Zaporižios AE. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 17 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valstybinė atominių elektrinių operatorė „Energoatom“ nuolat gauna informacijos, kad Rusijos kariuomenė minuoja Zaporižios atominę elektrinę. Tenykštė padėtis tebėra sudėtinga. Tai pareiškė „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Okupantai rusai ir toliau naudoja AE kaip savo karinę bazę. Reguliariai gauname pranešimų, kad jie minuoja mūsų elektrinę“, – nurodė P. Kotinas. Jis pažymėjo, kad yra stebimas jėgainės radiacinis statusas, kurį fiksuoja už 5 km nuo elektrinės esantys specialūs jutikliai. „Energoatom“ vadovas taip pat teigė, kad AE dirba Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektoriai, kurių teikiama informacija padeda suprasti, kas vyksta jėgainėje. Nepaisant to, rusai neleidžia agentūros atstovams apsilankyti visose vietose, kuriose reikia atlikti inspekcijas.
Kaip jau skelbta, liepos 4 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos oficialiai perspėjo, kad įsibrovėliai rusai galimai ruošiasi provokacijoms Zaporižios AE. Liepos 12 d. TATENA paskelbė, kad per jėgainės patikrinimą organizacijos ekspertai neaptiko jokių minų ar sprogmenų. Tačiau agentūra pripažino, kad vis dar laukia, kol jai bus suteikta prieiga prie trečiojo ir ketvirtojo reaktorių blokų stogų, gavus pranešimų, jog ten gali būti padėta sprogmenų.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 1 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei išlieka „rimta grėsmė“. Rusija techniškai pasirengusi sukelti lokalų sprogimą elektrinėje, dėl ko gali pasklisti radiacija, sakė jis, remdamasis Ukrainos žvalgybine informacija.
Prezidentas pareikalavo didesnio tarptautinio dėmesio Ukrainos pietryčiuose esančiai jėgainei, kuri yra didžiausia Europos branduolinė elektrinė, praneša agentūra „Reuters“.
Ukrainos karinė žvalgyba praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos kariai užminavo elektrinę ir planuoja ten teroristinį išpuolį. Maskva tokius kaltinimus neigia.
Tarptautiniai stebėtojai sako kol kas neradę požymių, kad rusų okupantai būtų užminavę elektrinę. Tačiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda, kuri nuolat būna elektrinėje, kol kas negavo prieigos prie kai kurių jėgainės zonų, Vienoje sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis.
Irane aptikta urano, kuris prisodrintas iki pat 84 proc. Apie tai praneša tarptautiniai atominės energetikos stebėtojai, kurie oficialiai stebi Irano atominius objektus.
Kuo ši žinia sensacinga? Kad iš urano būtų galima pasigaminti atominę bombą, reikia, kad uranas būtų prisodrintas apie 90 proc. Tad Iranui šiandien iki 90 proc. trūksta vos 6 proc. Beje, iki šiol specialistai iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA manė, jog oficialusis Teheranas tesugeba uraną prisodrinti tik iki 60 proc.
Beje, turime štai tokį Antrojo pasaulinio karo pavyzdį: 1945-asiais ant Japonijos miestų numestos amerikietiškos atominės bombos buvo sudarytos iš urano, prisodrinto iki 83 – 84 proc.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Tad jei tarptautinių stebėtojų iš TATENA perspėjimai yra teisingi, Iranas jau šiandien gali mėginti pasigaminti pačią tikriausią atominę bombą.
Telieka išsiaiškinti, ar iraniečiai patys sugebėjo pakilti į žymiau aukštesnį urano sodrinimo lygį nei iki šiol, ar jiems kas nors padėjo? Jei Iranui buvo ištiesta pagalbos ranka, ją greičiausiai ištiesė Rusija. Tėra du variantai. Arba Rusija pateikė Iranui technologijų, leidžiančių deramai sodrinti uraną, arba patį uraną, jau prisodrintą iki 84 proc. Apibendrinant tariant: davė atominių bombų arba medžiagos, reikalingos pasigaminti atominei bombai. Manais Iranas suteikė Rusijai ginklų, reikalingų puolant Ukrainą. Štai tokie Maskvos – Teherano mainai.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Skeptikai gali pasakyti, jog Iranas galbūt blefuoja. Juk ši šalis jau ne kartą vedžiojo už nosies specialistus iš TATENA, menkindamas savo galimybes. O slapta darė viską, kad savo kariniuose arsenaluose kuo greičiau turėtų ir atominių ginklų. Bet vis tik mulkinti specialistus, juo labiau – ilgai mulkinti, – labai sunku.
Greičiausiai Iranas turi deramai prisodrinto urano tik Kremliaus dėka. Taigi Iranas šiandien kelia realią grėsmę ne tik Izraeliui, ne tik Persijos įlankos monarchijoms, bet ir visam pasauliui. Turėdamas atominį ginklą Iranas gali grasinti bet kam – JAV, Vokietijai, Azerbaidžanui, Ukrainai. Už tai belieka, ironiškai kalbant, padėkoti Vladimirui Putinui.
Žinoma, oficialūs Irano atstovai neigia, kad jų šalis turi iki 84 proc. prisodrinto urano. Tokius pranešimus laiko dezinformacija. Bet prisiminkime, kiek kartų iki šiol mus Teheranas jau apgaudinėjo, esą jam nerūpi jokie atominiai ginklai. Patikėti Irano garbės žodžiu būtų kvaila.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafael Grossi. Susitikimo metu ministras pabrėžė, kad ginklų tiekimas Rusijos kare prieš Ukrainą ir nuolatiniai branduolinio susitarimo pažeidimai privalo sulaukti griežto tarptautinės bendruomenės įvertinimo, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Su TATENA generaliniu direktoriumi kalbėjome apie tai, kad Rusijos raketų atakos, ginklai ir kariai didžiausioje Europoje Zaporižės atominėje kelia didelę grėsmę Ukrainai ir visam žemynui“, – po susitikimo su R. Grossi sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kalbėdamas apie Europos kontinento saugumą, ministras pažymėjo, kad „Baltarusijos atominė elektrinė yra Rusijos geopolitinis projektas, keliantis fizinį pavojų, ir hibridinė grėsmė visam regionui“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje taryboje G. Landsbergis taip pat pažymėjo, kad tarptautinės organizacijos turi prisiimti atsakomybę ir peržiūrėti Europos saugumo architektūrą.
