Parlamento rinkimai Azerbaidžane

Vasario 9 dieną Azerbaidžane surengti pirmalaikiai Parlamento rinkimai. Į 125 vietų vienerių rūmų parlamentą pretendavo 1300 kandidatų iš 19 partijų. Tai reiškia, kad į vieną vietą pretendavo maždaug po 10 – 20 kandidatų.

ESBO duomenimis, balsavimo teisę Azerbaidžane šiuo metu turi 5,3 milijonai šalies piliečių.

Remiantis 17 valandos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo 44,84 proc. Vadinasi, iki 17 valandos vietos laiku balsavo 2389754 rinkėjai. 

Opinion Way (Socialinių tyrimų institutas) generalinis direktorius Bruno Žan Bar pranešė, kad jo vadovaujama organizacija apklausė 10119 rinkėjų iš 236 rinkimų apylinkių. Apklausas taip pat atliko ir AJF Associates Inc organizacija, apklaususi 1053 apygardose dalyvavusius 2106 balsuotojus.

Preliminariais duomenimis, rinkimuose pirmauja valdančioji partija „Eni Azerbaidžan“. Tikėtina, kad ji laimėjo mažų mažiausiai 69 vietas. „Vieningasis Azerbaidžanas“ laimėjo, tikėtina, tris vietas, kitos partijos iškovojo po vieną mandatą.

Rinkimus Azerbaidžane stebėjo apie 350 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų, taip pat – stebėtojų iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.

Stebėtojai iš Europos teigia, kad rinkimai buvo surengti demokratiškai, skaidriai, be pažeidimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šiuose rinkimuose buvo įvesta svarbių techninių naujovių: dalyvavusiųjų rinkimuose pirštai buvo pažymimi specialiais dažais, kurie pastebimi pašvietus ultravioletiniais spinduliais. Šitaip buvo apsisaugota nuo bandymų balsuoti antrą kartą.

Europos Tarybos Demokratijos ir žmogaus teisių komiteto vadovas Janus Niedzviečki pažymėjo, jog rinkimai surengti vadovaujantis demokratine dvasia, pažeidimų, įskaitant klastojimus, neteisėtą agitaciją, – nepastebėta.

Čekijos parlamentarė Vera Prohazkova tvirtino stebėjusi tris rinkimų apylinkes. Ten, kur ji stebėjo, jokių pažeidimų ir nusižengimų nebūta. Balsavusieji nereiškė jokių pretenzijų. Kitas Čekijos atstovas Jaroslavas Dubrovas taip pat tvirtino pažeidimų neužfiksavęs.

Italijos parlamentaras Etorė Liheri pareiškė, jog rinkimai Azerbaidžane surengti demokratiškai.

Prancūzijos delegacijos atstovas Žoelis Gerje tvirtino aplankęs net 20 rinkiminių apygardų, kalbėjęsis tiek su rinkimų komisijos nariais, tiek su rinkėjais. Jo manymu, rinkimams Azerbaidžane negalima prikišti jokių trūkumų. Atvirkščiai. Nepaisant aplinkybės, kad tai – pirmalaikiai, jie surengti ne tik demokratiškai, bet ir pačiu aukščiausiu techniniu lygiu.

Prancūzijos miesto La-Bol atstovas Ivas Metero taip pat pastebėjo, jog rinkimams buvo pasirengta labai rimtai.

Apie Azerbaidžano rinkimus palankiai atsiliepė ir stebėtojai iš Izraelio. Pavyzdžiui, Romanas Gurevičius duodamas interviu, kalbėjo, kad rinkimai surengti „skaidriai ir demokratiškai“.  Jis stebėti rinkimų į Azerbaidžaną atvyko iš anksto, rinkimų metu aplankė šešias apylinkes. Neišdildomą įspūdį jam palikęs Azerbaidžano jaunimas. Daug vaikinų ir merginų ėjo prie balsadėžių. Azerbaidžano jaunimas aktyviai dalyvavo rinkimuose.

Parlamento rinkimai Azerbaidžane

Palankiai apie Azeraidžano rinkimus atsiliepė ir stebėtojai iš Vokietijos Uli Henkel bei Ulrich Zinger, pavadinę juos skaidriais ir demokratiškais.

