Prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino apsikeitusios kaliniais su Iranu ir pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas suteikė malonę penkiems iraniečiams, įkalintiems arba laukiantiems teismo už nesmurtinius nusikaltimus.
Vienas JAV pareigūnas sakė, kad J. Bidenas žengė politiškai rizikingą žingsnį ir taip pat įves naujas sankcijas Irano žvalgybos ministerijai bei buvusiam prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui.
Du iš penkių iraniečių, kuriuos per apsikeitimą kaliniais paleido JAV, pirmadienį atvyko į Katarą, pranešė Irano žiniasklaida. Pasak jos, kiti trys nusprendė likti Jungtinėse Valstijose arba trečiojoje šalyje. Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mehrdadas Moeinas Ansari ir Reza Sarhangpouras, paleisti per JAV ir Irano kalinių mainus ir ketinantys keliauti į Iraną, atvyko į Dohą“, – pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Penki Irano paleisti sulaikyti JAV piliečiai pirmadienį taip pat išvyko į Dohą, naujienų agentūrai AFP sakė informuotas šaltinis, prieš tai į Irano sąskaitas Katare pervedus 6 mlrd. JAV dolerių įšaldytų lėšų. Penki asmenys, tarp jų verslininkas ir gamtosaugininkas, išvyko iš Irano Kataro lėktuvu lydimi dviejų giminaičių ir Kataro ambasadoriaus, jie buvo paleisti mainais į JAV laikytus penkis iraniečius.
Mainus paskatino 6 mlrd. dolerių lėšų, ilgai įšaldytų JAV sąjungininkės Pietų Korėjos pagal sankcijas Iranui, pervedimas į Irano sąskaitas. Iranas uždirbo šiuos pinigus parduodamas naftą Pietų Korėjai, tačiau šalis įšaldė lėšas, kai buvusio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV pasitraukė iš reikšmingo branduolinio susitarimo ir atnaujino sankcijas Iranui.
Irano žvalgybos ženklas
Irano centrinio banko vadovas sakė, kad Iranas reikalaus, jog Pietų Korėja atlygintų žalą dėl lėšų sulaikymo. Jis sakė, kad pirmadienį į šešias Irano sąskaitas dviejuose Kataro bankuose buvo deponuota 5,57 mlrd. eurų (5,95 mlrd. JAV dolerių) ekvivalentas. „Irano vardu pateikiame skundą prieš Pietų Korėją, kad nesuteikė prieigos prie šių lėšų ir sumažino jų vertę, ir sieksime žalos atlyginimo“, – per valstybinę televiziją sakė Mohammadreza Farzinas.
Tarp paleistų amerikiečių yra verslininkas Siamakas Namazi, suimtas 2015 m. dėl kaltinimų šnipinėjimu, kuriuos jo šeima atmetė. Kiti yra laukinės gamtos saugotojas Moradas Tahbazas, rizikos kapitalistas Emadas Sharqi ir dar du, norėję likti anonimais.
Praėjusią savaitę oficiali naujienų agentūra IRNA įvardijo penkis įkalintus iraniečius. Tarp jų – Reza Sarhangpouras ir Kambizas Attaras Kashani, abu apkaltinti JAV sankcijų Teheranui pažeidimu. Pasak JAV pareigūnų, trečiasis kalinys Kavehas Lotfolah Afrasiabi 2021 m. buvo sulaikytas savo namuose netoli Bostono ir apkaltintas esąs Irano vyriausybės agentas. Kiti du asmenys – Mehrdadas Moeinas Ansari ir Aminas Hasanzadehas – buvo susiję su Irano saugumo pajėgomis.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Baltieji rūmai paneigė, kad Irano lėšų įšaldymo panaikinimas iš tikrųjų buvo išpirka. J. Bideno administracija tvirtino, kad Iranui bus leista panaudoti pinigus tik maistui, vaistams ir kitoms humanitarinėms prekėms pirkti. Iranas, ypač priešiškas JAV nuo provakarietišką monarchą nuvertusios 1979 m. islamo revoliucijos, neigia, kad lėšoms taikomi apribojimai, ir ketina „pirkti visas nesankcionuotas prekes“, ne tik maistą ir vaistus.
Pradėjęs eiti pareigas J. Bidenas tikėjosi atkurti reikšmingą 2015 m. branduolinį susitarimą, pagal kurį Iranas pažadėjo apriboti savo prieštaringai vertinamą branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą. Tačiau mėnesius trukusios derybos nedavė proveržio. Ginčo sprendimo perspektyvos dar labiau sumenko, kai pernai Irane kilo protestai dėl Mahsos Amini, suimtos dėl įtariamo šalies islamiško aprangos kodo pažeidimo, mirties.
Kaliniai paleisti praėjus vos kelioms dienoms po pirmųjų jos mirties metinių ir J. Bidenui bei Irano prezidentui Ebrahimui Raisi Niujorke dalyvaujant kasmetinėje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, nors nesitikima, kad jie susitiks.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Teheranas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Iranas išprašė iš šalies keturis Azerbaidžano diplomatus, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Jos teigimu, tai – atsakas į Baku veiksmus, kai balandžio mėnesį buvo išsiųsti Irano ambasados darbuotojai.
„Keturi diplomatai iš Azerbaidžano Respublikos užsienio reikalų ministerijos, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, praėjusį mėnesį buvo išsiųsti iš Irano“, – pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.
Praėjusio mėnesio pradžioje Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija teigė pranešusi Irano ambasadoriui, kad „keturi Irano ambasados darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmednimis ir per 48 valandas turi išvykti iš šalies“. Baku apkaltino ambasados darbuotojus vykdžius veiklą, „nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Ryšiai tarp kaimynių Azerbaidžano ir Irano pašlijo sausį, kai užpuolikas įsiveržė į Baku ambasadą Teherane, nužudė diplomatą ir sužeidė du ambasados apsaugos darbuotojus. Azerbaidžano vėliava
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija dėl šaudymo apkaltino Iraną, jos atstovas Ayxanas Hacizada teigė, kad ataką paskatino prieš Azerbaidžaną nukreipta kampanija. Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministerija teigė, jog Teheranas griežtai pasmerkė išpuolį, bet tvirtino, kad jo motyvai buvo „asmeniniai“.
Santykiai tarp dviejų šalių nuo seno įtempti – buvusi sovietinė respublika yra artima Irano istorinės varžovės Turkijos sąjungininkė.
Teheranas baiminasi, kad Izraelis, pagrindinis ginklų tiekėjas Baku, gali pasinaudoti Azerbaidžano teritorija galimam Irano užpuolimui.
Irano povandeninis laivas. EPA – ELTA foto
Manama, balandžio 27 d. (dpa-ELTA). Irano revoliucinė gvardija (IRGC), JAV karinio laivyno duomenimis, Omano įlankoje sulaikė tanklaivį. Su Maršalo salų vėliava plaukiojantis laivas sulaikytas ketvirtadienį tarptautiniuose vandenyse, pranešė regione dislokuotas JAV laivynas.
Teheranas to kol kas nepatvirtino.
Jau ir praeityje Irano revoliucinė gvardija yra sulaikiusi tanklaivių Omano įlankoje ar Persijos įlankoje prie šalies pietinės pakrantės. Šie incidentai vis sukeldavo dideles politines įtampas.
Ypač Ormūzo sąsiauris – maždaug 55 km pločio sąsiauris tarp Irano ir Omano – laikomas vienu svarbiausių laivybos maršrutų pasaulio naftos eksportui.
Nuo pat pirmųjų Irano Islamo Respublikos sukūrimo dienų 1979-aisiais Teherano valdžia ėmė žudyti savo oponentus tiek savo teritorijoje, tiek užsienyje. Tad pasikėsinimas į Azerbaidžano parlamento nario Fazilio Mustafos gyvybę šių metų kovo 28-ąją Baku mieste – tai Irano režimo smogikų braižas.
Taip, tyrimas dėl bandymo nužudyti Azerbaidžano politiką dar nebaigtas, tačiau tai, kad F. Mustafa nuolat viešai tvirtino, jog Irano slaptosios tarnybos, vadovaujamos Teherano religinių fanatikų, kelia rimtą pavojų Azerbaidžanui, nes prieš Azerbaidžano piliečius ruošia įvairiausio pobūdžio provokacijas, išpuolius, teroro aktus, leidžia įtarti, jog F. Mustafa tapo Irano smogikų taikiniu.
Žvelgiant į Irano Islamo Respublikos istoriją (susikūrė 1979-aisiais po revoliucijos, kuri labiau panaši į perversmą) Iranas aktyviai organizuoja politines žmogžudystes. Pirmoji kryptis – žudo pačiame Irane gyvenančius oponentus. Antroji kryptis – medžioja svetur gyvenančius kritikus. Šios politikos Iranas aktyviai griebėsi maždaug nuo 1980-ųjų metų.
Pirmoji žmogžudystė surengta Prancūzijos sostinėje Paryžiuje. Irano slaptųjų tarnybų auka – šacho Rezos Pehlevi sesers sūnus Šahrijaras Šafikas (karališkųjų karinių jūrų pajėgų karininkas). Jis buvo nušautas dviem šūviais prie savo namų slenksčio Paryžiuje. Tada viename iš Paryžiaus viešbučių gyvybės neteko Šapuras Bahtijaras, buvęs Irano monarchijos premjeras. Jam perrėžė gerklę. Po kelerių mėnesių peiliu subadytas opozicinis politikas profesorius Abdulrahmanas Brumandas.
Irano smogikai
Tuomet Irano žudikai ėmė medžioti savo oponentus Didžiojoje Britanijoje, Turkijoje, Jordanijoje, Tailande, Saudo Arabijoje.
Irano slaptųjų tarnybų agentai arba jų vadovaujami samdomi žudikai nušovė politinį veikėją, aktorių Fereiduną Farohzadą, buvusį generolą Gulamali Oveisi, opozicinius aktyvistus Efatą Kazi ir Abdulrahmaną Gasemlu. JAV teritorijoje papjautas žurnalistas Ali Akbar Tabatabai. 1986-aisiais Stambule dviem šūviais į galvą likvidavo politinį aktyvistą Azizą Moradi. Neteko gyvybės ir turkų žurnalistas Ugoras Momdži, rašęs straipsnius apie Turkijoje siautėjančius Irano slaptųjų tarnybų agentus. Dar būtina prisiminti 1996-uosius, kai Prancūzijoje užpuolikai nušovė žurnalo redaktorių Rezą Mazlumianą.