Rizika
Kyjivas, spalio 1 d. (dpa-ELTA). Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė šeštadienį apkaltino Rusijos pajėgas pagrobus okupuotos Zaporižios atominės elektrinės vadovą.
Gamyklos generalinis direktorius Ihoris Murašovas buvo ištemptas iš automobilio ir užrištomis akimis nuvežtas į nežinomą vietą, sakė Ukrainos valstybinės atominės energetikos bendrovės „Enerhoatom“ prezidentas Petro Kotinas. „Nėra žinių apie jo likimą“, – parašė I. Kotinas „Telegram“ pranešimų programėlėje. Jis paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) siekti, kad I. Murašovas būtų paleistas.
I. Kotinas teigė, kad Maskva kelia grėsmę didžiausios Europoje atominės elektrinės saugumui ir terorizuoja Ukrainos darbuotojus, kuriuos kontroliuoja Rusijos kariuomenės vietos vadai.
Rusijos pajėgos užgrobė Zaporižios jėgainę kovo pradžioje. Nuo to laiko pasikartojantys apšaudymai rajone pakenkė elektros infrastruktūrai ir apgadino pastatus didžiulėje elektrinės teritorijoje. TATENA perspėjo, kad kovos veiksmai gali sukelti branduolinę katastrofą, ir paragino įsteigti aplink Pietryčių Ukrainoje esančią elektrinę „apsaugos ir saugumo zoną“.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 13 d. (dpa-AFP-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareikalavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas diplomatiniu būdu išspręstų Rusijos invazijos į Ukrainą problemą ir nutrauktų ugnį, pranešė kanclerio biuras.
Pirmą kartą po kelių savaičių pertraukos jie vėl 90 minučių kalbėjosi telefonu.
Pasak kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito, O. Scholzas „paragino“ V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
Kancleris taip pat paragino V. Putiną laikytis susitarimo, kuris leidžia eksportuoti grūdus iš Ukrainos ir kurį Rusija ne kartą kritikavo.
O. Scholzas sakė V. Putinui „nediskredituoti ir toliau visapusiškai įgyvendinti“ susitarimą dėl grūdų, atsižvelgiant į įtemptą padėtį pasaulinėje maisto rinkoje.
Pokalbio metu Vokietijos kancleris iškėlė didžiausios Europoje Zaporižios atominės elektrinės saugumo klausimą, šiai pastarosiomis savaitėmis tapus kovų židiniu.
Vokietijos lyderis pareikalavo V. Putino „vengti bet kokios eskalacijos ir visiškai įgyvendinti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomenduojamas priemones“.
Po vizito elektrinėje anksčiau šį mėnesį TATENA paragino aplink ją nustatyti saugumo zoną.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 7 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino Jungtinių Tautų branduolinės saugos tarnybos ataskaitą, kurioje minimas Rusijos karinės įrangos buvimas Zaporižios elektrinėje – didžiausiame Europoje branduoliniame objekte, kurį okupuoja Maskvos kariuomenė.
„Ataskaitoje kalbama apie Rusijos karinės įrangos buvimą atominės elektrinės teritorijoje, spaudimą mūsų darbuotojams, aiškiai minima Rusijos karinė okupacija. Tai gerai”, – per kasdienį kreipimąsi sakė V. Zelenskis. Jis paminėjo ataskaitoje pateiktą pasiūlymą dėl saugumo zonos elektrinėje ir sakė, kad jei juo siekiama demilitarizuoti „atominės elektrinės teritoriją (…) tuomet mes galime jį paremti“.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) anksčiau antradienį paskelbtoje ataskaitoje paragino įsteigti aplink elektrinę, kurios apylinkės nuolat atakuojamos, demilitarizuotą zoną. Abi šalys kaltina viena kitą dėl apšaudymo, kuris ir vėl įvyko antradienį, nepaisant stebėtojos rekomendacijų.
Praėjusią savaitę Zaporižioje lankėsi 14 žmonių TATENA komanda, JT branduolinės energetikos priežiūros tarnybos vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad per kovas jėgainė buvo apgadinta. Bent du komandos nariai turėjo ten likti nuolat, kad būtų užtikrintas objekto saugumas. Rusijos kariuomenė okupuoja jėgainę nuo kovo pradžios.
Atsargiai – pavojinga teritorija. Slaptai.lt nuotr.
Kanbera, liepos 5 d. (dpa-ELTA). Tai, kad Rusija laiko užėmusi Ukrainos Zaporižios branduolinę jėgainę, anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), vis labiau tampa saugumo problema. Ukrainiečių vadovybė ir vietos darbuotojai esą susiduria su didžiuliu stresu ir sudėtingomis darbo sąlygomis.
„Kiekvieną dieną, kai tai tęsiasi, didėja nelaimingo atsitikimo ar saugos pažeidimo rizika“, – antradienį skaitydamas pranešimą Australijos nacionaliniame universitete Kanberoje sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossis.
Ši elektrinė Pietų Ukrainoje yra didžiausia atominė jėgainė šalyje ir visoje Europoje. Kompleksą jau maždaug keturis mėnesius kontroliuoja rusų kariškiai. Per tą laiką ne kartą buvo nutrūkęs duomenų perdavimas iš elektrinės. Todėl R. Grossis vėl pareikalavo galimybės TATENA komandai patekti į elektrinę.
Per savo invaziją į Ukrainą rusų daliniai buvo užėmę ir uždarą zoną aplink Černobylio atominę jėgainę, tačiau kovo pabaigoje pasitraukė.
TATENA vadovas Rafaelis Grossis. EPA – ELTA foto
Viena, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Irano vyriausybė per derybas Teherane nepadarė nuolaidų Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). TATENA vadovas Rafaelis Grossis Vienoje informavo organizacijos Valdytojų tarybą apie savo vizitą Teherane, per kurį antradienį buvo kalbama apie problemas vykdant Irano branduolinių objektų kontrolę ir klausimus dėl šalies branduolinės programos plėtros“.