Rusijos Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas akcentavo, kad rinkimai buvo ne tik skaidrūs, bet ir organizuoti pačiu „aukščiausiu techniniu lygiu“. Pavyzdžiui, ant balsavusiųjų delnų buvo dedami specialūs žymekliai, kuriuos pastebėti galima pašvietus ultravioletiniais spinduliais. Šitaip apsisaugota nuo galimybės sukčiauti – dayvauti rinkimuose antrą kartą.

Azerbaidžano rinkimus vertino ir vengrų žuralistas Piteris Dunais. Jo įspūdžiai – teigiami.

Gruzijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo Georgijaus Šarabidzės teigimu, rinkimai surenti laikantis visų tarptautinių normų, taisyklių ir rekomendacijų. Jokių pažeidimų nepastebėta. Techniškai jiems taip pat pasirengta puikiai.

JAV visuomenininkas ir politikas Mičas Silbermenas teigė, jog rinkimai surengti, jo manymu, demokratiškai, o techninės naujovės, pritaikytos šiuose rinkimuose, – maloniai nustebino.

Apie rinkimus Azerbaidžane palankiai atsiliepė ir Bulgarijos parlamentaras Peteras Kanevas.

Azerbaidžano rinkimus stebėjo ir delegacijos iš Pakistano, Turkijos, Vietnamo, Baltarusijos. Jie taip pat pretenzijų ir pastabų Azerbaidžanui neturėjo.

Slaptai.lt informacija

2020.02.09; 22:27

Lapkričio 21–25 d. Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė Lietuvoje atliks pasirinkto rajono inspekciją pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 2011 m. parengto Vienos dokumento reikalavimus.

Vizito metu pasirinktame rajone, kurio plotas iki 20 000 kv. km, Kazachstano vadovaujama ginkluotės kontrolės inspektorių grupė turės teisę apsilankyti Lietuvos kariuomenės poligonuose ir šiuo metu Lietuvoje vykstančiose tarptautinėse pratybose „Iron Sword 2016“. Kazachstano ir Baltarusijos pareigūnai išklausys Krašto apsaugos Savanorių pajėgų, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadų pranešimus.

Kazachstano ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriams, vadovaujantis 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, bus sudaryta galimybė apskristi pasirinktą rajoną Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu ir įsitikinti, kad jokia nedeklaruota karinė veikla nėra vykdoma.

Kazachstano pareigūnai, vadovaudamiesi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis ir inspekcijos metu gauta informacija, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas, kuriose pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus trečioji šiais metais užsienio šalių Lietuvoje atlikta ginkluotės kontrolė pagal 2011 m. Vienos dokumentą. Šiemet Lietuvoje jau lankėsi Suomijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Lietuvos atstovai šiais metais inspektavo Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano ir Tadžikistano karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016-11-22; 03:03

Ukrainiečių portalas unian.net praneša, jog Severodvinske (Luhansko rajonas) dirbęs ESBO stebėtojas įtariamas ryšiais su Rusijos slaptąja tarnyba GRU.

Tai paaiškėjo, kai ukrainiečių žurnalistų grupei pavyko nufilmuoti, kaip ESBO stebėtojas Maksimas Udovičenko po patruliavimo agituoja Luhansko gyventojus palaikyti Kremliaus propaguojamą „Rusijos pasaulį“. „Nesijaudinkite, mes dabar mažumėlę pakariausime Sirijoje ir grįšime“, – Luhansko gyventojams pasakojo neutralią poziciją išlaikyti privalantis ESBO stebėtojas.

Continue reading „Nušalintas ESBO stebėtojas pasirodė esąs Rusijos slaptųjų tarnybų atstovas”

klinton_hilari

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kiekviena proga bando įrodyti, esą daugiatūkstantinius antiputiniškus mitingus Rusijoje organizavo, finansavo ir rėmė JAV valstybė.

Ypač čia neva aktyvios būta JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton. Suprask, be aktyvaus Amerikos įsikišimo gausių protesto mitingų nei Maskvoje, nei Sankt Peterburge tikrai nebūtų surengta. Bandydamas išsaugoti pašlijusį ir toliau tebeblėstantį savo populiarumą, V.Putinas spaudos konferencijose ar susitikimų su visuomene metu visą bėdą verčia asmeniškai poniai H.Klinton. Esą ji net kalta dėl Rusijoje kilusių neramumų.

Continue reading „Vladimiras Putinas visą bėdą verčia JAV valstybės sekretorei Hilari Klinton”