Bet pati, regis, garsiausia žmogžudystė surengta Vokietijos sostinėje. 1992-ųjų rugsėjo 17 dieną Berlyno restorane „Mikanos“ iš automatinių ginklų sušaudyti keturi iraniečiai opozicionieriai ir dar du sužeisti Tai – bendra Irano slaptųjų tarnybų ir „Hezbollah“ teroristų operacija.
Kam skiriamas vadinamasis „juodas ženklas“, tariasi dvidešimt aukščiausio rango Teherano režimui vadovaujančių religinių fanatikų. Pavyzdžiui, tokią „juodąją žymę“ dėl Didžiojoje Britanijoje gyvenančio iraniečio rašytojo Salmano Rušdžio davė pats Ajatola Chomeinis.
Irano žvalgybos pagalbininkai – Beludžistano smogikai iš BLA
Norint suvokti, kaip veikia Irano smogikai iš slaptųjų tarnybų, verta įsidėmėti: kuomet duodamas įsakymas žudyti, kiekvienas šiitas, kur jis begyventų, privalo paklusti šiam Teherano sprendimui. Tokią teisę – nurodyti, ką reikia nužudyti – turi ir Irano žvalgybos (nepriklausomai nuo religinės Teherano valdžios). Verta paminėti, jog Irano žvalgyba turi specialų skyrių KUDS, kuriam pavesta atlikti žmogžudystes bei bauginimo aktus anapus Irano. Tuo atveju, jei norima nuslėpti, kas tikrasis organizatorius, KUDS į pagalbą pasitelkia tarpininkus. Sakykim, Beludžistano teroristus iš organizacijos BLA.
Beje, nuo 2016 iki 2018 metų KUDS agentai buvo sumanę išžudyti visus Paryžiuje gyvenančius didžiausią įtaką turinčius iraniečius disidentus, kritikuojančius 1979-aisiais į valdžią Teherane atėjusius religinius fanatikus.
Kas dar paminėtina? Turkijoje kadaise buvo suimti keturi Irano žvalgybos agentai, planavę sprogdinti Izraeliui priklausančius objektus. Jie planavo susprogdinti ir Izraelio ambasadą Nairobyje. O Nigerijoje sulaikyti trys iraniečiai – smogikai, planavę pelenais paversti JAV ambasados pastatą. 2018-aisiais metais JAV kontržvalgyba išaiškino iraniečių teroristų grupuotę, kuri, pavyzdžiui, ketino nužudyti Amerikoje reziduojantį Saudo Arabijos ambasadorių bei opozicinės Irano radijo stoties vadovą.
Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys
2012-aisiais metais Irano žvalgybos agentai surengė teroro aktą Indijos sostinėje prieš Izraelio diplomatus (sužeistas Izraelio pilietis ir trys Indijos piliečiai). 2016-aisiais Filipinų valdžia atskleidė štai tokį sąmokslą: Teherano agentai mėgino pagrobti Saudo Arabijai priklausantį civilį orlaivį. 2017-ųjų spalio mėnesį Stambule paleistos 27 kulkos į verslininką Saidą Karimianą, kuris kritikavo Irano režimą. Manoma, kad šį įsakymą žudyti pasirašė pats Ajatola Ali Chomeinis.
Apibendrinus visus faktus, nuo pat susikūrimo Irano Islamo Respublika surengė per 360 teroro aktų prieš Teherano režimą kritikuojančius saviškius ir užsieniečius. Žmogžudysčių, teroro aktų ir bauginimų politika tęsiama ir šiandien, nepaisant kilusių ekonominių sunkumų pačiame Irane. Pavyzdžiui, žmogžudžiams iš „Kuds“ kasmet skiriama apie 7 milijardus amerikietiškųjų dolerių.
Teroristas rodo ženklą Irano policijos darbuotojui, kad jį praleistų. taip sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada Teherane.
Tad įtarimų, kas ir kodėl šių metų sausio 27 dieną Teherane užpuolė Azerbaidžano ambasadą, o kovo 28-ąją šaudė į Azerbaidžano Didžiojo Medžliso deputatą F. Mustafą, – užtektinai. Pagrindinis įtariamasis – Irano slaptosios tarnybos. Juolab kad Azerbaidžano spaudoje jau pranešta, kad sulaikyti keturi įtariamieji, organizavę pasikėsinimą į politiko F. Mustafos gyvybę.
Šiuo metu, kol dar atliekamas tyrimas, mes neskelbsime įtariamųjų pavardžių. Tik priminsime, kokias detales perduoda Azerbaidžano kontržvalgyba: visi jie nuo 2010-ųjų iki 2022-ųjų daug sykių svečiavosi Irane. Pavyzdžiui, tas, kuris, kaip manoma, šaudė į Iraną dažnai kritikavusį Azerbaidžano politiką F. Mustafą, 2017 – 2022-aisiais metais buvo išvykęs į Iraną net 15 kartų. Kitas įtariamasis 2010 – 2019 metais Irane svečiavosi 11 sykių. Kodėl jie taip dažnai keliavo į Azerbaidžanui priešišką valstybę, ką ten konkrečiai veikė, su kuo bendravo?
Azerbaidžano saugumo tarnybos sulaikė keturis asmenis, kurie įtariami pasikėsinę į Azerbaidžano parlamento nario Fazilio Mustafos gyvybę. Oficialūs Azerbaidžano pareigūnai tvirtina, kad įtariamieji sulaikyti Garadagsko rajone. Pas juos aptiktas nusikaltimo įrankis (šaunamasis ginklas) ir šaudmenų. Suimtųjų pavardės neskelbiamos.
XXX
Slaptai.lt primena, kas jau buvo rašyta šia tema Gintaro Visocko publikacijoje„Kas ir kodėl šaudė į Azerbaidžano parlamento deputatą?“
Išpuolis prieš Azerbaidžano politiką surengtas kovo 28-ąją. Tos dienos vakarą Azerbaidžano Didžiojo Medžliso (Azerbaidžano Parlamentas) narys Fazilis Mustafa grįžo į namus Baku miesto Zabrato rajone. Jam atidarius garažo vartus pasigirdo šūviai. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa buvo sužeistas į petį ir koją. Šūviai paleisti apie 21 valandą vakaro vietos laiku. Šaudyta iš už akmeninės tvoros.
Z. Mustafos artimieji, išgirdę šūvius, suspėjo uždaryti visas duris bei vartus, o pats F. Mustafa sugebėjo, nors ir paplūdęs krauju, iš garažo nušliaužti į namus. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija suskubo atlėkti kaip įmanoma greičiau.
1965-ųjų metų gimimo Azerbaidžano politikas F. Mustafa – vedęs, turi du vaikus. Šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra. Abi operacijos atliktos sėkmingai.
Fazil Mustafa. Azerbaidžano parlamento deputatas
Prabėgus kelioms dienoms po užpuolimo jau galima brėžti preliminarias išvadas. Manoma, kad šaudyta būtent iš automato „Kalašnikov“. Parlamentaras F. Mustafa nematė užpuoliko, todėl apie jį nužudyti siekusį asmenį negalėjo pasakyti nieko konkretaus.
Užtat agresijos motyvai – tarsi ant delno. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa pastaruoju metu kritikavo Irano valdžią. Kritikavo piktai, bet pagrįstai. Oficialusis Teheranas kritikuotas už tai, kad į Azerbaidžaną siunčia savo šnipų ir provokatorių. Kritikuotas už tai, kad palaiko agresyviąją Armėniją, vis dar nenorinčią sutikti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano teritorija. Teherano režimas kritikuotas dar ir dėl to, kad pasienyje su Azerbaidžanu ginkluotosios iraniečių pajėgos nuolat rengia agresyvias karines pratybas, kad Irano karo lėktuvai dažnai skrenda pavojingai arti Azerbaidžano oro erdvės, kad Armėnijai slapta siunčia ginklų, minų, kad Irano sostinėje sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (žuvo Azerbaidžano atstovybės apsaugos viršininkas, dar vienas azerbaidžaniečių diplomatas buvo sužeistas; dėl šio incidento Azerbaidžanas uždarė savo diplomatinę atstovybę Irane).
F. Mustafa kritikuodavo ir armėnų separatistus, įvairiausiomis provokacijomis siekiančius sužlugdyti taikų Karabacho sugrįžimą Azerbaidžano pavaldumui, viešai reikalavo, jog armėnai, jei nori gyventi Karabache, privalo laikytis Azerbaidžano įstatymų ir tvarkos.
Tad parlamentaras F. Mustafa turėjo priešų. Tai – Irano režimas ir armėnų separatistai. Socialiniuose tinkluose jis jau seniai sulaukdavo grasinimų iš Irano ir Armėnijos.
Oficialusis Baku mano, jog pasikėsinimas į parlamentaro F. Mustafos gyvybę – tai teroro aktas, kurį organizavo Irano slaptosios tarnybos. Azerbaidžane esama manančiųjų, jog Iranas nuolat įžūlėja. Įžūlėja todėl, kad taip ir nebuvo nubaustas už karinę paramą agresyviai besielgiančiai Rusijai, už nuolatinius mėginimus susikurti atominį ginklą, už žiaurias represijas prieš savo piliečius (prieš kelis šimtus metų Iranas okupavo visą pietinę Azerbaidžano sritį, todėl šiandien Irane dabar gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, daugiau nei pačiame Azerbaidžane).
Irano smogikai
Svarbu pabrėžti dar ir tai, kokį ambasadorių Iranas neseniai paskyrė į Armėniją. Ogi tūlą Machdi Sobhani. Šis Irano diplomatas anksčiau rezidavo Sirijoje. Ten jis rūpinosi ne tik kariniais reikalais, bet ir kūrė savo šnipų tinklą. Žodžiu, tai – patyręs diplomatas. Įsimintina ir tai, kad anksčiau į Vakarų Zangezurą buvo paskirtas Irano ambasadorius Abedinas Varaminas, kuris patirties rengti provokacijas ir kurti šnipų tinklus įgijo ambasadoriaudamas Jemene (Iranas ten palaikė husitus, kovojančius prieš Saudo Arabiją).
Žodžiu, Iranas plečia savo įtaką regione pasirinkdamas Armėniją kaip atsparos tašką, kaip trampliną. Armėnija, anksčiau priklausiusi nuo Rusijos malonės, šiandien vis labiau bičiuliaujasi su Teheranu. Iranas regione tampa vis agresyvesnis ir piktesnis. Jis kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai (nes tiekia ginklų Rusijai), bet ir Izraeliui bei Azerbaidžanui. Irano demonstruojama draugystė su Saudo Arabija – tik imitacija, tik vaidyba.
