tai ir kildavo pagundos tuos pinigėlius išleisti, pasiimti, palikti, paslėpti, perdėti į kitą skrynutę, ar paprasčiausiai daugiau šių vertingų popierėlių atsispausdinti – elementaru, kadangi jie popieriniai.
Tiesiog per neįtikėtinai trumpą laiką „vertybininkams“ pavyko sukelti chaosą žemės ūkyje ar, tarkim, sudaryti sąlygas pradanginti kelis šimtus po kelis ir keliasdešimt mln. dolerių kainavusius laivus – bemaž visą Lietuvos jūrinį laivyną. Iš esmės, todėl ir šio vertybinio periodo reformų pasekmės buvo tokios, kad jau po poros metų į valdžią grįžo ta pati sovietinė nomenklatūra, kuri, tik jau pragmatiškiau, vykdė sau naudingas „stabilizavimo reformas“, jei kas dar atsimena, su ilguoju stabilizatoriumi priešakyje.
Vertybėmis pagrįstų reformų langas šalies gyvenime buvo trumpas, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu, pražūtingas. Žmogaus laisvės ir nacionalinės vertybės tapo tik lakmuso popierėliais, kuriais skubiai pradedama dangstytis, jei kas nors tą laiką bando prisiminti ne iš šviesiosios pusės. O kito vertybinio periodo Lietuvos reformavimo istorijoje jau ir nebuvo. Stojimą į ES pavertėme įstatymų suderinimo rutina, o į ES įstojus ir pradėjus gauti europines lėšas, reformas susiaurinome iki savitikslės pinigų įsisavinimo funkcijos.
Svarbu ne kokybė, bet terminai
Ar ne panašiai yra ir šiuo metu? Valstiečių ir žaliųjų politiniam junginiui, kaip ir pirmiesiems reformatoriams, gerų norų, entuziazmo ir jėgos užtenka, o štai proto ir sąžinės, vargu bau. Vieni iš jų tikrai sąžinę turi, kiti turi ir proto, bet kad jis sutilptų viename, o tiksliau bent jų tų keleto politinių lyderių asmenyse, kurie priima sprendimus, kol kas nematyti, o kaip juos integruoti – niekas recepto nepasiūlė. Sprendžiant iš prezidentinio pranešimo turinio Seime, nežino receptų ir šalies vadovė.
Lietuva kartais primena šį trapų guminį plaustą – ar išplauksime? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atskirai paminėtinos šveitimo reformos peripetijos. Tik spėjo prezidentė ketvirtadienį pradėtą švietimo reformą išdėti į šuns dienas, jau pirmadienį Švietimo ir mokslo komiteto Seime vadovas Eugenijus Jovaiša, net nepadaręs korektiškumo pauzės, tėškė ant stalo „Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių“ paketą, kuriose siūlo, anot specialistų, siekti tikslų, kurie jau senai pasiekti arba kurių ir be gairių siekiama – tai netgi numato ne kažkokios gairės, bet jau dabar galiojantys įstatymai.
Taip pat E. Jovaiša siūlo įkurti Ugdymo tyrimų ir inovacijų centrą, nors šiuo metu analogiškas centras (Ugdymo plėtotės centras) visai nuosekliai ir konstruktyviai veikia. Atmetus politinio lojalumo stimuliavimo kriterijų, tokie sumanymai tampa nesuvokiami. O štai šiuo kriterijumi remiantis, pasiūlymas net labai logiškas – vietoj Ugdymo plėtotės centro direktoriaus bus Ugdymo tyrimų ir inovacijų centro direktorius, tik jau kitas, ir nuo piramidės viršūnės žemyn, dirbs tą patį ir tiek pat, tik jau šiek tiek kiti žmonės.
Nuo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko neatsiliko ir Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė jau trečiadienį surengusi spaudos konferenciją ir paaiškinusi, kas ir kada bus reformuojama. Išvada tokia, kad šveitimo reforma po prezidentės kritikos ne tik kad nepristabdyta, siekiant susivokti, iš kur tas chaosas kyla, bet tik pagreitėjo.
Panašiai procesai vystosi ir kitose valstybės valdymo srityse. O tai reiškia, kad artimiausias 1000 dienų bus tęsiamos ir vykdomos naujos reformos, kurių turinys ir kryptis nesiskirs nuo tų, kurias jau pamatėme per pirmąjį 100 vyriausybės darbo dienų. Grėsmė valdantiesiems, kad valstybės piliečiai ištvers ne daugiau nei 1000 dienų trukmės chaotiškų pokyčių periodą, reali.
30 metų reformų apkasuose
Ar 2019 m. rugsėjo 10 d., dabartinės vyriausybės darbo 1000-adienį, išties „Litanikas“ susitiks su ledkalniu, paliksime spręsti pranašams ir astrologams, tačiau pats laikas tuomet bus įdomus – ką tik bus įvykę nauji prezidento (-ės) rinkimai ir senosios vyriausybės narių darbas bus išties rimtai revizuojamas, nepaisant, ar naujuoju šalies vadovu (-e) taptų pranašas, pragmatikas ar politikas.
