Mirė popiežius emeritas Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 31 d. (dpa-ELTA). Vatikanas šeštadienį pranešė, kad sulaukęs 95-erių mirė popiežius emeritas Benediktas XVI.
Per daugelį amžių jis buvo pirmasis popiežius, atsistatydinęs iš pareigų.
„Su liūdesiu turiu pranešti, kad Benediktas XVI, popiežius emeritas, mirė šiandien 9 val. 34 min. Vatikano vienuolyne Mater Ecclesiae“, – pranešė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni.
Nerimas dėl Benedikto XVI sveikatos kilo trečiadienį, kai popiežius Pranciškus apibūdino jį kaip „labai sergantį“ ir paragino melstis už jį.
Vokietijoje gimęs Josephas Ratzingeris popiežiumi tapo 78-erių. Benediktas XVI vadovavo Katalikų bažnyčiai mažiau nei 8 metus, pareigų dėl prastėjančios sveikatos atsisakė beveik prieš dešimtmetį.
Atsistatydinęs 2013 m. jis tapo pirmuoju savo noru pareigų atsisakiusiu popiežiumi po Grigorijaus XII 1415-aisiais.
Kaip praneša BBC, paskutiniuosius savo gyvenimo metus popiežius emeritas praleido Mater Ecclesiae vienuolyne tarp Vatikano sienų. Jo įpėdinis popiežius Pranciškus pasakojo dažnai jį lankęs.
Nors buvęs pontifikas jau kurį laiką sirgo, Šventasis Sostas teigė, kad jo būklė pablogėjo dėl vyresnio amžiaus.
Popiežius Pranciškus per paskutinę šių metų audienciją Vatikane trečiadienį paragino „sukalbėti ypatingą maldą už popiežių emeritą Benediktą“, kuris, pasak jo, labai serga.
Didžiąją Benedikto vadovavimo dalį Katalikų Bažnyčiai teko susidurti su kaltinimais, teisiniais ieškiniais ir oficialiomis ataskaitomis apie kunigų išnaudojamus vaikus.
Šių metų pradžioje buvęs popiežius pripažino, kad jam būnant Miuncheno arkivyskupu, 1977–1982 m., buvo padaryta klaidų tiriant išnaudojimo atvejus.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, balandžio 12 d. (AFP-ETA). Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė „susirūpinimą“ dėl plano, pagal kurį per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvaus popiežius Pranciškus, rusės ir ukrainietės moterys turėtų kartu nešti kryžių.
Šis taikos gestas Rusijos karo Ukrainoje fone turėtų įvykti per Kryžiaus kelio procesiją šalia Romos Koliziejaus penktadienio vakarą.
Ambasadorius Andrijus Jurašas tviteryje parašė, kad „supranta ir pritaria Ukrainos ir daugelio kitų bendruomenių susirūpinimui dėl idėjos penktadienį Ukrainos ir Rusijos moterims kartu nešti Kryžių“.
„Dabar mes dirbame šiuo klausimu, bandydami paaiškinti jos įgyvendinimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – rašė jis.
A. Jurašas neatsakė į AFP prašymus pakomentuoti savo poziciją, taip pat nebuvo komentarų ir iš Vatikano.
Moterys turėtų kartu nešti kryžių vieną Kryžiaus kelio – tradicinės procesijos, kurios 14 skirtingų stočių primena Jėzaus kančią ir mirtį nuo jo pasmerkimo iki palaidojimo – atkarpą.
Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Ceremonija vyksta Didįjį penktadienį, Jėzaus nukryžiavimo dieną, likus dviem dienoms iki Velykų – vienos svarbiausių krikščionių kalendoriaus švenčių. Ukrainos miestai po Rusijos bombardavimų. EPA – ELTA nuotr.
Dėl koronaviruso 2020 ir 2021 metais sumažintas procesijos variantas buvo surengtas Šventojo Petro aikštėje Vatikane.
Popiežiui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro tviteryje patvirtino, kad kilo „prieštaravimų“ dėl idėjos rusėms ir ukrainietėms kartu nešti kryžių.
„Reikia suprasti vieną dalyką: Pranciškus yra ganytojas, o ne politikas“, – rašė jis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį tête-à-tête susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Paroliniu. Vyriausybės aknceliarijos nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė penktadienį tête-à-tête susitiko su Šventojo Sosto valstybės sekretoriumi kardinolu Pietro Paroliniu.