„Nepaisant visų mano pastangų, šios išsamios derybos ir pokalbiai apie neišspręstus kontrolės klausimus (…) baigėsi be rezultatų“, – trečiadienį sakė R. Grossis.
TATENA vadovas šią žinią perdavė likus tik kelioms dienoms iki pirmadienį Vienoje prasidėsiančių naujų derybų dėl 2015 metų Irano branduolinio susitarimo išgelbėjimo. Vokietija, Prancūzija, Rusija ir Kinija derybose tarpininkauja JAV ir Iranui.
Vašingtonas 2018 metais pasitraukė iš susitarimo, kurio tikslas yra neleisti Iranui pasigaminti branduolinės bombos. Į atnaujintas JAV sankcijas Teheranas reagavo plėsdamas savo branduolinę programą ir ribodamas TATENA inspektorių darbą.
Viktoras Orbanas ir Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusija ir Vengrija pasirengusios griežtai reaguoti į mėginimus daryti spaudimą iš užsienio jų taikių branduolinių programų plėtrai. Tai penktadienį po derybų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas apie Gardino srityje prie Astravo statomą atominę elektrinę ir dviejų naujų energoblokų montavimą Pakšo atominėje elektrinėje Vengrijoje.
„Baltarusija ir Vengrija vėl patvirtina, kad atmes mėginimus daryti spaudimą iš užsienio įvairiomis dingstimis. Mūsų šalys susidūrė su tikrai beprecedenčiais ir įžūliais mėginimais priešintis suverenios teisės plėtoti taikias branduolines programas realizavimui“, – teigė A. Lukašenka, kurio žodžius pateikia prezidento spaudos tarnyba. Anot jo, šalys susitarė, kad kartu duos į juos adekvatų, bet griežtą atsaką.
„Baltarusija neleis, kad kažkas iš užsienio mėgintų daryti poveikį mūsų energetikos politikai. Kartu mes garantuojame, kad ši politika visada bus orientuojama į maksimalų saugumą, atvirumą ir skaidrumą, – pabrėžė A. Lukašenka. – Negana to, mes darysime visa, kad ne tik mūsų energetikos politika, bet ir statoma nauja AE dirbtų ne tik Baltarusijai, bet ir visoms suinteresuotoms šalims“.
Anot prezidento, Baltarusija pasirengusi priimti TATENA, ES, kitų tarptautinių struktūrų ekspertus, kad jie įsitikintų, jog statoma jėgainė nekelia grėsmės nei baltarusiams, nei kaimynams.
Dabar, ką daryti. Man regis, reikia vienu metu siekti dviejų tikslų. Pirma, užsitikrinti, kad eksportas iš Astravo į ES būtų užblokuotas. Antra, įtikinti ES, kad reikia išpirkti AE, pasiūlius savininkams priimtiną sumą, tokią, kad Baltarusija panorėjus galėtų pasistatyti AE kitur. Aš paskaičiavau, kad ES biudžetui tai būtų labai nedidelė našta, ypač jei ją išdėstytų naujos AE statybos laike. Kadangi AE kontrolinis paketas yra Maskvoje, savininkams atsisakius parduoti AE, taikyti Rusijai tokias ES sankcijas, kad mažai nepasirodytų.
Atkreipiu dėmesį, kad kol AE nebuvo pastatyta, jos statymas ar nestatymas buvo suvereni statančiųjų teisė. Ir niekas tai uždrausti negalėjo. Dabar gi, pasitelkus savus vertintojus, jų kolegas iš branduolinių ES šalių ir TATENA (Tarptautinė atominės energijos agentūra), jau galima konstatuoti visus statybos brokus, radiacinio užteršimo ir kitus pavojus ir pasiūlyti AE neeksploatuoti ją išperkant.
2019 m. rugpjūčio 22 d. TATENA informavo, kad jos misija susipažino su branduolinės jėgainės, turėsiančios du 1.194 MW galios Rusijos VVER projekto reaktorius, kurių pirmąjį numatyta įjungti 2020 m.
Nuo Astravo AE iki Vilniaus – ranka paduoti
Agentūra rekomenduoja užtikrinti elektrinės veiklos programų kūrimo ir įgyvendinimo tinkamą valdymą, pagerinti reaktorių paleidimo programos stebėjimą bei priežiūrą, įskaitant priemones, skirtas užkirsti kelią galimam pašalinių objektų patekimui į svarbias sistemas ir elementus, taip pat įdiegti grįžtamosios informacijos apie eksploatavimo patirtį programą.
Ataskaitos projektą „Pre-OSART“ misija pateikė elektrinės vadovybei, kuri kartu su nacionalinė reguliavimo institucija galės pateikti pastabų, kol per tris mėnesius Baltarusijos vyriausybei bus pateikta galutinė ataskaita.
Baltarusijos valdžia paraginta šią TATENA darbo Astravo AE ataskaitą paviešinti.“
Pagal TATENA reglamentą „Pre-OSART“ misijos siunčiamos į statomas AE iki branduolinio kuro pakrovimo į reaktorius. Ji Astravo AE dirbo rugpjūčio 5-22 dienomis.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Astravo AE vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.
V. Kudirkos aikštėje – protesto akcija prieš Astravo atominės statybas Lietuvos pašonėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai aš ir klausiu, ar dalyvauja mūsų ekspertai TATENA darbe, ar kreipėsi jie į savo kolegas ES pagalbos? Vien mūsų Vyriausybės teigimo nepakanka.
Atkreipiu dėmesį, kad vien TATENA rekomendacijomis pasitikėti negalima, korupcijos, ypač turint reikalus su Rusija, rizika yra ir joje. ES, kaip suinteresuotoji pusė, būtinai turėtų dalyvauti kartu su TATENA.
Lietuva imasi nepagrįstų ir tiesiog melagingų pareiškimų Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo atžvilgiu. Taip Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo AE pakomentavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.
Pasak A. Glazo, Baltarusija niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo AE saugumo klausimais, o ES yra viena pagrindinių Baltarusijos partnerių šioje srityje.
