svetimvardžių rašymo taisyklės

liub
Gerbkime lietuvių kalbą

Parašyti šias mintis paskatino vadinamoji „originalo kalbos“ teorija, pagal kurią aiškinama, kad įvairių tautų žmonių pavardes ir pasaulio vietovardžius reikia rašyti originalius.

Atsirado puiki proga panagrinėti mano pačios giminės vyriškos linijos pavardę, kai internete pamačiau vienoje vietoje Liuberto pavardės savininkų surašytus variantus.

Rašydama apie pavardės Liubertas sandarą ir lietuvišką prasmę, pirmiausia, panagrinėsiu, ką ši pavardė reiškia lietuvių tautoje ir kalboje. Pavardė yra kilusi iš vardo Liubartas ir yra atėjusi iš Gediminaičių: jauniausias kunigaikščio Gedimino sūnus buvo pavadintas Liubartu (1300–1386). Jis valdė Volynę ir pastatė Lucko pilį, todėl buvo Ukrainos žemes valdęs Lietuvos kunigaikštis. Šis vardas Lietuvoje gausiau paplito kaip pavardė, kitaip negu kitų Gediminaičių vardai: Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas.

Continue reading „Pavardė ir jos variantai prieštarauja „originalo kalbos“ teorijai” →

liub
Aktualijos

Vientisas yra toks tekstas, kurį bet kuris žmogus gali skaityti viena kalba ir tai tinka bet kuriai kalbai. Šiuo atveju kalbėsime apie lietuvių kalbos tekstą ir jo vientisumą. Sąvoką „vientisas tekstas“ geriausiai suvokia tik redaktorius, kuriam tenka taisyti daug painių dalykų, dažniausiai išverstų iš kitų kalbų, bet nepritaikytų lietuvių kalbai.

Šiais laikais lietuvių kalbos tekstai yra praradę vientisumą, kai juose pradedamos taikyti kitų kalbų taisyklės: kitataučių pavardės rašomos vadinamąja originalo kalba, kuri kažkodėl imta laikyti anglų, ir jos nebelinksniuojamos, slavų tautų pavardės rašomos be galūnės vardininko linksnyje taikant slavų kalbų rašybos taisykles arba pagal anglų kalbos taisykles pavardžių galūnės rašomos su apostrofu, nesvarbu, ar tai angliškos, ar kitų įvairių tautų pavardžių galūnės.

Continue reading „Tada toks globalizuotas lietuviškas tekstas ima panašėti į neaiškų mišinį…” →

govorit_po_litovski_maza
Aktualijos

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški.

Deja, Vyriausybė, atsiėmusi ankstesnį įstatymo projektą,  Seimui teikia naują, tačiau Konstitucijai taip pat prieštaraujantį „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose  įstatymo“ projektą    (reg. nr. XIP-1644). Sąmoningai nepaisoma Konstitucinio Teismo 2009 m.  lapkričio 6 d. sprendimo, kuriame dar kartą pabrėžta, kad pagrindinis įrašas Lietuvos Respublikos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Konstitucinis Teismas padarė vienintelę išlygą, kad pase, kitų įrašų skyriuje, kaip papildomas gali būti pateiktas asmenvardis kita kalba ir nelietuvišku pavidalu. Vis dėlto pagrindiniu Lietuvos piliečio dokumente laikomas lietuviškas asmenvardžio įrašas, o galimu papildomuoju – nelietuviškas, kuris nėra tolygus pagrindiniam įrašui.

Continue reading „Ar asmenvardžiai yra žodžiai?” →

songaila_m
Aktualijos

Poetas Justinas Marcinkevičius yra apgailestavęs, kad lietuvių kalba šiandien tapusi politikų įkaite, kad lietuvių kalba nūnai begėdiškiausiai prievartaujama, niekinama, o štai svetimvardžiai – išlaisvinami. Lietuvių kalbą ujantiems nesąžiningiems politikams patarnauja ir žymūs kalbininkai, ir turtingi verslininkai, sakykim, viešojoje erdvėje žūtbūt kabinantys ne lietuvišką, o anglišką užrašą. Net Lietuvos Vyriausybė kuria įstatymus, kurie lietuvių kalbą stumia į podukros vietą. Net Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuriai pagal įstatymo raidę privalu ginti lietuvių kalbos interesus, – net ir ji labiau gina svetimas kalbas nei savąją.

Seimo narys Gintaras Songaila – vienas iš nedaugelio mūsų politikų, kurie nuoširdžiai rūpinasi lietuvių kalbos gynimo reikalais. Su parlamentaru Gintaru Songaila apie padėtį, nūnai susiklosčiusią dėl lietuvių kalbos statuso mūsų valstybėje, kalbasi “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Ten, kur pešasi Lenkija ir Lietuva, visuomet laimi Kremlius” →

govorit_po_litovski_maza
Aktualijos

Prieš pustrečių metų Seimui buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektas. Paaiškėjus, kad jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, Seimas projekto nesvarstė. Nutarta dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis pakartojo principinę nuostatą, kad pase vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o kitomis kalbomis juos galima įrašyti kitų įrašų puslapiuose.

Po šio Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė vietoj ankstesnio projekto parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Naujasis projektas pašalino keletą ankstesniojo trūkumų: vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose aiškiai atriboja nuo jų rašymo kitose srityse; vardų ir pavardžių rašymo tvarką pradeda nuo pagrindinio principo juos rašyti lietuviškais rašmenimis, neturi daugelio ankstesniame projekte buvusių šalutinių dalykų.

Continue reading „Vėl antikonstitucinis projektas” →

govorit_po_litovski
Aktualijos

Kiekviena kalba ir visos jos sritys yra norminamos. Kalbininkai teigia, kad žmonių vardai nepriklauso kalbos sričiai ir jų rašybos nereikia norminti. Kirba klausimas, kokiai sričiai, susijusiai su žmogumi, priklauso vardažodžiai. Virškinimo, tuštinimosi, klausos, regos sritims?

Anksčiau Ministrui Pirmininkui, o dabar teisingumo ministrui sukurta „maldelė“, kurioje jie aiškina, kad žmogaus pavardė prilygsta prekės ženklui. Kas šitokią nesąmonę jiems įbruko (gal reikėtų pasidomėti?)? Juk originalus prekės ženklas yra toks vienintelis pasaulyje, o tokias pat pavardes ir vardus gali turėti ne vienas žmogus (net pasaulyje), todėl pavardė nėra pagrindinis asmens tapatybės požymis, ir tą privalėtų žinoti bent kiek prasilavinęs asmuo, kuriam turėtų būti gėda žmogaus pavardę prilyginti prekės ženklui. Ar tai Kalbos komisijos „teorija“?

Continue reading „Keista priešprieša lietuvių kalbai” →