Kovo 28-oji – svarbi Azerbaidžanui. Tos dienos vakarą Azerbaidžano Didžiojo Medžliso (Azerbaidžano Parlamentas) narys Fazilis Mustafa grįžo į namus Baku miesto Zabrato rajone. Jam atidarius garažo vartus pasigirdo šūviai. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa buvo sužeistas į petį ir koją. Šūviai paleisti apie 21 valandą vakaro vietos laiku. Šaudyta iš už akmeninės tvoros.
Laimė, F. Mustafos artimieji, išgirdę šūvius, suspėjo uždaryti visas duris bei vartus, o pats F. Mustafa sugebėjo, nors ir paplūdęs krauju, iš garažo nušliaužti į namus. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija suskubo atlėkti kaip įmanoma greičiau. Tačiau paleidusiam šūvių papliūvą iš „Kalašnikov“ vyrui (arba keliems užpuolikams) pavyko pasprukti.
1965-ųjų metų gimimo Azerbaidžano politikas F. Mustafa – vedęs, turi du vaikus. Šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra. Abi operacijos atliktos sėkmingai.
Prabėgus kelioms dienoms po užpuolimo jau galima brėžti preliminarias išvadas. Manoma, kad šaudyta būtent iš automato „Kalašnikov“. Parlamentaras F. Mustafa nematė užpuoliko, todėl apie jį nužudyti siekusį asmenį negali pasakyti nieko konkretaus. Vis dar nežinoma, kiek iš viso buvo užpuolikų.
Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys
Užtat agresijos motyvai – tarsi ant delno. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa pastaruoju metu kritikavo Irano valdžią. Kritikavo piktai, bet pagrįstai. Oficialusis Teheranas kritikuotas už tai, kad į Azerbaidžaną siunčia savo šnipų ir provokatorių. Kritikuotas už tai, kad palaiko agresyviąją Armėniją, vis dar nenorinčią sutikti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano teritorija. Teherano režimas kritikuotas dar ir dėl to, kad pasienyje su Azerbaidžanu ginkluotosios iraniečių pajėgos nuolat rengia agresyvias karines pratybas, kad Irano karo lėktuvai dažnai skrenda pavojingai arti Azerbaidžano oro erdvės, kad Armėnijai slapta siunčia ginklų, minų, kad Irano sostinėje sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (žuvo Azerbaidžano atstovybės apsaugos viršininkas, dar vienas azerbaidžaniečių diplomatas buvo sužeistas; dėl šio incidento Azerbaidžanas uždarė savo diplomatinę atstovybę Irane).
F. Mustafa kritikuodavo ir armėnų separatistus, įvairiausiomis provokacijomis siekiančius sužlugdyti taikų Karabacho sugrįžimą Azerbaidžano pavaldumui, viešai reikalavo, jog armėnai, jei nori gyventi Karabache, privalo laikytis Azerbaidžano įstatymų ir tvarkos.
Tad parlamentaras F. Mustafa turėjo priešų. Tai – Irano režimas ir armėnų separatistai. Socialiniuose tinkluose jis jau seniai sulaukdavo grasinimų iš Irano ir Armėnijos.
Oficialusis Baku mano, jog pasikėsinimas į parlamentaro F. Mustafos gyvybę – tai teroro aktas, kurį organizavo Irano slaptosios tarnybos. Azerbaidžane esama manančiųjų, jog Iranas nuolat įžūlėja. Įžūlėja todėl, kad taip ir nebuvo nubaustas už karinę paramą agresyviai besielgiančiai Rusijai, už nuolatinius mėginimus susikurti atominį ginklą, už žiaurias represijas prieš savo piliečius (prieš kelis šimtus metų Iranas okupavo visą pietinę Azerbaidžano sritį, todėl šiandien Irane dabar gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, daugiau nei pačiame Azerbaidžane).
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Svarbu pabrėžti dar ir tai, kokį ambasadorių Iranas neseniai paskyrė į Armėniją. Ogi tūlą Machdi Sobhani. Šis Irano diplomatas anksčiau rezidavo Sirijoje. Ten jis rūpinosi ne tik kariniais reikalais, bet ir kūrė savo šnipų tinklą. Žodžiu, tai – patyręs diplomatas. Įsimintina ir tai, kad anksčiau į Vakarų Zangezurą buvo paskirtas Irano ambasadorius Abedinas Varaminas, kuris patirties rengti provokacijas ir kurti šnipų tinklus įgijo ambasadoriaudamas Jemene (Iranas ten palaikė husitus, kovojančius prieš Saudo Arabiją).
Žodžiu, Iranas plečia savo įtaką regione pasirinkdamas Armėniją kaip atsparos tašką, kaip trampliną. Armėnija, anksčiau priklausiusi nuo Rusijos malonės, šiandien vis labiau bičiuliaujasi su Teheranu. Iranas regione tampa vis agresyvesnis ir piktesnis. Jis kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai (nes tiekia ginklų Rusijai), bet ir Izraeliui bei Azerbaidžanui. Irano demonstruojama draugystė su Saudo Arabija – tik imitacija, tik vaidyba.
Spalio 13-ąją oficiali naujienų agentūra „Trend“ buvo paskelbusi, kad Azerbaidžano kontržvalgyba demaskavo šalyje veikusį gausų Irano šnipų tinklą – sulaikė su juo susijusius asmenis. Pranešimuose teigta, kad „per teisėsaugos institucijų surengtą operaciją buvo išaiškinta grupė Irano šnipų, kurie veikė prieš Azerbaidžaną“.
Išsamesnės informacijos spalio 13-ąją Azerbaidžano pareigūnai nepateikė, teisindamiesi, kad kontržvalgybinė operacija vis dar tęsiama. tad nenorima pakenkti tyrimui.
Šiandien Azerbaidžano spauda praneša, kad jau žinomos Irano šnipų pavardės. Keliuose leidiniuose net paskelbtos suimtųjų nuotraukos. Remiantis Azerbaidžano spauda, suimtųjų – ne keletas, o keliolika. Iš viso, remiantis pranešimais, – suimtųjų net šešiolika. neatmetama tikimybė, jog suimtųjų bus dar daugiau.
Priminsime savo skaitytojams, kad Iranas yra aršus ne tik Vakarų, bet ir Azerbaidžano priešas, visomis įmanomomis priemonėmis talkinantis į azerbaidžanietiškąjį Karabachą vis dar pretenzijas reiškiančiai Armėnijai. Be kita ko, Irano pagalba nepagrįstas teritorines pretenzijas Azerbaidžanui reiškiančiai Armėnijai neapsiriboja vien civilinėmis reikmėmis. Oficialusis Baku jau pateikęs ne vieną įrodymą, kaip Teherano valdžia armėnų separatistams slapta gabeno ginklų, atsiųsdavo karinių instruktorių, rengdavo susišaudymus Azerbaidžanui priklausančiuose keliuose, net apmokydavo smogikus, kuriems įsakyta Azerbaidžano teritorijoje (įskaitant Karabachą) rengti teroristinius aktus.
Išskirtinis kovo 5-osios incidentas. Tądien Lačino kelyje į Azerbaidžano ekonominį Karabacho regioną mėgino neteisėtai įvažiuoti karinę amuniciją gabenę armėnų separatistų automobiliai (įvyko susišaudymas, žuvo du Azerbaidžano pareigūnai).
Incidento metu Lačino kelyje kovo 5-ąją
Prisimintina dar ir tai, kad prieš keletą dienų Irano karinis lėktuvas pusę valandos skraidė palei Azerbaidžano sieną. Tas skrydis buvo žvalgybinio pobūdžio. Azerbaidžano kontržvalgyba turi žinių, jog Iranas ketina surengti naujų provokacijų. Iranas pagarsėjo, pavyzdžiui, tuo, kad šių metų sausio 27 d. ginkluotas vyras užpuolė Azerbaidžano ambasadą Irane. Užpuolikas nužudė Azerbaidžano saugumo pareigūną, o dar vieną diplomatinės atstovybės darbuotoją – sunkiai sužeidė. Po šio specialiai surengto išpuolio (Irano valdžia kaltę mėgina suversti neva nestabilios psichikos vyriškiui) Azerbaidžanas atšaukė iš Teherano visus savo atstovybės darbuotojus. Taigi Azerbaidžano ambasada šiandien Irane uždaryta.
Įtartina ir tai, kad kovo 15-ąją anksti ryte armėnų kariškiai keletą valandų be perstojo apšaudė Azerbaidžano kariuomenės punktus Kialbedžaro, Hodžaly, Hodžavendo ir Daškesansko rajonuose.
Oficialusis Baku įtaria, kad Iranas ir Armėnija derina savo atakas prieš Azerbaidžaną, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžinusį beveik visą Karabachą, kurį iki tol buvo okupavę armėnų separatistai.
Irane aptikta urano, kuris prisodrintas iki pat 84 proc. Apie tai praneša tarptautiniai atominės energetikos stebėtojai, kurie oficialiai stebi Irano atominius objektus.
Kuo ši žinia sensacinga? Kad iš urano būtų galima pasigaminti atominę bombą, reikia, kad uranas būtų prisodrintas apie 90 proc. Tad Iranui šiandien iki 90 proc. trūksta vos 6 proc. Beje, iki šiol specialistai iš Tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA manė, jog oficialusis Teheranas tesugeba uraną prisodrinti tik iki 60 proc.
Beje, turime štai tokį Antrojo pasaulinio karo pavyzdį: 1945-asiais ant Japonijos miestų numestos amerikietiškos atominės bombos buvo sudarytos iš urano, prisodrinto iki 83 – 84 proc.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Tad jei tarptautinių stebėtojų iš TATENA perspėjimai yra teisingi, Iranas jau šiandien gali mėginti pasigaminti pačią tikriausią atominę bombą.
Telieka išsiaiškinti, ar iraniečiai patys sugebėjo pakilti į žymiau aukštesnį urano sodrinimo lygį nei iki šiol, ar jiems kas nors padėjo? Jei Iranui buvo ištiesta pagalbos ranka, ją greičiausiai ištiesė Rusija. Tėra du variantai. Arba Rusija pateikė Iranui technologijų, leidžiančių deramai sodrinti uraną, arba patį uraną, jau prisodrintą iki 84 proc. Apibendrinant tariant: davė atominių bombų arba medžiagos, reikalingos pasigaminti atominei bombai. Manais Iranas suteikė Rusijai ginklų, reikalingų puolant Ukrainą. Štai tokie Maskvos – Teherano mainai.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Skeptikai gali pasakyti, jog Iranas galbūt blefuoja. Juk ši šalis jau ne kartą vedžiojo už nosies specialistus iš TATENA, menkindamas savo galimybes. O slapta darė viską, kad savo kariniuose arsenaluose kuo greičiau turėtų ir atominių ginklų. Bet vis tik mulkinti specialistus, juo labiau – ilgai mulkinti, – labai sunku.