Artės ir dar viena sukaktis – 30 metų politinio lojalumo stimuliavimu ir taupymu – pinigų įsisavinimu motyvuotų reformų Lietuvoje jubiliejus. Laikas, kuriame gyvename, yra reformų laikas. Ir jei ieškoti analogiškų periodų Lietuvos istorijoje – tai būtų tris dešimtmečius trukęs Abiejų tautų (Lietuvos ir Lenkijos) karas su Švedija (1600 –1629 m.). Panašumų, tarkim, gyventojų skaičiaus mažėjimas, karo ir dabartinių reformų sėkmės, nesėkmės, priežastys, rezultatai ir t.t., žymiai daugiau nei 22 m. trukęs tarpukario Lietuvos laikotarpis. Protekcionizmo, pinigų grobstymo bei švaistymo 1918 – 1940 m. Lietuvoje irgi buvo, tačiau bemaž visos reformos turėjo vertybinį kriterijų, nes politikai – krašto valdytojai suvokė, kad ne reformuoja, o kuria Lietuvos valstybę.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos sustabdė kaunietei gydytojai Juvitai Auksakytei ir VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojui Algirdui Šukiui išduotas medicinos praktikos licencijas. Teismuose jie buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, todėl gydytojams laikinai uždrausta verstis medicinine veikla.
Tarnyba konstatavo, kad kaunietė gydytoja šiurkščiai pažeidė profesinę pareigą sąžiningai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino dviejų teismų nuosprendžius ir Juvitą Auksakytę pripažino kalta dėl nedarbindumo pažymėjimo suklastojimo, jai buvo paskirta 1506,4 eurų bauda.
Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose dirbantis gydytojas, anot šios leidimus verstis medicinos praktika išduodančios tarnybos, grubiai pažeidė paciento teises ir pasinaudojo pareigomis norėdamas pasipelnyti – iš pacientų ėmė kyšius už vaistų suleidimą į sąnarius, nemokant už šią paslaugą į ligoninės kasą. 2016 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismas gydytoją pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam 6 402, 20 eurų dydžio baudą. 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo gydytojo Agirdo Šukio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnį nuosprendį.
Medicinos praktikos įstatyme numatyta, kad gydytojui panaikinamas licencijos galiojimas, kai jis grubiai pažeidė paciento teises, pvz.: pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.
Dėl abiejų gydytojų neteisėtos veiklos ikiteisminius tyrimus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ir Šiaulių valdybos pareigūnai.
STT Šiaulių valdybos pareigūnai Algirdo Šukio nusikaltimą atskleidė tirdami vienos farmacijos kompanijos atstovų ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojų nusikalstamą korupcinę schemą. Šiai nusikalstamai korupcinei schemai tirti Generalinė prokuratūra sudarė specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių atstovų tyrimo grupę.
Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydytojais, kad jie už kyšius rekomenduotų pacientams ir paveiktų juos įsigyti brangius sąnarių ligoms gydyti skirtus įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios savo sudėtimi farmacinės produkcijos. Tęsiant šį didelės apimties tyrimą dėl farmacininkų ir daugiau kaip 100 Lietuvos gydytojų nusikalstamų korupcinių veiksmų – stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo – jau yra pareikšti įtarimai 51 asmeniui, iš kurių 37 gydytojams dėl kyšininkavimo.
Korupcijos reiškinys medicinoje ir toliau išlieka opia problema Lietuvoje, kurios aktualumą patvirtina įvairių sociologinių tyrimų duomenys, STT gaunami gyventojų pranešimai, taip pat ir pareigūnų atskleidžiamos nusikalstamos veikos.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Rugpjūčio 13-ąją videostudijai SLAPTAI teko stebėti prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos surengtą piketą. Piketo iniciatyva priklauso Medikų ir Samdomų darbuotojų profesinių sąjungų vadovams. Piketo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kokie įtempti santykiai susiklostė tarp poliklinikos vadovybės ir profsąjungoms priklausančių darbuotojų. Omenyje turima kineziterapeutė, profsąjungos aktyvistė Albina Kavaliauskaitė, kuria poliklinikos vadovai bet kokia kaina siekia atsikratyti.
Ar pavyks apginti principingąją profsąjungos aktyvistę? Piketo metu pažerta itin daug kritikos Karoliniškių poliklinikos vadovei Jelenai Kutkauskienei. Vilniaus savivaldybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai kritikuoti už tai, kad nesidomi, kas gi iš tiesų dedasi Karoliniškių poliklinikoje. Videointerviu užfiksuoti išsamūs SAMPRO vadovės Irinos JUDINOS bei Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Violetos SEILIUVIENĖS komentarai.