„Norėtume priminti, kad Baltarusijos Respublika niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Mes taikome tarptautinę ekspertizę ir naujausią patirtį bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra) ir kitomis agentūromis. Europos Komisija išlieka viena pagrindinių mūsų partnerių užtikrinant aukščiausio lygio saugumą būsimojoje jėgainėje. Baltarusija ne kartą tvirtino ir tebetvirtina ryžtą tęsti bendradarbiavimą su ES šioje srityje“, – atsiųstame komentare teigė A. Glazas.
„Toks Lietuvos rūpestis visos Europos Sąjungos saugumu, mūsų nuomone, yra skirtas visai kitiems tikslams – atitraukti dėmesį nuo gerai žinomų problemų su Ignalinos AE uždarymu ir branduolinių atliekų saugyklos statyba. Kuo gi dar būtų galima paaiškinti Lietuvos pusės vengimą sukurti bendrą branduolinės energetikos objektų stebėsenos sistemą?“ – tęsė A. Glazas.
A. Glazo teigimu, Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo yra visiškai nepagrįstas, o pareiškimai, kad elektrinė gali būti nesaugi, – melagingi.
„Ir dar kartą turime konstatuoti, kad Lietuvos pusė imasi nepagrįstų ir atvirai melagingų pareiškimų Baltarusijos AE projekto ir priimtų saugumo priemonių atžvilgiu“, – pažymėjo A. Glazas.
Pasak URM atstovo, Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai į Astravo AE kardinaliai skiriasi.
„Bet kokį konstruktyvų Astravo AE temos aptarimą Lietuvos valdžia laiko valstybės išdavyste, o pats žodžio „bendradarbiavimas“ branduolinės energetikos srityje paminėjimas su agonija yra išbraukiamas iš oficialių dvišalių dokumentų.
Tuo metu Baltarusijos pusė visada yra atvira dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui su visais partneriais, užtikrinant statomos jėgainės saugumą ir eksploatacinį efektyvumą“, – lygino A. Glazas.
ELTA primena, kad penktadienį Lietuva kreipėsi į EK dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės.
Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame laiške, adresuotame viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini, energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams Migueliui A. Canetui, Karmenui Vellai, Johannesui Hahnui, Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į pastarojo meto Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas.
„Lietuva nesusitaiko su nesaugiu projektu ES kaimynystėje. Nepaisant daugkartinių ES kvietimų Baltarusijai pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą, Baltarusija ir toliau teikia prioritetą statybų grafikui, o ne branduolinei saugai. Per 10 mėnesių nuo streso testų išvadų pateikimo matėme tik Baltarusijos bandymus derėtis dėl selektyvaus Astravo AE saugos pagerinimo. Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudai išplatintame pranešime.
Pasak URM, Baltarusijoje plėtojamas projektas yra pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į esminius Lietuvos keliamus klausimus dėl projekto branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos užtikrinimo. 2018 metų liepos mėnesį paskelbtoje ES streso testų Baltarusijoje ataskaitoje konstatuojami rimti Astravo AE saugos trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos jiems pašalinti. Nepaisant daugkartinių ES raginimų Baltarusijai pateikti nustatytų trūkumų šalinimo planą, Baltarusija iki šiol tokio plano nėra pateikusi ir toliau neigia akivaizdžius tarptautinių sprendimų faktus.
Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) teigia nematanti jokių požymių, kad Šiaurės Korėjos branduolinė veikla būtų nutraukta, nepaisant šalies pažadų tą padaryti.
„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinės programos tąsa ir tolesnė plėtra bei su tuo susiję KLDR pareiškimai kelia didelį rūpestį“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje TATENA ataskaitoje. Joje vartojamas oficialus Šiaurės Korėjos pavadinimas.
2009 metais Pchenjanas išvijo TATENA inspektorius iš Jongbjono branduolinių tyrimų centro ir nuo to meto savo teritorijoje organizacijai neleidžia atlikti patikrinimų. Dėl šios priežasties TATENA stebėseną vykdo pasitelkdama viešai prieinamą informaciją ir palydovines nuotraukas.
„Kadangi agentūra negali atlikti patikrinimų KLDR, jos žinios apie šalies branduolinę programą yra ribotos, ir, šaliai toliau vykdant branduolinę veiklą, tų žinių vis mažėja“, – sakoma ataskaitoje.
Ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, kad būta požymių, jog nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios veikė garo jėgainė, aptarnaujanti Jongbjone esančią radiochemijos laboratoriją.
Tačiau jėgainės veikimo laikas buvo toks trumpas, kad jo nebūtų pakakę norint visiškai perdirbti eksperimentinės branduolinės jėgainės reaktoriaus šerdį, priduriama ataskaitoje.
Birželį Singapūre vykusiame precedento neturinčiame Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime abstrakčiai susitarta denuklearizuoti Korėjos pusiasalį. Tačiau nuo to laiko pastebimos pažangos šiuo klausimu beveik nepasiekta.
Baltarusijos specialistai tęsia konsultacijas su Lietuvos atstovais statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimais ir neabejoja, kad šio darbo rezultatai bus teigiami. Tai pirmadienį pareiškė Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministras Andrejus Chudykas.
„Procesas nėra lengvas. Manau, jog mes privalome ir įtikinsime tiek Lietuvos visuomenę, tiek oficialius asmenis ir struktūras, kad Astravo AE patikima ir kad joje taikoma moderniausia saugumo technologija“, – teigė ministras.
Pasak A. Chudyko, „tai – ekologijos požiūriu švari energetika“. „Reikia bendradarbiauti šioje srityje, o ne trukdyti. Manau, kad tokia energija reikalinga ne tik baltarusiams, bet ir lietuviams“, – pridūrė jis.
Pirmoji Baltarusijoje atominė jėgainė statoma netoli Gardino srities Astravo miesto dalyvaujant specialistams iš Rusijos. Pirmąjį AE reaktorių planuojama paleisti 2019 metais, antrąjį – 2020 metais.