„Dvišaliai santykiai su Šventuoju Sostu yra puikūs. Esame labai dėkingi, kad Šventasis Sostas niekada nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos. Šį rugsėjį minėsime simbolines 30-ąsias diplomatinių santykių atkūrimo metines“, – sakė premjerė.
Premjerė ir Valstybės sekretorius ir aptarė Lietuvos ir Vatikano dvišalį bendradarbiavimą, žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.
Pokalbio metu akcentuota, kad Lietuva remia Bažnyčios raginimą taikiai ir teisingai išspręsti susidariusią padėtį Baltarusijoje, vadovaujantis nuoširdžiu dialogu, smurto atmetimu ir pagarba teisingumui bei pagrindinėms žmogaus ir pilietinėms teisėms.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie COVID-19 pandemijos valdymą, Baltarusijos režimo remiamą nelegalią migraciją į ES, situaciją okupuotame Kryme ir Donbase, paramą Taivanui ir santykius su Kinija.
Rugsėjo mėnesio pradžioje numatytas I. Šimonytės vizitas į Vatikaną, kurio metu planuojami susitikimai su popiežiumi, valstybės sekretoriumi ir sekretoriumi ryšiams su šalimis.
Pagrindinis Šventojo Sosto valstybės sekretoriaus kardinolo P. Parolinio vizito į Lietuvą tikslas – būsimo Šventojo Sosto nuncijaus Ukrainoje Visvaldo Kulboko įšventinimas į vyskupus šeštadienį.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Žiniasklaidos pranešimas apie Vatikano bandymą paveikti Italijos įstatymo prieš homofobiją rengimą sukėlė ažiotažą Italijoje.
Laikraštis „Corriere della Sera“ antradienį pranešė, kad Vatikano atstovai birželio 17 dieną atvyko į Italijos ambasadą prie Šventojo Sosto ir įteikė notą – oficialų diplomatinį pareiškimą – su prašymu pakeisti įstatymo tekstą.
Vatikano spaudos tarnyba patvirtino verbalinės notos įteikimą.
„Jei tai kelia nerimą Šventajam Sostui, tai tikrai kelia nerimą kiekvienam iš mūsų“, – antradienio spaudos konferencijoje apie šį klausimą kalbėjo kardinolas Kevinas Josephas Farrellas.
Kaip rašoma laikraščio pranešime, Katalikų Bažnyčia laiko, kad šis socialdemokrato Alessandro Zano parengtas įstatymas apriboja jos laisves, kurios buvo pažadėtos.
Jos yra grindžiamos Vatikano ir Italijos 1984 metais pasirašytu susitarimu. Jis reglamentuoja, pavyzdžiui, Bažnyčios organizavimo laisvę.
Vatikanas yra susirūpinęs, kad įstatymas, pavyzdžiui, neatleidžia valstybinių mokyklų nuo organizavimo kokių nors renginių nacionalinei dienai prieš homofobiją ir transfobiją, toliau rašoma pranešime.
Tai yra beprecedentis Vatikano veiksmas abiejų valstybių santykių istorijoje, bent jau kiek tai yra viešai žinoma, rašė toliau „Corriere della Sera“.
Bet dėl A. Zano įstatymo projekto kol kas ginčijasi politikai ir aktyvistai. Jam pritarta tiek vienuose iš dviejų parlamento rūmų.
Premjerė susitiko su apaštaliniu nuncijumi. Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, antradienį susitikusi su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu dr. Petaru Rajičiumi, padėkojo už supratingumą apribojant Bažnyčios veiklą karantino metu.
„Šie metai nelengvi visiems, Lietuvos katalikų Bažnyčiai – taip pat. Bažnyčios dalyvavimas palaikant žmonių dvasią sunkiu laikotarpiu yra labai svarbus“, – sakė I. Šimonytė.
Rugsėjį Lietuva ir Šventasis Sostas minės diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį. Premjerė padėkojo Lietuvos katalikų Bažnyčiai už tarpreliginių ir ekumeninių ryšių puoselėjimą, kuriuo prisidedama prie santarvės ir bendruomeniškumo kūrimo Lietuvoje.
Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas kartu su socialinio tinklo „Instagram“ administracija aiškinasi, kaip prieš kelias savaites po atvira brazilų modelio nuotrauka atsirado popiežiaus Pranciškaus patiktukas.
Tai penktadienį žurnalistams pranešė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
„Klausimas nagrinėjamas glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentingu „Instagram“ skyriumi“, – sakė spaudos tarnybos vadovas Matteo Brunis.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, jog spalio 6 d. po brazilų modelio Natalios Garibotto nuotrauka jos „Instagram“ puslapyje atsirado patiktukas iš oficialios popiežiaus paskyros. Vėliau jis buvo pašalintas.
Šventasis Sostas gana aktyviai naudojasi socialiniais tinklais. Popiežius turi oficialias paskyras tviteryje devyniomis kalbomis, tarp jų – arabų ir lotynų, jo sekėjų skaičius artėja prie 50 mln. (visomis kalbomis).
Pontifiko paskyra instagrame buvo atidaryta 2016 metais oficialioms nuotraukoms ir vaizdo įrašams skelbti.
Šventojo Sosto sprendimu Vatikano apaštališkasis nuncijus Prancūzijoje 74 metų Luigis Ventura laikinai neteko diplomatinio imuniteto. Tai pirmadienį pranešė AFP, remdamasi Prancūzijos URM.
„Europos reikalų ir užsienio reikalų ministerija, nusiuntusi Šventajam Sostui prokuroro prašymą panaikinti popiežiaus nuncijaus Prancūzijoje diplomatinį imunitetą, gavo Šventojo Sosto patvirtinimą, kad imunitetas panaikintas, kol atliekama atitinkama procedūra“, – cituoja agentūra žinybos atstovą.
Anksčiau buvo pranešta, kad dėl L. Venturos, kuris yra Vatikano atstovas Prancūzijoje nuo 2009 metų, buvo paduoti keturi skundai. Trys pareiškėjai jau davė savo parodymus tyrėjams.
Vasario viduryje Paryžiaus prokuratūra pradėjo tyrimą dėl įtarimų, kad L. Ventura seksualiai priekabiavo prie Paryžiaus merijos darbuotojo per iškilmingą priėmimą, Prancūzijos sostinės valdžios surengtą sausio 17-ąją.
Sausio 23-iąją Paryžiaus miesto taryba nusiuntė valstybės prokurorui atitinkamą pareiškimą, kurio pagrindu Paryžiaus prokuroras Remy Heitzas ir davė nurodymą pradėti tyrimą.
Anksčiau L. Ventura ėjo apaštališkojo nuncijaus pareigas Dramblio Kaulo Krante, Burkina Fase, Nigeryje, Čilėje, Kanadoje.
Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kreipdamasis į susirinkusius Daukanto aikštėje, popiežius Pranciškus teigė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams.
„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas.
Pasak pontifiko, stiprybės toli ieškoti lietuviams nereikėtų – pakanka atsigręžti į himną. „Ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti. Štai jūsų himno eilutė – iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia – kad drąsiai žvelgtumėte į akis dabarčiai“, – sakė popiežius Pranciškus.
Šventasis Tėvas sakė, kad Lietuvos žemėse namus rasdavo įvairių tautybių žmonės – lietuviai, totoriai, lenkai, rusai armėnai, baltarusiai, musulmonai ir žydai. „Visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“, – į Lietuvos visuomenę kreipėsi pontifikas.
Šventasis Tėvas sakė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame išskirtiniai ir saviti. Popiežius Pranciškus pastebėjo, kad vis dažniau pasigirsta balsų, kurie naudodamiesi nesaugumu ir konfliktais, sėja susiskaldymą bei skatina saugotis atsikratant kitais.
„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai“, – sakė pontifikas.
Popiežius Pranciškus sakė, kad, norint semtis jėgų iš praeities, reikia ypatingą dėmesį skirti jaunimui, kuris bus valstybės dabartis ir ateitis, nepraradęs ryšio su valstybe. „Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinį ir bendruomeninį audinį. Taip visi galės su viltimi žiūrėti į ateitį“, – kreipėsi Šventasis Tėvas.
