Švyturys

Aktualijos

Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė, kalbėdama apie ketvirtadienį pasibaigusio „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojų streiko rezultatus, teigia, kad tai istorinis darbuotojų laimėjimas.
 
Pasak jos, tai vienintelis iš tikrųjų pasisekęs streikas Lietuvoje ir tai gali turėti įtakos tam, kaip įmonių darbuotojai gins savo teises ateityje. Visgi, jos manymu, tam tikrais aspektais VVT darbuotojai savo interesų apginti nesugebėjo.
 
„Šis streikas, tai turbūt istorinis laimėjimas darbuotojų. Žiūrint į streikų istoriją Lietuvoje, tai turėjome kelis bandymus streikuoti, bet arba, kaip buvo matoma „Švyturio“ atveju, buvo neleista streikuoti, o „Achemos“ atveju streikas yra kaip ir dar nepasibaigęs. Tai šiandien matome, iš tikrųjų baigtinį procesą. Ir galima sveikinti darbuotojus, kad tai buvo pasiekta“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
 
Pasak LPSK pirmininkės, tai kad VVT vadovybė streikavusiems vairuotojams dalinių algų neišmokės, yra darbuotojų pralaimėjimas. Jos teigimu, streikas yra darbdavio nekompetencijos rezultatas, tad jam ir turėtų tekti atsakomybė dėl darbininkų laiko apmokėjimo.
 
„VVT vienareikšmiškai turėjo išmokėti dalines algas streikuojantiems vairuotojams. Darbo kodeksas numato tokią galimybę. Ir reikia atskirti tai, kas yra streikas, nuo pravaikštos. Nes vienur, darbuotojas pats nusprendžia neateiti į darbą dėl savų priežasčių, jis neatlieka jokios funkcijos, tad darbdavys jam nemoka. Bet šiuo atveju, darbuotojai ėmėsi kraštutinės savo teisių gynimo priemonės ir darbdavys juos išstūmė į tokią situaciją. Tai visas tas procesas ir paslaugos netiekimas buvo absoliuti darbdavio kaltė“, – aiškino ji.
 
Vairuotojų streikas Vilniuje. Gintaro Visocko nuotr.

I. Ruginienė taip pat tikisi, kad VVT vairuotojų streiko pavyzdys parodys Lietuvos darbuotojams, jog šie neprivalo kęsti blogų darbo sąlygų. Visgi, jos manymu, tai, kad VVT vairuotojų streikui suorganizuoti prireikė dviejų metų, parodo dabartinio darbo kodekso trūkumus.
 
„Labai tikiuosi, kad Lietuvos darbuotojai suaktyvės ir nustos kentėti. Šis streikas d avė kelias pamokas. Pirma, jis parodė naujojo darbo kodekso netobulumą, kad ten viskas surašyta taip, kad streikai praktiškai neįmanomi būtų pradėti. Nes tiek „Achemos“, tiek VVT atvejais turėjo du ar trys metai praeiti, kol realiai žmonės galėjo streikuoti. Kitas dalykas, šis streikas parodė, kad tik per darbuotojų nepasidavimą visokioms pagundoms ir darbdavio spaudimui, galima pasiekti teigiamos naudos. Tik dėka darbuotojų vienybės, buvo gautas toks laimėjimas“, – tvirtino LPSK pirmininkė.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienį baigėsi VVT darbuotojų neterminuotas streikas. Skaičiuojama, kad jame dalyvavo apie 35 proc. VVT vairuotojų.
 
VVT skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainavo apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.
 
VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų.
 
Streikas turėjo vykti spalio mėnesį, bet buvo atidėtas, nes buvo pasiektas susitarimas nuo lapkričio vidurio VVT darbuotojų atlyginimą kelti 10 proc. Bet nebuvo sutarta dėl reikalavimo įtraukti darbo apmokėjimo sistemą į kolektyvinę sutartį.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2022.12.25; 00:30
Aktualijos

Klaipėdos švyturys. Klaipėdos miesto sav. nuotr.

Klaipėdoje svarstoma atverti daugelį metų uždarą buvusį švyturį visuomenei, kartu išliktų ir jo navigacinė paskirtis – švyturys ir toliau padėtų į uostą įplaukti laivams.
 
Iniciatyva Klaipėdos švyturį atverti visuomenei aptarta savivaldybės vadovų bei specialistų susitikime su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos, ugniagesių, Valstybinio jūrų uosto direkcijos, bendrovė „Klaipėdos nafta“ atstovais. Šią idėją palaiko Susisiekimo ministerija bei Lietuvos transporto saugos administracija, kuri valstybei priklausantį švyturį valdo patikėjimo teise. Iš šios institucijos savivaldybė teigia jau gavusi oficialų siūlymą perimti Burių g. 9 esantį švyturį bei šalia esančius statinius – techninį pastatą bei garažą.
 
Švyturio perėmimui reikalingas savivaldybės tarybos pritarimas, taip pat siekiama sutarimo su šalia veikiančia „Klaipėdos nafta“, kurios atstovai pabrėžia ketinimų atverti objektą visuomenei riziką. „Klaipėdos nafta“ po kreipimosi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą informavo savivaldybę, kad departamentas pažymėjo, jog teritorijoje, kurioje yra Klaipėdos švyturys, „rizikos laipsnis yra nepriimtinas gyvenamosioms, sodininkų bendrijų, centrų ir specializuotų kompleksų zonoms. Tuo pačiu departamentas akcentavo socialinės rizikos nepriimtinumą tais atvejais, kai objekte yra daugiau kaip 10 žmonių“. Tačiau susitikimo metu iškeltas klausimas dėl pačios bendrovės planų šalia švyturio statyti administracinį pastatą.
 