2017 metais įvyko keturi svarbūs tarptautiniai renginiai, kuriuose Lietuva aktyviai kėlė Astravo AE klausimą: Branduolinės saugos konvencijos peržiūros susitikimas, Espo ir Orhuso konvencijų šalių susitikimai ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Generalinė konferencija.
Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus vystant Astravo AE projektą. Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams. Lietuvos pozicija lieka nepakitusi: stabdyti Astravo AE statybas ir pasitelkus tarptautinius ekspertus iš pagrindų peržiūrėti projektą.
Prezidentūra sako atsargiai žiūrinti į Lietuvos mokslų akademijoje organizuojamą seminarą-diskusiją „Baltarusijos energetika dabar ir pastačius atominę elektrinę“.
Prezidentės patarėjo Nerijaus Aleksiejūno nuomone, tokie renginiai gali būti tiesiog išnaudojami propagandiniams tikslams.
„Ne kartą esame matę net ir tokių konkrečių pavyzdžių, kai į Baltarusija yra pasikviečiama lyg ir nekalta delegacija iš vienos ar kitos institucijos ir staiga jie atsiduria Astrave, prifilmuojami, padaromi pranešimai spaudai“, – „Žinių radijui“ kalbėjo N. Aleksiejūnas, pridurdamas, kad net neabejoja, jog ir šis renginys gali būti pasitelktas Baltarusijos propagandai.
Tačiau uždrausti šį renginį, pabrėžė N. Aleksiejūnas, sako nematąs pagrindo.
„Nesame Baltarusija ir negalime uždrausti ar bausti bet kokio renginio“, – apibendrino Prezidentės patarėjas.
Prezidentės patarėjas, komentuodamas Lietuvos poziciją Baltarusijoje statomos atominės elektrinės atžvilgiu, pasidžiaugė, kad Europos Sąjungos institucijos įsitraukia į šį Lietuvai svarbų klausimą. Pasak N. Aleksiejūno, ES ir Baltarusijos susitikimuose šis klausimas yra nuolat keliamas.
Gegužės 31 d. Lietuvos energetikos instituto organizuojama diskusija pro akis nepraslydo konservatoriams. Jie dar gegužės 25 dieną kreipėsi į premjerą, ragindami jį kreiptis į Mokslų akademiją ir paprašyti atsisakyti šio renginio, kad jis netaptų autoritarinio Baltarusijos režimo propagandos įrankiu.
Kaip pastebi konservatoriai, Lietuvos piliečiai yra aiškiai pasisakę prieš Astravo atominės elektrinės statybas. Savo valią jie pareiškė pasirašydami dėl įstatymo dėl Astravo AE statybų stabdymo projekto ir 65 tūkstančiais parašų pareikalaudami, kad jis būtų priimtas Lietuvos Seime. Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus už, šiuo įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijoje Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir įpareigojo Vyriausybę neįleisti elektros energijos iš Baltarusijos, jei joje pradės veikti Astravo AE.
Tarptautinėje arenoje Lietuva nuolat reiškia susirūpinimą, kad Baltarusija manipuliuoja tarptautiniais branduolinės saugos instrumentais ir selektyviai taiko saugos standartus plėtojant Astravo AE projektą. Svarbiausi klausimai Lietuvai – Astravo aikštelės parinkimas AE statybai ir galimas neigiamas poveikis Lietuvos aplinkai ir gyventojams – nebuvo nagrinėti nei TATENA SEED misijos, nei ES streso testų metu, todėl Lietuvos pozicija lieka nepakitusi: stabdyti Astravo AE statybas ir, pasitelkus tarptautinius ekspertus, iš pagrindų peržiūrėti projektą.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Baltarusija nepateikė Lietuvai svarbių atsakymų dėl 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE), teigia Lietuvos institucijos. Tai jos pareiškė išnagrinėjusios AE streso testų ataskaitą, kuri turėtų atsakyti, ar jėgainė yra saugi.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) pranešime teigiama, kad svarbiausias Lietuvos klausimas dėl aikštelės parinkimo ataskaitoje nėra nagrinėjamas. Tai reiškia, kad šis klausimas, kaip ir kiti Lietuvai svarbūs klausimai dėl poveikio aplinkai vertinimo, dėl statybos ir būsimos eksploatavimo kokybės, saugos kultūros užtikrinimo, išliks neatsakyti.
Lietuvos institucijos ataskaitai pateikė daugiau kaip 100 pastabų.
„Papildomai prie anksčiau Lietuvos iškeltų ir iki šiol Baltarusijos neatsakytų klausimų, streso testų ataskaitos peržiūra parodė, kad ir šioje srityje Baltarusijos atominės elektrinės projektas turi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti iki elektrinės pirmojo energijos bloko paleidimo pradžios“, – pranešime sakė darbo grupės vadovas ir VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.
Anot pranešimo, Astravo AE neatitinka šiuolaikinių saugos standartų. Nepagrįstas Baltarusijos atominės elektrinės atsparumas, jei į ją sudužtų sunkus komercinis lėktuvas.
Taip pat neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo sistemos nepriklausomumas, kaip tai numato TATENA saugos standartai, atnaujinti po 2011 metų avarijos Fukušimoje.
VATESI kelia abejonių jėgainės atsparumo ekstremaliam žemės drebėjimui analizė. Joje remiamasi 1997 metais atliktais tyrimais ir neįvertintas 2004 metais įvykęs žemės drebėjimas Karaliaučiuje.
„Be to, skirtinguose Baltarusijos pateiktuose dokumentuose ir paaiškinimuose pateikiamos skirtingos projektinio ir maksimalaus projektinio žemės drebėjimo galingumo vertės. Taip pat ataskaitoje tik svarstoma galimybė stiprinti Baltarusijos atominės elektrinės projekto atsparumą ekstremaliam žemės drebėjimui“, – teigiama pranešime.
Baltarusija, anot VATESI, taip pat neįvertino šalia atominės elektrinės esančių miškų galimų gaisrų, ataskaitoje nepakankamai pagrįsta, kodėl pasirinkti būtent tokie ekstremalūs įvykiai, kuriuos vertino Baltarusija.
