Azerbaidžano vėliava

Azerbaidžanas įsitikinęs, kad kovo 5-osios incidentas Lačino kelyje, kuomet iš Armėnijos pusės į Azerbaidžano ekonominį Karabacho regioną mėgino neteisėtai įvažiuoti karinę amuniciją gabenę armėnų separatistų automobiliai, – neatsitiktinis. Tai – pati tikriausia provokacija (susišaudymo metu žuvo du Azerbaidžano kariuomenės kariškiai), nes surengta Azerbaidžano ir Armėnijos lyderių susitikimo Briuselyje išvakarėse.

Oficialusis Baku tvirtina: kovo 5-osios susišaudymas Lačino regione byloja, jog Armėnijos pusė visiškai nesilaiko savo įsipareigojimų, duotų 2020-ųjų lapkričio 9-ąją. Tądien Armėnija pažadėjo iš Azerbaidžanui pagal tarptautinę teisę priklausančio Karabacho išvesti visas savo karines pajėgas. Bet šių savo pažadų ji nesilaikė visus pastaruosius trejetą metų. Neteisėtos karinės grupuotės vis dar tebedislokuotos Azerbaidžanui priklasančio Karabacho rajonuose.

Maža to, Armėnija į Karabachą nuolat mėgina slapta įvežti papildomų karinių pajėgų ir papildomos karinės amunicijos. Tokių atvejų 2020 – 2023-aisiais buvo užfiksuota daug. O vadinamieji „rusų taikdariai“, kuriems, remiantis ta pačia 2020-ųjų lapkričio 9-osios sutartimi, privalu prižiūrėti, jog Armėnija į Karabachą negabentų nei savo kariškių, nei ginklų, nei minų, – į šias pareigas žiūri pro pirštus. Vadinamieji „rusų taikdariai“ akivaizdžiai palaiko Armėnijos pusę.

Oficialusis Baku daro išvadą, jog Azerbaidžano ekonominiame Karabacho regione tebesiautėja neteisėtos ginkluotos armėnų gaujos, o ten laikinai dislokuoti „rusų taikdariai“ jų netramdo specialiai.

Kovo 5-oji. Lačino kelyje incidento metu

Todėl Azerbaidžano kantrybė išseko. Neoficialiais duomenimis, Azerbaidžanas planuoja surengti karinę operaciją, kurios tikslas – sunaikinti visus armėnų separatistų punktus, esančius vadinamųjų „rusų taikdarių“ atsakomybės zonoje Karabache. Azerbaidžano kariuomenė, nepasitikėdama nei Armėnijos duotais pažadais, nei vadinamųjų „rusų taikdarių“ vadovybe, planuoja Lačino kelyje įrengti savus, azerbaidžanietiškus, kontrolės punktus (kur nubrėžta sąlyginė, laikinoji zona, skirianti Azerbaidžaną ir Armėniją). Azerbaidžanas taip pat sieks kuo greičiau perimti savo žinion visą Lačino rajoną. Nuo šiol Azerbaidžanas pradės patruliuoti visuose keliuose, esančiuose vadinamųjų „rusų taikdarių“ kontroliuojamoje zonojo 5 kilometrų atstumu tiek į vieną, tiek į kitą pusę.

Remiantis nepatvirtintais duomenimis, Azerbaidžanas šių drastiškų priemonių imsis artimiausiu metu.

Slaptai.lt informacija

2023.03.06; 09:30

Endriu E.Kramer / The New York Times

Europos stebėtojai dirba tarsi pagal „bankų tvarkaraštį“, būtent todėl didžioji karo dalis Ukrainoje lieka jų nepastebėta.

Rytų Ukrainos Avdejevkos miesto gyventojai pradeda savo „vakarinius ritualus,“ pasakoja „The New York Times“ žurnalistas Endriu E.Kramer. 

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

„Kareiviai žaliais drabužiais dedasi kaukes ir užtaiso ginklus, o stebėtojai baltais drabužiais – Europos organizacijos atstovai, kuri stebi, ar laikomasi ugnies nutraukimo režimo, kiša užrašų knygeles į kišenes, sėdasi į mašinas ir išvažiuoja. O paskui prasideda kariniai veiksmai,“ – teigiama straipsnyje.

Pasak autoriaus, Avdejevka – neramiausias „karštasis taškas“ kontrolinėje linijoje, skiriančioje Ukrainos armiją ir separatistus, kuriuos palaiko Rusija.

Tai, kad Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai patruliuoja toje teritorijoje tik dienos metu (dirba pagal vadinamąjį „bankų tvarkaraštį,“ kaip teigiama straipsnyje) ir jie neturi pakankamai įgaliojimų, karo nutraukimui mažai tepadeda, mano E.E.Kramer.