Greičiausiai Iranas turi deramai prisodrinto urano tik Kremliaus dėka. Taigi Iranas šiandien kelia realią grėsmę ne tik Izraeliui, ne tik Persijos įlankos monarchijoms, bet ir visam pasauliui. Turėdamas atominį ginklą Iranas gali grasinti bet kam – JAV, Vokietijai, Azerbaidžanui, Ukrainai. Už tai belieka, ironiškai kalbant, padėkoti Vladimirui Putinui.
Žinoma, oficialūs Irano atstovai neigia, kad jų šalis turi iki 84 proc. prisodrinto urano. Tokius pranešimus laiko dezinformacija. Bet prisiminkime, kiek kartų iki šiol mus Teheranas jau apgaudinėjo, esą jam nerūpi jokie atominiai ginklai. Patikėti Irano garbės žodžiu būtų kvaila.
Reitingų agentūra Fitch praneša, kad šiuo metu Iranas, koordinuodamas savo veiksmus su Armėnija, gali surengti karinius išpuolius prieš Azerbaidžaną. Baku privalo būti budrus.
Kodėl šių eilučių autoriui taip pat atrodo, kad karinio konflikto tikimybė – didelė? 2023 metų sausio 27-ąją Irane ne šiaip sau buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (nužudytas ambasados apsaugos viršininkas Orchanas Askerovas, dar vienas pareigūnas – sužeistas). Nors oficialusis Teheranas savo žmonėms ir pasauliui perša nuomonę, esą iranietis į Azerbaidžano ambasadą Teherane veržėsi dėl „šeimyninių motyvų“, tik todėl, kad niekaip negalėjo susitikti su Azerbaidžane esančia žmona, todėl, apimtas sielvarto, neva griebėsi primityvaus keršto, Azerbaidžano slaptųjų tarnybų specialistai turi kitą versiją.
Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas Azerbaidžano ambasados Teherane vidaus filmavimo kamera
Azerbaidžano analitikai išanalizavo visus išorės ir vidaus kameros vaizdus sekundžių tikslumu. Atidžiai peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą akivaizdu, jog Azerbaidžano ambasadą saugojantis Irano pareigūnas praleidžia automatu „Kalašnikov“ ginkluotą žmogų visai netikrindamas nei jo dokumentų, nei apžiūrėdamas, ką jis slepia už striukės skvernų. Dar viena nuodėmė: nesiteikė pasiteirauti telefonu, ar Azerbaidžano diplomatinės atstovybės darbuotojai sutinka priimti atvykusįjį. Užfiksuoti kadrai byloja, jog prie Azerbaidžano ambasados budėjęs Irano jėgos struktūrų sargybinis derama neatliko savo pareigų. Jis elgėsi taip, tarsi pašalinio asmens mėginimas įsibrauti tądien – jam joks netikėtumas. Jis tarsi sutartą valandą laukė įsiveržėlio, tarsi buvo pasiruošęs jį praleisti.
Teroristo rankose – automatas. Veržiamasi į Azerbaidžano ambasadą Teherane.
O ir į azerbaidžaniečių diplomatinę atstovybę įsibrovęs vyriškis nesielgia taip, tarsi būtų pamišęs, apimtas efekto būsenos, nesusigaudytų, kur jis ir ką jis čia veikia. Jis nesiblaško. Užpuolikas veržiasi vidun taip, tarsi būtų žinojęs, kur bėgti, kas jį kur pasitiks, kokias duris jam pirmiausia atidaryti. Galima daryti net išvadą, jog jis treniravosi atlikti tuos žingsnius, kuriuos nuėjo Azerbaidžano diplomatinėje atstovybėje.
Beje, Iranas savo piliečiams neparodė visų išorės ir vidaus kamerų užfiksuotų vaizdų, kaip teroristas puola Azerbaidžano ambasados pareigūnus į juos šaudydamas iš automatinio ginklo. O tų vaizdų, kuriuos parodė, nelydėjo vertimai į svarbiausias Irane gyvenančių tautinių mažumų kalbas. Tad daugelis Irane nesuprato, kokie komentarai lydi nufilmuotą medžiagą.
Žodžiu, Iranas sausio 27-osios išpuoliu pirmiausia pamėgino atitraukti savo šalies piliečių dėmesį nuo vidaus problemų (infliacija, bedarbystė, įvairiausi draudimai, suvaržymai, korupcija, religinis fanatizmas). Teheranas baiminasi, kad visuotiniai, masiniai protestai, kilę po 22 metų kurdės Mashos Amini mirties dorovės policijos kalėjime 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją (suimta buvo rugsėjo 13-ąją tik todėl, kad netinkamai dėvėjo drabužį), gali taip stipriai įsisiūbuoti, jog kris visa valdžios vertikalė (griebdamasi represijų Irano valdžia jau nužudė per 500 laisvių ir demokratijų reikalavusių protestuotojų, tūkstančiai permainų reikalavusiųjų – vis dar suimti ir kalinami itin žiauriomis sąlygomis). Ypač Iranas baiminasi, jog maišto nekeltų apie trisdešimt milijonų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių, matančių, kad Baku nei teheranas kur kas sėkmingiau tvarkosi ir politiškai, ir ekonomiškai.
Irano kariuomenė Persijos įlankoje. EPA-ELTA nuotr.Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Tačiau esama ir kitų priežasčių, kodėl Iranas surengė išpuolį prieš Azerbaidžaną, – tai mėginimas patikrinti, kaip reaguos azerbaidžaniečiai. Iranui labai nepatinka 2020-ųjų Azerbaidžano karinė pergalė susigrąžinant beveik visą Karabachą.
Prisiminkime, Iranas – senas Armėnijos sąjungininkas. Tai byloja kad ir ši detalė: Irane gyvena kur kas mažiau armėnų nei azerbaidžaniečių (keliolika tūkstančių), bet armėnai turi armėniškų mokyklų, o 30-imt milijonų azerbaidžaniečių – nė vienos. Iranas nenori, kad ir Zangezuro koridorius priklausytų Azerbaidžanui, ir kad transporto koridorius „Šiaurė – Pietūs“ driektųsi Azerbaidžano žeme. Jei taip nutiks, tai reikštų, kad būtent Azerbaidžanas kontroliuoja ir visus svarbiausius transporto kelius į Europą. Teheranas visomis priemonėmis tam priešinasi. Tam priešinasi ir Armėnija. Azerbaidžano susigrąžintas Karabachas (pagal tarptautinę teisę Karabachas – Azerbaidžano žemė) tiek Jerevanui, tiek Teheranui – tarsi peilis po kaklu.
Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Todėl tikimybė, jog Iranas rengdamas karines provokacijas sieks ne vien atitraukti saviškių dėmesį nuo vidinių problemų, bet ir pakenkti vis ryškesnę įtaką regione įgyjančiam priešininkui Azerbaidžanui, – labai didelė.
Šiuos pavojus sustiprina Turkiją (taip pat ir Siriją) vasario 6 dieną sukrėtęs net 7,8 balų stiprumo žemės drebėjimas. Paskutiniaisiais duomenimis aukų – per 40 tūkst. žmonių. Azerbaidžano sąjungininkė Turkija šiuo metu turi rimtų humanitarinių bėdų: ištisi miestų kvartalai nušluoti nuo žemės paviršiaus, dešimtys tūkstančių – sužeistų, dingusių be žinios, tūkstančiai žmonių neturi stogo virš galvos. Todėl Iranas tikisi, jog, jei surengs karines provokacijas prieš Azerbaidžaną, Turkija galbūt nepajėgs suteikti azerbaidžaniečiams deramos pagalbos.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Juolab kad vasario 14-ąją Irano prezidentas Ebrahimas Raisis viešėjo Kinijoje, ir sulaukė Kinijos prezidento Xi Jinpingo paramos.
Ši Irano vadovo E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Labai svarbus vizitas. Xi Jinpingas, anot valstybinės Kinijos stoties CCTV, pabrėžė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisakė prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas.
Tai reiškia, jog Iranas užsitikrinęs bent minimalią Kinijos paramą.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Pekinas, vasario 14 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentui Ebrahimui Raisiui pradėjus trijų dienų valstybinį vizitą Kinijoje, šios šalies prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė abiejų šalių solidarumą.
Sudėtingų pokyčių pasaulyje akivaizdoje „Kinija ir Iranas remia vienas kitą ir solidariai bendradarbiauja“, – antradienį Pekine priimdamas svečią sakė Xi Jinpingas, kurį cituoja valstybinė stotis CCTV.
E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Irano valstybinės televizijos duomenimis, E. Raisį kelionėje lydi užsienio reikalų, ekonomikos, kelių ir transporto, naftos, pramonės, kalnakasybos ir prekybos bei žemės ūkio ministrai.
Vizito, kuris vyksta Kinijos prezidento kvietimu, tikslas, anot Irano valstybinės žiniasklaidos, yra abiejų šalių ekonominių santykių stiprinimas. Be pokalbių su Xi Jinpingu numatyti ir susitikimai su kinų verslininkais. Abiejų šalių delegacijos, be to, pasirašys nedetalizuojamus „bendradarbiavimo dokumentus“.
Iranas ir Kinija jau 2021-aisiais pasirašė 25 metų bendradarbiavimo susitarimą. Kinija, anot naujienų agentūros „Irna“, yra svarbiausia Irano prekybos partnerė – abi šalys bendradarbiauja daugelyje sričių, pavyzdžiui, energetikos, žemės ūkio, transporto ir prekybos.
Xi Jinpingas, anot CCTV, dabar pareiškė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisako prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas, kalbėjo Kinijos prezidentas.
Ir Kinija, ir Iranas yra svarbios Rusijos sąjungininkės. Vyriausybė Maskvoje dėl invazijos į Ukrainą yra iš esmės izoliuota tarptautiniu mastu. Iranui, be to, dėl jo branduolinės programos taikomis griežtos JAV sankcijos.
Vakarai yra įvedę sankcijas ir asmenims Teherane, kuriems tenka atsakomybė už smurtinius veiksmus prieš antivyriausybinių protestų dalyvius. Protestus sukėlė dorovės policijos sulaikytos 22 metų kurdės mirtis.