Anot VATESI, dokumente taip pat yra deklaratyvių, duomenimis nepagrįstų teiginių.
Suformuluotos pastabos ir klausimai iki sausio 25 dienos bus pateikti Europos Komisijos ir Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės (ENSREG) sudarytai tarptautinei ekspertų darbo grupei.
Astravo AE streso testus Lietuvoje analizuoja VATESI, Lietuvos energetikos institutas, „VAE SPB“, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Užsienio reikalų ministerija, Energetikos ministerija, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.
Prezidentė susitinka su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu, su kuriuo aptarė elektros tinklų sinchronizaciją, vieningą ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes, Lietuvos poreikius artėjant deryboms dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos, kitus Lietuvai aktualius ES darbotvarkės klausimus.
Prezidentė pabrėžė, jog elektros tinklų sinchronizacija yra ir Lietuvos, ir visos ES energetinio saugumo klausimas. Laiko delsti nėra – galimybė pretenduoti į europines lėšas dar šiame ES biudžete priklauso nuo gebėjimo susitarti ir skubiai parengti būtinus projektus. Tam, kad sprendimai nebūtų atidėliojami, būtinas ir Europos Komisijos palaikymas.
Lietuva siekia sinchronizacijos projektus užbaigti iki 2025 m. Europos Komisijos tyrimų centro atliktos studijos duomenimis, efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia sinchronizacijos kryptis – per Lenkiją.
Prezidentė su Jeanu-Claude‘u Junckeriu taip pat aptarė ES atsaką į Astravo AE keliamas grėsmes. Prezidentės teigimu, šis prie Lietuvos statomas geopolitinis projektas kelia grėsmę visos Europos saugumui. Todėl branduolinio saugumo klausimais Europa turi kalbėti tvirčiau ir aiškiau. Europos Komisijos pozicija svarbi ir siekiant, kad visi tarptautiniai TATENOS saugumo vertinimai Baltarusijoje būtų atlikti pilna apimtimi. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog ES elektros direktyva bei europiniai saugumo standartai turi būti taikomi ir trečiosioms šalims, siekiančioms patekti į ES rinką. Lietuva jau priėmė įstatymą, užkertantį kelią nesaugiai pagamintos elektros patekimui į rinką.
Susitikime su Europos Komisijos pirmininku Prezidentė akcentavo ir Lietuvos poreikius, artėjant deryboms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Ignalinos AE uždarymo darbai ir svarbiausių strateginių energetikos projektų įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė ES parama.
Taip pat Prezidentė kėlė klausimą dėl žalos atlyginimo nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams. Komisijos pirmininkas patikino šalies vadovę, kad Lietuva turės galimybę kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Siekdamos operatyvinių tikslų specialiosios tarnybos tradiciškai taikydavo nutekinimus.
Tarkime, palyginti nesena ir beveik romantiška istorija Jameso Bondo stiliumi. 2012-ųjų gruodžio 11 dienos „The Guardian“ numeryje paskebtos dvi dienraščio diplomatijos skyriaus redaktoriaus Julian Borger publikacijos, skirtos Irano branduolinei programai. Pirmoje „Irano branduolinė programa – „šventasis Gralis“ specialiųjų tarnybų bendruomenei“ pasakojama, kaip įvairių šalių specialiųjų tarnybų agentai veržiasi į Tarptautinės atominės energijos agentūros TATENA posėdžius Vienoje.
Taip pat cituojamas knygos „Šnipai prieš Armagedoną“ vienas autorių izraelietis Yossis Melmanas, pasak kurio, 2007-ųjų kovą Izraelio „Mossado“ agentai įsilaužė į TATENA komisijos Sirijos branduolinės programos klausimais vadovo Vienos butą, iš kurio išgabeno duomenis apie slaptą branduolinio reaktoriaus statybą Al-Kibare.
Po 6 mėnesių izraeliečiai šį objektą subombardavo.
Antra publikacija „Izraelį įtaria „nutekinus“ duomenis apie Irano branduolinę programą“ priminta istorija su tariamai Irano sukurta diagrama, patvirtinančia Teherano branduolines ambicijas. Ją publikavo „Associated Press“, mokslininkai netruko rasti elementarią klaidą, kaip nurodė „Bulletin of the Atomic Scientists“, diagrama arba bylojo apie paviršutinišką analizę, arba buvo diletantiška klastotė. Vis dėlto ji buvo TATENA pažymoje, kurios pagrindu Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos2011-ųjų pabaigoje paskelbė Iranui naujas sankcijas. Vakarų pareigūnų vertinimu, diagramą bei kitą Tarptautinės atominės energijos agentūros informaciją nutekino Izraelis, laikęsis nuomonės, jog Vakarų reakcija į Irano branduolinę programą pernelyg atlaidi.
Vertinant iš šiandieninės perspektyvos, tai, kaip minėta, primena romantiškas J.Bondo stiliaus šnipų istorijas. Dabar (tepraėjus 5-eriems metams) „tik“ žvalgybiniai siužetai veikiau atsidūrę pagrindinių įvykių periferijoje, kai akivaizdūs informacinės lavinos požymiai internete.
Grėsmės nebeaplenkia nieko – nei verslo, nei privačių asmenų, pakanka prisiminti didžiausią kibernetinę ataką istorijoje 2016 metais, kai buvo pavogtos 500 milijonų „Yahoo“ vartotojų paskyros bei slaptažodžiai. Šiuo metu įvairiose planetos valstybėse veikia ne mažiau 40 milijonų kibernetinių nusikaltėlių, kurių padaryta žala vertinama apie 500 milijardų dolerių. Virusų atakų kiekis kiekvieną mėnesį padidėja maždaug 3 proc., atakų prieš interneto svetaines 2,5 proc.
Politika – jokia išimtis. Melagingų žinių (fakenews) epochoje „nutekinimai“ tapo rutinine tarptautinės (o ir vidaus) politikos praktika. Nutekinimo formų jau daugybė ir kuo įvairiausių, ne veltui palyginti nauja „fakenews“ sąvoka „google“ paieškos sistemoje jau renka 146 milijonus užklausų.