Kviečiame Slaptai.lt skaitytojus, o ypač plačiąsias medikų mases, susipažinti su Karoliniškių poliklinikos kineziterapeutės, Lietuvos medikų profesinės sąjungos (LPMS) pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės neeiliniu sveikatos patikrinimu Antakalnio poliklinikoje dalyvaujant medikų profesinės sąjungos nariams ir žiniasklaidos atstovams.
Įdomu tai, kad šis A. Kavaliauskaitės sveikatos patikrinimas jau trečias per pusmetį, lyg ją į kosmosą skraidinti būtų ruošiama. Todėl galima įtarti, kad niekuo nepagrįstas dar vienas sveikatos patikrinimas gali būti priedanga jos atleidimui iš darbo.
Tikriausiai nieko nenustebinsiu primindamas, jog duomenys apie žmogaus sveikatos būklę privalo būti itin akylai saugomi nuo pašalinių akių. Taip pat nesuklysiu akcentuodamas, jog kiekvienas civilizuotos valstybės pilietis turi teisę rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, savo sveikatos reikalus patikėdamas tik medikams, kuriais asmeniškai pasitiki.
Jei turime teisę rinktis restoranus, kurortus, kirpėjus, drabužius, draugus ir bičiulius, tai, vadovaujantis sveiku protu, privalome sutikti, jog kiekvienas Lietuvos pilietis privalo turėti teisę rinktis, kokioje ligoninėje ar poliklinikoje jam gydytis, kokiais medikais pasitikėti, o kokiais – ne.
Ir niekas civilizuotoje visuomenėje žmogui negali nurodyti gydytis ar tikrinti sveikatą būtent toje, o ne kitoje sveikatos gydymo įstaigoje. Nei darbdaviai, nei teismai, nei ministrai. Juolab medikas neturi bent jau moralinės teisės apžiūrėti ar gydyti paciento, kuris tvirtina į sveikatos priežiūros įstaigą atvykęs "ne savo valia".
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo vykdymo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 412 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašo ir šių atostogų trukmės patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2354) (toliau – Nutarimas Nr. 412) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 60-2353) (toliau – Nutarimas Nr. 411) panaikino atitinkamų Sveikatos priežiūros specialistų, tame tarpe ir Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, garantijas susijusias su sutrumpintu darbo laiku ir prailgintomis atostogomis, motyvuodama tuo, kad įvykdė socialinę lygybę.
Šių nutarimų iniciatorė buvo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Internetinis portalas Slaptai.lt jau keletą sykių rašė apie Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės ir VšĮ “Karoliniškių poliklinika” vadovybės konfliktus. Nūnai skelbiame dar vieną publikaciją. Mat civilinė byla dėl nušalinimo nuo darbo jau baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šių metų sausio 3-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Andrius Verikas priėmė sprendimą pagal ieškovės A.Kavaliauskaitės ieškinį atsakovui VšĮ “Karoliniškių poliklinika”.
Taigi dabar jau galimos pirmosios išvados, kokią praktiką bando formuoti lietuviškoji Temidė, gilindamasi į medicinines paslaugas teikiančio darbdavio ir samdomo medicinos darbuotojo tarpusavio nesutarimus. Man regis, šios dvikovos baigtis svarbi visai Lietuvai. Nuo to, kaip baigsis profsąjungos lyderės ir “Karoliniškių poliklinikos” vadovybės kivirčų nagrinėjimas Lietuvos teismuose, priklauso ir tūkstančių kitų panašiose sveikatos įstaigose dirbančių žmonių likimai.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui šių metų gegužės mėnesį buvo įteiktas skundas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, jo nenagrinėti – negalima.
Tačiau situacija – sudėtinga. Mat skunde nurodytas atsakovas – pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Skundą pasirašė VšĮ Vilniaus miesto Greitosios medicininės pagalbos stoties medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Violeta Seiliuvienė.
Profesinės sąjungos lyderės V. Seiliuvienės tvirtinimu, Vyriausybė jiems, greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, per pastaruosius trejetą metų dėl diskriminacinių veiksmų padarė neturtinę žalą, kuri, pareiškėjų nuomone, įvertinta trimis milijonais litų.
Oficialus skundo pavadinimas – “DĖLŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL CENTRINIŲ VALSTYBINIO ADMINISTRAVIMO SUBJEKTŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO”.
Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos Vilniuje įvyko solidarumo ir protesto akcija palaikyti persekiojamai Medikų profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei.
Nors kiekvieno mėnesio 25 d. prie pastato nutįsta eilės norinčiųjų užsiregistruoti pas gydytojus-specialistus (tą patvirtino pro šalį ėję žmonės), šį kartą pacientai lauke nesibūriavo. Nors piketuojančiųjų su plakatais nebuvo daug, tačiau poliklinikos pacientai domėjosi akcija, piktinosi netvarka šioje gydymo įstaigoje, pasakojo konkrečius atvejus ir teigė palaikysią bet kokią iniciatyvą kovoje su žeminančia sistema.