Straipsnyje „Slaptoji Irano žvalgybos operacija“ (sausio 29-oji) jau rašiau, kad Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą greičiausiai organizavo Irano slaptosios tarnybos. Publikacijoje minėjau, jog teroro aktą iraniečiai pridengė pasaka, neva į Azerbaidžano ambasadą veržėsi ir į apsaugos darbuotojus iš automato „kalašnikov“ šaudė nestabilios psichikos iranietis. Suprask, jokios politikos čia nėra.
Ką dar žinome apie Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimą?
Teroristas rodo ženklą Irano policijos darbuotojui
Tuo tarpu šiandien esama dar daugiau įtarimų, jog išpuolis prieš Azerbaidžaną – tai Irano žvalgybų operacija. Kuo remiuosi tai sakydamas? Azerbaidžano žiniasklaida išplatino vaizdus, bylojančius, kas dėjosi ne tik ambasados viduje (matyti, kaip įsiveržėlis šaudo, vienas azerbaidžanietis krenta ant žemės, o kitas susigrumia su užpuoliku). Viešojoje erdvėje jau esama vaizdo įrašų, kaip įvykiai sausio 27-osios rytą klostėsi pirmosiomis agresijos akimirkomis lauke, prie ambasados. Užfiksuotuose kadruose puikiai matyti, kaip užpuolikas atlekia automobiliu prie ambasados ir trenkiasi į priešais stovėjusį automobilį. Tuomet iššoka iš automobilio rankose laikydamas automatą „kalašnikov“. Ginklo jis beveik neslepia po drabužiais. Tuomet veržiasi vidun.
Vaizdo kamera užfiksuoti kadrai atkreipia dėmesį į tai, kaip keistai elgiasi prie diplomatinės atstovybės specialioje būdelėje sėdėjęs oficialus Irano saugumo tarnybų darbuotojas. Prie Azerbaidžano ambasados automobilių avariją sukėlusio vyriškio, kuris, rankose laikydamas automatą lekia tiesiai į ambasadą, jis nė nebando sulaikyti. Iššokęs iš sargybinio būdelės jis tarsi pasisveikina, tarsi duoda leidimą – pirmyn. Jokių tramdomųjų, jokių sulaikymo veiksmų. Įspūdis būtent toks, jog Irano sargybinis žinojo, esą automatu „kalašnikov“ (ne mažyčiu pistoletu, o būtent stambiu automatu) apsiginklavęs vyriškis mėgins patekti vidun, tačiau jam trukdyti – negalima.
Šis įvykis neramina. Pastaruoju metu tarp Irano ir Azerbaidžano – labai įtemta padėtis. Ji galinti perraugti į stambius karinius konfliktus. Deja, Lietuvoje vis dar esama naivuolių, kurie įsitikinę, jog Iranas ir Azerbaidžanas – tai neišskiriami draugai, nes abi šalys – musulmoniškos. Tuo tarpu tikrovė – visai kita. Prieš kelis šimtus metų tuometinė Persija (šiandieninis Iranas) yra okupavusi tuometinį pietinį Azerbaidžaną. Dėl šios priežasties Irane šiandien gyvena apie trisdešimt milijonų etninių azerbaidžaniečių. Kaip bežiūrėsi – jėga. Teheranas paniškai bijo, kad šie nesugalvotų prisijungti prie žymiai sėkmingiau politiškai ir ekonomiškai besitvarkančio Azerbaidžano. Nors, tiesą sakant, Azerbaidžanas nekelia Iranui jokių teritorinių pretenzijų. Oficialusis Baku nedavė nė mažiausio preteksto Iraną valdantiems politikams manyti priešingai.
Teroristo rankose – automatas
Tačiau Iranas ypač nervingai reagavo, kai Azerbaidžanas karinės operacijos metu 2020-ųjų rudenį sėkmingai susigrąžino 1992 – 1994-aisiais armėnų separatistų neteisėtai okupuotą Karabachą. Tad lietuviškiems naivuoliams tikriausiai dar sykį verta priminti: remiantis tarptautine teise, Karabachas – neatsiejama Azerbaidžano teritorija, ją armėnai privalo grąžinti Azerbaidžanui. Tiksliau tariant, Azerbaidžanas – teisus, o Armėnija – agresorė, okupantė. Tačiau Iranas demonstratyviai palaiko su Azerbaidžanu konfliktuojančią Armėniją. Palaiko ne žodžiais, o darbais: slapta tiekdamas ginklus, slapta prekiaudamas. Pavyzdžiui, Iranas kategoriškai prieštarauja Zangezuro koridoriaus, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės regionu, atidarymui (dabar dėl Armėnijos priešiškumo Azerbaidžanas neturi sausumos ryšio su Nachičevane).
Kas ir kaip pareiškė užuojautą?
Kaip Lietuva reagavo į šį teroro aktą? Atvirai kalbant – niekaip. Tiesa, Lietuvos vėliava puikuojasi tarp 35 valstybių, kurios pareiškė Azerbaidžanui užuojautą (užuojautą taip pat skelbė Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga). Taigi Lietuva, kaip ir JAV, Didžioji Britanija, Lenkija, Estija, Latvija, Vokietija, Čekija ar Prancūzija, neliko nuošaly. Tačiau lietuviškoji užuojauta išguldyta tik Twitterio erdvėje. Ją brūkštelėjo Azerbaidžane reziduojantis Lietuvos ambasadorius. Jokių specialių pareiškimų dėl sausio 27-osios tragedijos netarė nei Lietuvos prezidentas, nei Lietuvos užsienio reikalų ministras. Tarsi ambasados užpuolimas būtų ne itin svarbus įvykis.
Paminklas Sausio 20-osios aukoms atminti Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.
Beje, Lietuva panašiai elgėsi ir šių metų sausio 20-ąją, kai Azerbaidžanas minėjo itin panašią tragediją, kaip mūsų 1991-ųjų sausio 13-oji. Skirtumas toks, kad azerbaidžaniečiai anuomet patyrė žymiai daugiau aukų: 1990-aisiais metais į Baku miestą įsiveržė apie 30 tūkst. iki dantų ginkluotų sovietų armijos kareivių su automatais, sunkiaisiais kulkosvaidžiais, šarvuočiais ir tankais. Prisidengdama demagogiška versija, esą taip bandoma „sureguliuoti nacionalinį klausimą“, sovietinė kariauna darė ką norėjo. Prieš azerbaidžaniečių tautą surengto karinio nusikaltimo duomenys: 137 žuvusieji, 744 sužeisti, 841 neteisėtai suimtas ir įkalintas. Ta tragedija Azerbaidžane gavo “Juodojo Sausio” pavadinimą. Tačiau analizuodamas viešąją erdvę aptikau tik gražų, jausmingą Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos specialų įrašą twitteryje.
Iš kur tokie lietuviškieji santūrumai, kai kalbama apie Azerbaidžaną? Šiandien gal tai susiję su premjero Nikolos Pašiniano pareiškimais, esą Armėnijoje dislokuotos rusų karinės bazės kelia pavojų šalies saugumui? Omenyje pirmiausia turima Giumri mieste dislokuota 102-oji rusų karinė bazė. Viešojoje erdvėje radau pranešimų, jog prie šios bazės armėnai jau surengė keletą protesto mitingų (protestuotojai reikalauja išvykti Rusijos kariuomenės atstovams iš Armėnijos).
Tik tokia kardinaliai pasikeitusi Armėnijos premjero pozicija nekelia pasitikėjimo: tris ilgus dešimtmečius Rusija armėnų separatistams buvo ir draugas, ir užtarėjas, ir gelbėtojas, ir ekonominis partneris, o štai dabar staiga – mirtinas priešas? Greičiausiai turime naują Nikolos Pašiniano klastą: staiga kardinaliai pakeitęs kryptį jis siekia suaktyvinti savuosius rėmėjus Europoje, kad šie kur kas rimčiau padėtų jam įgyvendinti Jerevano revanšistinius planus negrąžinant Azerbaidžanui pagal visas tarptautines normas priklausančio Karabacho. Kol Armėnija flirtavo su Kremliumi, Vakarai per daug atvirai negalėjo remti neteisingai tarptautinėje arenoje besielgiančios Armėnijos. Dabar, kai Armėnija nusisuka nuo Rusijos (armėnai šiandien Kremliui tikrai nerūpi), proarmėniškai nusiteikusios Vakarų šalys įgauna daugiau galimybių viešai ginti armėnų separatistus. Ypač, matyt, suaktyvėsianti Prancūzija. Juk Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas senų seniausiai palaiko neteisiąją pusę – svetimų žemių besigviešiančią Armėniją.
Jerevanas ir Teheranas – neatskiriami draugai
Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Bet kur tada dėti N. Pašiniano flirtus su dabartinio Irano valdžia? Vakarai neturėtų pamiršti, jog N. Pašinianas, tarsi nutraukdamas ryšius su Kremliumi (jei Vladimiras Putinas nugalėtų Ukrainą, didelė tikimybė, jog N. Pašinianas vėl pultų Maskvai į glėbį), dar draugauja su Vakarų smerkiamu Iranu. Draugysčių su žiauriai šalyje protestus malšinančiu, slapta ginklais Rusiją remiančiu Iranu nei N. Pašinianas, nei armėnų separatistai neatsisakė.
Štai kokios paskutiniosios žinios plaukia iš Irano. Kaip spalio 23-iąją skelbia AFP-ELTA, „Irano valdžios institucijos per pastarąsias dvi dienas suėmė tris žurnalistes – Melika Hashemi, Saideh Shafiei ir Mehrnoush Zarei. Šalyje jau kelis mėnesius ūžia protestai, kuriuos sukėlė 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtis areštinėje 2022-ųjų rugsėjo mėnesį. Oficialios valdžios institucijos teigia, kad žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo suimti per neva „riaušes“, kurias kursto islamo respublikos „priešai“.
Laikraštis „Etemad“, remdamasis Teherano žurnalistų sąjunga, teigė, kad visos trys moterys uždarytos į Evino kalėjimą, kuriame laikoma daug suimtų protestuotojų. Jo skaičiavimais, nuo neramumų šalyje pradžios prieš keturis mėnesius buvo suimta apie 80 žurnalistų. Jokios informacijos apie naujausių suėmimų priežastis nepateikta.
S. Shafiei yra laisvai samdoma žurnalistė ir rašytoja, M. Zarei rašo įvairiems reformistiniams leidiniams, o M. Hashemi dirba leidiniui „Shahr“, pranešė vietos žiniasklaida.