Popiežius Pranciškus susirinkusiesiems aiškino, kad Lietuva, apie kurią svajoja jaunimas, priklausys nuo pastangų skatinti politiką, skatinančią jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. „Tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos siela ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems. Svetingumu – ateičiai“, – kalbėjo popiežius.
Pontifikas patikino, kad Katalikų Bažnyčia negailės pastangų prisidėti, kad Lietuva galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu.
Prieš tribūną perleisdama Šventajam Tėvui, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkojo popiežiui, kad šis žemėlapyje pirmiausia mato mažesniuosius. „Jūsų atvykimą priimame, kaip labai lauktą dovaną mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui. Žinoma, žmonės jums – svarbiau nei jubiliejai“, – sakė šalies vadovė.
Šalies vadovė prisiminė Vatikano skubą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę bei pastangas, kad Šventojo Sosto pavyzdžiu pasektų kitos valstybės.
„Popiežius Jonas Paulius Antrasis aplankė mūsų šalį iš karto po to, kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė – lygiai prieš ketvirtį amžiaus. Tai buvo reikšmingas ženklas, Šventojo Tėvo parodytas visam pasauliui, ką gali laisvės siekianti šalis“, – priminė D. Grybauskaitė.
Prezidentė sakė, kad sunkiausiai Lietuvai metais, kuomet šalies gyventojai buvo tremiami, kalėjo lageriuose ir slėpėsi partizanų bunkeriuose, gelbėjo būtent tikėjimas. „Bažnyčiai atsidavę bebaimiai žmonės net septyniolika metų pogrindyje leido ir platino „Katalikų bažnyčios kroniką“. Jos neįveikė jokios KGB represijos“, – Daukanto aikštėje kalbėjo šalies vadovė.
D. Grybauskaitė pastebėjo gilų popiežiaus Pranciškaus vizito simbolizmą – sekmadienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, bus prisimenamos gailestingumo pamokos. „Šalyje, kurioje susidūrė nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai, atsirado nemažai žydus gelbėjusių žmonių, kuriems žmogiškumas buvo svarbiausia. Labai simboliška, kad šiomis dienomis esate Lietuvoje“, – sakė prezidentė.
Šalies vadovė džiaugėsi, kad pontifiko vizitas sustiprins tikėjimą ir suteiks naujų vidinių jėgų. „Jus visada lydės Lietuvos žmonių širdžių šiluma ir dėkingumas už jūsų revoliucines pastangas, įveikiant visus iššūkius, priartinti bažnyčią prie kiekvieno žmogaus“, – į Šventąjį Tėvą kreipėsi D. Grybauskaitė.
Prieš tai Šventasis Tėvas ir šalies vadovė susitiko aptarti pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
D. Grybauskaitė ir Šventasis Tėvas taip pat susitiko su šalies vadovais, dvasininkais, signatarais, diplomatais, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovais, ateitininkais, skautais, šauliais, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijomis, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariais.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.
Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.
Prezidentė dalyvaus visuose popiežiaus Pranciškaus viešuose susitikimuose su Lietuvos žmonėmis.
Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.
Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą pristatymas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Popiežiaus Pranciškaus metu Lietuva bus viso pasaulio dėmesio centre. Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) pirmininko Gintaro Grušo teigimu, vizitas bus tiesiogiai transliuojamas į visus kontinentus, verčiamas į daugybę kalbų.
Rugsėjo 23 dieną iš Kauno Santakos į visą pasaulį bus transliuojamos Šv. Mišios, kurias popiežius Pranciškus aukos kartu su Lietuvos ir užsienio vyskupais, kunigais, susirinkusiais tikinčiaisiais.
Kaip atkreipė dėmesį Lietuvos vyskupai, įprastai sekmadienio vidurdienį popiežiaus kalbama Viešpaties angelo malda, po kurios jis kreipiasi į viso pasaulio tikinčiuosius, šį kartą sklis ne iš Apaštališkųjų rūmų lango Vatikane, bet iš Kauno.