Žurnalistas tvirtina: „Kiekvieną kartą išvažiuojant patruliuoti, kada kiekvienos pusės kariniai vadai prieštarauja stebėtojų atvykimui, stebėtojai apsisuka ir išvyksta, neužduodami jokių nepatogių klausimų. Kada aš neseniai lydėjau vieną patrulį, stebėtojus lydėjo Ukrainos armijos medicinos sesuo.“

ESBO misijos įgaliojimai yra silpni, mano autorius. Jis pateikia pavyzdį: „Viena iš pagrindinių stebėtojų grupių, esanti Rusijos – Ukrainos pasienio postuose tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, pasidavė rusiškosios pusės spaudimui ir sutiko nenaudoti žiūronų ir … nematytų tai, ko nereikėtų matyti.“

ESBO įgaliojimai – tik stebėti. Įgaliojimai neleidžia imtis jokių taikdariškų pastangų. Kitaip tariant, stebėtojai neprivalo tapti „gyvąja užtvara“, skiriančia kariaujančias puses. Jie paprasčiausiai privalo būti pakankamai arti ,,karštųjų taškų“ tam, kad galėtų stebėti karinius veiksmus.

Ironiškas vaizdelis: aklieji ESBO stebėtojai.
Ironiškas vaizdelis: aklieji ESBO stebėtojai.

Misijos vado pavaduotojas Aleksander Chug pranešė, kad prie fronto linijos dislokuota apie 600 ESBO atstovų.

„Pasak A.Chugo, viename šio mėnesio savaitės ataskaitiniame periode buvo užfiksuota du kartus daugiau atvejų, kada prorusiška pusė uždarydavo priėjimus stebėtojams, ir misija mažai ką sugebėdavo padaryti, išskyrus tai, kad galėdavo pranešti apie jai daromus trukdymus,“ – rašoma straipsnyje.

 Autorius pabrėžia: tik kai kurie stebėtojai vardan kilnaus tikslo labai rizikuoja.

„Miesteliuose, kur situacija stabilesnė, negu Avdejevkoje, ESBO įkūrė „priešakines patrulines bazes“ viešbučiuose, ji taip pat stato vaizdo kameras, kurios filmuoja nakties metu,“ – teigiama straipsnyje. Neseniai misijoje atsirado autokaravanai, skirti nakvynėms nuošaliose vietovėse.

Bet kol kas ESBO sunku priprasti prie karo bioritmų, nes karas vyksta daugiausiai naktimis, mano autorius.

„Mes juos vadiname nereginčiais kurčnebyliais, – sakė Ukrainos armijos medicinos sesuo, kuri pavadino save ,,Romaška.“ – Jie nieko nežino, jie nieko nemato. Jie per daug yra minkšti.”

Vieną dieną, pasakoja korespondentas, Avdejevkoje korespondentai baigė darbą, kaip įprasta 17 val. Išgirsti triukšmą, įrodantį ugnies nutraukimo pažeidimą, galima ir esant viešbutyje. Sėdėdamas apkase Avdejevkos pakraštyje, žurnalistas sulaukė naktinių mūšių pradžios.

 „Pakankamai greitai aplinkui prasidėjo šaudymas. Kulkos, paleistos iš prorusiškos pusės, pataikė į apleistus kaimų namus, kuriuose dieną ilsisi Ukrainos šauktiniai kariai. Joms davė atsaką kulkosvaidis,“ – teigiama straipsnyje.

„Šaudymas darėsi vis intensyvesnis maždaug iki 21 val., kada kažkur iš ukrainietiško užnugario pradėjo šaudyti sunkioji artilerija, kurios nė viena pusė neturėtų naudoti. Ji šaudė į sukilėlių pusės pozicijas, girdėjosi tolimas griausmas,“ — rašoma straipsnyje.

„Kariai sakė, jog koviniai veiksmai vyko įprastu naktiniu ritmu, nors, panašu, ir buvo intensyvesni, negu įprasta. Tą vakarą arti skiriamosios linijos žuvo trys Ukrainos kariai, 16 buvo sužeistų,“ – liudija autorius.

Informacijos šaltinis: „The New York Times“.

2016.08.01; 02:15

Vakarų žiniasklaidoje gausu išgąstingų tvirtinimų, kad Vladimirui Putinui, kuris „pats save įvarė į kampą“, nebelieka kitos išeities, kaip tik okupuoti visą Ukrainą ar bent jos dalį. O Vakarai turi su tuo susitaikyti. Nes kitaip Putinas negali išsaugoti savo veido Rusijoje, rizikuodamas prarasti valdžią, į kurią gali ateiti dar labiau neprognozuojamos jėgos.

Gal ir nesuvokdami to, įvairiais politiniais pareiškimais taip pat elgiasi kai kurie Vakarų oficialūs asmenys, diplomatijos šefai, kurie pastoviai feisbukuose ir tviteriuose gąsdina pasaulį „tuoj tuoj Rusija įsiverš į rytų Ukrainą“, tarsi leisdami suprasti, kad tai neišvengiama, bet nieko nesiūlydami.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Ar įvyks Rusijos invazija į Ukrainą?”