Irano smogikai
Spalio pabaigoje daugiau kaip 300 Irano žurnalistų pasirašė pareiškimą, kuriame kritikavo valdžios institucijas dėl „kolegų suiminėjimo ir jų pilietinių teisių atėmimo“.
Tad, atvirai kalbant, nesuprantu, kodėl Vakaruose ponas N. Pašinianas laikomas vos ne „demokratijos etalonu“, kodėl jį Paryžiuje visuomet meiliai priima E. Macronas, kodėl Lietuva vengia jam tarti bent kiek aštresnį žodį?
Po Azerbaidžano ambasados Teherane užpuolimo sausio 27-ąją prabėgo kelios dienos. Kokios tendencijos ima ryškėti?
Irano slaptųjų tarnybų braižas
Azerbaidžano ambasada Teherane
Irano režimas skleidžia versiją, jog dėl kruvinos atakos prieš azerbaidžaniečių diplomatus kaltas asmeninių bėdų turėjęs vienišius iranietis. Girdi, jo žmona – azerbaidžanietė, su kuria ilgokai negalėjo susitikti dėl sudėtingų Baku ir Teherano santykių. Todėl neva ėmė keršyti šaudydamas iš automato „kalašnikov“ (užmušdamas Azerbaidžano ambasados apsaugos viršininką Orchaną Askerovą, o dar du apsaugos darbuotojus – sužeisdamas).
Tuo tarpu, kaip perduoda Kavkazcenter, Azerbaidžanas įsitikinęs, kad šis užpuolimas – ne dėl asmeninių priežasčių (ne todėl, kad vyras ir žmona – vienas nuo kito atskirti). Baku įsitikinęs, jog tai – Irano slaptųjų tarnybų išpuolis. Tai – tarsi bandymas grasinti Azerbaidžanui ir jo sąjungininkei Turkijai.
Priminsime keletą šios versijos argumentų. Pirma, Irane gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, tad Teheranas paniškai bijo, kad šie nesugalvotų prisijungti prie žymiai sėkmingiau politiškai ir ekonomiškai besitvarkančio Azerbaidžano. Antra, Iranas palaiko su Azerbaidžanu pastaruosius tris dešimtmečius konfliktuojančią Armėniją, kuri po sėkmingos azerbaidžaniečių karinės operacijos 2020-ųjų rudenį buvo priversta šiems grąžinti 1992 – 1994-aisiais neteisėtai okupuotą Karabachą (Baku beliko atsiimti vos keletą nedidelių rajonų). Trečia, Iranas kategoriškai prieštarauja Zangezuro koridoriaus, kuris sujungtų Azerbaidžaną su Nachičevanės regionu, atidarymui (dabar dėl Armėnijos priešiškumo Azerbaidžanas neturi sausumos ryšio su Nachičevane).
Irano – Rusijos vėliavos
Taip pat nereikia pamiršti, jog per pastaruosius tris dešimtmečius Teheranas slapta rėmė Armėniją ginklais – labai panašiai, kaip dabar padeda Rusijai siųsdamas bepiločius orlaivius.
Tad egzistuoja įtarimai, jog Azerbaidžano atstovybę užpuolęs šeimyninių problemų turėjęs nestabilios psichikos vyriškis, – tėra priedanga (dar verta pasiteirauti, iš kur gavo automatą „kalašnikov“, kodėl jo prie įėjimo vidun nesulaikė Azerbaidžano ambasadą oficialiai saugojęs Irano policijos atstovas?).
Kad padėtis – rimta, byloja ir Azerbaidžano sprendimas iš Irano evakuoti visus ambasados darbuotojus. Azerbaidžano ambasada Teherane uždaroma.
Nikolai Pašinianui derėtų prikąsti liežuvį
Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, šis antiazerbaidžanietiškas išpuolis sutampa su desperatiškais Jerevano žingsniais bet kokia kaina vilkinti taikos derybas su Azerbaidžanu. AFP-ELTA sausio 26-ąją pranešė, kad „Armėnija apkaltino didžiausią savo priešą Azerbaidžaną vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant etninius armėnus išvykti iš atsiskyrusio Karabacho regiono“.
AFP-ELTA tvirtinimu, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas apkaltino Baku darant „ekonominį ir psichologinį spaudimą, kad išprovokuotų armėnus išvykti iš Karabacho“. Pasak N. Pašiniano, dėl blokados Karabache uždaryti vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai, tūkstančiams studentų „atimta teisė į mokslą“.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas atmetė kaltinimą kaip „nepagrįstą, melagingą ir absurdišką“. Azerbaidžano vadovas sakė, kad Rusijos taikdariai ir Raudonasis kryžius garantuoja prekių pristatymą civiliams Karabache. „Nuo gruodžio 12 d. į Karabachą įvažiavo ir iš jo išvažiavo tūkstančiai civilių automobilių“.
Komentuojant N. Pašinianą verta prisiminti lietuvišką patarlę: kuo pats kvepia, tuo kitą tepa. Slaptai.lt portalo nuomone, dėl etninių valymų Armėnijos premjeras N. Pašinianas turėtų prikąsti savo ilgą liežuvį. Armėnija – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje nėra kitataučių. Armėnai šioje Kaukazo respublikoje sudaro 99, 99 proc. Sutikit, tokia padėtis – labai įtartina. O štai Azerbaidžanas – daugiatautė valstybė, kurioje gyvena ne tik azerbaidžaniečiai (apie 90 proc.), bet ir žydai, kurdai, lezginai, talyšai, avarai, turkai, armėnai, totoriai, ukrainiečiai.
Be to, prieš kaltinant Azerbaidžaną dėl etninių valymų ponui N. Pašinianui derėtų prisiminti, kaip nuo 18 iki 20-ojo amžių azerbaidžaniečiai buvo vejami iš Karabacho, Jerevano, Nachičevanės regionų. Gal ponas N. Pašinianas norėtų prisiminti tuos metus, kuomet Jerevanas buvo išskirtinai azerbaidžaniečių miestas, kuomet ten stovėjo vien mečetės – musulmonų religiniai pastatai?
Štai tik keli ryškiausi pavyzdžiai iš Jerevano miesto istorijos. Anksčiau šis miestas buvo vadinamas Iravanu, Erivanu. 1918-aisiais metais šį miestą azerbaidžaniečiai perdavė Armėnijai. Perdavė ne savo noru. Juos privertė taip pasielgti sovietinė Rusija.
O iki 1828 metų absoliučią šio miesto gyventojų daugumą sudarė azerbaidžaniečiai. Jie – tai 75,6 proc. šio miesto gyventojų. Armėnų tuomet ten gyveno tik 24,4 proc.
Bet 1916-aisiais metais jau viskas kardinaliai pasikeitę – azerbaidžaniečių liko tik apie 24 proc. Po 1918 – 1920-ųjų karų ir deportacijų azerbaidžaniečių ten tebuvo likę tik apie 7,6 proc. 1970-aisiais metais šiame mieste azerbaidžaniečių beveik nėra – gyveno vos 0,4 proc. 1988-aisiais jų ten visai neliko.
Belieka ironiškai spėlioti, kodėl azerbaidžaniečiai išsikraustė iš Jerevano? Gal armėnai buvo tokie įkyriai draugiški, meilūs, kad azerbaidžaniečiams nieko kito nebeliko, kaip bėgti iš gimtųjų namų neapsikentus armėniškų draugiškumų?
Rusijos slaptųjų tarnybų pėdsakas
Išpuolį prieš Azerbaidžano ambasadą Teherane reikėtų analizuoti turint omenyje dar ir išpuolius prieš Koraną.
GRU būstinės foje
2023 metų sausio 21 dieną kraštutinių dešiniųjų atstovas Rasmusas Paludanas viešai sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme. Švedijos televizijos kanalo SVT duomenimis, tai padaryti R. Paludanui pasiūlė vietos žurnalistas Changas Johannesas Frickas.
Tikėtina, kad Rusijos karinė žvalgyba pasinaudojo nieko neįtariančiu R. Paludanu, tarpininkaujant Ch. J. Frickui, kuris, kaip rodo daugybė požymių, yra GRU agentas, užverbuotas psichologinėms operacijoms. Vieta – teritorija prie Turkijos ambasados Stokholme – buvo pasirinkta specialiai, nes veiksmas buvo nukreiptas prieš Ankarą. Operacija surengta prieš numatytą Turkijos gynybos ministro vizitą į Švediją.
Kaip rašoma Roberto Lansingo instituto (RLI) analizėje, Ch. J. Frickas (iki 1995 metų – Changas Georgas Lindbergas) valdo naujienų portalą „Nyheter idag“ ir veda laidą televizijos kanale „SD Riks“ (kurį finansuoja Švedijos demokratų partija, t. y. kraštutiniai dešinieji). Yra daugybė požymių, rodančių, kad šis vyras slapta bendradarbiauja su Rusijos karine žvalgyba GRU ir yra su ja susijęs. Anksčiau jis daugiau nei metus dirbo Rusijos valstybinėje naujienų agentūroje „Ruptly“ – „RT/Russia Today“ dukterinėje įmonėje – kaip „laisvai samdomas darbuotojas su nuolatinėmis užduotimis“. Su Rusijos gynybos ministerija ir karine žvalgyba susijusi RT, be kita ko, atliko aktyvų vaidmenį koordinuojant pastangas sukompromituoti tarptautinį MH17 lėktuvo numušimo 2014 metais tyrimą.
GRU emblema
RLI manymu, Rusija pasirinko R. Paludaną tokiai akcijai todėl, kad jis jau anksčiau yra dalyvavęs Korano deginimo akcijose Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje, taip pat demonstravęs pranašo atvaizdą, kas islame yra griežtai draudžiama.
Kaip praneša portalas „Guild Hall“ ir ELTA, prorusiškos pajėgos ir toliau aktyviai imasi priemonių pakenkti Ukrainos sąjungininkių Vakaruose vienybei. Po Korano deginimo akcijos Švedijoje oficialioji Maskva eskaluoja situaciją Nyderlanduose, kur su Rusija susijusios ekstremistinės organizacijos lyderis sekmadienį Hagoje surengė panašią provokaciją – ten Koranas buvo suplėšytas.