Pasak LVK pasiruošimo popiežiaus vizitui generalinio sekretoriaus kun. Sauliaus Rumšo, popiežius atvažiuoja pasimatyti su Lietuvos žmonėmis, tačiau į susitikimus taip pat pakviesti kitų konfesijų atstovai, laukiama maldininkų iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos. Popiežiaus susitikime su jaunimu ir Šv. Mišiose Kauno Santakoje išgirsime meldžiantis įvairiausiomis kalbomis, kuriomis kalba Lietuvoje gyvenantys skirtingų tautybių žmonės.
Antradienį Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje, primindami, kad lygiai prieš 25 metus tapome istorinio įvykio liudininkai – pirmą kartą popiežius apsilankė Lietuvos žemėje.
Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas tapo vienu didžiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės įvykių.
„Šiuo metu mūsų Tėvynė rengiasi istoriniam susitikimui. Tai bus ypatinga pamatyti ir išgirsti Šventąjį Tėvą, kuris atvyksta aplankyti savo bendruomenės Baltijos šalyse. Katalikų Bažnyčios vadovas planuoja susitikti ne tik su tikinčiaisiais, bet ir su visais laisvos valios žmonėmis, kuriems yra svarbios žmogiškosios vertybės, žmogaus prigimtinių teisių apsauga bei pagalba patiems vargingiausiems“, – pabrėžia vyskupai.
Popiežiaus vizitą ganytojai vadina svarbia tikėjimo ir vilties sustiprinimo proga bei demokratinės visuomenės pamatų tvirtinimu.
Spaudos konferencijoje (iš kairės): Gintaras Grušas, Saulius Rumšas ir Pedro Lopezas-Quintana. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ką reiškia toks svarbus istorinis momentas Lietuvai? Pasak vyskupų, visų pirma tai nuostabi Dievo dovana: mūsų nedidelis kraštas, palyginti su kitomis pasaulio tautomis, sulauks tokio svarbaus svečio. Antra – mus visus pasieks Šv. Petro įpėdinio žodis, kuris ilgiems metams taps kelrodžiu stiprinant tikėjimą ir pasitikėjimą maloninga Dievo apvaizda. Trečia – į visą pasaulį pasklis žinia apie mus ir mūsų kraštą. Tai suteiks galimybę daugeliui žmonių pasaulyje susipažinti su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, padrąsins vis daugiau maldininkų ir turistų aplankyti Lietuvą.
„Švęsdami Lietuvos atkurtos laisvės ir nepriklausomybės 100 metų sukaktį dar kartą turime unikalią progą iš naujo pajusti Atgimimo sąjūdžio nuotaiką, tarsi vėl pasikartojantį Baltijos kelio vienybės momentą. Drąsinkime savo šeimos narius, kaimynus, bendradarbius tapti istorinio įvykio dalyviais. Popiežiaus vizito šūkis – „Kristus Jėzus – mūsų viltis“ vėl naujai težadina tą jaudinančią patirtį, kai prieš 25 metus Lietuvoje priėmėme popiežių Šv. Joną Pauliu II. Kvieskime vieni kitus atvykti! Padovanokime sau ir savo artimiesiems tikėjimo įkvėpimo progą ir mūsų tautos vienybės patirtį!” – kviesdami atvykti susitikti su popiežiumi Pranciškumi ragino Lietuvos vyskupai.
Kaip skelbė ELTA, popiežius Pranciškus rugsėjo 22-23 dienomis lankysis Lietuvoje prezidentės Dalios Grybauskaitės, Katalikų Bažnyčios ir visų šalies žmonių kvietimu. Tai antrasis Šventojo Tėvo vizitas per atkurtos mūsų valstybės istoriją.
Šalies vadovės teigimu, tai ypatinga žinia ir dovana šimtmetį mininčiai Lietuvai bei išskirtinis Šventojo Sosto draugystės ir palaikymo ženklas. Pasaulyje yra tik nedaugelis šalių, kuriose popiežius lankosi antrą kartą per tokį trumpą laikotarpį, rašoma Prezidentūros pranešime.
Prieš 25 metus į Lietuvą atvykęs popiežius Jonas Paulius II atvežė padrąsinimo žinią laisvę iškovojusiems ir demokratinę valstybę kuriantiems žmonėms. Po kelių savaičių laukiamas popiežius Pranciškus yra stipriausias taikos ir sąžinės balsas pasaulyje, raginantis atsigręžti į vertybių politiką, siekti santarvės, taikos ir vienybės, padėti engiamoms valstybėms ir tautoms.