„WikiLeaks“ šių metų kovo pradžioje publikavo didžiausią istorijoje iš Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) nutekintų duomenų „porciją“, pirmoje jos dalyje paskelbta virš 8 tūkstančių dokumentų apie CŽV globalią interneto įsilaužimų programą bei tam reiklalui skirtų priemonių (taip pat technologinių) arsenalą.
Pasak „WikiLeaks“, paskutiniu metų ši tarnyba daugeliu atžvilgių prarado programos ir arsenalo kontrolę, ir nemažai CŽV sukauptų duomenų per paskutinius trejus metus atsidūrė trečių asmenų rankose, iš kur gali patekti kitų šalių žvalgyboms ar interneto įsilaužėliams. Jei tai tiesa (o pastarojo bent pusmečio įvykiai parodė, kad tai net labai tikėtina), atverta tikra informacinė „Pandoros skrynia“.
„Trumpas – nacionalinė gėda ir tarptautinis parijas“, „Clinton – godi, nieko pakeisti nepajėgi persona, dėl savo pasipūtimo gadinanti viską, prie ko prisiliečia; jos vyras, hm, vis dar pramogauja su mergužėlėmis, kol žmonos nėra namuose“.
Amerikos žvilgsnis
Tokius ir panašius sakinius iš buvusio valstybės sekretoriaus Colino Powello privačios elektroninės korespondencijos buvo galima perskaityti 2016-ųjų vasarą atsiradusiame interneto puslapyje „DCLeaks“. C.Powello spaudos sekretorius pripažino, jog paskebti laiškai tikri ir išgauti internetinio įsilaužimo būdu. Apie istoriją informavusio „The Washington Post“ (2016.09.16) vertinimu, politikas veikiausiai tapo dar viena šachmatų figūra, Rusijos vyriausybei siekiant sukompromituoti Amerikos politiką.
Tų pačių metų liepos 22-ąją „WikiLeaks“ paleido į viešumą iš JAV demokratų partijos nacionalinio komiteto pavogtų dokumentų pirmą porciją.
Pora interneto vaiduoklių – „Guccifer 2.0“ ir „DCLeaks“ – savo veiklą pradėjo praėjusią vasarą. Tik po kurio laiko kibernetinio saugumo specialistai nustatė, jog abu veikė kaip rusų specialiųjų tarnybų priedanga, nors iš pradžių „Guccifer 2.0“ pasivadino už žodžio laisvę besikaunančiu rumunu (beje, tai „Guccifer 2.0“ „nulaužė“ demokratų partijos nacionalinio komiteto serverius), „DCLeaks“ skelbė, jog jį įkūrė už žodžio laisvę kovojantys Amerikos „haktyvistai“.
Vėliau apsimetinėti liautasi, pasak su šiuos „pirmeivius“ pakeitusia interneto platforma „Fancy Bears“ reikalų turėjusio „Sky News“ korespondento Tomo Cheshireo, ši demonstravo dalykinį užmojį – siūlė sensacingus nutekinimus dozuotomis porcijomis ir mėgino kištis į jų publikavimą. Rusų karinė žvalgyba (GRU) prisidengusi kitomis struktūromis bei naudodamasi laisvos spaudos atvirumu siekė susilpninti JAV prezidento rinkimų kampaniją, skelbdama ant Hillary Clinton bei kitų JAV politikų šešėlį metančius dokumentus.
Bet koks informacijos nutekinimas stato žurnalistus prieš dilemą – dera ją skelbti ar susilaikyti, ypač jei informacija pelnyta interneto įsilaužimo būdu priešiškos valstybės iniciatyva? Žurnalisto misija yra visuomenei svarbios, o ne jį nutekinusiųjų tikslams tarnaujančios informacijos skelbimas. Atvira visuomenė bent pradiniame etape „poveikio operacijomis“ labiau pažeidžiama negu uždara. Ypač kontekste kai kurių dabartinių globalių tendencijų, tokių kaip visuomenės poliarizacija, „fakenews“ įsitvirtinimas bei bandos poveikį neretai turintis interneto socialinių tinklų poveikis.
Ne veltui JAV kongreso Atstovų Rūmų narys Adamas Schiffas bei „Wilson Center“ prezidentė Jane Harman „The Washington Post“ publikacijoje „Rusija atakavo mūsų demokratiją. Situacija reikalauja, kad Kongresas atliktų rimtą patikrinimą“ (2016.12.26) konstatavo nuostolį JAV demokratijai.
O dabartinės Baltųjų Rūmų administracijos nenoras pripažinti žvalgybos bendruomenės beveik vienbalsį tvirtinimą, jog interneto įsilaužimams bei informacijos nutekinimams vadovavo aukščiausia Rusijos valdžia, kerta tiems, kas geriausiai dorojasi su naujais iššūkiais.
Vis dėlto Maskvai iš pradžių viltingai klostęsis siužetas ilgainiui pasuko jai netikėta linkme. Prasidėjus tyrimams dėl rusų kišimosi į JAV prezidento rinkimus Kongrese, savą tyrimą vykdant specialiajam prokurorui Robertui Muelleriui, jau į Amerikos ir viso pasaulio spaudą plūstelėjo galybė nutekinimų, po kurių atsistatydinti teko visai „puokštei“ prezidento D.Trumpo komandos narių. Kaip yra nurodęs „The Washington Post“ apžvalgininkas Eugenas Robinsonas, analizuodamas JAV prezidento atleisto Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus Jameso Comey liudijimą Senato žvalgybos komitete, jūs nutekinate informaciją žiniasklaidai apie pokalbį su prezidentu Baltųjų Rūmų ovaliniame kabinete vasario 14-ąją, kuriame patyrėte prezidento D.Trumpo spaudimą, tikėdamasis specialaus prokuroro paskyrimo, ir tai suveikia. D.Trumpas labai tikėjosi, kad tyrimas dėl Rusijos atleidus FTB šefą baigsis, deja, šio atleidimas tyrimą tik paskatino.
Visuomenė pavargo nuo informacijos gausos ir melagingų žinių. Slaptai.lt nuotr.