Taigi Roberto Lansingo institutas (RLI), regis, teisus: Rusijos slaptosios tarnybos, pasitelkdamos į pagalbą „naudingus idiotus“, sėkmingai žlugdo Švedijos integracijos į NATO planus, kiršina Švediją su įtakinga NATO nare Turkija…
Parengta remiantis: Kavkazcenter, AFP, ELTA, Roberto Lansingo institutas (RLI), Guild Hall, Švedijos televizijos kanalas SVT, slaptai.lt informacija
Azerbaidžano ambasada Teherane
Teheranas, sausio 27 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas penktadienį pranešė, kad evakuoja darbuotojus iš savo ambasados Teherane, kaltindamas Iraną dėl ginkluoto išpuolio, per kurį žuvo ambasados apsaugos tarnybos vadovas ir buvo sužeisti du apsaugos darbuotojai.
„Visa atsakomybė už išpuolį tenka Iranui“, – vietos žiniasklaidai sakė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos atstovas Ayxanas Hacizade, teigdamas, kad neseniai Irano žiniasklaidoje paskelbta kampanija, nukreipta prieš Azerbaidžaną, „paskatino išpuolį“.
Vėliau jis sakė Turkijos televizijai „TRT Haber“, kad ambasados darbuotojai „evakuojami iš Irano“.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tviteryje parašė: „Griežtai smerkiu teroristinį išpuolį“.
Penktadienį Teherane prie Azerbaidžano ambasados „Kalašnikovo automatu ginkluotas vyras nužudė diplomatinės atstovybės apsaugos vadovą“, – sakoma Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos pareiškime ir priduriama, kad sužeistų sargybinių būklė yra „patenkinama“ ir pradėtas tyrimas.
Ginkluotas užpuolikas, teigęs, kad tai padarė dėl asmeninių priežasčių, buvo suimtas. Pasak Teherano miesto policijos vadovo generolo Hosseino Rahimio, tai iranietis, vedęs azerbaidžanietę. Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas filmavimo kamera
„Jis teigia, kad jo žmona ambasadoje buvo laikoma devynis mėnesius“, – sakė H. Rahimis. Jis anksčiau naujienų agentūrai „Tasnim“ teigė, kad užpuolikas prieš įvykdydamas išpuolį „dėl asmeninių ir… šeimos priežasčių“ į ambasadą „įėjo su dviem savo mažamečiais vaikais“.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kananis sakė, kad Teheranas griežtai pasmerkė „ginkluotą išpuolį, kuris, deja, baigėsi vieno žmogaus mirtimi“. „Preliminaraus tyrimo duomenimis, jo motyvai buvo asmeniniai“, – pridūrė jis.
Iranas, kuriame gyvena milijonai tiurkiškai kalbančių etninių azerbaidžaniečių, seniai kaltina Baku separatistinių nuotaikų kurstymu savo teritorijoje. Šių dviejų šalių santykiai tradiciškai yra prasti, nes Azerbaidžanas yra artimas Irano istorinės varžovės Turkijos sąjungininkas.
Teheranas taip pat baiminasi, kad Azerbaidžano teritorija gali būti panaudota galimam Izraelio, kuris yra pagrindinis ginklų tiekėjas Baku, puolimui prieš Iraną.
Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas filmavimo kameraAzerbaidžano ambasada Teherane
Oficialusis Baku praneša, kad šiandien, sausio 27-ąją dieną, Irano sostinėje Teherane buvo užpulta Azerbaidžano ambasada.
Automatu „kalašnikov“ ginkluotas vyriškis įsiveržė į Azerbaidžano apsaugos postą apie 8.30 valandą pagal Azerbaidžano laiką.
Užpuolikas nušovė diplomatinės atstovybės apsaugos viršininką Orchaną Askerovą, dar du apsaugos darbuotojus – sužeidė.
Kol kas apie šį incidentą nėra jokių žinių. Iranas ir Azerbaidžanas pradėjo savo tyrimus.
Tiesa, kai kuriuose šaltiniuose skelbiama, remiantis nepatvirtintais duomenimis, kad įsiveržėlis buvo atėjęs su dviem mažamečiais vaikais. Užpuolikas neva tvirtino, esą šis jo žingsnis – tik dėl asmeninių bėdų.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Teheranas, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Irane myriop nuteisti dar trys protestų dėl kurdės Mahsos Amini mirties dalyviai, pranešė oficialus šalies teismų sistemos naujienų portalas „Mizan Online“.
Kaip rašė portalas, šie asmenys buvo nuteisti dėl tariamo „karo prieš Dievą“. Jie buvo kaltinami nužudžius tris šalies saugumo pajėgų narius.
Taip bendras myriop nuteistų demonstrantų skaičius išaugo iki 17. Iki šiol jau įvykdytos keturios egzekucijos.
Negana to, dėl sąsajų su tuo pačiu incidentu dar dviem asmenims buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Turimomis žiniomis, vienas iš jų yra 26-erių profesionalus futbolininkas Amiras Nasras-Azadanis – jis už grotų turės praleisti 16 metų. Iki nuosprendžio paskelbimo užsienyje buvo nerimaujama dėl jo likimo.
Iranas tikina, kad šie protestai, be kita ko, pareikalavo daugybės saugumo pajėgų narių gyvybių. Šalies valdžia teigia esanti tikra, kad neramumus pakurstė „priešiškos“ užsienio šalys ir opozicijos grupės.
Kilus protesto akcijoms, Teheranas pradėjo brutalų susidorojimą ir dėl to susilaukė naujų Vakarų sankcijų.
Masinės demonstracijos Irane prasidėjo praėjusių metų rugsėjo 16 d., kai šalį apskriejo žinia apie 22 m. M. Amini mirtį. Jauna moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Dabar ypač svarbu išsiaiškinti Teherano ir Kremliaus karinio bendradarbiavimo tendencijas, nes į Rusiją siunčiami Irano dronai bei raketos kenkia Ukrainai. Kad Teheranas ir Maskva bendradarbiauja karinėje srityje, – įrodymų užtektinai. Tik kokie tai dydžiai? Kokios šio nusikalstamo bendradarbiavimo perspektyvos? Taigi: ar Vakarai užtektinai griežtai baudžia Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: JAV linkusios bausti tuos, kurie draugauja su šiandieniniu Iranu. Bet ar Vašingtonas baus Armėniją, kuri bent jau iki šiol bičiuliavosi su Teheranu pačiose įvairiausiose srityse – ekonomikoje, žvalgyboje, karo reikaluose?
Kita tema – kodėl lietuviškoje spaudoje vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Slaptai.lt skaitytojams pateikiama 5-oji dalis.
————————————————————————————————————-
Baltieji rūmai Vašingtone
Vašingtonas, sausio 6 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė dėl Irano paramos Rusijos pajėgoms įveda naujas sankcijas. Jos bus taikomos Irano technologijų gamintojos „Qods Aviation Industry“ vadovybei. Tai penktadienį pranešė JAV iždo departamentas.
Ši įmonė atsakinga už dronų kūrimą ir gamybą. Teheranas bepiločius tiekia Rusijai, kuri naudoja juos kare Ukrainoje.
Taip pat sankcijos įvestos Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (Aerospace Industries Organization) direktoriui. Anot JAV vyriausybės, tai „svarbiausia organizacija“, kontroliuojanti Irano balistinių raketų programas.
Toliau bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas negautų ginklų, „kuriuos naudoja savo barbariškame ir neišprovokuotame kare prieš Ukrainą“, sakė iždo kanclerė Janet Yellen. Tai, kad Kremlius naudojasi tokiais tiekėjais kaip Iranas, esą rodo jo desperaciją dėl narsaus ukrainiečių pasipriešinimo.
Įvedus baudžiamąsias priemones, bus įšaldytas galimas minėtų asmenų turtas JAV. Amerikiečiams draudžiama su jais turėti verslo ryšių. Dėl sankcijų paprastai šiems asmenims taip pat tampa daug sunkiau vykdyti tarptautinius sandorius.
Iranas, anot pranešimų, jau rugpjūtį perdavė Rusijai dronų, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami atakoms prieš karinius objektus, taip pat energetikos infrastruktūrą. Po kelių savaičių rusų pajėgos ne kartą taikinius Ukrainoje atakavo iranietiškais dronais kamikadzėmis „Shahed“, kurie padarė didelės žalos.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 7 d. (ELTA). Šeštadienį Irane buvo įvykdyta mirties bausmė dviem vyrams. Jie buvo kaltinami sukarintų pajėgų nario nužudymu per precedento neturinčius protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis, praneša AFP.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Tad įvykdytų mirties nuosprendžių, susijusių su protestais Irane, skaičius išaugo iki keturių. Dar du vyrai buvo nubausti mirtimi gruodžio mėnesį. Egzekucijos sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje ir paskatino Vakarus imtis naujų sankcijų prieš Iraną.
Teismų naujienų agentūra „Mizan Online“ šeštadienį pranešė, kad „šįryt buvo pakarti Mohammadas Mahdi Karami ir Seyyedas Mohammadas Hosseini, pagrindiniai nusikaltimo, dėl kurio mirė Ruhollah`a Ajamianas, kaltininkai“.
Pirmosios instancijos teismas dviem vyrams mirties bausmę skyrė gruodžio pradžioje. Antradienį Aukščiausiasis Teismas paliko ją galioti, pripažinęs juos kaltais dėl R. Ajamiano nužudymo lapkričio 3 d. Karadžo mieste, kuris yra į vakarus nuo Teherano.
R. Ajamianas priklausė provyriausybinei „Basij“ milicijai, susijusiai su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu.
Iraną tebekrečia protestai, kilę po 22 metų kurdės Mahsos Amini, suimtos už šalies moterų aprangos kodo pažeidimą, mirties rugsėjo 16 d. Irano pareigūnai protestus vadina „riaušėmis“ ir teigia, kad per neramumus visoje šalyje žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, tūkstančiai buvo suimti. Neramumų kurstymu Teheranas kaltina priešiškas užsienio jėgas ir opozicines grupes
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Irano valdžios institucijos trečiadienį už užstatą paleido žymią aktorę Taraneh Alidoosti, beveik tris savaites praleidusią areštinėje už paramą protestų judėjimui, pranešė jos advokatė.
T. Alidoosti yra viena iš labiausiai pripažintų Irano kino žvaigždžių, išgarsėjusi tarptautiniu mastu dėl vaidmenų daug apdovanojimų pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant 2016 metais „Oskarą“ laimėjusį filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“).
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Jos sulaikymas sukėlė pasipiktinimą kino pramonėje ir sustiprino susirūpinimą dėl valdžios institucijų susidorojimo su daugiau nei tris mėnesius trukusiais protestais, per kuriuos buvo suimta tūkstančiai žmonių.
„Mano klientė šiandien (trečiadienį) buvo paleista už užstatą“, – naujienų agentūrai ISNA sakė advokatė Zahra Minooee.