Antradienį Vatikanas paskelbė galutinę popiežiaus Pranciškaus valstybinio ir apaštalinio vizito Lietuvoje programą.
Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 d., 11.30 val., Vilniaus oro uoste įvyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija, per kurią jį pasveikins prezidentė D. Grybauskaitė ir jos vadovaujama valstybinė delegacija, Lietuvos Bažnyčios vadovai bei maldininkai.
Po iškilmingos ceremonijos oro uoste popiežius atvyks į Prezidentūrą, kur įvyks dvišalis Šventojo Sosto vadovo ir prezidentės susitikimas. Jame bus kalbama apie pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.
Vėliau prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. Būtent ši Šventojo Tėvo kalba bus pagrindinė ir pirmoji žinia Lietuvos valstybei bei jos žmonėms. Susitikime taip pat dalyvaus valstybės vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų, medikų, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.
Šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje. Sekmadienį, rugsėjo 23 d., Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos Šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.
Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.
Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.
„Dokumentas apie Emanuelę Orlandi (15-metę Vatikano pilietę, dingusią paslaptingomis aplinkybėmis ir iki šiol nerastą, – red. past.)” – tai numanoma finansinė ataskaita apie „išvežtą iš namų“ mergaitę, dingusią 1989 metais.
„Anot dokumento autoriaus – velionio kardinolo Lorenco Antonečio iniciatyva – ar tai netikras (kaip atrodo), ar visiškai prasimanytas dokumentas – tai tik viena iš ataskaitų, galinčių sujaudinti Vatikaną artimiausioje ateityje, – rašo Emilianas Fitipaldis italų žurnale L‘Espresso. – Esmė tokia, kad po to, kai pontifiku buvo išrinktas Bergoljas, tarpusavio karai aplink Šventąjį Sostą toli gražu nesibaigė, ir daugelis nuogąstauja, kad naujų slaptųjų dokumentų publikavimas gali netrukus įžiebti naują nutekinimo sezoną“.
„Raštelis apie išlaidas, susijusias su Orlandi, kupinas formalių klaidų, bet suregztas tų, kas labai gerai pažinojo žmones, įvykius ir Jono Pauliaus II pontifikato aplinkybes, iš tikrųjų atsidūrė Šventojo sosto Ekonomikos reikalų prefektūros šarvuotoje spintoje, kurią saugojo Lusijus Valechas Balda, prefektūros sekretorius 2011–2015 metais, – sakoma straipsnyje. – Tą seifą 2014 metų kovo pabaigoje išlaužė paslaptingi vagys, kurie taip ir nebuvo išaiškinti ir kurie išsinešė krūvą aplankų su delikačiomis bylomis, liečiančiomis, bent jau pasak tose patalpose dirbusių liudytojų, kai kuriuos reikšmingus ankstesnius ir nesenus Vatikano istorijos epizodus“.
„Buvo nustatyta, kad dalis tų pagrobtų ataskaitų grįžo kaip anoniminė siunta į prefektūrą, praėjus mėnesiui po vagystės: joje neva tai buvo dokumentai apie numanomą Bažnyčios teiktą finansavimą Lenkijos profsąjungai „Solidarnost“, bankininkų Roberto Kalvio ir Mikelės Sindonos susirašinėjimas apie Banco Ambrosiano krachą, laiškai, kurie dokumentuoja kivirčus dėl 1999 metais mirusio buvusio nuncijaus Prancūzijoje Marijaus Taljaferio ginčijamo palikimo, taip pat ir kiti finansiniai dosjė, saugomi tos įstaigos, kuri iki 2015 metų buvo Šventojo sosto Apskaitos rūmai, spintoje“, – perduoda leidinys.
„Dabar gali būti, kad nelabai tolimoje ateityje tie, kas išsaugojo slaptuosius dokumentus, panorės išlįsti iš šešėlio ir suduoti naują smūgį, vėl sukti ratus „kaip varnai virš Šventojo Petro kupolo, – tęsia žurnalistas. – Gal tam, kad atskleistų taip ir neišaiškintas mįsles. Arba kad pasiųstų naujus kurjerius, atkeršytų ir suvestų dar nesuvestas sąskaitas“.