„Suprantame susirūpinimą ir jokiu būdu nesiekiame planuoti jokios veiklos, kuri gali būti nesaugi švyturyje besilankysiantiems gyventojams ar šalia švyturio esančioms įmonėms. Tačiau šiame reiškiamo susirūpinimo fone klausimų kelia pačios bendrovės planai šalia švyturio statyti administracinį pastatą – ar jame taip pat nekils „nepriimtina socialinė rizika“, kai bus daugiau kaip 10 žmonių, dirbs ne tik įmonės darbuotojai, bet ir lankysis kiti asmenys? Saugumas yra be galo svarbus, tačiau standartai visiems turi būti vienodi. Esu įsitikinęs, kad švyturį visuomenei galima atverti užtikrinant visus reikiamus saugumo reikalavimus. Klaipėda – jūrinis miestas ir gyventojai nusipelnė turėti tikrą jūrinį traukos objektą“, – sako uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
 
Švyturys yra vienas iš Klaipėdos miesto marinistinių simbolių, tačiau šiuo metu miesto gyventojams ir svečiams patekimas į objektą yra labai apribotas, pažymima Klaipėdos savivaldybės pranešime. Iki šiol galimybė čia patekti paprastai buvo sudaroma vieną kartą per metus – per Švyturių dieną. Susitikimo metu kai kurių institucijų atstovai išsakė nuomonę, kad „Klaipėdos naftai“ išplėtus veiklą bei dėl to sugriežtinus saugos reikalavimus ir šios šventės metu gali būti panaikinta galimybė apsilankyti Klaipėdos švyturyje.
 
Klaipėdos meras teigia esantis už tai, kad būtų ieškoma sprendimo, ir tikintis, kad jei yra noras, galima rasti ir galimybes. „Siūlau niekam iš anksto neprisidengti nuostata, kad tai neįmanoma. Tikslas yra atverti ir atsiverti, o ne užverti ir džiaugtis, kad yra teisės aktų, kurie leidžia tai daryti. Švyturio atvėrimas būtų puikus sklandaus bei geranoriško miesto ir uosto bendradarbiavimo pavyzdys. Tačiau svarbiausia – miestiečių nuomonė, todėl nedvejodamas inicijuosiu gyventojų apklausą, kad išsiaiškintume, kokie yra gyventojų poreikiai. Jei poreikis yra, galimybes turime rasti“, – teigia V. Grubliauskas.
 
40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų Baltijos jūros šiaurės rytų pakrantėje. Per Antrąjį pasaulinį karą objektas buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.
 
Jei Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sutiktų perimti švyturį savivaldybės nuosavybėn, būtų rengiamas Vyriausybės nutarimas dėl turto perdavimo. Pagrindinė funkcija, kurios vykdymui savivaldybė galėtų perimti švyturį – galimybė miesto gyventojams ir svečiams jį lankyti, įtraukti švyturį į miesto turistinių ir lankytinų objektų sąrašą. Pasak savivaldybės atstovų, dėl švyturio įveiklinimo galimybių diskutuojama ir su mieste veikiančiomis turizmo, rinkodaros ir kt. srityse dirbančiomis įstaigomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.14; 10:46
Aktualijos

Šiandien aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Švyturys“.

Šis rašinys dienos šviesą pirmą kartą išvydo 1997 metų balandžio mėnesį. Jis priklauso esė ciklui „Suvokimai“. Rašytojas juos kūrė 1997 – 1999 metais (pirmą kartą paskelbti „Valstiečių laikraštyje“).

„Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų. Daugumą jų numatę paskelbti.

Continue reading „Suvokimai. Švyturys” →

kamuolys_krepsinio
Ekonomika ir finansai

Tarp visų krepšinio čempionato metu Lietuvoje vykusių akcijų, ,,Varom už Lietuvą“ renginius stebėjo ir į juos įsitraukė daugiausia gyventojų, rodo rinkos tyrimų bendrovės ,,Norstat“ atlikta apklausa. Nemažo dėmesio ir susidomėjimo sulaukė ir Eurobasket 2011 Kamuolių mušinėjimo rekordas, kita ,,Iki“ akcija ,,Oficiali Lietuvos krepšinio medalių kolekcija“.

Rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atliktos apklausos duomenimis, ,,Varom už Lietuvą“ akciją pastebėjo 85 proc. apklaustųjų, 76 proc. įvardino ,,Oficialią Lietuvos krepšinio medalių kolekciją“, panaši respondentų dalis – 75 proc.- Kamuolių mušinėjimo rekordą, o 56 proc. – „Maxima dovanų kamuolį“.  Tuo tarpu klausiant, kurios iš šių akcijų labiausiai įtraukė ir sudomino lietuvius, skirtumai buvo ženklesni: atsakymų suvestinėje išsiskyrė ,,Varom už Lietuvą“, paminėta 52 proc. apklaustųjų (Eurobasket 2011 Kamuolių mušinėjimo rekordas – 35 proc., ,,Oficiali Lietuvos krepšinio medalių kolekcija“  – 33 proc.,  ,,Maxima dovanų kamuolys“ –  12 proc. apklaustųjų).

Continue reading „Iniciatyva „Varom už Lietuvą“ susilaukė didžiausio gyventojų susidomėjimo” →