Irano žiniasklaidoje, įskaitant laikraštį „Shargh“, paskelbtose nuotraukose matyti, kaip ji išeina į laisvę iš Teherano Evino kalėjimo su gėlėmis rankose ir nedėvi islamiško galvos apdangalo, taip akivaizdžiai nepaisydama griežtų Irano aprangos įstatymų, o jos pasitikti atvyko vis dar esantys šalyje svarbiausi Irano kino pramonės atstovai.
Kitose nuotraukose, kuriose matyti išvažiuojanti automobiliu, ji pozuoja iškišusi liežuvį ir rodanti pergalės ženklą „V“.
„Irano aktorė Taraneh Alidoosti po trijų savaičių sulaikymo paleista – koks džiaugsmas ir palengvėjimas!“ – tviteryje rašė Kanų kino festivalis ir paragino: „Išlikime aktyvūs!“
38 metų T. Alidoosti buvo suimta gruodžio 17 dieną, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė keletą įrašų, kuriais palaikė protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Daugiau kaip 600 menininkų visame pasaulyje, tarp jų aktoriai Kate Winslet ir Markas Rylance‘as bei režisierius Pedro Almodovaras, pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino ją paleisti.
Buvusio Irano futbolininko dukra T. Alidoosti jau seniai laikoma moterų ir pilietinių teisių gynėja Irane. Lapkričio 9 dieną ji paskelbė savo nuotrauką be galvos apdangalo, laikydama popieriaus lapą su užrašu „Moteris, gyvenimas, laisvė“ – pagrindiniu protestų šūkiu.
T. Alidoosti socialiniame tinkle parašė priesaiką neišvykti iš Irano ir teigė esanti pasirengusi „sumokėti bet kokią kainą, kad apgintų savo teises“.
Jos „Instagram“ paskyra, kurią stebi daugiau nei aštuoni milijonai sekėjų, po suėmimo tapo nepasiekiama.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad prie savo namų Teherane buvo nušautas Irano revoliucinės gvardijos narys, ir pridūrė, kad jis galėjo būti nužudytas per apiplėšimą.
Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nežinomi asmenys keturis kartus šovė į Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) atstovą Qassamą Fathollahi vėlai antradienį priešais jo namus Pietų Teherane“. Policija pastebėjo „ženklų, kad butuose aplink šaudymo vietą įvykdyta vagystė“, priduriama pranešime.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 3 d. (dpa-ELTA). Irano prokurorai apkaltino du Prancūzijos piliečius šnipinėjimu, antradienį pranešė Teherano teisminių institucijų atstovas.
Abu asmenys, kurių tapatybė nebuvo paskelbta, taip pat kaltinami „sąmokslu prieš nacionalinį saugumą“, teigiama teisminių institucijų valdomame portale „Misan“. Teismo procesai vyks revoliuciniame teisme.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna patvirtino, kad du Prancūzijos piliečiai buvo suimti lapkričio mėnesį Irane visuotinių protestų metu.
Praeityje buvo sulaikyti ir apkaltinti keli Europos piliečiai, tarp jų – ir turistai. Irano teisėsaugos institucijų duomenimis, nuo rugsėjo vidurio, kai kilo pastaroji protestų banga, buvo sulaikyta mažiausiai 40 užsienio piliečių.
Šalies saugumo institucijos sulaikymus dažnai pateisina kaltinimais šnipinėjimu, o kritikai kaltina vyriausybę, kad ji užsienio piliečius naudoja kaip įkaitus.
Protestai kilo po to, kai rugsėjo 16 dieną policijos areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini. Kurdė buvo sulaikyta šalies moralės policijos už tai, kad pažeidė šalies moterų aprangos kodą.
Živilė Aleškaitienė (DPA)
XXX
Teheranas/Kyjivas, sausio 3 d. (ELTA). Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Iranas nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos „konflikte“, ir atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus Teheranui, praneša „Ukrinform“.
„Iranas nėra konflikto Ukrainoje šalis, o nepagrįsti kaltinimai Iranui nepadės išspręsti problemos“, – per spaudos konferenciją sakė Nasseras Kanaani.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Anot jo, Irano ir Ukrainos atstovai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu ir išdėstė savo pozicijas.
„Irano bendradarbiavimas gynybos srityje su kitomis šalimis grindžiamas bendrais interesais ir vykdomas laikantis tarptautinių įstatymų ir taisyklių“, – teigė N. Kanaani. Jis pridūrė, jog Iranas ir Rusija bendradarbiavo gynybos srityje dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje.
Kaip pažymi „Ukrinform“, nors surinkta daug įrodymų, kad Rusija naudoja Irane pagamintus dronus prieš civilinius ir karinius taikinius Ukrainoje, oficialusis Teheranas iki šiol neigia pardavęs jų Maskvai.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Aukščiausiasis teismas Irane patvirtino mirties nuosprendį dar vienam demonstrantui. Teisėsaugos portalas „Misan“ pranešė, kad Mohammedas B. nuteistas, nes ginklu sužalojo saugumo pajėgų atstovus.
Žmogaus teisių aktyvistai skubius procesus kritikuoja kaip „fiktyvius teismus“. Aukščiausiajam teismui patvirtinus nuosprendį, jo skųsti nebegalima.
Iki šiol Irane dėl dalyvavimo protestuose mirties bausmė įvykdyta dviem demonstrantams. Pasak šalies žiniasklaidos, teisėsaugos mirtininkų sąraše yra dar per 20 demonstrantų. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 500 demonstrantų žuvo. Smurtiniai veiksmai prieš demonstrantus ir ypač egzekucijos sulaukė pasmerkimo šalyje ir užsienyje.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Maskva, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmąją naujųjų metų dieną Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus.
Visus Irane pagamintus kovinius bepiločius orlaivius „Shahed-136“, vadinamus „kamikadzėmis“, Ukrainos oro gynyba sunaikino, pranešė ginkluotosios pajėgos.
Rusija, kad nuslėptų Irano dalyvavimą, apsimeta, kad tai jos dronai, pervadinusi juos į „Geran“. Rusija ir Iranas seniai bendradarbiauja karinėje srityje.
Dronai. Slaptai.lt foto
„Ukrainos oro pajėgų kariai sveikina savo nepalaužiamą tautą su naujaisiais 2023 metais! Kartu į pergalę!”, – toliau sakoma sekmadienį paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinutėje.
Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija paleido į taikinius Ukrainoje 20 raketų. Dauguma jų buvo numuštos.
Vakarams teikiant didžiulę karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai jos oro gynyba pagerėjo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Baltarusijoje pastebėta grupė instruktorių iš Irano, kurie moko Rusijos kariškius ir koordinuoja iranietiškų dronų kamikadzių paleidimą.
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.
Centro duomenimis, iraniečiai, tarp kurių yra Islamo revoliucijos sargybinių korpuso karininkų, buvo pastebėti Gomelio srities Mikuličių kaime. Pasak Baltarusijos partizanų, būtent jie koordinuoja iranietiškų dronų atakas prieš Kyjivo ir kitų šiaurinių bei vakarinių Ukrainos sričių objektus.
Pažymima, kad Irano kariškius griežtai saugo Rusijos nacionaliniai gvardiečiai ir FSB karininkai.
Be to, kaip praneša Baltarusijos pogrindininkai, Rusijos kariškiai visiškai kontroliuoja aviacijos bazes ir aerodromus Baranovičiuose ir Lydoje, iš kur raketomis ir dronais atakuojama Ukrainos teritorija.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Parengta remiantis ELTA, rbc.ua, DPA, slaptai.lt, Ukrinform, AFP, ISNA, Sharg informacija
Teheranas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Aukščiausiasis teismas Irane patvirtino mirties nuosprendį dar vienam demonstrantui. Teisėsaugos portalas „Misan“ pranešė, kad Mohammedas B. nuteistas, nes ginklu sužalojo saugumo pajėgų atstovus.
Žmogaus teisių aktyvistai skubius procesus kritikuoja kaip „fiktyvius teismus“. Aukščiausiajam teismui patvirtinus nuosprendį, jo skųsti nebegalima.
Iki šiol Irane dėl dalyvavimo protestuose mirties bausmė įvykdyta dviem demonstrantams. Pasak šalies žiniasklaidos, teisėsaugos mirtininkų sąraše yra dar per 20 demonstrantų. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 500 demonstrantų žuvo. Smurtiniai veiksmai prieš demonstrantus ir ypač egzekucijos sulaukė pasmerkimo šalyje ir užsienyje.
Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.
—————————————————————————
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.
Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES, buvo „būtinas“.
Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.
Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.
Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.
Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.
Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.
Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.
Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Lina Linkevičiūtė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.
Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.
Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.
Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.
T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.
Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.
Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.
Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.
Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.
Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.
Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.
Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.
JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.
Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Teheranas, gruodžio 6 d. (dpa-ELTA). Irane dar penki demonstrantai buvo nuteisti mirties bausme dėl šalyje tebesitęsiančių prieš režimą nukreiptų protestų, antradienį pranešė Teisingumo departamento atstovas spaudai Masoudas Setayešis.
Pasak naujienų agentūros ISNA, M. Setayešis teigė, kad jie buvo nuteisti už tai, jog dalyvavo nužudant saugumo pareigūną. Jie galės pateikti apeliaciją.
11 kitų asmenų, įskaitant tris jaunesnius nei 18 metų, už tą patį nusikaltimą buvo nuteisti ilgomis įkalinimo bausmėmis. M. Setayešis sakė, kad 1 200 protestuotojų buvo paleisti iš areštinės.
Kartuvės
Aktyvistai ir liudytojai pranešė, kad antradienį protestai tęsėsi. Demonstrantai Teherane šaukė: „Mirtis diktatoriui“ ir „Mes nebenorime islamo respublikos“. Pranešimų apie susirėmimus su saugumo pajėgomis kol kas negauta.
Aktyvistai paragino verslininkus prisijungti prie jų protestų pirmąsias tris šios savaitės dienas, siekiant sustabdyti šalies ekonomiką.
Jie teigė, kad prie protestų prisijungė daug prekybininkų, tačiau valstybinė žiniasklaida pranešė, kad sąlygos šalies turgavietėse yra „normalios“, ir paskelbė atidarytų parduotuvių nuotraukų.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per protestus, kurie prasidėjo rugsėjo viduryje, reaguojant į jaunos kurdės Mahsos Amini mirtį areštinėje, žuvo 470 protestuotojų, o 18 tūkst. buvo sulaikyti. M. Amini buvo apkaltinta griežto šalies moterų aprangos kodo pažeidimais.