„Kas mano, kad į VatiLeaks įsipainiojusios tik smulkios žuvelės, labai klysta, – cituoja autorius labai aukšto rango prelatą. – Noriu pabrėžti, kad jos įnešė savo indėlį į Popiežiaus atsistatydinimą pirmą kartą per daugelį šimtmečių: argi įmanoma patikėti, kad tokio masto operacija buvo suorganizuota tik dvaro liokajaus Paolo Gabrielės? Prisipažinsiu, man neramu“.
„Faktas, kad Pranciškaus popiežiavimas jau kurį laiką išgyvena sudėtingą momentą, – tęsia žurnalistas. – Ir jeigu Bergolją dievina jo parapijiečiai, o pasaulietiška žiniasklaida jį laiko revoliucingu Popiežiumi, Vatikano viduje jo priešų per tuos pirmuosius ketverius su puse popiežiavimo metų, užuot sumažėjus, padaugėjo. Išaugo jų ir skaičius, ir jėga. Pasirengimas dialogui pagal doktriną šventinti vėl besituokiančius išsiskyrusiuosius, įžūlus progresyvumas, bent jau žodžiais, homoseksualų ir netradicinių šeimų atžvilgiu, kova (nors ir nelengva) prieš korupciją Vatikane sutelkė įvairialypį frontą, kuris vis kritiškiau žiūri į Bergolją, tiek iš ganytojiško taško („jau nieko nebesuprasi“, kartoja priešininkai), tiek ir dėl karingo valdymo stiliaus“.
„Štai čia pat mūsų laukia naujas štormas“, – apibendrina pokalbį su autoriumi autoritetingas šaltinis. “Vatikane spėjama, kad numanomos ataskaitos apie fleita grojusios mergaitės pagrobimą, – tai tik kovos pradžia, kai į darbą bus paleisti dokumentai. Ir neapykantos nuodai“, – apibendrina žurnalistas.
Paskutinė visuotinė Popiežiaus Benedikto XVI audiencija įvyks vasario 27 dieną Šventojo Petro aikštėje Vatikane, rašo Marcas Ansaldas "La Repubblica".
„Kodėl popiežiaus laiškas, skirtas tikėjimui, taip ir liks rašomojo stalo stalčiuje? Kaip tik tikėjimo metais, po jau išspausdintų enciklikų apie viltį ir geraširdiškumą? Atrodė, kad tekstas bus išspausdintas artimiausiu metu, bet ne, – sakoma straipsnyje. – Vakar tėvas Federicas Lombardis, Šventojo Sosto leidybos namų direktorius, paaiškino, kad enciklika nebus išspausdinta iki mėnesio pabaigos, kad to laukiamo dokumento mes nepamatysime enciklikos pavidalu“.
Bažnyčia yra Kristaus įsteigtoji regima institucija, kurios tikslas išmokyti žmones prasmingai gyventi, o po mirties laimėti palaimintąją amžinybę. Dieviškasis Mokytojas Jėzus suteikė Bažnyčiai teisinę galią: mokyti, pašvęsti ir valdyti. Bažnyčios yra dvasinė paskirtis nešti pasauliui evangelines vertybes, formuoti teisingą sąžinę, puoselėti dorybes, ugdyti žmogaus kilnumą, jo solidarumą visuomenėje arba kaip Popiežius Jonas Paulius II mokė, kad žmonija gyventų „meilės civilizacijoje“.
Kristaus neturėjo laiko rašyti kanonų, formuoti apibrėžimų, jo tikslas buvo išmokyti žmones „apsčiai gyvenimo“, kad jo atneštoji tikėjimo ugnis liepsnotų ir būtų perduota iš kartos į kartą. Kristaus bendravimo pavyzdys yra mūsų krikščioniškosios etikos pagrindai, kaip mes turime elgtis tarp savęs kiekvienoje situacijoje ir koks turi būti požiūris į materialines gėrybes. Nors Kristus, siųsdamas mokinius skelbti Dievo karalystės, jiems pabrėžtinai nurodė nesiimti su savimi aukso, sidabro ir išvis atsisakyti piniginės, tačiau Bažnyčiai atliekant misiją reikalingos ir materialinės priemonės (plg Mt 10,9; Lk 9,2; Lk 10,4).