Bet kuriuo atveju efektingų nutekinimų dar sulauksime. Maskvai netikėtai (pati „paleido“ tyrimų procesą), Rusijos tema dar ilgai nuodys gyvenimą prezidentui D.Trumpui. Nutekinimai tampa įtakingu viso šiuolaikinio viešo gyvenimo faktoriumi.
Kita vertus, kai kalbame apie perspektyvą, ypač drumstame informaciniame lauke bet kuris mėginantis iš fragmentų dėlioti visumą atsakingas ekspertas jau supranta, jog prisikasti prie tikrų priežasčių bei motyvų dažnai neįmanoma, pernelyg didelis (bent pradiniame etape) yra tikros informacijos deficitas.
Belieka sekti dažnai viena kitą paneigiančių kažkieno vis pametamų žinių srautą – šnipai gaudo šnipus, kurie tai prisipažįsta šnipinėję, tai viską neigia. Darosi vis kebliau suprasti, kas čia šnipas, kas – ne, ir kokie tikrieji kai kada net ištisų vyriausybių motyvai.
Ne veltui Amerikos laikraščiuose dabar samdoma kaip niekad daug faktų „skenuotojų“, priekabiai nagrinėjančių kiekvieno pasisakymo ir fakto tikrumą.
Taigi šiandien konspirologijos klestėjimo laikas, kuris ramybės planetai tikrai neprideda.
Ketvirtadienis, balandžio 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus Aurimui Taurantui, ambasadoriui nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir kitų tarptautinių organizacijų Vienoje.
Susitikime aptartas ESBO vaidmens Ukrainoje stiprinimas. Pasak Prezidentės, Lietuva remia kuo stipresnį ESBO įsitraukimą Ukrainoje: svarbus kuo greitesnis Minsko susitarimų įgyvendinimas, nuolatinis nelegalios Krymo okupacijos klausimo išlaikymas darbotvarkėje, ESBO stebėjimo misijos Ukrainoje stiprinimas. Taip pat šalies vadovė pabrėžė ESBO vaidmenį sprendžiant įšaldytus konfliktus Europoje, atnaujinant esamus ginklų kontrolės susitarimus ir kovojant su priešiška propaganda.
Valstybės vadovės teigimu, Astravo atominė elektrinė yra grėsmė visam regionui, todėl Lietuvos atstovybės užduotis ‒ nuosekliai kelti šio projekto branduolinės saugos ir saugumo klausimą TATENOJE ir telkti tarptautinę bendruomenę, kad visose pasaulio atominėse elektrinėse būtų užtikrinti griežčiausi saugumo reikalavimai.
Pasak Prezidentės, ambasadoriui tenka didelė atsakomybė atstovauti šaliai strategiškai mums svarbiose organizacijose. Šalies vadovė neabejoja, kad didelė diplomatinė patirtis padės ambasadoriui einant naujas pareigas, ir palinkėjo A. Taurantui visokeriopos sėkmės.
61 metų amžiaus A. Taurantas dirba Užsienio reikalų ministerijoje, atliko diplomatinę tarnybą prie Europos Tarybos, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje. Diplomatas šneka anglų, prancūzų, rusų ir čekų kalbomis.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Seimo narys Dainius Kreivys yra įsitikinęs, kad ne visa apimtimi įgyvendinta „Seed“ misija kaip tik ir įrodo, jog Astravo AE neatitinka branduolinės saugos reikalavimų ir yra nesaugi.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovai, šiandien, Minske pristato „Seed“ misijos rezultatus, kuriais tikimasi legitimuoti Baltarusijos Astravo rajone statomą atominę elektrinę, kaip atitinkančią tarptautinių konvencijų saugumo reikalavimus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų specialusis atstovas Astravo atominės elektrinės statybų stabdymo klausimais Dainius Kreivys atkreipia dėmesį, kad nereiktų apsigauti manant, jog misijos ataskaita yra tarptautinės bendruomenės žingsnis pripažįstant Astravo AE statybas teisėtomis.
Seimo nario nuomone, turėtume atkreipti dėmesį į faktą, jog „Seed” misija pateikia tik dalinę ataskaitą – buvo tiriamas išimtinai tik elektrinės dizainas ir į jį nebuvo įtrauktas aikštelės parinkimo kriterijų vertinimas, seisminių tyrimų bei poveikio aplinkai rezultatai. „Tai yra ženklas, jog pastarieji aspektai buvo apeiti dėl to, jog jie akivaizdžiai pažeidžia tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintus branduolinės saugos reikalavimus“, – teigė Seimo narys.
„Aikštelės parinkimo klausimas yra esminis, ypač kalbant apie Astravo AE saugumą ar nesaugumą. Būtent parinkdama aikštelę Baltarusija šiurkščiai pažeidė branduolinės saugos reikalavimus. Šie reikalavimai yra apibrėžti Branduolinės saugos konvencijos 17-ajame straipsnyje”, – pažymėjo D. Kreivys.
Seimo narys yra įsitikinęs, kad ne visa apimtimi įgyvendinta „Seed“ misija kaip tik ir įrodo, jog Astravo AE neatitinka branduolinės saugos reikalavimų ir yra nesaugi, o Baltarusijos sutikimas įsileisti šią TATENA misiją tėra bandymas išvengti priekaištų dėl to, jog tokios misijos nepakvietė prieš dešimt metų, kai vyko aikštelės parinkimo procedūros.
Branduolines jėgaines statančios valstybės gali kviestis TATENA misijas parinktų aikštelių tinkamumo patvirtinimui. 2008 metų pabaigoje Baltarusija nusprendė Astravo aikštelę laikyti prioritetine branduolinės jėgainės statybai. Apie tai Baltarusija neinformavo Lietuvos, neatsižvelgė į gyventojų tankį 100 kilometrų spinduliu nuo aikštelės kaimyninėje valstybėje, ir nesuderino su Lietuva pasirengimo galimoms avarijoms bei jų padarinių likvidavimo planų. Visa tai grubiai pažeidžia tarptautinius branduolinės saugos ir tarptautinių konvencijų reikalavimus. Todėl statoma AE nėra ir nebus saugi ir jokie „pagerinimai“ padėties neištaisys.
